Smulkaus ir vidutinio verslo vaidmuo ir plėtra Lietuvoje

MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS

XxX Katedra

SMULKAUS IRVIDUTINIO VERSLO PLĖTRA LIETUVOJE

Atliko: xx gr. stud. Dovilė Aukštuolytė

Priėmė: prof. Habil. dr. X-Men’as

2005, Vilnius

Turinys

1.

Įvadas………………….

……………….3

2. Smulkus ir vidutinis

verslas………………….

…….4

3. Smulkaus ir vidutinio verslo problemos. Jų

sprendimas……………5

4. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

(SVVPA)…………..5

1. Internetinė tiekimo

birža…………………

…….6

2. Verslo informacijos

centrai…………………

…….6

3. Verslo

inkubatoriai………………..

………….8

5. Smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai rodikliai ir įtaka šalies

ekonomikai….10

6. Valstybės parama smulkiam ir vvidutiniam

verslui……………..12

1. Pelno

mokestis………………..

………….13

2. Gyventojų pajamų

mokestis………………..

…….13

3. Mokestinės

pajamos…………………

……….14

4.

Rinkliavos…………………

……………14

5. Kitos mokesčių

lengvatos…………………

…….14

7. Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo

plėtra……………….14

1.

Vilnius………………….

…………….15

2.

Šiauliai…………………

…………….16

3.

Panevėžys………………..

……………17

4. Kitų miestų plėtra. Bendra regioninė

plėtra……………….18

8. Smulkus ir vidutinis verslas

Europoje…………………

..19

9. smulkaus ir vidutinio verslo integracija į

ES……………….19

10.

Išvados…………………..

………………21

11. Naudota

literatūra…………………

…………..22

1. Įvadas

Smulkios ir vidutinės įmonės – tai dinamiškiausia, nuolat besikeičianti

įmonių grupė, vvidurinioji ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką

ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo

poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir lankstumas prisitaikant

prie jų, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų

kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai smulkių ir vidutinių

įmonių privalumai, atskleidžiantys jų eefektyvumą ir svarbą.

Todėl yra labai svarbu Lietuvai šiuo spartaus ekonominio vystymosi metu

kuo greičiau įsisavinti ES patirtį, perkeliant ją ir plėtojant smulkų ir

vidutinį verslą (SVV). Nuo sugebėjimo greitai ir kokybiškai įgyvendinti

užsibrėžtus tikslus, priklausys netik SVV vieta Lietuvos ekonomikoje, bet

ir bendras ekonomikos lygis ir Lietuvos pozicija pasaulinėje verslo

rinkoje. Dėl šios priežasties yra prioritetiškai svarbi smulkaus ir

vidutinio verslo plėtra.

2. Smulkus ir vidutinis verslas.

Susipažįstant ir nagrinėjant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą

Lietuvoje būtina susipažinti su pačia “smulkaus ir vidutinio verslo” sąvoka

nusistatant subjektus. Kaip skelbia 1998 m. priimto ir 2002 m. pakeisto

“Lietuvos respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo”

antrasis straipsnis, jog:

“1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos

įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta

tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba

profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi

turint verslo liudijimą.

2. Vidutinė įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

1) įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;

2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto

balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų;

3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška.

3. Maža įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

1) įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;

2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto

balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų;

3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška.

4. Mikroįmonė – tai maža įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

1) įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;

2) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto

balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų;

3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška.“

Šio įstatymo ir jo pakeitimo esmė yra pakloti teisinius pamatus vystant

ir tobulinant smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, jį integruoti į Europos

Sąjungos rinką ir taip kelti bendrą Lietuvos išsivystymo lygį ir ekonominę

padėtį.

3. Smulkaus ir vidutinio verslo problemos. Jų sprendimas.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę sparčiai ėmė plėtotis smulkus ir

vidutinis verslas, kuris Lietuvos ekonomikai turėjo labai didelę įtaką.

