Keleivinis sektorius Lietuvoje
Turinys :
Įvadas 3
Kelių transporto produkcijos esmė 3
Keliai ir kelių transportas 3
Krovinių vežimas 5
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’ 7
Asociacija ,,Lietuvos keliai’ 8
Kelių transportas 9
Transporto ir kelių tyrimo institutas 10
Naudota literatūra: 12Įvadas
Transportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvoje
besivystančio ūkio sričių. Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būti
pagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemia
poreikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionalinius
bei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius.
Atsižvelgiant į jų specifiką bei reikšmę šalies ūkiui, transporto
visuomeniniai santykiai yra reguliuojami ne tik dispozityvaus teisinio
reguliavimo, bet ir imperatyvaus reguliavimo metodais.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes,
racionaliai išdėstant ir patenkinant viso pasaulio gyventojų susisiekimo
poreikius. Transportas yra esminė priemonė vykdant prekių ir paslaugų
mainus tarp žmonių, valstybių (importas, eksportas), vežimus tarp įmonių,
rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos
vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų
investicijų ir laiko. Ypač vidaus transporto problemos tapo aktualios ir
svarbios stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu ir Lietuvos transporto
infrastruktūros integravimas į bendrą Europos transporto sistemą.
Transporto sektorius vaidina svarbų vvaidmenį šalies bei tarptautinėje
ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo
vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais
pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje,
plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų
infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių,
ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvos
integracija į ES, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų
bei investicinių projektų įgyvendinimas Kelių transporto produkcijos esmė
Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai.
Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena
produkcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas,
gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos
vietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Kelių transportas, gabendamas
krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas
keleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo
srityje. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose
materialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas:
gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimų
procese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotas
gaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t.
Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenant
produkciją, susidaro transportinės ssąnaudos, pakinta produkcijos vertė.
Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) ir
užsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai,
kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficito
didėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjų
konkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų perteklius
rinkoje. Keliai ir kelių transportas
Didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi kelių
transportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimo
tempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte (tkm).
1999 m. jam teko net 76,9% visų pervežamų krovinių (neskaitant oro, jūrų
bei vamzdynų transporto).Kelių transportas išlaiko dominuojančią poziciją
tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose, tačiau jei vidaus
pervežimuose jam tenka net 83,9% pervežamų krovinių, tai tarptautiniuose –
tik 58,8%. Pastaruosiuose santykinai didesnė reikšmė tenka geležinkelio ir
vidaus vandenų transportui. Bendrosios kitimo tendencijos tiek vidaus, tiek
tarptautiniuose pervežimuose išlieka tos pačios, t.y., auga kelių
transporto lyginamoji dalis. Esminę įtaką tarptautiniam krovininiam
transportui turi fiskalinio derinimo, konkurencijos sąlygas
reglamentuojantys ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizo
normas, kelių mokesčius, krovininių transporto priemonių, kaip verslo
vieneto,laisvą judėjimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto srityje
pastaraisiais metais vyko žymūs poslinkiai, kurie sudarė prielaidas
įsiterpti į Europos Sąjungos rinką, pasiekti svarbiausių jos tikslų: laisvo
žmonių ir prekių judėjimo. Lietuvos krovininis kelių transportas yra
privatizuotas. LR Susisiekimo Ministerijos Departamentas, vykdydamas jam
patikėtus uždavinius, rengia kelių transporto įstatymų ir kitų teisės aktų
projektus, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomis
tarptautinės teisės normomis; dalyvauja įgyvendinant šalies kelių ir kelių
transporto integracijos į Europos Sąjungą politiką; dalyvauja formuojant ir
įgyvendinant Baltijos jūros valstybių regioninę politiką kelių ir kelių
transporto srityje; palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis
institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos
Respublikai; rengia tarptautinių sutarčių projektus, nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro pavedimu atstovauja Lietuvos
Respublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose; kartu su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomenei
teikimo (keleivių vežimo) politiką kelių transporto srityje; vykdo kelių ir
kelių transporto valstybinį valdymą; nustatyta tvarka rengia, derina
Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, susisiekimo ministro
įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius kelių ir kelių
transporto veiklą; įgyvendinant tarpvalstybines sutartis kelių transporto
srityje planuoja ir organizuoja šiose sutartyse nustatytų jungtinių
komitetų (komisijų) posėdžius ir juose atstovauja bei nustato kelionės
leidimų užsienio valstybių vežėjams atvykti į Lietuvos Respubliką rūšis,
formas ir jų kvotas (limitus); formuoja tarptautinio keleivių ir krovinių
vežimo leidimų išdavimo sistemą Lietuvos Respublikos vežėjams.
Kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuoja daugiau nei 30 LR
teisės aktų, kurie suderinti su ES teisės aktais. Pagrindiniai iš jų yra:
Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas; Kelių
įstatymas; Kelių fondo įstatymas. Pagrindiniai galiojantys poįstatyminiai
aktai yra: Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, Keleivių ir
bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivių tarptautinio vežimo
kelių transportu taisyklės, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu
taisyklės, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, Kelių
transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklės; Kelių eismo
taisyklės ir kt. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo
ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savo
kompetenciją rengia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
privalomus teis.ės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir
keleivių bei krovinių vežimą. Kelių transporto politiką formuoja Kelių ir
kelių transporto departamentas, kurio pagrindinės veiklos kryptys:
-formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės kelių transporto politiką;
– rengti teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą;
– rengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis
dėl keleivių iir krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu;
– atstovauti Susisiekimo ministeriją dvišalėse ir daugiašalėse
tarpvalstybinėse ir tarptautinėse derybose su užsienio valstybių įgaliotais
atstovais;
– formuoti licencijavimo politiką kelių transporte;
– dalyvauti formuojant kelių transporto integracijos į Europos Sąjungą
politiką;
– bendradarbiauti su kitų valstybių valdančiomis įstaigomis kelių
transporto srityje.
Kelių transporto politikos įgyvendinime tiesiogiai dalyvauja
Susisiekimo ministerijai pavaldi http://www.lra.lt, kuriai yra pavesta
rūpintis valstybinės reikšmės kelių priežiūra, analizuoti eismo intensyvumo
augimo dinamiką, įgyvendinti eismo saugą gerinančias priemones, įgyvendinti
investicinius projektus, administruoti kelių fondą. Valstybinės reikšmės
kelių tinklo priežiūrai, remontui ir kelių tinklo plėtrai kas metai
panaudojami 500-600 mln. Lt. Šeši pagrindiniai Lietuvos magistraliniai
keliai yra įtraukti į Europinės reikšmės magistralių tinklą (“E”
kategorija). Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir remontuoja 10
valstybės įmonių “Regiono keliai” ir valstybės įmonė “Automagistralė”,
kuriose dirba 4,4 tūkst. žmonių. 1997 metais Lietuvos automobilių kelių
direkcija pradėjo įgyvendinti Via Baltikos ir Greitkelių investicinius
projektus, o 1998 metais – Žvyrkelių projektą. Jų vertė – 735 mln. Lt, o
tikslas – integruoti Lietuvos kelių sistemą į ES kelių tinklą. Šie
projektai finansuojami iš Kelių fondo ir tarptautinių finansinių
institucijų paskolų. http://www.vkti.lt atlieka kelių transporto
verslininkų ir vežėjų veiklos valstybinį reguliavimą, priežiūrą ir
kontrolę. Vienas iš inspekcijos tikslų – užtikrinti visiems kelių
transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos
sąlygas. Inspekcija gina transporto vartotojų interesus, užtikrindama
įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą,
laikymąsi. Integravimosi
į Europos Sąjungą proceso eigoje Lietuvos kelių
transporto sektoriuje didelis dėmesys skiriamas transporto politikos,
atitinkančios Europos Sąjungos direktyvoms šioje srityje, formavimui. Šiuo
metu yra su 34 Europos ir Azijos valstybėmis pasirašytos sutartys dėl
tarptautinių krovinių ir keleivių vežiojimų kelių transportu. Lietuvos
Respublika tapo svarbiausių Europos šalių susitarimų ir konvencijų,
reglamentuojančių kelių transporto veiklą, dalyve, o tai sąlygojo sparčią
mūsų vežėjų integraciją. Lietuva šiuo metu yra prisijungusi prie visų
pagrindinių daugiašalių sutarčių ir konvencijų. 2001m. sausio 1d. Lietuvoje
krovinių ir keleivių vežimo verslo licencijas turėjo 3569 vežėjai, iš jų
497 – vvežti keleivius tarptautiniais maršrutais, 164 – vežti keleivius
tolimojo susisiekimo maršrutais. 3175 vežėjai turėjo licencijas vežti
krovinius tarptautiniais maršrutais. Licencijuoti 13064 automobiliai
kroviniams (11014) ir keleiviams (2050) vežti. 1991m. spalio 4 d.
suvažiavime 84 šalies vežėjai įkūrė http://www.linava.lt, kuri tapo
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nare. Dabar “Linava” vienija
beveik 2000 vežėjų. Lietuvoje kelių ir kelių transporto specialistus ruošia
http://www.ktu.lt Transporto problemų institutas ir Mechanikos fakultetas,
http://www.vgtu.lt Aplinkos inžinerijos ir Transporto inžinerijos
fakultetai bei Vilniaus aukštes.nioji transporto mokykla.
