Svarbiausių mokeščių Lietuvoje ir ES palyginimas
TURINYS
ĮVADAS 3
1.SVARBIAUSIŲ LIETUVOS IR KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ MOKESČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 5
1.1. Mokesčių sąvokos samprata ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai 5
1.2. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje ir ES 8
1.2.1. Pelno mokestis 9
1.2.2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) 11
1.2.3. Pajamų mokestis 13
1.3. Įvairių mokesčių tarifų dydžio Lietuvoje bei kitose ES valstybėse tarifų dydžio palyginimas 18
2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS ES KONTEKSTE 21
2.1. Lietuvos valstybės gyventojų bei verslo subjektų mokamų mokesčių teigiami neigiami aspektai 21
2.2. Lietuvos mokesčių sistemos perspektyvų ir raidos krypčių įvertinimas 22
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 25
LITERATŪRA 26ĮVADAS
Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra harmonizuoti tik nnetiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. Ši Europoje itin aktuali tema plačiai buvo nagrinėta ir Lietuvoje. Taigi, kokia situacija yra šiuo metu? Kokia Lietuvos mokesčių sistemos pozicija ES valstybių kontekste? Kokie pagrindiniai LLietuvos ir kitų ES valstybių mokamų mokesčių skirtingumai? Į šiuos ir kitus klausimus bus stengiamasi atsakyti šiame darbe.
Šio darbo tema – “Svarbiausių mokesčių Lietuvoje ir ES palyginimas”. Būtent darbo temos pavadinimas ir suformavo šio darbo objektą – tiesioginius bei nnetiesioginius Lietuvos ir kitų ES valstybių mokesčių sistemų mokesčius.
Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti bei palyginti pagrindinių, t.y. didžiausias biudžetų dalis sudarančių mokesčių specifiką Lietuvoje ir kitose ES valstybėse . Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
• aprašyti Lietuvos mokesčių sistemos ypatumus;
• išanalizuoti ir palyginti pelno, PVM bei pajamų mokesčius Lietuvoje ir kitose ES valstybėse
• įvertinti Lietuvos mokesčių naštą kitų pasaulio valstybių kontekste;
• įvertinti Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo galimybes.
Darbe naudoti šie metodai:
o mokslinės literatūros analizė;
o loginė lyginamoji analizė bei sintezė;
o Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų analizė.
Darbo hipotezė: Lietuvos mokesčių sistemoje buvo atlikta dalinė reforma dar iki Lietuvai tampant ES nare. Šių pokyčių rezultatai įtakoja ir tolesnį Lietuvos mokesčių sistemos reformavimą.
Šio darbo pagrindas yra įvairi mokslinė literatūra lietuvių kalba. Rašant darbą sąmoningai buvo vengta informacijos šaltinių uužsienio kalba, kadangi analizės objektą, mano nuomone, objektyviausiai gali įvertinti tik šios valstybės specialistai. Be to, rengiant darbą buvo naudotasi ir mokesčių procedūras Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiais teisės aktais.
Praktinė darbo reikšmė. Darbo objekto analizė gali būti naudinga kiekvienai įmonei, kadangi su mokesčiais susijusių teisės aktų painumas gali neigiamai paveikti kiekvienos įmonės veiklą. Darbas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, planuojančioms internacionalizuoti savo veiklos procesus ir kitose ES valstybėse.
Darbo rašymo pagrindiniai etapai būtų šie:
1) Surinkti medžiagą (knygas, straipsnius, informaciją internete), kurioje būtų aprašoma LLietuvos ir ES valstybių mokesčių sistemas;
2) Sudaryti planą, išskiriant svarbiausias dalis;
3) Laikantis plano parašyti darbą;
4) Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas bei pateikti pasiūlymus.
Darbo struktūra. Referatą sudaro dvi dalys, sudarytos iš skyrių bei poskyrių. Be to, šis darbas apima įvadą, išvadas, literatūros sąrašą ir kt.1.SVARBIAUSIŲ LIETUVOS IR KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ MOKESČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ
1.1. Mokesčių sąvokos samprata ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai
Savarankiška mokesčių sistema – būtinas kiekvienos valstybės atributas. Nuo 1990m., kuomet buvo atkurtas krašto valstybingumas formuojasi ir Respublikos mokesčių sistema. Per 14 nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo priimta nemažai įstatymų, nutarimų, pataisų mokesčių klausimais. Jais bandoma reguliuoti šalies ekonominius bei socialinius procesus, remiantis valstybės fiskaline politika. Iki šiol Lietuvoje taikoma daugiausiai proporcinė mokesčių sistema, tai reiškia, kad iš kiekvieno mokesčių mokėtojo pajamų atskaičiuojamas nustatytas procentas mokesčių.
Mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip „mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti“ . Gana artima mokesčių sąvokai ir rinkliavos sąvoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole už tam tikras asmeniui suteikiamas valstybės institucijų paslaugas. Įstatymas mokestį apibūdina kaip piniginę prievolę valstybei, t.y. kaip teisinį santykį tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kurio esmę sudaro mokesčio mokėtojo pareiga sumokėti nustatyto dydžio mokestį pinigais ir vvalstybės teisė reikalauti iš mokesčio mokėtojo (skolininko) tinkamai įvykdyti šią pareigą. Kadangi mokesčiai, rinkliavos ir kai kurios kitos įmokos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, visų pirma yra pripažįstamos prievolėmis, už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudžiama įstatymų numatyta tvarka. Todėl norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina žinoti visas Lietuvos Respublikoje mokėtinų mokesčių ir kitų įmokų rūšis, jų mokėtojus bei mokėjimo tvarką.
Toliau šiame darbe bus vadovaujamasi Lietuvos mokesčių administravimo įstatyme pateikiamame termino “mokestis” aiškinimu, kaip tiksliausiu ir labiausiai tinkamu Lietuvos mokesčių sistemai įvertinti kitų ES valstybių kontekste.
Lietuvos mokesčių sistemos raida. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pirmiausia buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, įsigaliojo LR juridinių asmenų pelno mokestis. Analogiškai, panaikinus iki tol buvusį gyventojų pajamų mokestį, įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis. Seimas taip pat paskelbė kitus įstatymus, susijusius su mokestinių pajamų akumuliavimu valstybės ir savivaldybės biudžetuose. Tai Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Žemės mokesčio įstatymas, Prekyviečių mokesčio įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas bei Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. 1995 metais įsigaliojo LR mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ). Vėliau buvo priimti: Sveikatos draudimo įstatymas, Rinkliavų Įstatymas, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas ir kiti.