Šiam verslui sparčiai besivystant ir esant galimybėms vystytis dar sparčiau

imti domėtis verslo aplinkos tyrimais, ieškant būdų išspręsti problemas,

kurios iškyla verslininkams. Tyrimai rodo, jog viena iš kliūčių, trukdančių

sėkmingai plėtoti verslą, yra verslo informacijos trūkumas bei spartus šios

informacijos pasikeitimas. Pagrindinė problema – verslo informacija yra

gana brangi, todėl dažnai neprieinama smulkiems ir vidutiniams

verslininkams.

Lietuvos Respublikos valdžios institucijų ir verslininkų iniciatyva

siekiant padėti pradedantiems verslininkams surasti savo vietą rinkoje, o

mažoms ir vidutinėms įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje, atlikta eilė

darbų priimant šios verslo šakos plėtros įstatymą, kuriant informacinę,

lengvai ir pigiai prieinamą bazę ir įmones ttiesiogiai besirūpinančias

smulkiu ir vidutiniu verslu ieškant išeičių iš kylančių problemų.

4. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (SVVPA).

1996 m. įgyvendintas ir pradėtas vystyti vienas iš didžiausių ir

sėkmingiausių projektų šioje srityje: “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros

agentūros” įkūrimas (1 pav.). Ši agentūra tiesiogiai ėmė rūpintis šia

verslo šaka, jos atstovais, informacinės bazės kūrimu ir tobulinimu, ėmė

kaupti ir platinti informaciją apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas

Lietuvoje. Taip pat vienas iš svarbiausių tikslų yra organizuoti bei

administruoti verslininkų konsultavimą ir mokymą lengvatinėmis sąlygomis,

dalyvauti šalies ir tarptautinėse programose bei projektuose. Šiai

organizacijai ir jos veiklai besiplečiant atiteko ir dar viena svarbi

užduotis – teikti metodinę/informacinę paramą bei koordinuoti valstybės

remiamų verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklą.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA) 1999 m.

pradžioje pristatė pirmąjį specializuotą informacinį interneto portalą

smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Šio projekto tikslas buvo padėti

pradedantiems verslininkams surasti savo vietą rinkoje, o mažoms ir

vidutinėms įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje. LSVVPA parengė šį

interneto portalą panaudodama šiuolaikinę programinę ir techninę įrangą,

šiame portale sukaupta pagrindinė verslininkus dominanti informacija,

pateiktos nuorodos į kitus verslininkams svarbios informacijos šaltinius.

4.1 Internetinė tiekimo birža

Skatindama didelių ir mažų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimą,

LSVVPA  2002 m. birželio mėn. portale įdiegė  “Internetinę tiekimo biržą”,

kurioje vidutinės ir didelės įmonės turi galimybę skelbti informaciją apie

tai, kokių prekių ir paslaugų joms rreikia, mažos įmonės – pateikti

informaciją apie gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas.

Per pastaruosius metus atlikta nemažai darbų, tokių kaip 2004 m.

įvykusios dvi kontaktų mugės, t.y. tiesioginis mažų ir vidutinių įmonių

(MVĮ) ir didelių įmonių atstovų susitikimas. Šių mugių metu užmegzti

kontaktai davė apčiuopiamų rezultatų ir buvo sudaryta nemažai sutarčių tarp

mažų ir vidutinių ir didelių įmonių.

Šios internetinės tiekimo biržos duomenų bazėje yra užsiregistravusios

beveik 700 įmonių, kurios tarpusavyje dalijasi svarbia informacija.

4.2 Verslo informacijos centrai

Verslo informacijos centras – tai vienos ar kelių savivaldybių

teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos teritorijos smulkaus ir

vidutinio verslo subjektams lengvatinėmis sąlygomis teikia verslo

informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos

renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės

steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,

buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).

