Kaimo turizmas Lietuvoje

Turinys

Įvadas 3

Turizmo samprata 4

Kaimo turizmo sąsajos 5

Kaimo turizmo plėtros nauda 7 Įvadas

Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti

stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija

(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos

kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą

ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas

nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines

išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių

lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar

religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.

Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų

gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar

ekonominius resursus.

Kaimo turizmas – viena naujausių verslo šakų Lietuvoje, bet jau spėjo

įleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo sferoje, turi sukaupęs

nemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų. Dažnas šiokių tokių pajamų

turintis miesto gyventojas atostogų metą ar savaitgalį nori atitrūkti nuo

miesto triukšmo, dulkių, kaimynų bruzdesio ir sprunka į kaimą: arčiau

natūralios gamtos, norėdamas pabūti ramumoje bei atokvėpyje. Tokių

poilsiautojų atsiranda vis daugiau. Ir būtent kaimo turizmas gali jiems tai

suteikti.

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją.

Įstojimas į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142

valstybės, rodo mūsų šalies sustiprėjimą, pažangą ššioje verslo šakoje. Dėka

to, yra kuriamos naujos darbo vietos, didinamas užimtumas. Tai galimybė

mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Nors šiuo metu kaimo turizmas

Lietuvoje sparčiai pažengęs į priekį, tačiau asmenys, užsiimantys šiuo

verslu, ateityje planuoja dar daugiau įvairių pramogų, poilsio,

laisvalaikio leidimo paslaugų. Turizmo samprata

Norint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas,

reikėtų išsiaiškinti sąvoką „turizmas“. Ar galima vienareikšmiškai

atsakyti į klausimą, ką talpina savyje sąvoka „turizmas“? Vieniems turizmas

asocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai išvyka į

istorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis.

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną

iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų

gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį. Turizmas tapo vienu iš

svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai,

kaip išvyką arba ppoilsį.

Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius

ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio

tikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi

„turizmo“ supratimo aiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie kriterijai, kurie

yra laikomi pagrindiniais:

❖ Vietos pakeitimas;

❖ Buvimas kitoje vietoje;

❖ Darbo užmokestis iš lankomos vietos išteklių. Esmė šio kriterijaus

ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos

iš išteklių lankomoje vietoje, įvykdamas.

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki

šiol labiausiai vystomas išvažiuojamasis turizmas, ssusijęs su keliavimu į

kitas šalis.

Tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu yra vietinis turizmas

– poilsis gimtoje šalyje, aplankant istorinius, architektūrinius,

kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskirų regionų

etnokultūra ir gyvensena, kas dažniausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimo

teritorijoms.

Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas

kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime

gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo

ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas

turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas

bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių

papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistams

pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų. Kaimo turizmo sąsajos

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas

atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Į kaimo aplinką patekęs turistas gali

dalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamuose renginiuose. Skiriamos

šios šių renginių grupės:

• Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos);

• Kultūriniai ( vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės,

koncertai);

• Sportiniai ( varžybos, turnyrai, sąskrydžiai);

• Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai).

Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaiką,

reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruošimas,

suteikiantis galimybę pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas.

Kaimo turizmo paslaugų pasirinkimą lemia turistų noras:

❖ Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;

❖ Patirti nuotykių, aštrių ir emocingų išgyvenimų;

❖ Naudotis naujomis ir įvairiomis rrekreacinėmis erdvėmis;

❖ Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;

❖ Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi

atskiros turizmo rūšys:

Kultūrinis pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu,

norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies

vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių,

istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne

miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas

pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi.

Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir

pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo

pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla:

vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai

pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų

veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis

Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne

miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir

kt.

Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši

turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „duona ir druska“.

Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už

brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad Lietuvos

Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra

priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir

profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir

kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji

galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos

turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas

su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu.

Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių

apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus

ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai

svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta

buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti

į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo

kartos.

Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto

varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai,

pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos

ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmo

industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių

gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto. simbolikos gamybą ir

platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas

veiklas.

Religinis turizmas – tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas,

kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis,

dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo

formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei

informacijos teikimą. Lietuvoje yra daug įvairių vietų, susijusių su

religine kultūra bei paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvę

vienuolynai,

šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir

lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų

iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių

kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis

bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga

turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai

irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines

iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso

kelionės į kalnus, įį olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia

kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant

ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų –

turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja

specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs

su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama

sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti,

sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.

Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja išvykstamosios poilsinės

kelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualios

kelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik aapima individualias ir

šeimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir

dvasinių jėgų atgavimas. Tokiu būdu galima pateikti dar vieną kaimo turizmo

apibūdinimą – tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje,

maitintis natūraliu, šviežiu maistu bei užsiimti tai aplinkai būdinga

veikla. NNuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi išvengti

daugelio miesto gyvenimo nepatogumų – žmonių minios, triukšmo, užteršto

oro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos (per mažo

judėjimo). Pagrindinis šio turizmo bruožas, kad miesto aplinka su jai

būdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitokią – kaimo aplinką. Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio,

plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros

potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar

mažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiai

išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena

didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio

darbinio užimtumo.

Kaimo turizmas, žinoma, apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos

dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda.

Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis

kaimo bendruomenėse. Dėl šio fakto:

❖ Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle

(apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos).

❖ Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto,

svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir

amatai).

❖ Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir

stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei.

Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas,

įvairinimas.

❖ Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos

depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.

❖ Palaikomas egzistuojantis verslas ir ppaslaugos.

❖ Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir

stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam

ūkininkavimo subsidijavimui.

Socialinė nauda.

Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.:

❖ Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos

priežiūra, palaikymas ir rėmimas.

❖ Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar

sporto centrai.

❖ Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir

galimybės kultūriniams mainams.

❖ Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.

❖ Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo

bendruomenėse.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio

ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos

savitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini

ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui,

tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir

kt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir

poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami

gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai –

apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius,

buities reikmenys.