Pažymėtina, kkad nuo 2000 metų vis labiau plėtojantis bendriems eurointegraciniams procesams ir pradėjus įgyvendinti naują Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos koncepciją, Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymai suderinti su Europos Sąjungos acquis communitaire ir tarptautinių organizacijų reikalavimais. Fizinių asmenų pajamų mokestį bei turto ir pajamų deklaravimą reglamentuojančius įstatymus pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentuojantį įstatymą pakeitė naujas Pelno mokesčio įstatymas. Jis įteisino beveik perpus mažesnį pelno mokesčio tarifą, paprastesnę pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką bei nepagrįstų lengvatų ir išimčių atsisakymą.
Mokesčių reglamentavimas bei administravimas. Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia. Lietuvos respublikos Konstitucijoje įrašyta: “ Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai” . Mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus bei fondus reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Mokesčių administravimą mūsų krašte reglamentavo LR mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), įsigal.iojęs nuo 1995m. Nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo naujas Mokesčių administravimo įstatymas, kuris buvo rengiamas vadovaujantis pažangia kitų Europos Sąjungos valstybių patirtimi ir yra pritaikytas administruoti mokesčius naujoje ES erdvėje. Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina, kad mokesčio administratorius – už mokesčio administravimą atsakinga institucija (LR mokesčių administravimo įstatymas, 2004). Taigi, mokesčių administratorius yra ne asmuo, o institucija, kurios kompetetingi
pareigūnai atlieka mokesčių administravimą. Mokesčių administravimo įstatyme įvardijami šie mokesčio administratoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, Aplinkos ministerija.
Mokesčių rūšys. Nors yra manoma, kad mokesčiai Lietuvoje nesudaro vientisos darnios sistemos, vis gi jie atitinka daugelio rinkos ekonomikos šalyse taikomus mokesčius ir apskritai gali būti vadinami mokesčių sistema, kurioje mokesčiai gali būti įvairiai bei tikslingai suklasifikuoti. 1pav. pavaizduotas mokesčių klasifikavimas į vietinius ir valstybės.
Lietuvos Respublikos mokesčių sistema atsispindi 1 pav; čia mokesčiai išskiriami į skirtus valstybei ir į vietinius mmokesčius.
1 pav. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema
Visi mokesčių mokėtojais įregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomai nuo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos pagal mokesčių administravimo įstatymą turi mokėti 24 įstatymais reglamentuojamus mokesčius, iš kurių 18 renkami į valstybės biudžetą, o 7 – į savivaldybių biudžetus. 21 mokestį administruoja valstybinė mokesčių inspekcija, ji neapima muitų ir socialinio draudimo mokesčio.
Kiekvieno mokesčio svarbiausi elementai yra apmokestinimo objektas ir tarifai, todėl siekiant geriau atlikti Lietuvos mokesčių sistemą, sudarančių pagrindinių mokesčių ir ES mokesčių lyginamąją analizę mokesčiai kklasifikuojami pagal apmokestinimo objektus ir tarifus bei mokesčių apskaičiavimo būdą. Lietuvoje apmokestinami šie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, šalies ištekliai, , prekyba ir prekybos sandoriai. Daugumai mokesčių Lietuvoje taikomi proporciniai ir vienetiniai tarifai. Tai supaprastina mokesčių apskaičiavimą.1.2. TTiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje ir ES
Tiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos ima valstybė už pajamas ir turtą iš namų ūkių ir ūkinės veiklos tam, kad gautų pajamų ir galėtų vykdyti fiskalinę politiką. Tiesioginiai mokesčiai būna: pajamų mokestis, įmonių pajamų mokestis ir turto mokestis. Netiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms, norėdama gauti pajamų ir vykdydama savo fiskalinę politiką (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis, akcizo mokestis). Netiesioginiai mokesčiai – pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminis, transfero, atsargų ir įrangos mokesčiai, pasienio mokesčiai ir visi kiti mokesčiai, išskyrus tiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas (LR ūkio ministro įstatymas dėl pavyzdinio eksporto subsidijų sąrašo patvirtinimo, 2001).
Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu mokesčiai nėra visiškai harmonizuoti, ypač daug kardinalių skirtumų pastebima tiesioginių mmokesčių srityje. Pavyzdžiui, Suomijoje mokesčiai, ypač pajamų mokestis, yra didesni nei kitose Europos šalyse. Jungtinėje Karalystėje mokesčių normos nėra tokios pat, kaip kitose ES ar EEZ šalyse. Gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje, mokami nacionaliniai mokesčiai. Slovakijoje taikoma progresyvinė mokesčių sistema. 2002 metais individualių mokesčių norma buvo 10%-38%. Ir tai tik keletas pavyzdžių, – tuo labiau, kad skiriasi ne tik mokesčių tarifai, bet ir apmokestinamoji bazė, mokėtojai, lengvatos ir kiti mokesčių sistemų aspektai. Taigi, toliau šiame skyriuje bus analizuojami, šio darbo aautorės nuomone, svarbiausi – pelno, pridėtinės vertės ir pajamų – mokesčiai Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.1.2.1. Pelno mokestis
Pelno mokesčio specifika Lietuvoje. Apmokestinimo pelno mokesčių tvarką Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas bei jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai. Jis nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Pateikiu pelno mokesčio, įsigaliojusio 2004 m. rugsėjo 2 d. instrumentarijų :
Lietuvos apmokestinamasis vienetas
Mokesčių subjektas
Užsienio apmokestinamasis vienetas
Mokesčio objektas Pajamos
Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu
Apmokestinimo vienetas Piniginis
Mokesčio tarifas Procentinis-proporcinis
Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas
Apmokestinimo lengvatos
Neapmokestinamosios pajamos
Mokesčio ėmimo būdas Tiesioginis (iš pajamų)
Mokesčio nustatymo metodas Pelno mokesčio deklaracijos
Mokesčio mokėtojai. Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teises aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Mokesčio bazė. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos.
Mokesčio tarifai:
• Lietuvos vienetu, užsienio vienetu nuolatiniu buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
• Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentu mokesčio ttarifą.
• Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
• Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestini laikotarpį gautų pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžiu leidžiamus atskaitymus.
Mokestinis laikotarpis. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Dividendų apmokestinimas. Pagal istatymą dividendai neturi būti apmokestinami daugiau negu vieną kartą.
Sandorių kainodara. Užsienio jurisdikcijos ilgalaikė patirtis panaudota Lietuvos mokesčių sistemoje: mokesčio administratoriui suteikta teisė koreguoti susijusių vienetų sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, arba perkainoti pajamas arba išmokas.