Kelių transporto priemonių skaičius
metų pabaigoje
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 ||2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso
|879791 |924524 |1024935 |1129849 |1233651 |1317716 |1280096 |1333114
|1414806 |1479364 | |Motociklai 1) |20033 |19402 |19128 |19266 |19515
|19842 |20244 |21017 |21873 |22861 | |Autobusai |17052 |15482 |14888 |15156
|15590 |15069 |15171 |15376 |15543 |14377 | ||Lengvieji automobiliai 1)
|718469 |785088 |882101 |980910 |1089334 |1172394 |1133477 |1180945
|1256853 |1315914 | |Individualiųjų lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui
gyventojų |190 |208 |235 |260 |291 |315 |304 |316 |336 |354 | |Krovininiai
automobiliai |101422 |81291 |84731 |89866 |86824 |88346 |89373 |93508
|97454 |101284 | |Puspriekabių vilkikai |7469 |7992 |8939 |9588 |9752
|10267 |11016 |12037 |13063 |14393 | |Specialūs automobiliai 1) |15346
|15269 |15148 |15063 |12636 |11798 |10815 |10231 |10020 |10535 | |VRM
duomenys; nuo 2003 m. – Valstybės įmonės “Regitra
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03 Krovinių vežimas
Transporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje.
Jo indėlis BVP struktūroje 1999 m. siekė 6,7%, o dirbančiųjų jame skaičius
sudarė 4,4% užimtųjų. Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senas
transporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją,
Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt.
šalims. Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimos dvi rinkos struktūros
formavimosi tendencijos: pirma, žymiai augo smulkių įmonių skaičius, t.y.
naujai steigiamos įmonės buvo palyginti mažos; antra, išaugo transporto
įmonių be krovininių transporto priemonių skaičius. Tokiu būdu transporto
rinka pagal savo struktūrą priartėja prie vakarietiškos, sudaromos sąlygos
optimaliai naudoti turimus žmogiškuosius, transporto priemonių, laiko
resursus. Licencijavimo įvedimas ir vėlesnis jo griežtinimas privertė
vežėjus daugiau dėmesio kreipti į kokybinę veiklos pusę, tuo pačiu
užtikrino, kad į Vakarų Europą vykstantys automobiliai būtų paruošti šio
regiono įmonių konkurencijai atremti. Tokia politika turėtų pateisinti
lūkesčius, nes daugiau valstybių sutiktų padidinti leidimų Lietuvos
vežėjams skaičių, jei šie naudotų ekologiškus ir saugius sunkvežimius.
Tranzitiniai vežimai Lietuvos teritorija kelių transportu 1999 m. siekė 3,8
mln.t. tai 57% daugiau negu 1996 m., eksporto ir importo vežimai palyginus
su tuo pačiu laikotarpiu išaugo: atitinkamai – 59% ir 100%. Tranzitiniai
vežimai per Lietuvos teritoriją kelių transportu per 2000 m. 7 mėn.
palyginus su praėjusiais metais išaugo 17,8%. Lyginant su ankstesniais
metais, matyti, jog Lietuvos vežėjai prarado dalį eksporto bei tranzito
rinkos. Pagrindinės to priežastys- stiprūs Latvijos bei Estijos
konkurentai, sumažėjusi paklausa. Kita vertus, išlaikyti esamas pozicijas
padeda Lietuvos vežėjų paslaugos palyginti žemomis kainomis, Vakarų Europos
vežėjų nenoras vežti krovinius į Rusiją ir kitas Rytų Europos valstybes.Per
2000 metų I pusmetį Lietuvos vežėjai sunaudojo 182,4 tūkst. kelionės
leidimų tarptautiniam krovinių vežimui 2000 metams arba 10% daugiau nei per
analogišką 1999 metų laikotarpį. Tęstinis profesinis mokymas transporto
sektoriuje nėra patenkinamas- mokymo organizacijų teikiamos paslaugos tinka
šalies vidaus poreikiams tenkinti, tačiau kvalifikacijos pažymėjimus, kurie
būtų pripažįstami ir užsienio valstybėse, gali suteikti tik keletas. Čia
didžiulis žingsnis pirmyn yra LINAVOS mokymo centro parinkimas PHARE rengto
projekto laimėtoju, nes iki tol nors ir buvo deklaruojama plati
organizuojamų kursų tematika, visgi norinčių juose dalyvauti tikrai
trūksta.