Kaimo turizmo kaip sistemos interpretacija

Pastaruoju metu žodis “verslas” tiek kasdieniame gyvenime, tiek

vadybinėje literatūroje tapo itin populiarus. Dažniausiai verslo sąvoka

siejama su pelno gavimu. 2000 metais KTU išleistame “Aiškinamajame įmonės

vadybos terminų žodyne” rašoma, kad verslas – tai “veikla susieta su prekių

gamyba, prekyba bei paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno. Beje, panašūs

apibūdinimai ddominuoja ir vadybinėje literatūroje. Taip pat įvairiuose

informacijos šaltiniuose teigiama, kad norėdamas gauti pelną, verslininkas

turi gaminti ir pateikti tai, ko rinkoje ieško pirkėjai. Kaimo turizmo

paslaugų teikime pirmiausia dėmesys tenka ne sau, bet klientui – paslaugos

gavėjui. Jei klientas bus patenkintas paslauga – jis už ją mokės pinigus.

H. J. Warnecke verslą sutapatina su dviračiu: norint, kad jo ratai

suktųsi – reikia minti pedalus. Šalia autorius pateikia ir kitą požiūrį į

verslą – kaip į gyvą organizmą arba n.epaliaujamai veikiančią sistemą, kur

svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių

patenkinimui. Tai būdinga turizmo verslui: jo sėkmė priklauso nuo

iniciatorių ir organizatorių sugebėjimo patenkinti nuolat besikeičiančius

žmonių rekreacinius poreikius. Tai ypač aktualu kaimo turizmui: kad poilsis

kaime būtų tinkamai organizuotas ir poilsiautojai mokėtų už rekreacines

paslaugas pinigus, nepakanka juos tik apgyvendinti, bet reikia įdėti daug

energijos ir darbo. Tačiau JAV mokslininkai pastebėjo, kad apie 80% verslų

žlunga, kai jų savininkas – verslininkas į pirmąją vietą iškelia pelno

siekimą. Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas. Norint jį gauti,

reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kai

sodyboje ilsisi poilsiautojai. Pagrindinis šiuo verslu užsiimančio

verslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas,

nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa tai

apima viena iš svarbiausių verslo vadybos sričių – planavimas. Verslo

planavimas – tai ne verslo pplano sudarymas investicijų finansavimui gauti.

Tai nuolatinis sodybos šeimininko rūpestis teikiamomis paslaugomis,

klientais, jų poilsiu, o tuo pačiu savo verslo sėkme. Sodybos šeimininkas

sodybą poilsiui rengia su didelėmis materialinėmis, finansinėmis,

kūrybinėmis investicijomis. Teisingai pasirinkta sodybos veiklos kryptis,

paslaugų struktūra sukuria prielaidas verslo sėkmei.

Kita ypatinga verslo vadybos veiklos sritis yra veiklos organizavimas.

Kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima keletą vadybinės veiklos

elementų:

❖ Sodybos paruošimas poilsiautojams;

❖ Poilsio paslaugų struktūros sudarymas;

❖ Darbo ir poilsiautojų aptarnavimo organizavimas;

❖ Ryšių su veiklos partneriais palaikymas;

❖ Informacijos klientams teikimas;

❖ Užsakymų priėmimas ir dokumentacijos tvarkymas ir aibė kitų kasdieninių

darbų, kurių atlikimą tenka koordinuoti sodybos šeimininkui.

Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomis

sąnaudomis ir išlaidomis. Kaimo turizmo versle tai sunkiai pasiekiama, nes

apgyvendinimo paslaugų kokybė siejama su komfortiškumu. Kuo aukštesnis

komfortiškumo lygis, kuo gausesnės ir įvairesnės poilsio paslaugos – tuo

daugiau reikia investicijų. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkas

privalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, šaltai ir apgalvotai. Tam

padeda detalus pajamų, išlaidų skaičiavimas bei veiklos rezultatų

vertinimas. Iš čia išplaukia dar viena svarbi kaimo turizmo vadybos sritis

– apskaita ir kontrolė. Kaimo turizmo veikla, kaip ir visos kitos veiklos,

kurioms išduodami patentai, neturi atskiro apskaitos tvarkymo

reglamentavimo ir sodybininkas pats gali pasirinkti kokiu metodu tvarkyti

savo finansinę dokumentaciją. Ne visada pakanka supaprastintos finansinės

veiklos operacijų registracijos kasos žurnale. Sodybų šeimininkai,

dalyvaujantys ar

ketinantys dalyvauti Europos Sąjungos, tame tarpe ir

SAPARD programose, turi apskaitą tvarkyti dvejybinio įrašo metodu.

Kaimo turizmas kaip verslas apima visą rekreacinę ir poilsio kaime

organizavimo veiklą bei su šia veikla susijusius tiek natūralius, tiek

žmogaus sukurtus išteklius.

Kaimo gyventojui – kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime verslinių

veiklų, kuria naudojant įvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinami

poilsiautojų poreikiai ir uždirbamos pajamos. Poilsiautojui parduodama

poilsio kaime paslauga. Paslaugos, kaip ir bet kurios kitos prekės

pardavimas yra sudėtingas verslo komponentas. Už parduotas poilsio kaime

paslaugas gaunamos pajamos, kurios yra kaimo turizmo verslo ekonominis

rezultatas. Profesorius V. Gronskas savo knygoje “Verslo ekonomika” verslą

lygina su dvisparniu paukščiu, kurio vienas sparnas – p.roduktų bei paslaugų

gamyba, o kitas – komercija. Iš tiesų, jei bent vienas iš šių “sparnų”

nedirba tolygiai ir užtikrintai, jei “sparnai” neatitinka vienas kito –

verslas negali normaliai funkcionuoti ir yra pasmerktas žlugti. Tai aktualu

ir kaimo turizmo versle: galima daug investuoti pinigų ir puikiai paruošti

sodybą, bet jei nebus joje poilsiautojų – poilsio paslaugų pirkėjų – nebus

ir pajamų. Taigi nuo šių “sparnų” – ssudedamųjų ekonominės verslo struktūros

dalių – bei jų sąveikos labai priklauso verslo gyvavimas ir jo sėkmingumas.