Pelno mokesčio specifika kitose ES valstybėse. ES įmonių pelno mokesčio tarifas svyruoja nuo 12,5 proc. Airijoje iki beveik 40 proc. Prancūzijoje.
2000m. Įgyvendinus pelno mokesčio reformą, visos Estijoje registruotos įmonės neskaičiuoja apmokestinamo pelno ir nemoka pelno mokesčio. Apmokestinami tik dividendai, ir tai ne visi. Jei įmonė moka dividendus fiziniam asmeniui arba užsienio juridiniam asmeniui, ji privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 24 proc. mokestį. Pavyzdžiui, įmonė, paskelbusi 76 kronų už kiekvieną akciją dividendus, turės pati sumokėti 24 kronų mokestį už kiekvieną fiziniam aasmeniui ar nerezidentui priklausančią akciją, ir jokio mokesčio – už Estijos juridiniam asmeniui priklausančią akciją. Tad kiekvienas akcininkas gaus visas – centas į centą – 76 kronas už turimą akciją. Kadangi Estijoje registruotų juridinių asmenų gaunami dividendai neapmokestinami, pelnas gali laisvai – be jokios mokesčių bausmės – judėti tarp juridinių asmenų.
Pelno mokestis ES senose šalyse narėse vidurkis 30 proc., o naujai įstojusiose ES šalyse vidurkis nesiekia 20 p.roc. Lietuvoje pelno mokestis pats mažiausiastiek iš ES šalių, tiek ir iš šalių kandidačių ir tesiekia tik 15 proc. ES šalyse pelno mokesčio vidurkis yra du kartus didesnis -32,5proc..Tokiose šalyse kaip Danija, Didžioji Britanija pelno mokestis siekia 30proc., o Vokietijoje viršija38proc. Artimiausias Lietuvai yra pelno mokestis Airijoje – 16 proc. Šiuo metu Europos Konvente vyksta diskusijos dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčio suvienodinimo visoms šalims narėms.1.2.2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
PVM Lietuvoje. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – pagrindinis LR valstybės ir nacionalinio biudžetų pajamų šaltinis, iš esmės nulemiantis valstybės vykdomų funkcijų mąstą. Tai netiesioginis mokestis, todėl jį sumoka galutinis prekių ar paslaugų vartotojas. PVM yra glaudžiai susietas su prekių kainų kitimu, gamybos ar paslaugų plėtra, nes jo mokėtojai įstatymo įpareigoti surinkti šį mokestį per parduodamų prekių ar paslaugų kainas. Šis mokestis turi plačią
apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. PVM mokestis Lietuvoje buvo įvestas 1992m. Apmokestinimą pridėtines vertes mokesčiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtines vertes mokesčio įstatymas bei jo pagrindu priimti poįstatyminiai teises aktai.
Mokesčio mokėtojai. Skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą privalo asmuo, kurio bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 tūkst. Lt, pradedant tuo mėnesiu, kuri ši riba buvo viršyta. Tačiau įįstatymas nustato ir teisę savanoriškai registruotis PVM mokėtoju ir tuo atveju, jei minėta riba neviršijama.
Mokesčio bazė. PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugu teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.
Tarifai. PVM suma sąskaitoje- faktūroje bei deklaracijoje ir kituose dokumentuose nustatoma, taikant reikiamus šio mokesčio tarifus. PVM įstatyme reglamentuojamas standartinis (18%), ddu lengvatiniai (5% ir 9%) ir nulinis tarifas.
Mokestinis laikotarpis. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tačiau kai kuriais atvejais gali buti nustatomas ir kalendorinio pusmečio arba kitas laikotarpis. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi buti ppateikta ir mokėtina PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
Lengvatos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas ir paslaugu teikimas PVM neapmokestinami: su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos; socialinės paslaugos ir susijusios prekės; švietimo ir mokymo paslaugos ir kt.
Mokesčio susigrąžinimas. PVM grąžinamas užsienio keleiviams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika, už išgabenamas Lietuvos Respublikoje įsigytas prekes, kurių vertė viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytą minimalią ribą.
Lietuvoje po įstojimo į ES išplėstas PVM objektas – juo tapo prekių įsigijimas iš ES valstybės. Jeigu tokių prekių bus įsigyjama daugiau negu už 35 000 LT per metus, reikės registruotis PVM mokėtoju. Lietuvos subjektams teks registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje iš ES valstybių, kurioje jų pparduodamų prekių (jeigu jos parduodamos ne PVM mokėtojams jų užsakymu) vertė viršys tos valstybės nustatytą sumą. Tai bus taikoma prekėms, pvz., užsakytoms pagal katalogus, internetu ir pan.
PVM ES valstybėse. ES toleruoja lengvatinius PVM tarifus, kurie leidžia ne tik prekę vartotojui „papiginti“, bet dar ir subsidiją iš biudžeto išpešti. Direktyvos sako, kad šalis gali turėti vieną arba du lengvatinius tarifus, ne mažesnius nei 5 proc., ir visai neapmokestinti kai kurių paslaugų. Norvegijoje pridėtinės vertės mokestis (merverdiavgift) – 24 proc. prekių iir paslaugų kainos. Taikoma baudžiamoji atsakomybė vengiant mokėti pridėtinės vertės mokestį. Švedijoje beveik visos prekės ir paslaugos apmokestintos PVM, kuris sudaro 25 procentus kainos. Didžiojoje Britanijoje PVM mokestis daugeliu atveju yra 17,5 proc. Pridėtinės vertės mokesčiu Čekijoje yra apmokestinamas vietinis prekių tiekimas, nekilnojamo turto perleidimas, paslaugų teikimas, prekių importas. PVM dydžiai yra du: 22 % ir 5 %. Bendrai prekių tiekimui yra taikomas 22 %. tarifas (su kai kuriomis išimtimis). 5% tarifas yra taikomas paslaugoms, taip pat su kai kuriomis išimtimis. Iš Čekijos Respublikos eksportuojamoms prekėms PVM mokėti nereikia.1.2.3. Pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio specifika Lietuvoje. Apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai. Šis įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.
Mokesčio moketojai. Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.
Mokesčio bazė.Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kuriu šaltinis yra Lietuvoje.
