Reklamos rinkos dalyviai ir jų vaidmuo reklamos versle
TURINYS
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS REKLAMOS RINKA 5
2. REKLAMOS RINKOS DALYVIAI 6
2.1. Reklamos užsakovai (davėjai) 6
2.2. Reklamos vykdytojai 10
2.3. Reklamos vartotojas 13
3. EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ IR REKLAMINĖS TRANSLIACIJOS TRUKMĖS PRIKLAUSOMYBĖS TYRIMAS 15
3.1. Nedarbo ir rezultatinio požymio priklausomybė 15
3.2. Eksporto ir rezultatinio požymio priklausomybė 17
3.3. Importo ir rezultatinio požymio priklausomybė 19
3.4. Ekstrapoliacija 21
IŠVADOS 23
REZIUMĖ 24
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 25
1 PRIEDAS 27
2 PRIEDAS 28ĮVADAS
Šiandieninėje visuomenėje reklama užima gana svarbia vietą. Turbūt sunkiai įsivaizduotume televizijos, radijo laidas be reklaminių intarpų, spaudą be reklaminių pranešimų. Reklaminias žinutes net gi sutinkame ant transporto arba gatvėse įvairiuose stenduose. Tai jau yra tapę mūsų kasdienės rutinos neatskiriama dalimi. NNorime to, ar ne, reklama paveikia kiekvieno iš mūsų elgesį ar vartojimo įpročius. Todėl labai svarbu susipažinti su reklamos rinka, jos dalyviais, reklamos skleidimo priemonėmis ir jos poveikiu vartotojui.
Reklamą galime traktuoti kaip verslo šaką. Atsižvelgdami į reklamos rinkos pokyčius galime numanyti, kokia yra ekonominė šalies būklė. Sumažėjus reklamos apimtims ir išlaidoms jai, galime teigti , jog ekonomika taip pat smunka. Iš kitos pusės, gerėjant ekonomikos rodikliams, gerėja ir reklamos rinkos rodikliai.
Kaip žinia reklama yra labai sena. Ji egzistavo jau EEgipte dar prieš mūsų era. Tačiau bėgant laikui pasikeitė reklamos pobūdis ir reikšmingumo lygis, kuris šiandien yra labai svarbu. Šiais laikais reklama ne tik informuoja, bet ir daro kryptinga poveikį žmonėms siekant tam tikrų tikslų. Tačiau reklamos poveikis ir tikslai nnebūtų pasiekti be reklamos rinkos dalyvių veiksmų įtakos. Kadangi reklamos rinka vis labaiu plečiasi jų konkretus vaidmuo tampa vis svarbesnis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę reklamos rinka, kaip ir visa ekonomika, auga ir stiprėja. Reklama Lietuvoje palyginus su visu pasauliu yra gana nauja veiklos sritis, todėl reklamos rinkos tyrimas yra įdomus, svarbus ir naudingas darbas.
Šio darbo tikslas yra supažindinti, kokie yra reklamos rinkos dalyviai ir kokias funkcijas jie atlieka. Taip pat susipažinti su kiekvieno dalyvio svarba reklamos rinkoje, nesigilinant į dalyvio veiklos atlikimo metodiką. Taip pat šiame darbe didelis dėmesys skiriamas Lietuvos reklamos rinkai, jos dalyviams. Siekiama pateikti rinkos rodiklių pokyčius, pagrindinius reklamos rinkos dalyvius ir jų vaidmenį Lietuvos reklamos rinkoje. Skaitytojas bus supažindinamas su naujausiais Lietuvos reklamos rinkos ir jos dalyvių dduomenimis.
Gilinantis į reklamos rinkos ir jos priklausomybę nuo ekonominių veiksnių, šiame darbe pateikiamas tyrimas. Tyrimo tikslas išsiaiškinti ar iš tiesų egzistuoja ryšys tarp reklamos ir kitų ekonominių veiksnių. Jei ryšys egzistuoja, koks jo stiprumas ir koks konkrečių, autorės atrinktų, ekonominių veiksnių poveikis reklamos rinkai. Tyrimui naudojami statistiniai reklamos ir ekonominės rinkos tyrimo rodikliai, kurie apdorojami ir lyginami programos “Statgraphics” pagalba koreliacijos – regresijos tyrimo metodu.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti Lietuvos reklamos rinką;
2. Susipažinti, kokie yra yra reklamos verslo dalyviai:
a) Reklamos davėjai;
b) Reklamos vykdytojai;
c) Reklamos vartotojai.
1. Patvirtinti arba paneigti hhipotezę: “egzistuoja gana stiprus ryšys tarp reklamos rinkos ir ekonominių rodiklių”. Tuo tikslu atliekama analizė.
Rašant šį darbą autorius susidūrė su literatūros lietuviu kalba problema. Jos nėra daug, o dar sunkiau buvo rasti literatūros konkrečiai tinkančios darbo temai. Kadangi temai nagrinėti reikalingi nauji duomenys ir rodikliai, nemažai reikalingos informacijos galima rasti internete, taip pat autorė naudojosi literatūra anglų kalba. Tačiau daugiausia vertingos informacijos teorinei darbo daliai buvo galima rasti (autorės manymu, šiuo metu išsamiausioje knygoje apie reklamą) darbo vadovo išleistoje knygoje apie reklamą.
Šis darbas naudingas tuo, kad skaitytojas gali susipažinti su ne taip gerai žinoma reklamos rinkos dalimi, t.y. jos dalyviais, panagrinėti naujausius Lietuvos reklamos rinkos tyrimų rodiklius. Įsitikinti, kad ir menkiausi, atrodytų visiškai nesusiję ekonomikos pokyčiai gali turėti svarbią įtaką reklamos rinkos augimui arba smukimui. Tai išryškėja atlikus tyrimą, kuris pateiktas šiame darbe.1. LIETUVOS REKLAMOS RINKA
Reklamos rinka yra labai jautri ekonomikos pokyčiams, todėl gerai atspindi realią šalies ekonomikos būklę ir jos plėtros tendencijas. Augant ekonomikai reklamos apimtys didėja, nes tikimasi vartojimo augimo, o pradėjusios mažėti reklamos išlaidos gali būti vienu iš pirmųjų ženklų, kad ekonomika žada pesimistinius lūkesčius. Reklama verslo šaka tapo tada, kai atsirado galimybė iš jos paslaugų pragyventi tam tikram sluoksniui šia veikla užsiimančių žmonių. Dabar reklamos versle ddirba daug ir įvairių specialistų, o reklamos rinkos dalyvius galima suskirstyti i tris grupes: 1) reklamos užsakovai (davėjai), 2) reklamos vykdytojai (reklamos agentūros, tyrimo organizcijos, atlikėjai ir skleidėjai), 3) reklamos vartotojai.