Verslo “sparnus” – gamybą ir komerciją valdo verslininkas – žmogus,

gaminantis ir parduodantis prekes ar teikiantis paslaugas ir iš šios

veiklos gaunantis naudą. Nauda matuojama įvairiai: verslo mastais,

pajamomis, pelnu. Tai materialus naudos vertinimas. Šalia jo yra ir

socialinis vertinimas – gera prekės kokybė, patenkinti klientai, sukurtos

darbo vietos ir kt. Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugų

kokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienės

įtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines ir

dvasines jėgas. Verslininko, užsiimančio kaimo turizmo paslaugų teikimu

rūpestis – suteikti poilsiautojui jo lūkesčius patenkinančią poilsio

paslaugą, už kurią, kaip ir bet kokią kitą prekę, jis sumokėtų verslininkui

tam tikrą pinigų sumą.

Kaimo turizmu užsiimantis ir norintis uždirbti verslininkas turi

dirbti ypatingai sunkiai, nes prekė – ypatinga poilsio paslauga, apie kurią

daugelis prieš keletą metų net nebuvo girdėjęs, o ir dabar daliai

miestiečių kaimas asocijuojasi su purvu, nešvara, girtaujančiais žmonėmis

ir kitokiais negatyviais dalykais.

Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas, efektyvumas ir sėkmė

priklauso nuo šiuo vverslu užsiimančių verslininkų sugebėjimo suvokti, ko

pageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai. Sodybos šeimininkas

rūpinasi investicijomis, veiklos organizavimu, prisiima atsakomybę už visus

veiklos rezultatus. Sodybos šeimininkas yra verslininkas ir daugeliu atveju

ir vadybininkas. Kaimo turizmo veikloje svarbiausias sodybos šeimininko

rūpestis – iš anksto tinkamai pasirengti būsimų poilsiautojų rekreacinių

poreikių tenkinimui ir jiems atvykus į sodybą – kokybiškai juos aptarnauti.

Sodybos šeimininkas vienu metu atlieka keletą vadybinių vaidmenų:

• Verslininkas – organizuojantis kaimo turizmo veiklą, per kaimo

turizmo paslaugas teikiantis visuomenės nariams naudą ir iš šios veiklos

gaunantis pelną;

• Savininkas – nuosavybės teisėmis disponuojantis veiklai

reikalingais ištekliais ir gautomis pajamomis;

• Vadovas – veiklos kaimo turizmo sodyboje koordinatorius, priimtų

sprendimų įgyvendintojas.

Lietuvos kaimo turizmo sodybos nėra didelės. Vidutiniškai vienoje

sodyboje yra apie 10 vietų poilsiautojams. Tokių sodybų šeimininkų aukščiau

paminėti vaidmenys susilieja, net vadybos analitikams sunku juos išskirti.

Sodybos šeimininkas savarankiškai disponuoja nuosavu ir skolintu kapitalu,

vadovauja savo verslo įmonei, siekia pragyventi iš savo verslo, tuo pačiu

pasiryžęs jį plėsti bei vystyti. Tai apima visą vadybos procesą. Kaimo

turizmo sodyboje vadybos veikla yra orientuota į gamtinių išteklių

tausojimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą, joje taikomi mokslo ir praktikos

pasiekimai. Vadybos teoretikai tokias vadybines nuostatas vadina etiška

vadyba.

Ne kiekvienas kaimo gyventojas, turintis visas palankias sąlygas kaimo

turizmo verslo plėtojimui, imasi šio verslo. Tai aktyvių, veržlių,

bendraujančių ir dėmesingų klientų poreikiams žmonių verslas. Mokslininkų

nustatyta, kad verslo sėkmę lemia ne pasirinkta verslo rūšis, bet jo

tinkamas tvarkymas, verslinės nuojautos turėjimas, teisingas verslo pokyčių

ir perspektyvų numatymas.

Yra svarbu tai, kad p.ats verslininkas turi nuspręsti ką jam veikti, ką

gaminti. Net tokioje iš pirmo žvilgsnio siauroje veikloje, kaip kaimo

turizmas kiekvienas verslininkas turi galimybę pasirinkti: kokias poilsio

paslaugas teikti, kaip ir kokius klientus aptarnauti. Kaimo turizmu

užsiimantis verslininkas laisvai dalyvauja poilsio paslaugų rinkoje. Iš

poilsiautojų poreikių išplaukia sodybų specializacijos, kurios užtikrina

poilsiautojams teisę pasirinkti sodybos tipą.

Taigi, iš tikrųjų galime daryti išvadą, kad kaimo tturizmas – tai gyvas

organizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema, kur svarbiausias dėmesys

skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių patenkinimui.

Statistinių metodų taikymo kaimo turizmui Lietuvoje sričių nustatymas

Kiekviena veiklos rūšis, ar tai būtų ekonominė, socialinė, kultūrinė

ir pan., turi savo įvairius statistinius rodiklius. Jie, atsižvelgiant į

įvairias aplinkybes, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yra

užregistruojami, užrašomi tam tikro subjekto. Statistiniai rodikliai yra

labai svarbūs tiek atskiram asmeniui, tiek ir visai valstybei. Kaimo

turizmas Lietuvoje – tai dar viena veikla, turinti savo statistinius

duomenis. Kadangi kaimo turizmas Lietuvoje – tai pakankamai nauja,

besivystanti veikla, todėl ir pagrindiniai statistiniai duomenys skelbiami

tik nuo 2001 metų. Tačiau 2001 – 2005 (IV ketvirtis) metų laikotarpio

pakanka tam, kad pastebėtumėme kaimo turizmo Lietuvoje bendrą augimo

tendenciją.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2001 – 2002m.

| | |(-), % | |(-), % |

| | | | | |

| |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 |

|Iš viso |651 |1418 |118 |1624 |3600 |121,6 |

|Vienviečia|53 |97 |83 |53 |97 |83 |

|i | | | | | | |

|Dviviečiai|335 |743 |121,7 |670 |1486 |121,7 |

|Triviečiai|263 |578 |119,7 |901 |2017 |123,8 |

lentelė Nr. 1

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2002 – 2003m.