Pajamų mokesčio tarifai. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai. Pajamų mokesčio 15 procentu tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, ssportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį. Kitoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Mokestinis laikotarpis. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Pajamų mokesčio perskaičiavimas. Daugelis mūsų patiriame įvairių išlaidų. Nemažą jų dalį sudaro palūkanos už paskolas gyvenamajam būstui (butui, namui) statyti ar įsigyti, įmokos už savo ar vaikų mokslą aukštosiose mokslo įstaigose. Pastaruoju metu sparčiai plečiasi gyvybės draudimo rinka. Pradėjus veikti pensijų fondams, daugelis mokame pensijų įmokas į šiuos fondus ne tik savo, bet ir sutuoktinių naudai. Pagal 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą dalį tokių išlaidų nuolatiniai Lietuvos gyventojai gali atimti iš per metus gautų pajamų ir mokėti mažesnį pajamų mokestį (http://verslas.banga.lt/).
Pajamų mokesčio specifika ES valstybėse. Islandijoje pajamų mokestis atskaičiuojamas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio IIslandijoje, o tai reiškia, kad darbdavys sulaiko mokestį ir persiunčia vyriausybei darbuotojo, už kurį moka, vardu. Yra nustatytas pajamų mokesčio dydis, kuri 2002 m. buvo 38,54 proc. (30,28 proc. nacionalinis pajamų mokestis ir 8,31 proc. savivaldybės pajamų mokestis). Suma, nuo kurios neskaičiuojamas pajamų mokestis yra 26 002 ISK kronų mėnesiui, o tai reiškia, kad nuo 67 000 ISK kronų neskaičiuojamas pajamų mokestis, o nuo likusios sumos skaičiuojamas 38,54 proc. dydžio mokestis. Mokesčių institucijos išleidžia mokesčių korteles, kurios yra būtina sąlyga gauti atleidimą nuo mokesčio (žr. žemiau „Lankytojų apmokestinimas“). 4 proc. mokami į pensijos fondą nėra apmokestinami, taigi bendrai 68 000ISK kronų mėnesiui yra neapmokestinami pajamų mokesčių.
Didžiojoje Britanijoje pajamų mokestis yra išskaičiuojamas tiesiai iš algos pagal „Mokėk, kada uždirbi“ (Pay As You Earn) (PAYE) schemą.. pajamos yra apmokestinamos pagal sekančias normas: pradinė norma 10% £0 – £1960; bazinė norma 22% £1961 – £30500; aukštesnė norma 40% virš £30500. Visos apmokestinamos pajamos turi būti uždeklaruotos Valstybinių Mokesčių Departamente.
Asmenys, dirbantys Danijoje, turi mokėti pajamų mokestį. Kad gautų atlyginimą kiekvienas dirbantysis turi turėti mokesčių kortelę, kurioje nurodyta, kiek procentų mokesčių reikia mokėti, ir kokios mokesčių lengvatos darbuotojui yra taikomos.
Nyderlanduose pajamų mokestis skirstomas pagal gaunamų pajamų rūšis:
I: paj.amos už darbinę veiklą ir nekilnojamąjį turtą;
II:
pajamos, gaunamos iš verslo;
III: pajamos už santaupas ir investuotą kapitalą.
Nyderlanduose pajamoms, gautoms už darbinę veiklą, taikoma progresyvinio mokesčių skaičiavimo sistema. Kuo didesnės pajamos, tuo didesniu mokesčių tarifu jos apmokestinamos. Darbdavys perveda pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas tiesiogiai Mokesčių ir Vartotojų Inspekcijai. 2003 metų duomenimis:
o Pajamos 0 – 15 883 EUR, taikomas mokesčio tarifas 32,90 proc.
o Pajamos 15 883 – 28 850 EUR, taikomas mokesčio tarifas 38,40 proc.
o Pajamos 28 850 – 49 464 EUR, taikomas mokesčio tarifas 42 proc.
o Pajamos didesnės negu 49 4464 EUR, taikomas mokesčio tarifas 52 proc.
Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis). Pajamos ir turtas apmokestinamas, jeigu: darbuotojas nuolat arba tam tikrą laiko tarpą gyvena Vokietijoje; darbuotojo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Kitu atveju apmokestinamos tik pajamos, gautos Vokietijoje. Jeigu asmuo dirbo skirtingose šalyse ir negyvena Vokietijoje ir jeigu darbdavio pagrindinė būstinė nėra įįsikūrusi šioje valstybėje, pajamos, gautos už darbinę veiklą Vokietijoje, gali būti apmokestintos tik tuo atveju, jeigu asmuo šalyje dirbo mažiausiai 183 dienas per metus. Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti mokesčius pajamų deklaracijos pagrindu.
Atsakinga vietos savivaldos iinstitucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Jeigu asmuo nėra įsikūręs Vokietijoje, jam išduodamas sumokėtus mokesčius patvirtinantis dokumentas (mokesčių tarnyboje pagal įmonės, kurioje dirba, registracijos vietą). Mokesčių mokėtojo kortelėje pateikiama informacija pajamų mokesčio kategoriją, kuri priklauso nuo šeiminės padėties, darbinių santykių skaičiaus, sutuoktinio apmokestinimo. Tam tikrais atvejais galima pasirinkti tarp dviejų galimų mokesčių kategorijų. Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas. Mokamų mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų dydžio. Minimalus pajamų mokesčio tarifas 2000 m. buvo 22.9 proc., maksimalus – 51 proc. Mažos pajamos neapmokestinamos.
Lenkijoje pajamų mokestį turi mokėti visi dirbantieji, pastoviai gyvenantys Lenkijoje ir užsieniečiai, šalyje gyvenę daugiau nei 183 dienas. Jei asmuo yra ne Lenkijos pilietis ir dirba Lenkijoje trumpiau nei 183 dienas, mokesčių mokėti neprivalo. TTokiu atveju, mokesčiai yra mokami tik tada, jei užsienietis dirba ir naudojasi paslaugomis. Pajamų mokesčio norma – 21 – 45 proc. Šiuo metu Lenkija yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su 60 šalių.
Čekijoje gyvenantys asmenys moka asmens pajamų mokesčius. Juo apmokestinamos visos pasauliniu mastu gaunamos pajamos. Nenuolatiniai gyventojai privalo mokėti tik pajamų, gautų Čekijoje mokestį. Nuolatiniu gyventoju yra laikomas tas asmuo, kuris Čekijos Respublikoje per kalendorinius metus praleido mažiausiai 183 dienas. Apmokestinamos pajamos yra pajamos gautos iš verslo, darbo, turto ppelnas, dividendai, nuomos pajamos, pajamos iš palūkanų, anuitetai ir kt.