Didžiausiai Europos tyrimų kompanijų grupei TNS priklausanti Lietuvos rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ paskelbė, kad praėjusiais metais šalies žiniasklaidos reklamos rinka padidėjo net 27,9 procentais (įvertinta ir interneto bei kino teatrų reklamos rinka). Iš viso 2004 metais Lietuvoje reklamai skirta 334,8 mln. litų, įskaičiuojant žiniasklaidos kanalų apimties ir kitas nuolaidas. Yač sparčiam žiniasklaidos reklamos rinkos augimui didelės įtakos turėjo tas faktas, kad 2004 metais buvo itin daug politinės reklamos, padidėjo ne tik reklamos apimtis, bet ir jos kainos.Didžiausią dalį pajamų pagal žiniasklaidos kanalus sudarė reklama televizijoje – 43,6 proc. ir laikraščiuose – 29,9 procento. Palyginti pastarųjų dviejų metų rezultatus, reklamai televizijoje skirtos lėšos per praėjusius metus išaugo 33,9 proc., laikraščiuose – 25 proc., žurnaluose – 15,2 proc., radijuje – 31,6 procento. Lauko reklamos rinka (įvertinus ir lauko video reklamos apimtį) 2004 metais padidėjo 23,5 procento. Interneto reklamos rinkos augimas buvo 24,3 proc. (neįskaitant katalogų internetinės reklamos), o kino teatrų reklamos rinka padvigubėjo. Kokia pajamų dalis pagal žiniasklaidos kanalus buvo 2004 metais pateikta 1 pav.
1 pav. Pajamų dalis ppagal žiniasklaidos kanalus
„TNS Gallup“ duomenimis, vienam gyventojui skiriamas reklamos žiniasklaidoje pinigų kiekis praėjusiais metais Lietuvoje išaugo nuo 21,9 eurų iki 28,14 eurų. Remiantis ekspertų prognozėmis, 2005 metais Lietuvos reklamos rinka augs 11 proc., televizijos reklamos rinka – 13 proc., radijo – 8 proc., spaudos – 6 proc., lauko reklamos rinka – 8 proc., kino reklamos rinka – 4 procentais. Žiniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad sparčiausiai augs interneto reklamos rinka – net 35 procentais.
Realios žiniasklaidos kanalų (televizija, laikraščiai, radijas ir kt.) pajamos 2003 ir 2004 metais pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė .Realios žiniasklaidos kanalų reklamos pajamos, skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties ir agentūrines nuolaidas milijonais litų.
KANALAS 2003 mln. Lt 2004mln. Lt Pokytis 2004/2003m., %
TV 109 146 33,9
Laikraščiai 80 100 25,0
Žurnalai 33 38 15,2
Radijas 19 25 31,6
Lauko reklama 17 21 23,5
Internetas 3,7 4,6 24,3
Kinas 0,1 0,2 100,0
Iš viso 261,8 334,8 27,92. REKLAMOS RINKOS DALYVIAI
2.1. Reklamos užsakovai (davėjai)
Reklama prasideda nuo reklamos užsakovo – individo ar organizacijos, kurie paprastai inicijuoja reklamos procesą. Pagrindinis reklamos užsakovo tikslas – organizuoti reklamos programos arba plano paruošimą. Pagal tą programą vykdoma reklaminė kampanija, kurios finansavimą užtikrina reklamos užsakovas.[2, p. 46]
Visi reklamos užsakovai skirstomi į keturias grupes:
1) prekių ir paslaugų gamintojai,
2) didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės,
3) individualūs asmenys,
4) valstybinės įstaigos ir visuomeninės institucijos. [2,
p. 47; 16, p. 13]
Prekių ir paslaugų gamintojai gali savo reklamą skirti galutiniam vartotojui, kitiems ūkio subjektams(mažmenininkams, didmenininkams, pramonės įmonėms, žemės ūkiui) ir specialistams. Galutiniam vartotojui skirtoje reklamoje dominuoja palyginti nebrangios prekės ir paslaugos, bet labai plataus asortimento, o jų pasirinkimas rinkoje didžiulis. Prekių ir paslaugų gamintojų reklamos uždaviniai ekonominėje, socialinėje ir politinėje sferose yra labai įvairūs. Bet jų tikslas yra vienas – paveikti sau palankia linkme verbuojamąją auditoriją ar net visą šalies visuomenę bei įtakingus asmenis.
Tas pačias prekes ggamintojai reklamuoja ir tarpininkams – mažmeniniams ir didmeniniams prekybininkams. Jiems skirtoje reklamoje yra daugiau informacijos nei galutiams vartotojams skirtoje reklamoje. Ji yra išsamesnė, pateikiama daugiau profesionalių gamybos bei vartojimo žinių.
Dar viena prekių ir paslaugų gamintojų reklamos rūšis yra reklama specialistams. Skleisdamas tokią reklamą, reklamos užsakovas turi dvejopą tikslą: 1)skatina įmones reklamuojamą prekę naudoti savo vidinėms reikmėms tenkinti; 2) skatina specialistus tas prekes rekomenduoti arba tiesiog “priversti” jas vartoti savo klientus. Reklama specialistams turi būti kryptinga, labai informatyvi, išsami ir dalykiška.
Antra reklamos užsakovų grupė yra didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Didmeninė prekyba savo interesus išreiškia per mažmeninęs prekybą. Jos vaidmuo reklamos versle nėra labai didelis. Tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonės labai aktyviai reklamuojasi savarankiškai arba kooperuodamosi su gamintojais ar su ddidmenininkais.
Dauguma didmeninių prekybos įmonių turi savo mažmeninį prekybos tinklą. Todėl jos yra suinteresuotos kuo geriau išstudijuoti rinką, numatyti galimus pakitimus, kad galėtų sudarinėti prekių pirkimo kontraktus ir tvirtai jaustis rinkoje. Didmeninės prekybos atstovai savo prekes dažniausiai reklamuoja internetu, elektroniniu paštu, telefonu, parodose, konferencijose, mugėse. Paminėtina ir tai kad didmeninės prekybos atstovai tam tikras prekes reklamuoja ir specialistams bei naudoja socialinę reklamą, kas gerina įmonės įvaizdį ir, žinoma, didina pelną.
Mažmeninės prekybos reklama yra geriausiai žinoma galutiniam vartotojui. Dažniausiai ji būna vietinio pobūdžio. Plačiai naudojama vietinė spauda, radijas, televizija, taip pat specializuoti reklamos leidiniai bei lauko reklama.
Trečioji reklamos užsakovų grupė yra individualūs reklamos užsakovai. Tai pavieniai asmenys, kurie nori parduoti savo prekes, arba siūlo savo paslaugas. Tokio pobūdžio reklama užima labai nnedidelę vietą bendrame reklamos kiekyje.