| | |(-), % | |(-), % |

| | | | | |

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |1418 |1657 |16,9 |3600 |4468 |24,1 |

|Vienvieči|97 |109 |12,4 |97 |109 |12,4 |

|ai | | | | | | |

|Dviviečia|743 |836 |12,5 |1486 |1672 |12,5 |

|i | | | | | | |

|Triviečia|578 |712 |23,2 |2017 |2687 |33,2 |

lentelė Nr. 2

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristikos statistiniuose

duomenyse matomas ženklus kambarių skaičiaus, tuo pačiu ir vietų skaičiaus,

didėjimas 2001 – 2003 metų laikotarpiu. 2001 metais Lietuvos statistikos

departamente buvo užregistruota iš viso 651 kambariai Lietuvos kaimo

turizmo sodybose. Tuo tarpu 2002 jų padaugėjo ir iš viso buvo 1418,

padidėjo net 118%, tai yra dvigubai tiek plius dar 18% .nuo 2001 – ųjų

skaičiaus. 2003 – aisiais metais kambarių ir vietų skaičius dar išaugo iki

atitinkamai 1657 ir 4468. Kambarių bei vietų skaičiaus augimui turėjo

įtakos vis didesnis turistų antplūdis i Lietuvą. Daugelis turistų renkasi

būtent kaimo turizmo sodybas, nes čia siūlomas poilsis gamtoje bei daugelis

kitų privalumų. Na o kadangi kaimo turistų daugėja, sodybų šeimininkai

plečia savo valdas, siekdami kuo daugiau apgyvendinti turistų ir gauti

didesnį pelną.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius

| |skaičius |(-), % | |(-), % |

| | | | | |

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |288 |355 |23,3 |3600 |4468 |24,1 |

|Alytaus |34 |40 |17,6 |1136 |798 |-29,8 |

|Kauno |26 |30 |15,4 |241 |304 |26,1 |

|Klaipėdos |27 |34 |25,9 |276 |411 |48,9 |

|Marijampolės |7 |5 |-28,6 |86 |105 |22,1 |

|Panevėžio |11 |13 |18,2 |71 |80 |12,7 |

|Šiaulių |15 |18 |20 |75 |72 |-4 |

|Tauragės |11 |16 |45,5 |93 |150 |61,3 |

|Telšių |23 |25 |8,7 |281 |428 |52,3 |

|Utenos |97 |128 |32 |972 |1449 |49,1 |

|Vilniaus |37 |46 |24,3 |369 |671 |81,8 |

lentelė

Nr. 3

Statistikos departamentas 2001 metais atliko bandomąjį tyrimą apie

kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas poilsiautojams. Buvo apklaustos

179 kaimo sodybos, įregistruotos valstybiniame turizmo paslaugų registre.

Jau 2002 metais Lietuvoje buvo įregistruotos 288 kaimo turizmo sodybos,

kuriose buvo 3600 vietų. 2003 – aisiais metais kaimo sodybų skaičius dar

išaugo, iki 355, tai 23,3% daugiau negu 2002 – aisiais. Na o 2004 – aisiais

šis skaičius jau nežymiai, bet vis viena padidėjo iki 361. Visų pirma, tokį

spartų sodybų skaičiaus augimą lėmė didėjantis turistų, norinčių pailsėti

būtent kaimo sodyboje, skaičius. Kaip ekonomikoje teigiama: didėja

paklausa, didės ir pasiūla. Taip pat, Lietuvoje kaimo sodyboms vis daugiau

skiriama lėšų pagal įvairias programas ir projektus. Tai taip pat skatina

žmones užsiimti šia veikla. Sprendžiant iš to, kad jau 2004 – aisiais

metais sodybų skaičiaus didėjimas mažesnis, galime teigti, kad šiai rinkai

Lietuvoje dar atsiranda kliūčių, barjerų, neleidžiančių toliau sėkmingai

vystytis. Visų pirma, kaimo tturizmo sėkmė daug priklauso ir nuo klimato

sąlygų. Visi žinome, kad Lietuvoje daugiausiai turistų prie kaimo so.dybų

pailsėti traukia vasarą. Todėl šalta, darganota, lietinga vasara tikrai

sumažina turistų antplūdį, kas sąlygoja ir sodybų sumažėjimą. Sodybų

šeimininkai praranda pajamas, o kai kurios net bankrutuoja. Taip pat, pati

Lietuvos valstybė turi skirti lėšų tam, kad būtų prižiūrima gamta, kad būtų

prižiūrimi, tausojami Lietuvos gamtos paminklai, kiti objektai, kurie

pritraukia turistus ne tik iš pačios Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. O

kaimo turizme pats svarbiausias elementas ir yra tie žmonės, turistai, nuo

kurių kiekio priklauso kaimo turizmo verslo egzistavimas. Todėl

verslininkai, užsiimantys šiuo verslu privalo daryti viską, kas galėtų

pritraukti turistus.

2001 metais daugiausia kaimo sodybų buvo įrengta Ignalinos, Klaipėdos,

Trakų rajonų savivaldybėse. Panaši tendencija išliko ir kitais metais, 2002

metais kaimo turizmo sodybų skaičius didžiausias buvo Utenos, Vilniaus,

Alytaus ir Klaipėdos apskrityse, 2003 metais apskritys, turinčios

didžiausią kaimo sodybų skaičių išliko tos pačios. Utenos apskrityje 2003,

2004 metais atitinkamai buvo 97 ir 128 kaimo turizmo sodybos – daugiausia

iš visos Lietuvos. Nes būtent Utenos apskrityje yra daugiausiai miškų,

ežerų, gražių vietų, istorinių, gamtinių paminklų (Ladakalnis, Palūšės

bažnyčia, Ginučių malūnas Ignalinos raj., Labanoro giria Švenčionių raj. ir

kt.). O tai ir skatina turistus rinktis būtent šį kraštą. Taip pat, dar

kalbant apie Ignaliną, čia jau nuo 2003 – ųjų rekonstruojamas, tvarkomas

žiemos sporto centras, kuris kiekvieną žiemą, ir ne tik, pritraukia daugelį

turistų.

Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2001 – 2002m.