Pirmieji verslo informacijos centrai buvo įsteigti 1998 – 1999 m. Tai –

Švenčionių, Jurbarko, Zarasų verslo informacijos centrai. Verslininkai

noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų

veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos

pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.

Lietuvoje šiuo metu veikia 42 verslo informacijos centrai (2 pav.). 32

iš jų  veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, kiti  10 centrų (Elektrėnų,

Šilalės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos

centrai, Joniškio, Kretingos, Radviliškio, Utenos verslo informacijos

centrai, Klaipėdos regiono plėtros agentūra) buvo

įsteigti 2004 m.

pabaigoje ir tik pradeda savo veiklą.

[pic]

[pic] inkubatoriai

[pic] verslo informacijos centrai

Visi verslo informacijos centrai be aukščiau nurodytų paslaugų taip pat

teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,

spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.).

20 verslo informacijos centrų turi interneto svetaines, kuriose galima

rasti informaciją apie šių centrų veiklą ir teikiamas paslaugas. Verslo

informacijos centrai, kurie dar nėra susikūrę interneto svetainių, šią

informaciją teikia telefonu arba elektroniniu paštu.

4.3 Verslo inkubatoriai

Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių

savivaldybių tteritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems

ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, techninę ir biuro

įrangą, teikia verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugas. 

Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius

verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių

įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet

finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai

užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje.

Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą:

➢ nuomoja savo turtą (patalpas, biuro įrangą);

➢ teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas iir

organizuoja informacijos sklaidos renginius;

➢ teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo,

dauginimo, internetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas;

➢ rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių

rėmėjų, užsienio partnerių.

Verslo inkubatorių patalpų, techninės ir biuro įrangos nuomos mokestis

turi aatitikti tos teritorijos ekonominę ir socialinę padėtį bei rinkos

kainų lygį. Inkubuojamoms įmonėms, pradėjusioms veiklą verslo

inkubatoriuje, pirmus trejus metus taikoma patalpų nuomos kainos nuolaida:

pirmaisiais metais – 75 proc. nuomos mokesčio, antraisiais metais – 50

proc., trečiaisiais metais – 25 proc.

Ūkio subjektų inkubavimo tvarką ir atrankos kriterijus nustato verslo

inkubatoriaus taisyklės. Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie

ūkio subjektai: gyventojai, įsigiję verslo liudijimą, šio verslo liudijimo

galiojimo laikotarpiu, mikroįmonės ir mažos įmonės. Sprendimą dėl įmonės

priėmimo į inkubatorių priima dalininkų susirinkimas. Pagrindiniai

kriterijai, lemiantys, ar įmonė bus priimta į verslo inkubatorių, yra šie:

➢ įmonė užsiima veikla, skatinančia kurti naujas darbo vietas;

➢ įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus bus

įsisavinamos naujos veiklos sritys, teikiamos naujos paslaugos;

➢ įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei

regiono gyventojams paklausias paslaugas;

➢ kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;

➢ įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines

inovacijas.

Be išvardintų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, jei jie yra

nustatyti aukščiau minėtose taisyklėse.

Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis

nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje

numatytam laikotarpiui, įmonė turi palikti inkubatorių. Ūkio subjektams,

kurie po inkubuojamo periodo paliko verslo inkubatorių, gali būti suteiktas

asocijuotų narių statusas. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taip

pat gali tapti ir ūkio subjektai dar nesantys, bet nnorintys būti verslo

inkubatoriaus nariais. Asocijuoti nariai gali naudotis kai kuriomis

lengvatinėmis sąlygomis teikiamomis inkubatoriaus paslaugomis (informacija,

konsultacijos, mokymai).

1998 metai – verslo inkubatorių steigimo Lietuvoje pradžia.  1998 m.

birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius – Kauno

verslo inkubatorius (dabar vadinamas „Kauno technologijos universiteto

regioninis verslo inkubatorius“). Tų pačių metų lapkričio mėn. įregistruoti

Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. – Alytaus

verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. įregistruotas Šiaulių verslo

inkubatorius, o 2000 m. rugpjūčio mėn. – Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.