Dar vieną reklamos davėjų grupę sudaro įstaigos, vyriausybei atstovaujančios grandys, visuomeninės bei politinės organizacijos. Nuo kitu reklamos davėjų grupių ši skiriasi tuo, kad jos pagrindinis tikslas ne parduoti prekę, bet propaguoti visuomenei svarbias idėjas, atkreipti gyventojų dėmesį į ekologines problemas, gamtosaugą, aprūpinti visuomenę svarbia informacija, nukreipti visuomenės nuomonę visuomeniškai pageidautina kryptimi. Visuomeninių institucijų reklamoje išskirtinę vietą užima politinė reklama, kuri ypač išaugo 2004metais. Tai yra viena pagrindinių priežasčių kodėl Lietuvos reklamos žiniasklaidoje, internete ir kine rinka 22004 metais padidėjo 27,9 proc.
Reklamos užsakovai atsižvelgdami į reklamai keliamus tikslus pasirenka atitinkamas reklamos priemones, t.y įvairias masinės informacij.os priemones, kurios pateiktos 2 lentelėje.
2 Lentelė. Reklamavimosi priemonės
Masinės informacijos priemonės Kas naudojasi
Dienraščiai Vidutinio dydžio ir didelės įmonės
Savaitraščiai Vietinės įmonės
Komercinė televizija Vietiniai gamintojai ir mažmenininkai; nacionaliniai dideli gamintojai ir mažmenininkai
Kabelinė televizija Vietiniai ir nacionaliniai gamintojai ir mažmenininkai.
Tiesioginis paštas Nauji produktai, finansinės paslaugos, pardavimai iš katalogų
Žurnalai Šalies gamintojai; vietinias paslaugas teikiantys mažmanininkai ir prekių paštu įmonės
Radijas Vietinės, to regiono įmonės
Verslo publikacijos Korporacijos reklama, pramonės įmonės
Lauko reklama Žinomi prekiniai ženklai, šalia esantys mažmenininkai, reklama-priminimas
Pravažiuojančio transporto reklama Firmos esančios šalia pravažiavimo maršruto
Telefono abonentų knygos Įvairūs mažmenininkai, profesionalai, paslaugų įmonės
Skrajutės Vietinės įmonės
Lietuvoje aktyviausi 2004 metais reklamos užsakovai buvo mažmeninės prekybos, mobiliojo ryšio bendrovės, taip pat alaus gamintojai, farmacijos ir higienos prekes tiekiančios įmonės. Į daugiausiai reklamai išleidusių produktų grupių dešimtuką šiemet taip pat pateko ir politinė agitacija. Didžiausi reklamos užsakovai pernai buvo „Procter&Gamble“, „Tele 2“, „Omnitel“, „VP Market“, „Bitė GSM“, „Reckitt-Benckiser“, „Berlin-Chemie“, „Coca cola“, „Švyturys-Utenos alus“, „Kraft foods“.
Nagrinėjant masinės informacijos priemonių atžvilgiu galima išskirti didžiausius televizijos, laikraščių, žurnalų, radijo, lauko reklamos ir interneto reklamos užsakovus:
1. Didžiausi 2004 metų televizijos reklamdaviai buvo ,,Procter&Gamble”, „Tele 2“, „Omnitel”, „Reckitt-Benckiser”, „VP Market”, „Berlin-Chemie“, „Coca cola“, ,,Bitė GSM“, „Kraft foods“, “TV Market”.
2. Didžiausi 2004 metų laikraščių reklamdaviai buvo „VP Market”, „„Omnitel”, ,,Bitė GSM”, ,,INPOC”, „Švyturys-Utenos alus”, ,,Olifėja”, ,,One”, ,,Darbo partija”, ,,Palink”, ,,Tele2”.
3. Didžiausi žurnalų reklamdaviai 2004 metais buvo ,,Loreal”, ,,VP Market”, ,,Palink”, ,,One”, ,,Omnitel”, ,,Bitė GSM”, „Kraft foods”, ,,Rimi”, ,,Samsung Electronics”, ,,Sony”.
4. 2004 metų radijo reklamos užsakovų dešimtuką sudaro ,,Olifėja”, „VP Market”, ,,Bitė GSM”, ,,Palink”, ,,Tele2”, ,,Omnitel”, ,,Statoil”, „Švyturys-Utenos alus”, ,,Drogas”, ,,Eurofarmacinės vaistinės”.
5. Didžiausi 2004 metų lauko reklamos davėjai buvo ,,Bitė GSM”, ,,LG Electronics”, ,,Omnitel”, ,,Tele2”, ,,Rimi”, „Kraft foods”, ,,Samsung Electronics”, ,,Ardo”, ,,Unilever”, ,,Loreal”.
6. 2004 metų interneto didžiausi reklamdaviai buvo ,,Bitė GSM”, ,,Omnitel”, ,,Vilniaus bankas”, ,,Air Baltic”, ,,Forum Cinemas”, ,,Tele2”, ,,Nord/LB”, ,,Volksvagen/Audi”.2.2. Reklamos vykdytojai
Reklamos vykdytojai savo reklamos kampaniją gali vykdyti trimis pagrindiniais būdais:
• savo firmos marketingo skyriuje įsteigto reklamos padalinio jėgomis;
• profesionalios reklamos agentūros pagalba;
• derinant abu šiuos būdus: vienus darbus patikėti reklamos agentūrai, kitus, nereikalaujančius specialių žinių ir aukšto profesionalumo, atlikti patiems.
Vienareikšmiškai atsakyti, kuris iš pateiktų būdų yra geriausias, labai sunku. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, įmonės dydžio, produkcijos realizavimo metodų, vartotojų auditorijos, reklamos biudžeto ir pan.
Vienas pagrindinių reklamos vykdytojų yra reklamos agentūros. Tai organizacija, kuri aprūpina savo klientų firmas įvairiomis su reklamavimusi susijusiomis paslaugomis. Dažnai šios organizacijos išplėtoja klientų planus, įtraukiant temos tobulinimą, masinės informacijos priemonių pasirinkimą ir atliekant kitas patikėtas užduotis. Didelės reklamos agentūros gali ppasiūlyti atlikti rinkos tyrimus, vartotojų elgsenos tyrimus, ištirti viešuosius ryšius ir atlikti kitas reikalingas palaugas.
Reklamos agentūra – tai vienas pagrindinių reklamos verslo dalyvių, pagrindinis ir neatskiriamas partneris tarp reklamos užsakovo ir reklamos gavėjo. Lietuvoje 2004metų pradžioje veikė per 700 reklamos agentūrų. Reklamos agentūros klasifikuojamos pagal:
• teikiamų paslaugų apimtį – su visišku arba ribotu paslaugų ciklu;
• teikiamas paslaugas – universalios ir specializuotos;
• veikimo teritoriją – vietinės, regioninės ir tarptautinės;
• pavaldumą – nepriklausomos ir žinybinės.