Pagal šalis

| | |(-), % | |(-), % |

| | | | | |

| |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 |

|Iš viso |32296 |63081 |95,3 |69324 |241016 |3,5 k. |

|Iš Lietuvos|28370 |55724 |96,4 |57830 |212185 |3,7 k. |

|Iš užsienio|3926 |7357 |87,4 |11494 |28831 |150,8 |

|Danija |311 |59 |-81 |975 |325 |-66,7 |

|Estija |149 |229 |53,7 |433 |1681 |3,8 k. |

|Latvija |393 |762 |93,9 |839 |2700 |3,2 k. |

|Lenkija |616 |1022 |65,9 |1259 |3984 |3,2 k. |

|Prancūzija |95 |143 |50,5 |196 |644 |3,3 k. |

|Suomija |115 |170 |47,8 |278 |554 |99,3 |

|Švedija |291 |211 |-27,5 |778 |625 |-19,7 |

|Vokietija |853 |2708 |3,2 k. |2803 |10999 |3,9 k. |

|NVS |433 |1062 |145,3 |1185 |3890 |3,3 k. |

|Rusija |345 |861 |149,6 |982 |3184 |3,2 k. |

|Baltarusija|88 |201 |128,4 |203 |706 |3,5 k. |

|Amerika |365 |285 |-21,9 |1137 |1030 |-9,4 |

|Kitos šalys|305 |706 |131,5 |1611 |2399 |48,9 |

lentelė

Nr. 4

Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003m.

Pagal šalis

| | |(-), % | |(-), % |

| | | | | |

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |63081 |76935 |.22 |241016 |262189 |8,8 |

|Iš |55724 |68092 |22,2 |212185 |225746 |6,4 |

|Iš |7357 |8843 |20,2 |28831 |36443 |26,4 |

|Danija |59 |136 |2,3 k. |325 |591 |81,8 |

|Estija |229 |353 |54,1 |1681 |1525 |-9,3 |

|Latvija |762 |1213 |59,2 |2700 |5524 |2,0 k. |

|Lenkija |1022 |883 |-13,6 |3984 |3307 |-17 |

|Prancūzija|143 |182 |27,3 |644 |946 |46,9 |

|Suomija |170 |200 |17,6 |554 |564 |1,8 |

|Švedija |211 |236 |11,8 |625 |977 |56,3 |

|Vokietija |2708 |3207 |18,4 |10999 |14185 |29 |

|NVS |1062 |1023 |-3,7 |3890 |3664 |-5,8 |

|Rusija |861 |790 |-8,2 |3184 |2774 |-12,9 |

|Baltarusij|201 |233 |15,9 |706 |890 |26,1 |

|a | | | | | | |

|Amerika |285 |338 |18,6 |1030 |1274 |23,7 |

|Kitos |706 |1072 |51,8 |2399 |3886 |62 |

lentelė

Nr. 5

2001 metų statistikos departamento tyrimo duomenimis kaimo sodybose

apsilankė 32,2tūkst. poilsiautojų, iš jų 3,9 tūkst. užsieniečių. Vidutinė

poilsiautojo buvimo trukmė apie 2-3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų

atvykdavo tik savaitgaliais.

Jau 2002 m. Kaimo turizmo sodybose apsilankė beveik dvigubai (95,3%)

daugiau negu pernai, net 63081 poilsiautojų. Kadangi 2002 m. vidutinė

poilsiautojo buvimo trukmė padidėjo ir sudarė 3,8 nakvynės, todėl ir

nakvynių skaičius 2002 metais padidėjo net 3,5 karto. Poilsiautojų skaičius

ypač padidėjo Lietuvos gyventojų, bet ir užsieniečių 2002 metais kaimo

sodybose buvo apsistoję daugiau. Tokį staigų padidėjimą sąlygojo daugelis

veiksnių: kaimo turizmo sodybų paslaugų kokybės gerėjimas, kaip anksčiau

buvo teigiama, padidėjąs kaimo sodybų skaičius, leidžiantis priimti vis

daugiau poilsiautojų, žmonių noras pabūti gamtoje, prie ežerų, upių, miškų,

o ne triukšminguose miestų viešbučiuose ir kiti. Taip pat, labai išaugęs

vietinių gyventojų skaičius parodo, kad daugelis lietuvių mieliau renkasi

atostogas Lietuvos kaimo sodyboje, kur

yra pakankamai nebrangu, negu

brangias užsienio atostogas, nes žmonių ekonominė padėtis Lietuvoje nėra

labai gera. 2003 – aisiais metais poilsiautojų skaičius jau nežymiai, bet

vis viena padidėjo iki 68092 Lietuvos gyventojų ir 8843 užsieniečių. 2004

m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 33,5 procentais daugiau poilsiautojų nei

2003 metais. 2004 m. tyrimo duomenimis, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi

102,7 tūkst. poilsiautojų (2003 m. – 76,9 tūkst.), iš jų 12,7 tūkst.

užsieniečių (2003 m. – 8,8 tūkst.). 2004 m. vidutinė poilsiautojų buvimo

trukmė – 3,2 nakvynės (2003 m. – 3,4 nakvynės). ŠŠį šuolį sąlygojo ir tai,

kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos mes tapome Europos Sąjungos nare, o tai

reiškė laisvą ES šalių asmenų judėjimą, kas pritraukė į Lietuvos kaimo

sodybas daugiau užsieniečių.

Tačiau nepaisant 2001 – 2004 metų laikotarpio teigiamų tendencijų

kalbant apie kaimo turizmą, 2005 m. Lietuvos kaimo turizmo sodybose per

tris šių metų mėnesius sulaukta tik 15,7 tūkst. svečių – 8,7 proc. mažiau

nei pirmąjį 2004 metų ketvirtį, kai jas aplankė 17,2 tūkst. žmonių. Bet tai

galima paaiškinti tuo, kad šiemet poilsiautojų skaičius sumažėjo jų . mažiau

sulaukus sausio mėnesį. O sausio mėnuo šiais metais buvo tikrai ne

žiemiškas, retai buvo sniego, kas atbaidydavo turistus, norinčius

paslidinėti ar pačiuožinėti Lietuvos miškuose ar ant ežerų. Pavyzdys galėtų

būti Ignalinos žiemos sporto centras, kuris šią žiemą patyrė nuostolių vien

dėl to, kkad buvo labai blogas oras. Tačiau jau 2005 metų kovą sodybose

poilsiavo 6,2 tūkst. žmonių – per 3 proc. daugiau nei pernai tą patį

mėnesį, pranešė Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Daugiausiai poilsiautojų

kovo mėnesį sulaukė Aukštaitijos regionas (3,1 tūkst. žmonių), Žemaitija (2

tūkst.) bei Dzūkija (1,1 tūkst.). Todėl galime daryti išvadą, kad Lietuvos

kaimo turizmas kasmet plečiasi, ir kasmet pritraukia vis daugiau

poilsiautojų tiek vietinių, tiek ir užsienio gyventojų.