2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo inkubatorius

šalyje – Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo inkubatorius.

Nauji verslo inkubatoriai steigiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

ūkio ministro 2003 m. vasario 24 įsakymu Nr. 4 – 75 patvirtinta Lėšų

skyrimo tinklo įstaigoms steigti ir plėsti tvarka. Paraiškas dėl naujų

verslo inkubatorių steigimo finansavimo gali teikti savivaldybės ir

apskričių viršininkų administracijos. Ūkio ministerijos skiriamos lėšos,

steigiant naują verslo inkubatorių, priklauso nuo verslo inkubatoriui

skiriamų patalpų dydžio ir pritaikymo įstaigos veiklai.

Per pastaruosius keletą metų smarkiai padidėjo inkubuojamų įmonių

skaičius. Pradėjus steigtis inkubatoriams bendras įmonių skaičius siekė vos

per 40, kai tuo tarpu dabar inkubatoriai aptarnauja apie 350 įmonių. Kitas

geras rodiklis rodantis tiek šių įstaigų, tiek šios srities svarbą

ekonomikoje yra sukurtas naujų darbo vietų skaičius. T.y. nuo inkubatorių

kūrimosi pradžios iki 2004 m. pradžios inkubatoriai papildomai sukūrė per

1700 naujų darbo vietų.

5. SSmulkaus ir vidutinio verslo finansiniai rodikliai ir įtaka šalies

ekonomikai

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių rodiklių,

kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro ūkio sektoriaus ekonominės

veiklos rezultatyvumą. BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per

ataskaitinį laikotarpį, bendroji pridėtinė vertė, apskaičiuota rinkos

kainomis. Kiekvienos ekonominės veiklos rūšies pridėtinė vertė gaunama iš

bendrosios produkcijos vertės atėmus tarpinio vartojimo vertę.

MVĮ sukurtas BVP parodo šių įmonių vaidmenį šalies ekonomikoje (3

pav.), kuris kasmet didėja.

[pic]

MVĮ vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat gali būti įvertintas pagal

sukurto BVP lyginamąją dalį (4 pav.). Šis vaidmuo ypač išaugo 2003 m., kai

MVĮ sukurtas BVP pirmą kartą viršijo du trečdalius viso šalies BVP. Tai iš

dalies parodo ir augantį MVĮ veiklos rezultatyvumą.

[pic]

MVĮ analizei ir regioninės plėtros strategijai formuoti labai

reikšmingi BVP skaičiavimai pagal apskritis. Atskirose apskrityse verslas

vystomas netolygiai ir pastebima didelė diferenciacija. MVĮ 2003 m.

daugiausia BVP sukurta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse (5 pav.).

[pic]

Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą

pagal įmonių teisines formas 2003 m. pastebime, jog didžiausią MVĮ

bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė uždarosios akcinės bendrovės (UAB)

(64,1%) bei akcinės bendrovės (AB) (6,8%) ir jų dalis per dvejus metus

beveik nepakito. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) vaidmuo kuriant

bendrąją pridėtinę vertę. Šios įmonės 2003 m. sukūrė 23,0% visos MVĮ

sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. ŠŠis rodiklis per dvejus metus

padidėjo daugiau kaip 2 procentiniais punktais. Kitų teisinių formų įmonių

vaidmuo buvo mažai reikšmingas.

[pic]

Galime pastebėti diagramoje itin didelę dalį visos pridėtinės vertės,

tenkančią individualioms įmonėms. Ne paslaptis, jog turbūt visos

individualios įmonės priskiriamos mažų įmonių grupei. Pati didžiausia

dalis, tenkanti uždarosioms akcinėms bendrovėms taip pat didžiąja dalimi

priskiriamos prie mažų arba vidutinių įmonių grupės. Peršasi viena mintis.