Kadangi reklamos agentūrų skaičius nemažas, nieko ypatingo, kad jos renkasi klientus. Kriterijai, kuriuos taiko agentūros pasirinkdamos klientus būtų tokie:
• kliento biudžeto dydis;
• firmos reputacija;
• finansinis stabilumas;
• kliento verslo rūšis;
• personalo suderinamumas;
• lūkesčiai ir numatytas laikas.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA), kuriai priklauso didžiausios kūrybinės ir žiniasklaidos planavimo reklamos agentūros, jau trečius metus parengė savo narių reitingą, vadovaujantis pasauline praktika. KOMAA buvo įsteigta 2002 metų rugsėjo mėn. Asociacijai priklauso 21 agentūra, 11 iš jų – kūrybinės reklamos agentūros, 10 – žiniasklaidos planavimo agentūros.
Kūrybinės reklamos agentūros reitinguojamos pagal pajamas už kūrybines reklamos agentūros paslaugas, atskyrus jas nuo bendros apyvartos. Į kūrybines paslaugas įeina komunikacijos strategijos parengimas, kūrybinės koncepcijos sukūrimas, dizaino darbai, konsultacijos marketingo strategijos klausimais, rinkos ir vartotojų tyrimų parengimas bei analizė, projektų įgyvendinimas ir kt.
Didžiausios reklamos agentūros pagal pernai gautas pajamas už kūrybines paslaugas
yra DDB Vilnius (3, 8 mln. Lt), Euro RSCG MIA (3, 2 mln. Lt), Y&R ¦ Garage 4×4 (3,1 mln. Lt) (Išsamesnius rodiklius apie šias ir kitas agentūras žiūrėti 1 priede).
Reklamos planavimo žiniasklaidoje agentūros reitinguojamos pagal bendrą apyvartą, pateikiant ir aptarnauto žiniasklaidos biudžeto rodiklius.
Didžiausios agentūros pagal bendrą apyvartą yra Initiative/VIA (34, 4 mln. Lt), OMD (29, 2 mln. Lt), Media House (25, 3 mln. Lt) (Išsamesnius rodiklius apie paminėtas ir kitas agentūras, kurios patenka i dešimtuką žiūrėti 2 ppriede).
Kita reklamos vykdytojų grandis yra reklamos įgyvendintojai – įstaigos, kurios aprūpina reklamos davėjus ir reklamos agentūras specialistais arba įgyvendina jų įdėjas. Tai įvairios aptarnaujančios organizacijos, padedančios reklamos užsakovams, reklamos agentūroms ir žiniasklaidai. Jų atstovai paprastai pagalbos kreipiasi į specialistus ir konsultantus, kurie efektyviai parenka reklamavimosi temas. Jos gali būti trijų rušių: produktų ir paslaugų, produktų vartotojų ir įstaigų. Produktų ar paslaugų atveju dėmesys koncentruojamas į patį daiktą ir jo savybes. Vartotojo atveju prekė ar paslauga daugiau apibūdinama iš vvartotojo naudos taško nei iš objektyvių prekės savybių taško. Trečiasis įstaigų požiūris sąveikau.ja su įmonės įvaizdžiu.
Trečioji reklamos vykdytojų grandis yra rinkos tyrimų organizacijos. Tai aptarnaujančios įmonės, teikiančios rinkos tyrimų paslaugas reklamos užsakovams, reklamos agentūroms ir žiniasklaidai. Šios tyrimo orgsanizacijos aaprūpina reklamos užsakovus išsamia informacija, pradedant vartotojų apžvalga ir analize ir baigiant reklaminių skelbimų testavimu, auditorijos matavimu pagal įvairius parametrus. Reklamos tyrimai taip pat yra glaudžiai susiję su žiniasklaida. Tai laikraščių ir žurnalų tiražų auditas, radijo laidų reitingų tyrimo metodika. Televizijos programų ritingo tyrimo metodika tapo pagrindiu užsiėmimu daugeliui specializuotų tyrimo įmonių. Lietuvoje nuo 1998 metų žiniasklaidos tyrimų ir reklamos monitoringo lyderė yra tyrimų agentūra “TNS – Gallup”.
Plečiantis klientų tarptautiniams ryšiams, reklamos agentūros ir tyrimo įstaigos vis dažniau tampa tarptautinėmis kompanijomis, turinčiomis savo filialus daugelyje pasaulio šalių [2, 57 p.]. Žinoma, tarptautinė reklamos agentūra gali pasiūlyti daug privalumū savo klientams. Produktai gali būti reklamuojami kliose skirtingose šalyse, o patirtis su klientų produktais atitinkamai leidžia lengviau ir greičiau sukurti ivairias efektyvias kkampanijas. Informacija paskleidžiama iš vienos agentūros į kitą ir taip yra sėkmingai diegiamos tarptautinės programos. Tačiau reklamuojamiems produktams yra būtinos skirtingos reklamų kampanijos skirtingose šalyse. Būtina, kad reklama neprasilenktų su vartotojų lukesčiais. Dėl šios priežasties atliekami vietinės, bet ne tarptautinės reikšmės tyrimai, kuriuos atlieka tyrimų įstaigos. Vienos tyrimo organizacijos specializuojasi tirdamos tam tikrų prekių ar jų grupių rinkas, kitos specializuojasi pateikdamos duomenis reklamos planavimui, planams realizuoti bei rezultatams kontroliuoti, dar kitos – vykdo konkrečių klientų specifinius poreikius [2, 57 p.].2.3. RReklamos vartotojas
Reklamos vartotojas – jos skaitytojas, pirkėjas, potencialus reklamuojamos prekės ar paslaugos vartotojas yra aktyvus reklamos rinkos dalyvis, kartais reklamos pasirodymo iniciatorius. Šiuolaikinėje reklamos veikloje vartotojas yra tarsi grįžtamojo ryšio generatorius.
Vartotojas suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme vartotojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Vartotojui skirtos reklamos kampanijos, jam naudojama žiniasklaida, jam reklamos agentūros kuria reklaminius pranešimus ir jų elgesį tiria specialios tyrimo organizacijos, kadangi vartotojas yra svarbi reklamos verslo dalis.