Prancūzijoje pajamų mokesčio darbdavys automatiškai neišskaičiuoja. Pajamų mokestis mokamas remiantis kasmetine pajamų deklaracija. Kiekvienų metų vasario mėn. Mokesčių inspekcija kiekvienam asmeniui (šeimai) išsiunčia mokesčių deklaracijos formą „Declaration des revenus“. Praeitų metų pajamos (metai N) turi būti įrašytos ir deklaracijos forma turi būti grąžinama mokesčių inspekcijai iki nustatytos dienos. Kitu atveju gali būti taikomos baudos. Pajamų mokestis skaičiuojamas remiantis dirbančiojo ar šeimos darbo užmokesčiu. Mokesčių mokėtojas gali kreiptis dėl mokesčių sugrąžinimo, mokesčių nuolaidos priklausomai nuo šeimos padėties, visų pajamų ir pa.n. Pajamų mokestis apskaičiuojamas remiantis bendromis šeimos pajamomis, dalinant pajamas į tiek dalių, kiek šeimoje yra narių. Galioja progresyvinė mokesčių mokėjimo sistema. Aukščiausia pajamų mokesčio norma – 53,25% (2001 m.).
Dirbantys Liuksemburge moka pajamų mokestį. Pasienio darbuotojai pajamų mokestį nuo gautų pajamų mokės šioje šalyje. Liuksemburge mokesčius atskaičiuoja iš karto nuo uždirtų pajamą. Ir nuo pirmųjų veiklos metų ir paskesnius metus turite pildyti mokesčių blanką, nurodydami šeimos padėtį ir išsiųsti į RTS tarnybą.
Portugalijoje pajamų mokestis (Imposto Sobre o Rendimento das Pessoas Singulares IRS) yra savarankiškai nustatomas, o dokumentai turi būti pristatyti nuo sekančių metų vasario 1 d. Iki kovo 15 d. A ir H kategorijų pajamų mokesčiams. Kitų rūšių mokesčiams terminas nnuo kovo 16 d. Iki balandžio 30 d. Mokestį reikia mokėti mėnesio laikotarpyje po to, kai buvo gautas pranešimas iš mokesčių tarnybos. Reikalinga turėti mokestinę kortelę (cartão de contribuinte). Šią kortelę galima gauti, pateikus galiojantį pasą vietinėje mokesčių įstaigoje. Pirmiems keliems mėnesiams duodama laikina kortelė. IRS mokami pagal sekančias pajamų kategorijas: A kategorija – alga ir papildomos lengvatos; B kategorija – nepriklausomų specialistų pajamos; E kategorija – pajamos iš finansinių investicijų; F kategorija – pajamos už nekilnojamo turto nuomą; G kategorija – pajamos už parduotą kapitalą; H kategorija – pensijos. Dvigubi mokesčiai būna tuomet, kai pajamos uždirbamos vienoje šalyje, o gaunamos kitoje ir abiejose yra apmokestinamos. Kad išvengti to, Portugalija yra sudariusi mokesčių susitarimus su visomis ES šalimis narėmis. Pagal šiuos susitarimus kiekviena šalis įsipareigoja atsisakyti arba sumažinti mokesčius atitinkamomis sąlygomis.
Ispanijoje asmens pajamų mokesčiu (Impuesto sobre la Renta de las Personas Fisicas – IRPF) apmokestinamos fizinių asmenų pajamos, gautos per metus: pajamos už darbinę, profesinę veiklą, įplaukos ir derivacijos iš kapitalo. Ispanijoje taikomas progresyvinis mokesčių tarifas: kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokesčių tarifai. Atskirais atvejais taikomos mokesčių nuolaidos. Asmuo turi deklaruoti visas per metus (ir už valstybės ribų) gautas pajamas toje šalyje, kurioje jis dirba ir kur yra jo gyvenamoji vvieta mokesčių atžvilgiu. Asmuo laikomas Ispanijos gyventoju, jei per apmokestinamąjį laikotarpį (metus) bent 183 dienas gyvena šalyje. Tačiau apskaičiuojant mokėtinus mokesčius gali būti atsižvelgta ir į daugelį kitų faktorių: šeimos gyvenamąją vietą, artimiausius asmeninius ir ekonominius ryšius, registravimo vietą, vietą, kurioje atliekate didžiąją savo darbinės veiklos dalį. Pajamas privaloma deklaruoti gegužės – birželio mėnesį. Pajamų nuslėpimas arba pavėluotas deklaravimas laikomas nusikaltimu, gali būti taikomos sankcijos.
Šveicarijoje pajamų mokestis yra mokamas federacijai ir kantonams bei savivaldybėms. Dėl šios priežasties 26 Šveicarijos kantonuose mokesčių našta skiriasi. Kaip taisyklė, mokesčių mokėtojas kiekvienais metais turi deklaruoti mokestines pajamas.
Visi, kurie gyvena Austrijoje privalo mokėti pajamų mokestį nuo visų pajamų, gaunamų šalyje ir iš užsienio.
Maltoje pajamos yra apskaičiuojamas kasmet. Mokesčių deklaracijos turi buti paruoštos iki birželio 30 d. kiekvienais metais. Atsakomybė deklaruoti pajamas Maltoje priklauso nuo pačio asmens ir jo gyvenimo lygio. Nuolat gyvenantys Maltoje ne Maltos piliečiai privalo deklaruoti pajamas nuo 15% būsto kainos (minimumas 1,000 LM per metus) nuo gautų pajamų pervedimo į Maltą. Ne nuolatinai gyvenantys Maltoje įmokas moka nuo pajamų, gautų Maltoje. Laikinai gyvenantys moka tokius pat mokesčius kaip ir nuolat gyvenantys (mokesčių dydis priklauso nuo pajamų dydžio ir nuo maksimumo ribos – 35%). Jiems netaikomos jokios mokesčių nuolaidos.
Kiekvienas, kuris
gyvena Graikijoje arba ketina nuolat apsigyventi šioje valstybėje, nepriklausomai nuo jo dabartinės gyvenamosios vietos, yra pajamų mokesčio subjektas. .Tautybė yra neesminis dalykas. Jei darbuotojas yra apmokestinamas progresyviniu pajamų mokesčiu nuo pajamų, gautų per kalendorinius metus. Apmokestinamų pajamų ir mokesčių apskaičiavimo metu darbuotojas turi teisę, priklausomai nuo šeimyninės situacijos, į tam tikras išskaitymus. Akcentuotina, kad kiekvienas dirbantysis turi iš vietinio mokesčių ofiso gauti mokesčių mokėtojo kodą. Pildant Graikijoje pirmą kartą pajamų deklaraciją, jos formos gaunamos iš Finansų departamento.