Didžiausia pridėtinės vertės dalis ir turėtų atitekti mažoms ir vidutinėms

įmonėms.

6. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui

Lietuvos ekonominiam lygiui smarkiai besivystant, valstybė puikiai

supranta kokią didelę reikšmę dar sėkmingesniam vystymuisi turi smulkus ir

vidutinis verslas. Todėl nepaisant įvairios valstybinės paramos, tokios

kaip specialių įstaigų, projektų kūrimas, plėtojimas ar finansavimas šiai

verslo grupei stiprinti, puikiai suprantama ir valstybinė parama mokesčių

srityje.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali

pasinaudoti lengvatomis bei specialiomis nuostatomis, kurias reglamentuoja

teisės aktai.

6.1 Pelno mokestis

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės

privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek

užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno

mokesčio tarifą. Tačiau įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijus

atitinkančios įmonės (mažos įmonės iki 10 darbuotojų bei keletas kitų

kriterijų), apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš

dviejų taisyklių, iš kurių viena nustato 13 proc. pelno mokesčio tarifą, o

kita pelno daliai iki 25 tūkst. Litų nustato

0 proc. tarifą.

Tokios mokesčio lengvatos leidžia dalį lėšų, kurios būtų sumokėtos

valstybei investuoti į verslą ar kur kitur, taip palengvinančios įmonės

vystymąsi.

6.2 Gyventojų pajamų mokestis

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog

gyventojų pajamų mokesčio (toliau – pajamų mokestis) tarifai yra 15 ir 33

proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15

proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be

verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai,

kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam ttikrų

atskaitymų.

Įstatyme taip pat numatyta, kad pajamų mokestį moka gyventojai, kurie

verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Už pajamas, gautas

iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių

tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

6.3 Mokestinės pajamos

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad

vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės

nepriemokos sumokėjimo terminą. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šiuo metu ši

tvarka yra rengiama.

6.4 Rinkliavos

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybių taryboms

suteikia teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų iir kitų

įstatymuose numatytų lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita. Rinkliavų

nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų

įstatymas.

6.5 Kitos mokesčių lengvatos

Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas. T.y.

patvirtinta nuostatą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

(SODRA) gali atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo

fondo bbiudžetui sumokėjimą iki 1 metų.

Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Individualios įmonės

ir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

7. Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra

Kaip jau buvo anksčiau minėta, Lietuvoje vyrauja gana smarkus

ekonominio potencialo skirtumas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje nuo kitų

apskričių centrų (Utenos, Alytaus ar Marijampolės) (7 pav.). Ryškus lyderis

yra sostinė Vilnius, pritraukianti tiek daugiausiai investicijų, tiek ir

sukurianti bendrojo vidaus produkto. Pabandysiu apžvelgti kelių miestų

(apskričių) smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijas išskiriant

didžiausius pliusus ir minusus.

[pic]

7.1 Vilnius

Vilniaus mieste SVV įmonės sukuria apie 70% bendrojo vidaus produkto.

Šių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra Vilniaus miesto

ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo ir

verslo plėtros šaltinių.

Pagal darbuotojų skaičių Vilniuje daugiausia yra įmonių, turinčių iki

10 darbuotojų. JJos sudaro apie 45% miesto įmonių. Virš 20% sudaro įmonės,

kuriose dirba 10-20 dirbančiųjų, apie 25% įmonių, kuriose dirba 20-100

dirbančiųjų. Vidutinio dydžio įmonių su 100-500 darbuotojų mieste yra tik

apie 7%, o didelių įmonių, kuriose dirba virš 500 darbuotojų, dalis

tesiekia šiek tiek daugiau nei 1%.

Vilniaus miesto 2002 – 2011 metų strateginiame plane vienas pagrindinių

tikslų yra palankios ekonominės aplinkos verslui užtikrinimas t.y. paskatų

sistemos verslo plėtrai sukūrimas, mokymų ir konsultacijų verslininkams

subsidijavimas, vieningos verslo paramos projektų, susijusių su naujų darbo

vietų kūrimu, finansavimas.