Kaip jau buvo minėta anksčiau 2004 metais didžiausia pajamų dalis atiteko televizijai ir numatoma, kad ir 2005 metais televizijos reklamos rinka užims didžiausią dalį iš visų žiniasklaidos kanalų. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Televizija yra geriausia priemonė pasiekti reklamos vartotoją, tačiau į reklamą kreipiamas vis mažesnis vartotojo dėmesys. Dėl šios priežasties JAV tyrimų grupė 32 pasaulio šalyse atliko vartotojų apklausą, kuri parodė netikėtus rezultatus, kad televizijos reklama šiuo metu yra labiau vertinama nei anksčiau. Nepaisnat vartotojų kritikos ir nusiskundimų, nepaisant išaugusios žiniasklaidos netvarkos ir nepaisant supratimo, kad reklamos kūrybiškumas nukentėjo didžiųjų susivienijimų pradžioje (1980), matyti, kad žmonės visame pasaulyje turi palankią nuomonę apie televizijos reklamą.
Priklausomai nuo to, kaip reaguoja į reklamą visi vartotojai yra skirstomi į penkias grupes:
• reklamos skaitytojai, siekiantys naudingų pirkinių;
• reklamos skaitytojai, norintys nusipirkti ttam tikrų prekių;
• atsitiktiniai reklamos skaitytojai;
• nuolatiniai reklamos skaitytojai;
• reklamos skaitytojai, tvirtinantys, kad reklama jiems nedaro jokios įtakos.
Reklamos skaitytojai, siekiantys naudingų pirkinių, tai žmonės, kurie skaito įvairią reklamą, bet perka mažai. Išimtis būna tada, kai būna išpardavimai žemomis kainomis, kai prekė perkama, reikia jos, ar ne. Tokie vartotojai gali nuvykti į kita miestą ar rajoną, kad tik gautų pigių, pageidaujamų ir norimų prekių.
Reklamos skaitytojai, norintys nusipirkti tam tikrų prekių ieško tam tikrų jiems reikalingų prekių už tam tikrą kainą. Jie seka reklamą, lankosi parduotuvėse, kol randa pageidaujamą pirkinį. Kitaip nei pirmosios grupės skaitytojams, jiems nereikia pigių prekių, o tik tų, kurias nusprendė pirkti
Atsitiktiniai reklamos skaitytojai, tai vartotojai, kurių dėmesį gali patraukti reklama, jiems bežiūrint televizijos laidą, klausant radijo ar skaitant spaudą. Jie neieško pigių prekių ir nesistengia pirkti bet ką. Tai žmonės, kuriems gera reklama gali padaryti tam tikrą įtaką.
Nuolatiniai reklamos skaitytojai ir pastovūs kurios nors parduotuvės lankytojai yra patys vertingiausi parduotuvei. Tokie pirkėjai ieško konkrečios perduotuvės reklamos, gilinasi į jos informaciją. Didžiausią pirkinių dalį perka vienoje parduotuvėje, nepriklausomai nuo reklamuojamo asortimento.
Reklamos skaitytojai, tvirtinanty, kad reklama nedaro jiems jokios įtakos perkant prekes. Jie teigia, kad į reklamą nekreipia jokio dėmesio ir perka prekes tik tada, kai reikia. Bet iš tiesų jie perka tik ttas prekes, kurios atitinka jų skonį, poreikius, kišenę. Kitaip tariant, jie perka žinomas visuomenėje prekes, plačiai reklamuojamas ir, nors ir netiesiogiai, yra reklamos paveikti.3. EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ IR REKLAMINĖS TRANSLIACIJOS TRUKMĖS PRIKLAUSOMYBĖS TYRIMAS
Regresinės analizės metodas – tai statistinis metodas, priklausomybių tarp atsitiktinių dydžių matematinei išraiškai nustatyti ir jos parametrams analizuoti.
Tyrimo objektas (rezultatinis požymis): reklaminių transliacijų trukmė sekundėmis televizijos kanaluose. Šis rezultatinis požymis parodo reklamos lygio aktyvumą 2003 ir 2004 metais ir gali buti ekonomikos plėtros rodiklis. Jis pasirinktas todėl, kad šiuo metu populiariausia reklamavimosi priemonė yra televizija.
Atrinkti veiksniai : nedarbo lygis procentine išraiška, eksportas ir importas milijonais litų.
Tyrimo tikslas: nustatyti parinktų veiksnių įtaką rezultatiniam požymiui, veiksnių reikšmingumą, gautos regresijos lygties reikšmingumą bei regresijos koeficiento pagalba nustatyti ryšį tarp rezultatinio požymio ir atrinktų veiksnių. Patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę: “egzistuoja gana stiprus ryšys tarp reklamos rinkos ir ekonominių rodiklių”.
Veiksniai parinkti remiantis ekonominiu požiūriu. Nedarbo lygiui didėjant, žinoma, kad ekonomikos lygis smunka. Tokia pati situacija eksporto ir importo atveju. Eksportui ir importui didėjant ekonomikos lygis didėja.
Tolesnėje tyrimo eigoje bandoma įrodyti galimą ryšį tarp rezultatinio požymio ir parinktų veiksnių, bei galimą veiksnių poveikį rezultatiniam požymiui.3.1. Nedarbo ir rezultatinio požymio priklausomybė
Ištiriama nedarbo ir rezultatinio požymio priklausomybė.
3 lentelė.Reklaminių transliacijų trukmė sekundėmis TV kanaluose pamėnesiui
2003/2004m
2003 2004 Pokytis, sekundėmis Pokytis, %
sausis 390000 410000 20000 105,1282
vasaris 450000 500000 50000 111,1111
kovas 550000 700000 150000 127,2727
balandis 650000 800000 150000 123,0769
gegužė 700000 950000 250000 135,7143
birželis 680000 950000 270000 139,7059
liepa 600000 750000 150000 125
rugpjūtis 590000 700000 110000 118,6441
rugsėjis 650000 810000 160000 124,6154
spalis 800000 960000 160000 120
lapkritis 790000 900000 110000 113,9241
gruodis 700000 750000 50000 107,1429
Iš viso 7550000 9180000
3 lentelė sudaryta autorės MS Excel pagalba, lentelės duomenys grafiškai atvaizduoti 2 pav.
2 pav. Reklaminių transliacijų trukmė sekundėmis TV kanaluose pamėnesiui 2003/2004m.
4 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis mėnesio pabaigoje, proc.
2003 2004 Pokytis, %
sausis 9,6 8 83,33
vasaris 9,6 8,1 84,38
kovas 9,3 7,9 84,95
balandis 8,6 7,5 87,21
gegužė 8 7 87,5
birželis 7,4 6,6 89,19
liepa 7,4 6,7 90,54
rugpjūtis 7,6 6,4 84,21
rugsėjis 7,3 6 82,19
spalis 7,2 5,9 81,94
lapkritis 7,6 2,8 36,84
gruodis 7,7 6 77,92
4 lentelė sudaryta autorės MS Excel pagalba pagal rastus rodiklius iš nurodytų šaltinių. Sudarytos lentelės duomenys, t.y. nedarbo lygis 2003 ir 2004 metais atvaizduoti 3 pav.