2001 metais daugiausia užsieniečių buvo iš Vokietijos, Latvijos ir

Lenkijos, mažiausiai iš Baltarusijos ir Prancūzijos. 2002 metais, kaip jau

anksčiau buvo teigiama, smarkiai padidėjo poilsiautojų skaičius,

užsieniečių net 87,4 %. Šiais metais daugiausiai užsieniečių buvo taip pat

iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos, tačiau taip pat padidėjo turistų iš

Rusijos. Tačiau iš Švedijos, Amerikos, o ypač iš Danijos turistų skaičius

smarkiai sumažėjo. Dėl Amerikos užsieniečių skaičiaus sumažėjimo niekas

neprieštaraus, kad tam turėjo įtakos 2001 – ųjų metų rugsėjo 11 dienos

įvykiai, po kurių daug Amerikos piliečių pradėjo vengti skrydžių lėktuvu. O

juk į Lietuvą patekti iš Amerikos yra tik vienas kelias – lėktuvu. 2003

metais daugiausia užsieniečių vėl buvo iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos,

nors užsieniečių iš Lenkijos lyginant su praėjusiais metais sumažėjo.

Sumažėjo 2003 metais kaimo sodybose užsieniečių ir iš Rusijos, tačiau

padidėjo amerikiečių, norinčių pailsėti Lietuvos kaimo sodybose.

Poilsiautojų skaičius Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003 m.

Pagal apskritis

| | |mas, |gyventojai |mas, |i |mas, |

| | |mas (-),| |mas (-),| |mas (-),|

| | |% | |% | |% |

| | | | | | | |

|2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 | |Iš

viso |63081 |76935 |22 |55724 |68092 |22,2 |7357 |8843 |20,2 | |Alytaus

apskritis |8095 |8321 |2,8 |7163 |7791 |8,8 |932 |530 |-43,1 | |Kauno

apskritis |6130 |10257 |67,3 |5361 |9622 |79,5 |769 |635 |-17,4 |

|Klaipėdos apskritis |5580 |5247 |-6 |4357 |4374 |0,4 |1223 |873 |-28,6 |

|Marijampolės apskritis |2540 |2091 |-17,7 |2403 |1984 |-17,4 |137 |107 |-

21,9 | |Panevėžio apskritis |852 |1352 |58,7 |505 |1053 |2,1 k. |347 |299 |-

13,8 | |Šiaulių apskritis |804 |771 |-4,1 |740 |618 |-16,5 |64 |153 |2,4 k.

| |Tauragės apskritis |1436 |1775 |23,6 |1096 |1303 |18,9 |340 |472 |38,8 |

|Telšių apskritis |2830 |5604 |98 |2056 |4926 |2,4 k. |774 |678 |-12,4 |

|Utenos apskritis |13905 |17516 |26 |13106 |16281 |24,2 |799 |1235 |54,6 |

|Vilniaus apskritis |20909 |24001 |14,8 |18937 |20140 |6,4 |1972 |3861

|95,8 | |lentelė Nr. 6

2002 metais statistikos departamentui atlikus statistinį tyrimą,

paaiškėjo, kad daugiausiai poilsiautojų lankėsi Vilniaus, Utenos, Alytaus,

Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Šios apskritys buvo labiausiai lankomos ir

2003 metais, ttaip pat šiais metais žymiai daugiau poilsiautojų sulaukė ir

Telšių apskritis. Iš lentelės matome, kad 2003 metais užsieniečių skaičius

yra padidėjęs, bet daugelyje apskričių jų skaičius sumažėjęs, kadangi

daugelis užsieniečių rinkosi Vilniaus, Utenos bei Tauragės apskričių kaimo

sodybas. Tokių svyravimų priežastys būtų: kaimo turizmo sodybų skaičius

apskrityse, p.aslaugų kokybės skirtumai bei pramogų pasiūlos kiekio

skirtumai atskirose apskrityse, skirtingos kainos už teikiamas paslaugas,

reklamos, informacijos apie sodybas prieinamumo netolygumas atskirose

apskrityse ir daugelis kitų.

Iš šių pateiktų bei aptartų statistinių duomenų galime daryti išvadą,

kad kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjanti

verslo šaka.

Kaimo turizmo Lietuvoje prognozavimo aspektų identifikavimas ir įvertinimas

Kaimo turizmas Lietuvoje – tai nauja, besivystanti ekonominė veikla.

Dar reikia daug laiko ir pastangų iki šios veiklos aukštumų. Tačiau,

niekas nesuabejos, kad kaimo turizmas Lietuvoje klestintis, o ne griūnantis

procesas. Šiuo metu yra taikoma bei numatoma daug produktyvių, efektyvių

priemonių kaimo turizmo Lietuvoje plėtrai. Tai ir įvairi piniginė parama,

įvairi šalies valstybės pagalba, pačių žmonių, užsiimančių šiuo verslu,

pastangos. Be to, reikia nepamiršti, kad kaimo turizmas turi būti

plėtojamas sistemingai, palaipsniui, atsižvelgiant į esamą situaciją bei

visas aplinkybes.

Tolydus kaimo turizmo vystymas

Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos

dalį. Tačiau būtent šis sektorius auga sparčiausiai. Iki šiol turizmas

daugiausia buvo sukoncentruotas urbanizuotuose teritorijose. Tačiau

didžiulis ir dar neišnaudotas turizmo potencialas telkiasi mažiau

urbanizuotuose teritorijose. Pagal šiandienines Europos Sąjungos

tendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymo

elementų.

Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbanizuotų regionų ekonomiką.

Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo

augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip

vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas

rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar

kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės

ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas

gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei

keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kas yra tolydus bei sistemingas

turizmo vystymas? Ką sistemingas vystymas reiškia turizmui? WTO

(tarptautinė turizmo organizacija) siūlo tokį sistemingo turizmo

apibrėžimą:

Sistemingas turizmo vystymas – tai šiandieninio turizmo plėtra,

atsižvelgiant į ateities turizmo poreikius. Tokiu būdu visi ištekliai bus

kontroliuojami taip, jog ekonominės, socialinės bei estetinės reikmės bus

įgyvendintos palaikant kultūrinę integraciją, būtinus ekologinius procesus,

biologinę įvairovę bei gyvybės palaikymo sistemas.