Šiam tikslui įįgyvendinti Vilniaus mieste jau nuo 2003 m. vykdomos

programos: „Darbo vietų kūrimo skatinimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas

Vilniaus mieste“ bei sudaryta sssmulkaus ir vidutinio verslo plėtros

komisija.

Bendromis jėgomis stengiamasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus:

➢ Mokymų ir konsultacinių paslaugų organizavimas ir dalinis

apmokėjimas.

➢ Naujų darbo vietų steigimo išlaidų smulkaus verslo įmonėms

subsidijavimas.

➢ Smulkaus verslo įmonių steigimosi išlaidų subsidijavimas.

➢ Pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.

➢ sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai

bei jo rėmimui.

➢ didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo

rinką.

➢ įveikti neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio

padarinius gyventojų užimtumui ir darbo rinkai.

7.2 Šiauliai

Šiaulių miesto ekonominiai rodikliai gerokai skiriasi nuo Vilniaus

ekonominių rodiklių lygio. Tačiau nepaisant gerokai mažesnių investicijų ir

ekonomikos lygio Šiaulių krašto valdžia puikiai suvokia šios verslo šakos

svarbą ir lemiamą jos įtaką ekonominiams regiono rodikliams, todėl

skiriamos lengvatos, parama ar dėmesys niekuo nenusileidžia sostinės ar

Kauno požiūriui ir pastangoms.

Šiaulių mieste sukurta sistema leidžia kuriant papildomas darbo vietas

išvengti tam tikros dalies mokesčių. Mokesčių lengvatos taikomos:

➢ 1 metus, jei sukuriama nuo 3 iki 10 darbo vietų;

➢ 2 metus, jei sukuriama nuo 11 iki 30 darbo vietų;

➢ 3 metus, jei sukuriama nuo 31 iki 100 darbo vietų;

➢ 5 metus, jei ssukuriama nuo 101 iki 250 darbo vietų;

➢ 10 metus, jei sukuriama daugiau nei 250 darbo vietų.

Sumažėjus darbo vietų skaičiui, mažinamos arba naikinamos mokesčių

lengvatos.

Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo skatinimui mieste, Šiaulių miesto

savivaldybė 1996m. įsteigė Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo fondą. Iš

šio fondo yra skiriamos paskolos verslininkams, įregistravusiems įmones

(neturinčias juridinio asmens statuso) Šiauliuose ir verslą plėtojantiems

miesto teritorijoje.

Paskolos, įkeičiant likvidų nekilnojamąjį turtą suteikiamos trims

metams, paskolos dydis iki 30 tūkst. Lt, metinės palūkanos 3 proc.

Prioritetai suteikiant paskolas – vykdantiems gamybos ir paslaugų

verslą, atsižvelgiant į sukuriamų naujų darbo vietų skaičių. Finansuojamos

konkrečios projekto dalys: įrengimų, medžiagų, patalpų įsigijimas.

Paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti yra suteikiamos

konkurso keliu.

Jei norinčių gauti paskolą yra daugiau nei tam skirta lėšų iš miesto

biudžeto bei privatizavimo fondo, tai Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo

komisija paskolas skiria atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus.

7.3 Panevėžys

1996 m. įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, kurio

tikslas – teikti paramą miesto verslininkams. 2001 metais miesto Taryba

patvirtino Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005

m. programą. Joje numatyti pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir priemonės

sėkmingai verslo plėtrai. 2001 metų vasario mėnesį buvo sudaryta Verslo

plėtros komisija, kurios tikslas – vertinti ir kurti miesto ekonominės

plėtros politiką, gerinti miesto įvaizdį, daryti įtaką prioritetinėms

verslo rūšims, maksimaliai panaudoti verslo pplėtros potencialą, pritraukti

šalies ir užsienio investuotojų.

Savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo

turto mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų

įmonėms. Savivaldybės tarybos sprendimu mokesčiai gali būti sumažinti,

atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas.

Panevėžio miesto mastu pagrindiniai ilgalaikiai siekiami tikslai yra:

➢ Europos Sąjungos šalių patirties panaudojimas smulkaus ir

vidutinio verslo (toliau tekste – SVV) plėtros bei paramos verslui

teikimo klausimais.

➢ Stiprios SVV paramos ir plėtros materialinės techninės bazės,

atitinkančios šalies ir Europos Sąjungos (toliau tekste – ES)

politikos standartus, sukūrimas.

➢ Pastovių, pakankamų ir kokybiškų paslaugų, pagal esamus ir

būsimus SVV poreikius, užtikrinimas mieste.

➢ Bendradarbiavimo ir kooperacijos formų suradimas, santykių

užmezgimas su kitais apskrities, šalies ir užsienio regionais SVV

plėtros srityje.

➢ Teigiamo, palankaus investicinei veiklai ir bendrų įmonių

steigimui, miesto įvaizdžio suformavimas.

➢ Informacinių ir pažintinių verslo leidinių apie Panevėžio miestą

leidyba.

7.4 Kitų miestų plėtra. Bendra regioninė plėtra.

Galima drąsiai būtų pasakyti, jog Lietuvos mastu žvelgiant šis plėtros

procesas yra globalinis ir daugiau ar mažiau apima visus miestus praktiškai

neišskiriant nei vieno. Sunku būtų paminėti visų apskričių ar miestų

pažangą, perspektyvas ir kryptis, todėl manau apibendrinus galima pasakyti

jog daugelio iš jų tikslai ganėtinai panašūs:

➢ Suaktyvinti vidaus rinkos plėtrą.

➢ Pritraukti didesnes užsienio investicijas.

➢ Sukurti naujas/papildomas darbo vietas.

➢ Padidinti SVV indėlį BVP daliai.

Daugelis miestų turi didelį SVV plėtros potencialą. Įgyvendinant SVV

plėtros programą miestų Savivaldybėse, per inicijuojamus projektus,

ypatingas dėmesys yra kreipiamas stiprios materialinės techninės bazės,

atitinkančios šalies ir tarptautinius standartus sukūrimui, verslui

teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimui, informacinių leidinių apie miestus

leidybai bei teigiamo, palankaus investicijoms miesto įvaizdžio formavimui.

Numatytas įgyvendinti investicinis projektas, su įgyvendinamais sub-

projektais sudarytų palankias sąlygas gyventojų ir verslininkų mokymui,

specializuotų konsultacijų ir mokymo sistemos sukūrimui, vietinių ir

užsienio privačių bei visuomeninių investicijų pritraukimui.

8. Smulkus ir vidutinis verslas Europoje.

Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas.

Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja

daugelį ekonominių permainų regione.

Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir

vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996)

pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos

investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis Europos

Komisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau

jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant

išvengti kkonkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu.

Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną iš

svarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą

būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:

➢ 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos

susitikime nusprendė sukurti ppalankias sąlygas verslumui skatinti;

➢ 2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos

susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;

➢ 2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms

ir verslininkystei (2001-2005m.).

9. Smulkaus ir vidutinio verslo integracija į ES.

Europos Sąjungoje gerokai seniau atkreiptas dėmesys į smulkaus ir

vidutinio verslo plėtrą ir perspektyvas, todėl Lietuvai yra labai svarbi ES

patirtis sprendžiant iškilusias problemas ir taikant vienokius ar kitokiu

plėtros modelius. Todėl dalyvavimas ES daugiametės programos MVĮ

projektuose, kitose programose ir informacijos apie jas sklaida yra labia

svarbi.

Jau šiai dienai yra atlikta arba vyksmo fazėje yra ne vienas projektas.

Begalė jų yra dar planuojami ir rengiami įgyvendinimui.