3 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus ggyventojų santykis mėnesio pabaigoje.
Regresinės analizės metodu patikrinama ar nedarbo lygis įtakoja reklaminių transliacijų trukmę sekundėmis televizijos kanaluose.
Reklamos transliacijų trukmė sekundėmis televizijos kanaluose traktuojama kaip priklausomas kintamasis Y, o nedarbo lygis procentine išraiška – kaip nepriklausomas kintamasis X.
Tyrimui naudojami 2004 metų duomenys. Tyrimo metu paaiškėjus, kad visos lygties statistinis reikšmingumas yra 4,52, tai yra daugiau už 4, leidžia teigti, kad statistiniu požiūriu priklausomybė tarp pasirinktų kintamųjų yra reikšminga.
Gaunama regresinė lygtis:
Y=1,21072 – 67789,5*X
Ši lygtis rodo, jei nedarbo lygis padidėtų 1 procentu, tuomet rreklamos transliacijų trukmė televizijos kanaluose sumažėtų 67790 sekundžių.
Tyrimo metu apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas, kuris parodo ryšio stiprumą tarp kintamųjų. Šiuo atveju koreliacijos koeficientas yra:
R=√0,242397=0,492
Šis skaičius 0,492 rodo, kad ryšys tarp nedarbo lygio ir reklamos trukmės sekundėmis televizijos kanaluose yra vidutinio stiprumo. TTaip galima teigti, nes pagal statistinio tyrimo tasykles vidutinio stiprumo ryšys yra tuomet, kai koreliacijos koeficientas patenka į intervalą [0,4;0,7].3.2. Eksporto ir rezultatinio požymio priklausomybė
Ištiriama eksporto (mln. Lt.) ir rezultatinio požymio – reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose pamėnesiui priklausomybė.
5 lentelė. Eksportas, mln. Lt.
2003 2004 Pokytis, mln. Lt. Pokytis, %
sausis 1689 1733 44 102,61
vasaris 1685 1854 169 110,03
kovas 1678 1934 256 115,26
balandis 1453 1961 508 134,96
gegužė 1686 1941 255 115,12
birželis 1782 2177 395 122,17
liepa 1741 2132 391 122,46
rugpjūtis 1872 2151 279 114,9
rugsėjis 1892 2419 527 127,85
spalis 2173 2622 449 120,66
lapkritis 1928 2405 477 124,74
gruodis 1684 2399 715 142,46
5 lentelė sudaryta autorės pagal rastus rodiklius iš nurodytų šaltinių. Sudarytos lentelės duomenys grafiškai atvaizduoti 4 pav.
4 pav. Eksportas, mln. Lt.
Kaip ir pirmame etape regresinės analizės metodu patikrinama ar eksporto lygis įtakoja reklaminių transliacijų trukmę sekundėmis televizijos kanaluose.
Reklamos transliacijų trukmė sekundėmis televizijos kanaluose traktuojama kaip priklausomas kintamasis Y, o eksporto lygas milijonais litų – kaip nepriklausomas kintamasis X.
Tyrimui naudojami 2004 metų duomenys. Tyrimo metu paaiškėjus, kad visos lygties statistinis reikšmingumas yra 7,14, ttai yra daugiau už 4, leidžia teigti, kad statistiniu požiūriu priklausomybė tarp pasirinktų kintamųjų yra reikšminga.
Gaunama regresinė lygtis:
Y = 122041.0 + 413, 732*X
Ši lygtis rodo, jei eksportas padidėtų vienu milijonu litų, tuomet reklamos transliacijų trukmė televizijos kanaluose padidėtų 413 sekundžių.
Tyrimo metu apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas, kuris parodo ryšio stiprumą tarp kintamųjų. Šiuo atveju koreliacijos koeficientas yra:
R=√0,35807=0,598
Šis skaičius 0,598 rodo, kad ryšys tarp eksporto apimties ir reklamos trukmės sekundėmis televizijos kanaluose kaip ir pirmajame etape yra vidutinio stiprumo. Jis v4l gi patenka 55 interval1 [0.4; 0,7].3.3. Importo ir rezultatinio požymio priklausomybė
Ištiriama trečiojo veiksnio – importo ir rezultatinio požymio priklausomybė.
6 lentelė. Importas, mln. Lt.
2003 2004 Pokytis, mln. Lt. Pokytis, %
sausis 2014 2165 151 107,5
vasaris 2093 2422 329 115,72
kovas 2419 2706 287 111,86
balandis 2423 3306 883 136,44
gegužė 2253 2624 371 116,47
birželis 2440 2586 146 105,98
liepa 2541 3145 604 123,77
rugpjūtis 2211 2725 514 123,25
rugsėjis 2596 2940 344 113,25
spalis 2952 3168 216 107,32
lapkritis 2656 3205 549 120,67
gruodis 2840 3104 264 109,3
6 lentelė sudaryta autorės pagal rastus rodiklius iš nurodytų šaltinių. Sudarytos lentelės duomenys grafiškai atvaizduoti 5 pav.
5 pav. Importas, mln. Lt.
Kaip ir ankstesniuose etapuose, kuriuose buvo tiriama priklausomybė tarp reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose ir nedarbo bei eksporto, regresinės analizės metodu patikrinama ar importo lygis įtakoja reklaminių transliacijų trukmę sekundėmis televizijos kanaluose.
Reklamos transliacijų trukmė sekundėmis televizijos kanaluose priklausomas kintamasis Y, o importo lygis milijonais litų – nepriklausomas kintamasis X.
Tyrimui naudojami 2004 metų duomenys. Tyrimo metu paaiškėjus, kad visos lygties statistinis reikšmingumas yra 5,41, tai yra daugiau už 4, leidžia teigti, kad statistiniu požiūriu priklausomybė tarp pasirinktų kintamųjų yra reikšminga.
Gaunama regresinė lygtis:
Y = 55268,7 + 288,691*X
Ši lygtis rodo, jei importas padidėtų vienu milijonu litų, tuomet reklamos transliacijų trukmė televizijos kanaluose padidėtų 288 sekundėmis.
Tyrimo metu apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas, kuris parodo ryšio stiprumą tarp kintamųjų. Šiuo atveju koreliacijos koeficientas yra:
R=√0,28624=0,535
Gaunamas skaičius 0,535 rodo, kad ryšys tarp importo apimties ir reklamos trukmės sekundėmis televizijos kanaluose yra vidutinio stiprumo. Taip galima teigti, nes pagal statistinio tyrimo tasykles vidutinio stiprumo ryšys yra tuomet, kai koreliacijos koeficientas patenka į intervalą [[0,4;0,7]. Kaip matyti visi trys veiksniai turi vidutinio stiprumo ryšį su rezultatiniu požymiu.