Krovinių vežimas
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš viso,
tūkst. t |188769,9 |143769,9 |117113,2 |115135,7 |101325,6 |109076,6
|115127,8 |116563,0 |132203,2 |128989,0 | |Geležinkelių transportas
|26003,5 ||29137,6 |30498,4 |30911,7 |28346,6 |30711,9 |29173,7 |36649,8
|43447,3 |45554,8 | |Kelių transportas |138329,0 |88638,0 |58773,0 |54631,0
|45651,3 |45013,4 |45074,7 |45046,7 |52180,2 |51456,1 | |Naftotiekis
|18110,0 |20723,6 |22584,0 |24086,7 |22248,8 |27980,6 |35626,6 |29538,9
|31275,4 |26625,7 | |Jūrų transportas |5840,8 |4692,6 |4541,1 |4165,2
|4279,7 |4515,0 |4706,2 |4809,2 |4651,1 |4724,8 | |Vidaus vandenų
transportas |484,0 |576,2 |713,9 |1338,3 |796,7 |852,4 |543,3 |515,0 |645,5
|621,0 | |Oro transportas |2,6 |1,9 |2,8 |2,8 |2,5 |3,3 |3,3 |3,4 |3,7 |6,6
| |Iš viso, mln. tkm 1 |14409 |14612 |16437 |16857 |18223 |20149 |20798
|25371 |28008 |28213 | |Geležinkelių transportas |7220 |8103 |8622 |8265
|7849 |8919 |7741 |9767 |11457 |11637 | |Kelių transportas |5160 |4191
|5146 |5611 |7740 |7769 |8274 |10709 |11462 |12279 | |Naftotiekis |2006
|2308 |2656 |2964 |2627 |3457 |4780 |4892 |5085 |4287 | |Vidaus vandenų
transportas |18 |7 |9 |14 |3. |1 |1 |1 |1 |1 | |Oro transportas |4 |3 |4 |3
|3 |4 |3 |3 |3 |9 | |1 Neįskaitant jūrų transporto.
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03
Keleivių vežimas
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Iš
viso, tūkst. |694683,1 |609414,2 |551378,8 |516242,7 |471929,5 |482231,6
|414162,4 |441169,4 |461030,5 |483165,5 | |Geležinkelių transpotransportu
|15236,4 |14189,6 |12556,6 |12194,6 |11527,3 |8852,1 |7718,1 |7217,2
|7004,6 |6983,2 | |Kelių transportu |678163,0 |593474,6 |537079,7 |502138,8
|458327,6 |417672,8 |404688,7 |430627,3 |451535,4 |473484,0 | ||autobusais
|405686,3 |361648,0 |346834,3 |316157,7 |273492,4 |258338,51) |240387,31)
|264962,31) |281836,31) |297824,81) | |troleibusais |272476,7 |231826,6
|190245,4 |185981,1 |184835,2 |159334,3 |164301,4 |165665,0 |169699,1
|175659,2 | |Jūrų transportu |38,7 |40,8 |36,4 |43,7 |50,8 |64,2 |68,8
|58,4 |98,9 |132,9 | |Vidaus vandenų transpotransportu |1003,1 |1470,0
|1434,9 |1563,6 |1728,3 |1299,9 |1323,6 |2890,2 |1993,6 |1973,9 | |Oro
transportu |241,9 |239,2 |271,2 |302,0 |295,5 |342,6 |363,1 |376,3 |398,0
|591,5 | |Iš viso, mln. keleivio/kilometrų |5699 |4933 |4444 |4205 |3831
|3873 |3894 |4074 |4130 |5217 | |Geležinkelių transpotransportu |1130 |953
|842 |800 |745 |611 |533 |498 |432 |443 | |Kelių transportu |4169 |3601
|3191 |2964 |2665 |2755 |2833 |3013 |3100 |3790 | |autobusais |3334 |2879
|2603 |2390 |2096 |22661) |23311) |25081) |25831) |32551) | |troleibusais
|835 |722 |588 |574 |569 |489 |502 |505 |517 |535 | |Jūrų transportu |28
|25 |26 |28 |32 |44 |43 |36 |56 |85 | |Vidaus vandenų transpotransportu |2
|2 |4 |3 |2 |2 |1 |3 |2 |2 | |Oro transportu |370 |352 |381 |410 |387 |461
|484 |524 |541 |896 | |Duomenys perskaičiuoti, įskaitytas keleivių vežimas
maršrutiniais taksi
Dokumentas atnaujintas: 2005 08 03 Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava’’
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” įkurta
1991 m. spalio 4 dieną. Tuomet, prieš 14 metų, asociaciją įkūrė 84 Lietuvos
transporto įmonės. Nuo pat jos įkūrimo asociacijos narių skaičius ženkliai
augo. Šiuo metu yra 1266 vežėjų
– transporto įmonių, turinčių per 13000
krovininio transporto priemonių su licencijų kortelėmis tarptautiniams
krovinių vežimams, ir apie 3000 autobusų ir troleibusų yra asociacijos
“Linava” nariai. Pagrindinė asociacijos būstinė įsikūrusi Vilniuje,
asociacijos skyriai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Asociacijai “Linava” priklausančios transporto bendrovės keleivius veža
1328 vietinio susisiekimo, 369 tolimojo susisiekimo ir 40 tarptautinio
susisiekimo maršrutais. Keleiviai bei kroviniai vežami į 40 Europos, Azijos
ir netgi Afrikos valstybių. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos vežėjai
gabena daugiausiai krovinių, yra Lenkija, Vokietija, Rusija, Olandija,
Belgija, Italija. Rytų rrinka visada buvo ir yra viena svarbiausių Lietuvos
vežėjams, todėl labai daug krovinių vežama iš Lietuvos į NVS valstybes.