Kipro gyventoju laikomas ttas, kuris per metus bent 183 dienas per metus (nuo sausio mėn. 1 d. iki gruodžio mėn. 31 d.) gyvena Kipre. Kipro gyventojas turi mokėti mokesčius už visas gautas pajamas (ir už valstybės ribų). Apmokestinamos pajamos:
o atlyginimas už darbą, socialinės pašalpos;
o pelnas gautas iš verslo;
o pajamos, gautos už nekilnojamo turto nuomą;
o pensijos (užsienio šalių pensijos apmokestinamos 5 proc. tarifu).
Užsienio šalies gyventojas, atvykęs į Kiprą dirbti, per pirmuosius 3 metus gali kreiptis dėl 20 proc. pajamų mokesčio sumažinimo, bet ne daugiau kaip £5.000 per metus. ((1 Kipro svaras =1.71384 Euro)
Kipre asmens pajamoms taikomas progresyvinis apmokestinimas (kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokesčiai mokami).
1.3. Įvairių mokesčių tarifų dydžio Lietuvoje bei kitose ES valstybėse palyginimas
Apie mokesčių dydį Lietuvoje geriausiai spręsti padeda 1 lentelė, kuri leidžia pas mus nnustatytus mokesčius palyginti su kitose valstybėse imamais mokesčiais.
1 lentelė
Mokesčių tarifai Lietuvoje bei kai kuriose užsienio šalyse (procentais)
PVM
Pajamų
Pelno
Socialinio draudimo
Lietuva 18 33 (15) 15 31+3
Latvija 18 25 19 (numato 15) 26,1+9
Estija 18 26 (numato 24) 0 33
Lenkija 22 19-30-40 27 (numato) 17,6+18,5
Čekija 22 32 31 35+12
Airija 21 42 12,5 11+4
Mokesčių dydis – neišsenkantis verslininkų diskusijų šaltinis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visi rinkos ekonomikos tyrėjai pripažįsta, jog dideli mokesčiai trukdo augti gamybai ir skatina vengti juos mokėti.
Pateikta lentelė leidžia teigti, jog pridėtinės vertės (PVM), pelno, pajamų mokesčių tarifai Lietuvoje yra ne didesni nei Europoje.
“Eurostat” duomenimis, pastaraisiais metais daugelyje ES ir į ją stojusiųjų šalių mokesčių našta kad ir nesmarkiai, bet mažėjo. Mažesnė mokesčių našta šiuo metu už Lietuvą yra tik Airijoje. Didžiausia ji – Švedijoje. Europos Sąjungos statistikos agentūros “Eurostat” atliktas tyrimas rodo, jog nuo 2001 m. iki 2002 m. mokesčių našta, oo tai visi tiesioginiai, netiesioginiai bei socialiniai mokesčiai, 25 Europos Sąjungos šalyse sumažėjo nuo 41,1 % BVP iki 40,4% BVP. Skaičiuojant visose (ir naujose, ir senose) ES šalyse, mokesčių našta nuo 1995 m. iki 1999 m. didėjo nuo 40,5% iki 41,8%, bet vėliau ėmė laipsniškai mažėti. Veik ne mažiausia mokesčių našta 2002 m. iš visų ES ir tuo metu dar tik besirengiančių stoti į ją šalių buvo Lietuvoje ir sudarė 28,8% šalies BVP, Švedijoje ji siekė 50,6% BVP. Tiesa, pati mmažiausia mokesčių našta tuo metu buvo Airijoje (28,6% BVP), po Lietuvos ėjo Latvija bei Malta (31 ,3% BVP) ir Kipras (32,5% BVP). Tarp šalių, kuriose mokesčių našta taip pat didelė, buvo Danija (48,9% BVP), .Be1gija (46,6% BVP), Suomija ‘(45,9% BVP).
2002 m., palyginti su 2001 m., mokesčių našta sumažėjo daugelyIje ES šalių – labiausiai Lenkijoje (nuo 41,2% BVP iki 39,1 % BVP), Airijoje (30,5% BVP iki 28,6% BVP), Švedijoje (52,2% BVP iki 50,6% BVP) bei Didžiojoje Britanijoje (37,3% BVP iki 35,8% BVP). Tuo pačiu metu mokesčių našta padidėjo keliose ES šalyse daugiausia Liuksemburge (40,7% BVP iki 41,9% BVP) bei Čekijoje (34,3% BVP iki 35,4% BVP)..2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS ES KONTEKSTE
2.1. Lietuvos valstybės gyventojų bei verslo subjektų mokamų mokesčių teigiami bei neigiami aspektai
Lietuvos mokesčių sistema yra nemažai “nusižiūrėta” nuo Vakarų valstybių. Nustatyti beveik tie patys mokesčiai, o jų tarifai nėra jau tokie dideli, palyginti su kitų Europos valstybių mokesčių tarifais. Beje, Lietuvos mokesčių sistemai būdingi panašūs kaip ir Vakaruose trūkumai. Šiuo atžvilgiu galima kalbėti ne tik apie dvigubo apmokestinimo pasireiškimus, bet ir visą mokesčių piramidę.
Dabartiniai mokesčiai vis dar iškreipia rinkos veikimą ir žmonių motyvacijas, skatina šešėlinio sektoriaus didėjimą, mažina realiąsias žmonių pajamas bei užkerta kelią joms augti. Lietuvoje llaipsniškai suformuotas daugiapakopio apmokestinimo modelis, kai sukurta vertė yra apmokestinama kelis kartus, įvairiais mokesčiais, skirtingose stadijose. Net aštuoniolika veikiančių mokesčių, kurių apmokestinimo taisyklės painios, o administravimas brangus, nulemia neleistinai didelę netiesioginę mokesčių naštą. Visi šie mokesčiai naudojami ekonomikai reguliuoti – viešai, per skirtingas apmokestinimo taisykles ir tarifus, įtvirtintus įstatymuose, ir neviešai – per neskaidrų, suasmenintą šių įstatymų įgyvendinimą. Tokie mokesčiai negali būti ateities Lietuvos dalimi, jie privalo būti pertvarkyti ir sutvarkyti.