Sistemingas, visapusiško turizmo vystymas pirmiausia remiasi

bendruomenės iniciatyva. Turizmo planavimui būtina bendruomenės parama dėl

dviejų priežasčių. Pirma, toks planavimas padės išvengti bendruomenės

konfliktų, kurie atsiranda kai turizmo interesai nedera su bendruomenės

interesais. Antra, vietiniai gyventojai turi moralinę teisę dalyvauti bei

kontroliuoti turizmo plėtrą, kurios dėka bendruomenė gauna didesnį pelną ir

didesnę naudą.

Vis dėlto yra labai sunku suderinti

visų bendruomenės narių norus bei

tikslus. Taip yra todėl, kad turizmas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų

aspektų. Tačiau šis procesas būtų daug sėkmingesnis, jei vietos gyventojai

dalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jei jie jaustų, kad plėtra jiems

gali suteikti realios naudos.

Kaimo plėtroje nėra nustatytų taisyklių, kurios vienodai tiktų visiems

regionams. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kaimo turizmą. Dideliu

greičiu auga regionų gebėjimas pritraukti ir absorbuoti turizmą, taip pat

sparčiai auga jau išvys.tyto turizmo mastai.

Norint nustatyti kaimo turizmo plėtros modelių ar fazių skirtumus

galima atsižvelgti į tai, kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas.

Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra turizmą suskirstyti į tris grupes. Pagal

turizmo mastą ar turizmo įtaką išskiriamos tokios grupės:

Vidutinis turizmas – turizmo plėtra yra nedidelių mastų, vietinės

plėtros procese atlieka greičiau papildomą nei pirmą vaidmenį. Remiantis

šiuo modeliu yra plėtojamas agro-turizmas, eko-turizmas ar kultūrinis

turizmas. Taigi šis turizmas suteikia pajamas individualiems ūkininkams ar

kitiems verslininkams, tačiau labai maža dalimi paveikia vietos ekonomiką.

Dominuojantis turizmas – turizmas yra dominuojantis sektorius vietos

ekonomikoje. Jo svarba gali būti didesnė nnei ūkininkavimas ar kiti amatai.

Tačiau tokiu atveju iškyla didelių investicijų grėsmė, gamtai gali būti

padaryta nepataisoma didelė žala. Šiame modelyje yra didesnė tikimybė nei

kituose, jog nesistemingas turizmo vystymas turės tik neigiamą aspektą.

Apgalvotas turizmas – turizmas yra dinamiškas sektorius vietos

ekonomikoje, kur ūūkininkavimas, miškininkystė ir kitos tradicinės veiklos

išlaiko savo svarbą. Sistemingo turizmo vystymo atveju tai yra ideali

situacija. Kaimo turizmas yra plėtojamas dėka efektyvios vietos ekonomikos

bei dėl esamos sektorių įvairovės.

Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje

Turizmas dažnai matomas kaip daugelio problemų, su kuriomis susiduria

ūkininkai visame pasaulyje, sprendimo būdas.

Nors kaimo turizmas apima labai daug veiklos formų, bet dažniausiai

jis siejamas su ūkių turizmu. Kai kuriose šalyse kaimo turizmas turi labai

senas tradicijas, pvz., pietų Vokietijoje labai paplitusios apgyvendinimo

paslaugos neįgaliesiems, Anglijoje kaime būna labai daug vienos dienos

poilsiautojų ir t.t., bet tai dar visiškai nereiškia, kad ši veikla kitose

kaimiškose teritorijose taip pat bus sėkminga. Nepaisant to, ypač Europoje,

egzistuoja aiškiai matomas ryšys tarp kaimo turizmo rėmimo, žemės ūkio

politikos ir platesnės regioninės plėtros politikos, siekiančios išplėsti

kaimo kraštovaizdžio, kaip ištekliaus turizmui, sampratą. Tai sąlygojo

bendrosios žemės ūkio politikos susiformavimą, kuri siekia pristatyti kaimo

bendruomenių įvairovę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje.

Struktūrinė kaimo vietovių plėtra iš dalies yra remiama Europos žemės

ūkio valdymo ir garantijų fondo, bet pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra

Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Bendrasis

šių fondų tikslas yra remti ekonominę ir socialinę silpnesnių teritorijų

plėtrą.

Europos Sąjungoje veikia LEADER programa (įkurta 1990 m.), kuri remia

kaimo plėtros projektus, skirdama dalį dėmesio ir turizmui. Pagal šią

programą buvo formuojamos vietinės veiklos grupės. Iš 217 LEADER vietovių

visoje Europos Sąjungoje turizmas dominavimo 71. Kaimo turizmo plėtra iš

esmės yra pateisinama pagal jos įnašą į socialinę ir ekonominę plėtrą.

Todėl būtina reziumuoti tiek potencialią naudą, tiek kraštovaizdžio, kaip

turizmo ištekliaus, eksploatavimo išlaidas.

ES parama plečia kaimo perspektyvas

Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios su

ES parama. Iki šiol kaimo turizmo verslininkai pagal SAPARD ir PHARE

programas gavo apie 2 mln. Lt. Šiuo metu deramasi, kad nepanaudotos SAPARD

lėšos pirminei žemės ūkio gamybai būtų pervestos kaimo turizmui.

PHARE programa labiau skirta smulkioms investicijoms, ja daugiau

naudojosi Aukštaitija, Utenos apskritis. Pagal specialią kaimo plėtros

rėmimo programą SAPARD jau finansuojami šeši stambūs projektai: Trakų

rajone Bielinių sodyba, Kretingos rajone J. Šoblinskienės sodyba, Raseinių

rajone įkurta specializuota sodyba žvejybai “Karpinė”; R. Aniulio sodyba

“Kirkšnovė.” skirta seminarams ir konferencijoms; Kauno rajone Zalensų

sodyba įrengta pagal aukščiausius Europos standartus (čia yra ir sauna,

stalo teniso, treniruoklių salės, lauko teniso kortai).