Taigi regresinės analizės metodu pavyko įrodyti, kad egzistuoja ryšys tarp ekonominių rodiklių – nedarbo lygio, importo bei eksporto ir reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose. Žinoma, kad augant ekonomikos lygiui mažėja nedarbo lygis, o eksportas ir importas didėja. Šio tyrimo pagalba paaiškėjo:
– kad mažėjant nedarbo lygiui reklamos transliacijų trukmė ilgėja.
– Kad didėjant eksportui reklamos transliacijų trukmė ilgėja;
– Kad didėjant importui reklamos transliacijų trukmė ilgėja.
Vadinasi galima daryti išvada, kad augant ekonomikos lygiui gerėja ir reklamos rinkos rodikliai. Puikus to pavyzdys yra 1998 metų Rusijos ekonominė krizė, kurios metu Lietuvos ekonomikos lygis taip pat smuktelėjo žemyn. Tai tiesiogiai atsiliepė ir reklamos rinkai. Kaip teigia reklamos agentūros OMD generalinė direktorė Ramunė Malinauskienė 1998 – 2001 metais reklamos rinka išgyveno krizę. Sumažėjo užsakovų, krito kainos ir kokybė. Ir tik 2002 metais pavyko pasiekti tą lygį, kuris buvo 1998 metais.3.4. Ekstrapoliacija
Pasitelkus pagalbon programą “Statgraphics” galima ekstrapoliuoti turimus reklaminių transliacijų trukmės duomenis dvejiems metams. Ekstrapoliacijai imami 2004 metų duomenys iš 3 lentelės.
Tiksliausius ekstrapoliacijos duomenis pateikia S kreivė, kuri atrodo taip:
Gauti reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose 2005 ir 2006 metais duomenys pateikti 6 lentelėje.
7 lenetelė. Ekstrapoliuti reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose duomenys.
2005 2006
sausis 869903 sausis 898101
vasaris 874042 vasaris 899296
kovas 877646 kovas 900403
balandis 880811 balandis 901433
gegužė 883613 gegužė 902393
birželis 886112 birželis 903289
liepa 888353 liepa 904129
rugpjūtis 890375 rugpjūtis 904917
rugsėjis 892209 rugsėjis 905657
spalis 893879 spalis 906355
lapkritis 895406 lapkritis 907013
gruodis 896809 gruodis 907635
7 lentelė ssudayta autorės skaičiavimų pagalba su statistine programa “Statgraphics”.
Gauti duomenys grafiškai pavaizduoti 6 pav.
6 pav. Reklaminių transliacijų trukmės ekstrapoliacija 2005, 2006 metais.
Taigi, kaip matyti iš pateikto grafiko reklaminių transliacijų trukmė per 2005 ir 2006 metus tolygiai ilgės. Vadinasi išsilaikys ta pati didėjimo tendencija kaip ir lyginant 2003 metus su 2004 metais. Kadangi jau tyrimo metu ištirta, kad egzistuoja ryšys tarp tiriamojo rodiklio ir nedarbo lygio, eksporto bei importo, galima teigti, jog per ateinančius dvejus metus nedarbo lygis turėtų dar sumažėti, importas ir eksportas padidėti. Kadangi šie veiksniai yra ekonominiai rodikliai, tai vėl gi rodys ekonominį augimą.IŠVADOS
1. Reklamos rinkoje egzistuoja trys dalyvių grupės: reklamos davėjai, vykdytojai ir vartotojai. Reklama prasideda nuo reklamos užsakovo – individo ar organizacijos, kurie paprastai inicijuoja reklamos procesą. Visi užsakovai skirstomi į prekių ir paslaugų gamintojus, prekybos įmones, indibidualius asmenis ir visuomenines institucijas. Reklamos vykdytojus taip pat galima skirstyti į pogrupius, tai būtų reklamos agentūros, , reklamos įgyvendintojai, rinkos tyrimo organizcijos ir reklamos skleidėjai. Trečiasis reklamos rinkos dalyvis yra reklamos vartotojas – jos skaitytojas, pirkėjas, potencialus reklamuojamos prekės ar paslaugos vartotojas yra aktyvus reklamos rinkos dalyvis, kartais reklamos pasirodymo iniciatorius.
2. Per 2004 metus Lietuvos reklamos rinka išaugo 27,9 procentais. Iš viso tais metais Lietuvoje reklamai
skirta 334.8 mln. Litų. Prognozuojama, kad 2005 metais reklamos rinka išaugs 11 procentų.
3. Didžiausi reklamos užsakovai 2004 metais buvo „Procter&Gamble“, „Tele 2“, „Omnitel“, „VP Market“, „Bitė GSM“, „Reckitt-Benckiser“, „Berlin-Chemie“, „Coca cola“, „Švyturys-Utenos alus“, „Kraft foods“.
4. Didžiausios reklamos agentūros pagal 2004 metais gautas pajamas už kūrybines paslaugas yra DDB Vilnius (3, 8 mln. Lt), Euro RSCG MIA (3, 2 mln. Lt), Y&R ¦ Garage 4×4 (3,1 mln. Lt). Didžiausios agentūros pagal bendrą apyvartą yra Initiative/VIA (34, 4 mln. Lt), OMD (29, 2 mln. LLt), Media House (25, 3 mln. Lt).
5. Atlikto tyrimo dėka galima patvirtinti iškelta hipotezę, kad egzistuoja gana stiprus ryšys tarp reklamos rinkos ir ekonominių rodiklių. Taigi regresinės analizės metodu pavyko įrodyti, kad egzistuoja ryšys tarp ekonominių rodiklių – nedarbo lygio, importo bei eksporto ir reklaminių transliacijų trukmės sekundėmis televizijos kanaluose. Žinome, kad augant ekonomikos lygiui mažėja nedarbo lygis, o eksportas ir importas didėja. Šio tyrimo pagalba paaiškėjo, kad mažėjant nedarbo lygiui reklamos transliacijų trukmė ilgėja, kad didėjant eksportui ar importui reklamos ttransliacijų trukmė ilgėja.Vadinasi galima daryti išvada, kad augant ekonomikos lygiui gerėja ir reklamos rinkos rodikliai.
6.Statistinės programos “Statgraphics” pagalba atlikus rezultatinio požymio ekstrapoliaciją darytinos išvados, kad ir per ateinančius dvejus metus reklamos transliacijos televizijoje ilgės. Išlieka ta pati ilgėjimo tendencija kaip iir per 2003 ir 2004 metus. Jei transliacijos ilgės, vadinasi reklamos rinkos padėtis taip pat gerės. Kaip parodė tyrimas, kad egzistuoja ryšys tarp reklamos rinkos rodiklių ir ekonomikos rinkos rodiklių, galima teigti, kad ir ekonominė Lietuvos situacija neblogės.