Nekilnojamo turto mokestis iš visų taikomų mokesčių turi bene daugiausiai ydų. Mokestis turi būti sumokamas, net ir nesant tam šaltinių – pajamų. Situacija, kuomet asmuo turės turto, tačiau ne visuomet – pajamų – bus ypač būdinga Lietuvai, kur nekilnojamo turto įsigijimas tradiciškai buvo laikomas saugiausia investicija. Būtina atsižvelgti į tai, kad žmonių nekilnojamas turtas buvo įsigytas jau iš apmokestintų pajamų. Todėl šis mokestis sąlygoja daugiapakopį pajamų apmokestinimą. Mokestis yra neefektyvus, kartais jo administravimo išlaidos gali viršyti įplaukas į biudžetą. Apmokestinamoji vertė nustatoma administraciškai, ji toli gražu nėra turto rinkos vertė, todėl realus mokesčio tarifas skirsis nuo nominalaus. Dėl šiam mokesčiui ypač būdingų išimčių ir lengvatų jis neatlieka fiskalinio vaidmens. Galiausiai moraliniu požiūriu nepateisinama apmokestinti gyventojų nekilnojamą turtą, kai lygiagrečiai vykdomos paramos būstui įsigyti programos (Vainienė, 2001, p.41).
Pelno mokestis yra kkone labiausiai kritikuojamas Lietuvoje. Šis mokestis tiek dėl jo prigimties, tiek dėl apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos – akivaizdžiai pažeidžia mokesčių sistemos principus. Pelno mokestis yra įprastas ir patikimiausias valdžios įrankis, leidžiantis daryti intervencijas į ekonomikos procesus, juo nuolat ir nepaliaujamai kišamasi į ūkio subjektų veiklą, pažeidžiant laisvos konkurencijos sąlygas. Taip yra todėl, kad pati pelno apmokestinimo idėja verčia valdžią kontroliuoti pelno skaičiavimą, ribojant iš pajamų išskaičiuotinas išlaidas. Pasitelkiama vienokia ar kitokia pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarka, kuri neišvengiamai įneša diskrecijos ir įtakoja kasdienius žmonių sprendimus. Pelno mokesčiu apmokestinama bazė beveik visuomet yra ginčytina, nes pajamų ir sąnaudų pripažinimo taisyklės negali aprašyti visos žmonių gyvenimo įvykių ir aplinkybių įvairovės. Neskaidrios ir netikslios taisyklės išpurena dirvą korupcijai ir leidžia valdžiai (tiek dėl privačių, tiek dėl politinių interesų) kenkti konkrečioms įmonėms. Pelno mokesčiu valdžia ne tik riboja, bet ir skatina prioritetinius verslus, mažas įmones, konkrečius gamintojus. Tokia valdžios parama diskriminuoja „nepamalonintus“, iškreipia konkurencijos sąlygas, sukuria prielaidas grupių interesų tenkinimui kitų sąskaita ir korupcijai. Pelno mokesčio administravimas yra brangus. Mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo ir administravimo kaštai yra neadekvatūs šio mokesčio įplaukoms į biudžetą.2.2. Lietuvos mokesčių sistemos perspektyvų ir raidos krypčių įvertinimas
Dabartinė Lietuvos Respublikos mokesčių sistema toli gražu nėra galutinai nusistovėjusi, ji nuolat vystosi. Pažymėtina, kad
vien 2001 metais buvo įvesti du nauji mokesčiai (azartinių lošimų ir pramoninės nuosavybės objektų registravimo), o 2002 metais – trys (cukraus, baltojo cukraus virškvočio ir prekių apyvartos).
Tolimesnio Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos ir jos teisinių pagrindų reformavimo tikslas – sukurti darnią, šiuolaikinę, pagrįstą Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus atitinkančiais mokesčių įstatymais mokesčių sistemą, kuri skatintų sparčią krašto ekonomikos raidą, užtikrintų stabilias valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamas, teisingą bei proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, sąžiningą konkurenciją (Marcijonas, 2003, p.23). Numatyti ir ddalinai įgyvendinti tokie pakitimai tiesioginių mokesčių srityje:
• keičiasi palūkanų ir honorarų mokamų tarp susijusių asmenų apmokestinimas (bus panaikinamas mokestis prie šaltinio, jeigu tokie mokėjimai bus atliekami ES įmonėms; Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2011 m.);
• Aiškiau sureguliuotas sandorių ir operacijų tarp susijusių asmenų apmokestinimas. Pagal apskaičiavimus, apie 60 proc. visų sandorių sudaromi būtent tarp susijusių asmenų. Tai – itin aktualu toms įmonėms, kurios veiklą vykdo per grupės įmones visoje Europoje.
Lietuva jau įgyvendino šiuos pokyčius netiesioginių mokesčių srityje:
• produktų išvežimas ir įvežimas į EES valstybes nebėra laikomas eksportu ar importu;
• išplėstas PVM objektas – juo tapo prekių įsigijimas iš ES valstybės. Jeigu tokių prekių bus įsigyjama daugiau negu už 35 000 LT per metus, reikės registruotis PVM mokėtoju;
• Lietuvos subjektams teks registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje iiš ES valstybių, kurioje jų parduodamų prekių (jeigu jos parduodamos ne PVM mokėtojams jų užsakymu) vertė viršys tos valstybės nustatytą sumą. Tai bus taikoma prekėms, pvz., užsakytoms pagal katalogus, internetu ir pan.;
• išplėstas akcizo objektas – juo tapo ne tik kuras, tabakas, alkoholis, bet ir elektros energija, akmens anglis, koksas ir kiti energetiniai produktai;
• akciziniai sandėliai, esantys ES, sudarys galimybes visoje ES bendrojoje rinkoje vežti prekes be akcizų (pvz., iš Ispanijos vyno gamyklos į Lietuvos rinką);
• ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėliai, bet ir registruoti bei neregistruoti prekybininkai turės teisę pasinaudoti „akcizų įšaldymo“ sistemos privalumais;
• Lietuva išsiderėjo pereinamuosius laikotarpius šiems akcizams: benzinui ir dyzelinui – iki 2011 m. ir 2013 m.; elektros energijai – iki 2010 m.; akmens angliai, koksui – iki 2007 m.; ttabako gaminiams – iki 2010 m.