SAPARD – tarsi repeticija kitiems struktūriniams fondams, kurie

ateina ir dar ateis būnant ES nare. Yra ir bus skiriama daug pinigų, tik

reikia mokėti juos įsisavinti. Iš ES fondų kaimo turizmo verslininkai

tikisi gauti apie 10 mln. Lt. Tačiau tai neturėtų būti pagrindinis

finansavimo šaltinis. ES fondai orientuojasi į stambesnius projektus, todėl

mūsų smulkiuosius verslininkus turėtų remti bankai – teikti lengvatines

paskolas. Juk kalbama ne tik apie verslą, bet ir aapie viso Lietuvos kaimo

infrastruktūrą, apie kaimo prikėlimą iš merdėjimo taško.

Šiuo metu ypač stengiamasi gerinti sodybose teikiamų paslaugų kokybę.

Dabar norintiems pailsėti prie gražiausių Lietuvos krašto ežerų, upių

suteikiami diferencijuoti buitiniai patogumai – jaunimui, pagyvenusiems

žmonėms ar jaunavedžiams.

Be to, kaimo sodybose savo pamėgtais amatais gali užsiimti iš miesto

atvykę poilsiauti medžio drožėjai, keramikai, dailininkai.

Kaimo turizmas turi ypač gerų perspektyvų nepalankiose ūkininkauti

žemėse, kur iš tradicinių ūkio veiklos šakų negalima gauti didesnių pajamų.

Kalvotose ir ežeringose Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos vietovėse

prognozuojama, kad šio verslo pajamos galėtų sudaryti apie 55 proc. visų

pajamų.

Beje, vis sparčiau augantis kaimo turizmas tampa rimtu konkurentu

kurortams bei viešbučiams ir gana pigia alternatyva poilsiautojams. Jau

veikia Lietuvos kaimo turizmo ir amatų informacinė sistema. Interneto

puslapyje išsamiai pristatomos ne tik sodybos, bet ir kaimo amatai, regionų

lankytinos vietos.

Turizmo augimo prielaidos

Gerus augimo tempus Vidurio ir Rytų Europai prognozuoja pasaulio

turizmo organizacija. Manoma, kad 2020 m. kas trečias lankytojas aplankys

šį regioną. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva:

patrauklus kaimo turizmas, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei

gerėjanti kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina.

Augant turistų mobilumui labai didelę reikšmę turi šalies

pasiekiamumas. Populiariausias tarp Lietuvos lankytojų yra kelių

transportas, tačiau dideli atstumai, Lenkijos kelių prasta kokybė atbaido

neretą tolimesnių šalių gyventoją. Vakarų šalių turistų netenkina ir

Lietuvos pasiekiamumas geležinkeliais – maži greičiai, retas grafikas.

Nepakankamai išvystytas jūrų transportas – pasiektos pajėgumų ribos,

netenkina paslaugų kokybė, didesniems keltams, kol kas keleivių srautai per

maži. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuvą,

kaip nebrangią turizmo šalį, šis transportas gali būti per brangus. Pigių

skrydžių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyva

kitoms transporto rūšims. Labai svarbu, kad turistai gautų išsamią

informaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą. Todėl labai svarbu

išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Aktyvaus

laisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui taip pat

svarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje.

Išvados

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra

pripažinimas, kad kaimo turizmas sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogus

turizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaip

turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą ir jo elgseną. Kaimo

turizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenimą, formuojant

žmonių poreikius bei keičiant jų požiūrį į kultūros vertybes.

Kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjanti

verslo šaka, kuri yra labai reikšminga .kaimo ekonomikai. Kaimo gyventojui –

kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime verslinių veiklų, kuria naudojant

įvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinami poilsiautojų poreikiai ir

uždirbamos pajamos. Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugų

kokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienės

įtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines ir

dvasines jėgas. Verslininko, užsiimančio kaimo turizmo paslaugų teikimu

rūpestis – suteikti poilsiautojui

jo lūkesčius patenkinančią poilsio

paslaugą, už kurią, kaip ir bet kokią kitą prekę, jis sumokėtų verslininkui

tam tikrą pinigų sumą. Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas,

efektyvumas ir sėkmė priklauso nuo šiuo verslu užsiimančių verslininkų

sugebėjimo suvokti, ko pageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai.

Kaimo turizmas – tai gyvas organizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema,

kur svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių

patenkinimui.

Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios su

ES parama. Europos Sąjungos skiriamos lėšos padės Lietuvos kaimui klestėti,

vystytis, padės ne tik sustiprinti kaimo turizmo verslą, bet ir visą

Lietuvos kaimo infrastruktūrą.

Literatūra

1. A. Armaitienė, P. Grecevičius, A. Urbis, I. Vainienė “Kaimo turizmas.

Mokymo priemonė”, Vilnius 1999

2. A. Astromskienė, R. Sirusienė “Poilsis kaime”, Kaunas 2002

3. I. Vainienė “Kaimo turizmo organizavimas”, Vilnius 2001

4. I. Svetikienė “Turizmo marketingas”, Vilnius 2002

5. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2001,

Vilnius 2002

6. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2002,

Vilnius 2003

7. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2003,

Vilnius 2004

8. Statistikos departamentas. Turizmas LLietuvoje 2001, Vilnius 2002

9. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2002, Vilnius 2003

10. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2003, Vilnius 2004

11. www.tourism.lt

12. www.euroverslas.lt/?-1826993120

13. www.euroverslas.lt/?-1715862499

14. www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20040109/rink_01.html

15. www.countryside.lt

16. www.vtv.lt/content/view/1896/75/

17. www.conference.lt/?name=news&do=list&id=878

18. www.vtv.lt/content/view/1896/75/

19. www.biznews.lt/index.php?psl=naujiena&id=2507

20. www.meniu.lt/news.php?strid=1016&id=207581

21. www.std.lt

Priedai

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas

(Ištrauka)

PENKTASIS SKIRSNIS

TURISTŲ APGYVENDINIMO PASLAUGOS

14 straipsnis. Kaimo turizmo paslauga

1. Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste,

kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar

individualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga, kurios

teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus

pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau

kaip 20;

2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias

sąlygas.

2. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami

savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos

teikimo reikalavimai įvykdyti.

3. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas

specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų

architektūrinėms tradicijoms išlaikyti.

4. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.