Indrė Petronaitytė
REKLAMOS RINKOS DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO REKLAMOS VERSLE
Verslo administravimas ir vadyba, komercija, III kursas
Darbo vadovas: Soc. m. dr., doc. Bronislovas Čereška
Vilniaus Universitetas
Ekonomikos fakultetas
Verslo katedra
Vilnius, 2005 m.
Lapų skaičius: 23
Lentelių skaičius: 7
Paveikslų skaičius: 6
SANTRAUKAINFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Bennett D. Peter. Dictionary or Marketing terms. Chicago: American Marketing Association, – 1988. – 4 p.
2. Čereška, Bronislovas. Reklama: teorija ir praktika. – Vilnius, 2004. – 362 p. – ISBN 9955-449-75-6
3. Evans R. Joel, Berman Barry. Marketing. Sixth Edition. Macmillan Inc. 1994. – 616p.
4. Keršienė, V. Reklamos projektavimas. Reklamos rengimas ir projektavimas kkompiuterinėmis technologijomis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005m. balandžio 13 d. ]. Prieiga per internetą:
5. Leader W. G., Kyritsis N. Marketing in Practice. Stanley Thornes (Publishers). – 1990. – 83 p.
6. Mackevičienė, Renata. Reklamos rodikliai žiniasklaidoje. Reklamos ir marketingo idėjos, 2005, Nr. 2(12), p. 31. (pagal TNS-Gallup duomenis)
7. Mackevičienė, Renata. Praėjusiai metais reklamos rinka augo ypač sparčiai. Reklamos ir marketingo idėjos, 2005, Nr. 3(13), p.80.
8. Mačiulaitytė, E. – Baltijos šalių 2004m. I pusmečio makroekonominių rodiklių apžvalga [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą: <
9. Malinauskienė, Ramunė. Meniu: reklama. Lietuvos reklamos rinka. Seminaro medžiaga. – 2005-04-20
10. Pranešimas spaudai. Jau trečius metus skelbiami patvirtinti reklamos agentūrų reitingai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005m. gegužės 5d.]. Prieiga per internetą:
11. Pranešimas spaudai. Pernai Lietuvos reklamos rinka augo ypač sparčiai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 balandžio 10d.]. Prieiga per internetą:
12. Reklamos rinka pernai išaugo 28 proc. iki 335 mln. Litų [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą:
13. Sloan, Pat. TV Ads Gaining favor Worldwide. Advertising Age, 1991, November 25, p. 28.
14. Starkevičiūtė, Margarita. Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005m. balandžio 8 d.]. Prieiga per internetą:
15. Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2005/03. – Vilnius, 2005. – 36-37 p.
16. Venckus, Alfonsas. Prekybos reklamos teoriniai pagrindai. – Vilnius, 1993. – 84 p.
17. Weilbacher M. William. Advertising. New York: Macmillan. – 1984. – 198-213 p.1 PRIEDAS
Kūrybinių ir visas paslaugas teikiančių agentūrų reitingas
Įmonės Pajamos už kūrybinės reklamos agentūros paslaugas 2004 m. (Lt) Apyvarta (Lt) Didžiausi klientai
DDB Vilnius 3 798 620 10 044 393 Omnitel
Hansabankas
Lietuvos draudimas
Statoil
Telekomas
Euro RSCG MIA 3 223 760 8 642 144 Lietuvos socialdemokratų partija
Švyturys-Utenos alus
Neste Lietuva
Klaipėdos baldų prekyba
Wrigley Scandinavia AB
Veho
Vilniaus margarine gamykla
Pfizer SARL filialas Lietuvoje
Y&R ¦ Garage 4×4 3 142 018 8 404 238 Tele 2
Philip Morris Baltics
Kalnapilio-Tauro Grupė
Sampo Bankas
Kraft Foods Lietuva
Moller Auto
Lietuva Statoil
Vilniaus Energija
TBWAVidevita 2 700 192 10 076 3301 LG
Rimi Lietuva
Utenos alus
Alita
Nivea
Glaxosmithkline Lietuva
JTI
Finasta
LOWE AGE 2 208 622 5 608 550 Baltika Lietuva
Darbo partija
JTI
Krasta Auto
Olympic Casino Group
Omnitel
SAS
Unilever
VRS agentūra 2 094 237 4 722 225 Švyturio-Utenos alus
Vilniaus Degtinė
Lietuvos Telekomas
Europa
Snoro Lizingas
Kemi
Baltic Shoping Centers
Hronas
Vilniaus majonezo gamykla
Adell Saatchi & Saatchi 1 893 000 6 565 000
Kredo R 1 273 946 2 092 944 Garnier
Renault
Dilmah
Baldų Rojus
Hewlett Packard
Baltic FCB 1 150 280 9 315 630 Nord/LB
Hexal
Loreal
Air Baltic
Kraft Foods Lietuva
Drogas
Izover
Omnitel (Simas)
Grey Worldwide 960 000 6 154 000
2 PRIEDAS
Žiniasklaidos paslaugas teikiančių agentūrų reitingas
Įmonė Apyvarta (Lt) Aptarnautas žiniasklaidos biudžetas 2004 m. (Lt) Didžiausi klientai
Initiative/VIA 34 424 997 38 236 100 Bitė GSM
Danone
Groupe SEB
Johnson & Johnson
Latvijas Balzams
Tchibo House AG
Unilever
Vikeda
OMD 29 241 434 36 103 000 Omnitel
Lietuvos Telekomas
Mastedfoods
Maspex
Unilever
Media House 25 310 522 33 417 000 Beiersdorf
Hansa grupė
Kalnapilio-Tauro grupė
MG Baltic
Reckit Benckiser
Wrigley
CMS 23 364 758 32 092 012 Rimi
Utenos alus
Alita
Statoil
Tele 2
GlaxoSmithKline
L‘Oreal
ERGO Lietuva
Media Bridge Vilnius 10 570 228 11 414 202 Gillette
Nestle
Pfizer
Klosterfrau
Bayer
Vilniaus Vista
Mazda
Ford
VRS 10 058 018 16 578 000 Procter & Gamble
Švyturys
Elektromarkt
Hronas
Bankas Snoras
Kauno Pieno Centras
Losbalt
Vilniaus Degtinė
Commercial Union
Mediapool 6 728 107 9 467 866 Tele 2
Sampo Bankas
Drogas
Sampo Gyvybės Draudimas
HP
Nissan
Vision Express
Vilniaus Energija
Grey Worldwide, Mediacom 5 170 000 5 170 000
Aukštaitijos reklama 187 129 1 079 551