ES pastangos suvienodinti mokesčius grindžiamos tuo, kad skirtingos mokesčių taisyklės gali būti žalingos konkurencijai, nes, esant laisvam kapitalo, žmonių ir prekių judėjimui, žmonės rinksis palankesnes šalis verslui ir gyvenimui, tuo tarpu kitos kentės nuo menkų biudžeto pajamų.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Tačiau labai svarbu, kad įstojusi į ES Lietuva neprarastų galimybių savo nuožiūra spręsti klausimų ddėl tiesioginių mokesčių politikos ir galimybių ją tobulinti mažinant mokesčių naštą. Nemažiau svarbu Lietuvos atstovams propaguoti mokesčių konkurenciją netiesioginių mokesčių srityje ir čia siekti ES politikos permainų. Kitu atveju Lietuvai bus labai sunku konkuruoti su geriau išsivysčiusiomis pasaulio šalimis ir greitai įveikti ekonominio atsilikimo tarpsnį.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Išanalizavus svarbiausius Lietuvos ir ES mokesčius būtų galima daryti šias išvadas bei pateikti tokius pasiūlymus:
• Nors Lietuvos gyventojai bei verslo subjektų savininkai skundžiasi didžiule mokesčių našta, vis gi, mokesčiai Lietuvoje yra pasirenkami mažesni nei ES, o tai įtakoja didėjantį patrauklumą investicijoms.
• Mokesčiai ES šalyse nėra suvienodinti. Pagrindinis pelno mokesčio Lietuvoje skirtumas nuo kitų ES valstybių yra mokesčio tarifai ir apskritai tas faktas, jog pelno mokesčio Lietuvoje panaikinti nesiruošiama (kaip tai buvo padaryta Estijoje). Pridėtinės vertės mokestis kaip ir pelno, iš esmės ES šalyse skiriasi nustatytais tarifais, tačiau mokesčio specifika išlieka tokia pati. Gyventojų pajamų mokesčio administravimas, surinkimas ir apmokestinamas kiekvienoje ES valstybėje taip pat yra skirtingas.
• Lietuvos mokesčių sistema yra nemažai “nusižiūrėta” nuo Vakarų valstybių. Nustatyti beveik tie patys mokesčiai, o jų tarifai nėra jau tokie dideli, palyginti su kitų Europos valstybių mokesčių tarifais. Beje, Lietuvos mokesčių sistemai būdingi panašūs kaip ir Vakaruose trūkumai. Šiuo atžvilgiu galima kalbėti ne tik apie dvigubo apmokestinimo pasireiškimus, bet iir visą mokesčių piramidę.
• Lietuvos mokesčių politika nukreipta į besąlygišką didėjančio biudžeto formavimą, griežtinant mokesčių administravimą. Taikomi mokesčių tarifai nėra dideli, palyginti su daugelio kitų šalių analogiškų mokesčių tarifais, tačiau labai išplėsta mokesčių bazė, neaiškios ir dažnai keičiamos mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklės, kurias labai dažnai nustato ne įstatymų leidėjas, o Finansų ministerijos ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai.
• Darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino.
• Šalies mokesčių sistemą reikėtų pakeisti taip, kad būtų suderintos fiskalinė ir reguliuojančioji mokesčių funkcijos. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad mokesčių įstatymai ir kiti tesiės aktai neprieštarautų vieni kitiems, o Lietuvos Respublikos nutarimai ar kiti teisės aktai nebūtų savaip interpretuojami. Mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių paskirstymą.LITERATŪRA
1) Austrija. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą:
2) BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija. Mokesčių sistema. Kaunas: Technologija, 2003.
3) Čekija. [žiūrėta 2004.09.29]. Prieiga per internetą:
4) Danija. [žiūrėta 2004.09.29]. Prieiga per internetą:
5) Islandija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
6) Ispanija. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą: http://www.ldb.lt/Eures/index.aspx/lt/gyvenimo_darbo_salygos/kitu_saliu_gyvenimo_ir_darbo_salygos/ispanija/>
7) Jungtinė Karalystė. [žiūrėta 2004.09.29]. Prieiga per internetą:
8) Graikija. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą:
9) Kipras. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą:
10) Lenkija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
11) LEONTJEVA, Elena. Lietuvos mokesčių reforma – Estijos šešėlyje: Lietuvos valdininkams vertėtų pasimokyti iš Estijoje atliktos mokesčių reformos. [žiūrėta 2004.09.30]. Prieiga per internetą:
12) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įįstatymas. 2002m. liepos 2d. Nr.IX – 1007.
13) Lietuvos Respublikos Konstitucija // Žin., 1992, Nr. 33-1014. 1992 m. spalio 25 d.
14) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas // Žin., 2004, Nr. 63-2243, Vilnius, 2004.
15) Lietuvos Respublikos pagrindiniai mokesčiai. – Vilnius: Mūsų saulužė, 2002. – p.25.
16) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. 2004m. Sausio 15d. Nr. IX-751, Vilnius.
17) Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl pavyzdinio eksporto subsidijų sąrašo patvirtinimo // (Žin.Nr.82). 2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 279 Vilnius.
18) LINKAITIS, Mindaugas. Mokesčių našta ES gyventojams mažėjo. . [žiūrėta 2004.10.05]. Prieiga per internetą:
19) Liukseburgas. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
20) Malta. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą:
21) MARCIJONAS, Antanas, SUDAVIČIUS, Bronius. Mokesčių teisė. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2003.
22) Norvegija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą: http://www.ldb.lt/Eures/index.aspx/lt/gyvenimo_darbo_salygos/kitu_saliu_gyvenimo_ir_darbo_salygos/norvegija/>
23) Nyderlandai. [žiūrėta 2004.09.29]. Prieiga per internetą:
24) PASS, Christopher, LOWES, Bryan, DAVIES, Leslie. Ekonomikos terminų žodynas. Vilnius: UAB “Baltijos biznis”, 1997.
25) Portugalija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
26) Prancūzija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
27) STAČIOKAS, Romas. Lietuva ir Europos Sąjunga: mokesčių harmonizavim.as // Ekonomika, 2003, Nr.63.
28) Švedija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
29) Šveicarija. [žiūrėta 2004.10.04]. Prieiga per internetą:
30) Teisiniai verslo reguliavimo pokyčiai įstojus į ES. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
31) VAINIENĖ, Rūta. Apie mokesčius ES arba „Viskas gerai, puikioji markize“. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą:
32) VAINIENĖ,
Rūta. Nekilnojamojo turto mokesčiui – ne. // Veidas, 2001.09.27.
33) VAINIENĖ, Rūta. Su liniuote – per mokesčius. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą: http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai.biudzetas/2003.3.liniuote.phtml
34) Vokietija. [žiūrėta 2004.10.02]. Prieiga per internetą: http://www.ldb.lt/Eures/index.aspx/lt/gyvenimo_darbo_salygos/kitu_saliu_gyvenimo_ir_darbo_salygos/vokietija/