LSVVPA parengė informaciją apie Europos Komisijos išleistą Europos

verslininkystės priemonių planą, naujas Europos mažųjų įmonių Chartijos

įgyvendinimo ataskaitas, aplinkos vvaldymo sistemų panaudojimą MVĮ.

Remiantis šia informacija, atnaujinta ir išplėsta interneto portalo

informacinė tema „SVV Europos Sąjungoje“.

Projektų ES PHARE 2002 ESS programai „Parama verslo plėtrai“ parengimas

ir įgyvendinimas bei pasirengimas ES struktūriniams fondams. Siekiant

tobulinti tinklo įstaigų darbuotojų gebėjimus teikti kokybiškas paslaugas

ir gerinti paslaugų verslui įstaigų tinklo darbuotojų kvalifikaciją,

parengtas ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ paskelbtam konkursui

pateiktas projektas „Paslaugų verslui kokybės užtikrinimas“.Centrinė

projektų valdymo agentūra, Verslo projektų vertinimo komitetui

rekomendavus, nusprendė projektui “Paslaugų verslui kokybės užtikrinimas”

suteikti ES subsidiją. LSVVPA, dėl sutrumpėjusio projekto įgyvendinimo

laikotarpio, patikslino projekto bbiudžetą, finansavimo šaltinius,

kalendorinį veiklos planą ir kt. bei pateikė šiuos dokumentus VšĮ “Lietuvos

verslo paramos agentūra”. 2004 m. lapkričio 30 d. pasirašyta keturšalė

sutartis dėl projekto įgyvendinimo.

10. Išvados

Darbo metu susipažinta su dideliu kiekiu visiškai naujos informacijos

apie Lietuvos ir Europos Sąjungos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą,

perspektyvas, rengiamus planus, jau įgyvendintus bei dar tik ruošiamus

planus:

➢ Nagrinėtos SVV plėtros skatinimo įmonės ir įstaigos (“Smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros agentūra”, “Verslo informacijos centrai”,

“Verslo inkubatoriai”), susipažinta su šių įmonių indėliu,

pozicija, atliktais darbais ir t.t.;

➢ Smulkiau panagrinėta regioninė smulkaus ir vidutinio verslo

plėtra ir tendencijos. Lietuvos mastu daugelio miestų smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros perspektyvos gana panašios;

➢ Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui per įvairias

mokesčių lengvatas, sumažinant gyventojų pajamų mokestį, pelno

mokesčio dalį ir kitas rinkliavas.

➢ Smulkaus ir vidutinio verslo sąvoka ES traktuojama vienodai ir

laikantis tam tikrų kriterijų.

➢ Viena pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kliūčių

yra nepakankamas informacijos kiekis, t.y. gana ribotas

informacijos pasiekiamumas ir cirkuliavimas.

11. Naudota literatūra

1. www.ukmin.lt

2. www.lrs.lt

3. www.euro.lt

4. www.panevezys.lt

5. www.kelme.lt

6. www.svv.lt

7. www.ldkonfederacija.lt

8. www.vilnius.lt

9. www.siauliai.lt

10. www.klaipeda.aps.lt

———————–

2 pav. Lietuvos verslo informacijos centrai ir inkubatoriai

3 pav. Lietuvos ir ma~[pic]s[pic] ir vidutinis[pic] /[pic]monis[pic]

sukurtas BBVP kiekis mln. Lt

4 pav. Lietuvos BVP dalis sukurta ma~[pic]ose ir vidutin[pic]se

/[pic]mon[pic]se proc.

1 pav. Lietuvos smulkaus ir vid3 pav. Lietuvos ir mažų ir vidutinių įmonių

sukurtas BVP kiekis mln. Lt

4 pav. Lietuvos BVP dalis sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse proc.

1 pav. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros logotipas

5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurtas BVP pagal apskritis mln. Lt

6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal

įmonių teisines formas

7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurto bendrojo vidaus produkto

struktūra pagal apskritis