1992 m. gegužės 23 d. asociacija “Linava” buvo priimta į Tarptautinę
kelių transporto sąjungą (IRU) ir tapo tikrąja jos nare. Šioje
tarptautinėje organizacijoje asociacija atstovauja Lietuvos vežėjams
keleivinio ir krovininio transporto tarybose.
Per daugiau nei dešimt asociacijos “Linava” veiklos metų Lietuva
prisijungė prie pagrindinių kelių transportą reglamentuojančių konvencijų,
pasirašytos sutartys dėl tarptautinio kelių transporto su 34 valstybėmis.
1993 m. Lietuva tapo pilnateise Europos Transporto Ministrų Konferencijos
(ETMK) nare, nuolat dalyvauja jos skirstomos daugiašalės kvotos
tarptautiniams krovinių vežiojimams keliais sistemoje. Lietuvos nacionalinė
vežėjų automobiliais asociacija “Linava” nacionalinėje ir tarptautinėje
rinkoje siekia veikti atvirai, atsakingai ir strategiškai.
Per pastaruosius penkerius metus asociacijos narių skaičius mažėjo. Tai
vyko dėl bendros rinkos dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje,
verslo ssąlygų pokyčių ir aštrios konkurencijos tarp transporto įmonių.
Daugiausia asociacijai priklausančių vežėjų yra Vilniaus regione – 30
proc., Kauno regione – 19 proc., Klaipėdos regione – 16 proc.
Šiuo metu 77 proc. visų Lietuvoje dirbančių autobusų ir troleibusų
sudaro senesnės nei 10 metų transporto priemonės. Situacija šiek tiek
gerėja, nes pernai tokios transporto priemonės sudarė apie 80 proc. Ypač
tai pastebima Vilniaus ir Kauno miestuose, kurių gatvėmis važinėja nemažai
naujų autobusų ir troleibusų. Daugiau kaip 95 proc. senesnių nei 10 metų
autobusų tebevažinėja Biržų, Pasvalio, Joniškio ir kitų rajonų keliais.
Gerokai kitokia padėtis krovininių transporto priemonių parkuose. Šiuo
metu krovinius tarptautiniais maršrutais gabena per 97 proc. vakarietiškų
sunkvežimių. Pasiteisino prieš keletą metų asociacijos „Linava“ inicijuota
ir Susisiekimo ministerijos paremta iniciatyva automobilių parkus
atnaujinti tik transporto priemonėmis, atitinkančiomis aukščiausius
ekologijos ir saugumo reikalavimus. Dažnai tai būdavo labai svarus
argumentas, dalyvaujant derybose dėl didesnio užsienio šalių leidimų kvotų
kiekio. Šiuo metu vežėjai turi apie 10 000 ekologiškų ir sertifikuotų
automobilių arba apie 70 proc. visų automobilių, gabenančių krovinius
tarptautiniais maršrutais.
Vežėjų įmonių, turinčių 6-20 automobilių, skaičius rodo įmonių
stambėjimą. Tokios įmonės sudaro daugiau nei 40 proc., prieš trejus metus
jų buvo tik 28 proc. Stambiausios įmonės, turinčios per 20 transporto
priemonių, sudaro apie 10 proc. asociacijos nariams priklausančio
automobilių parko.
Po 2004 m. gegužės 1 d. į ES įsijungę dešimt naujų valstybių,. papildė
bendros ekonominės erdvės automobilių parką 140 tūkstančių transporto
priemonių. Mūsų šalies vežėjai pajuto ne tik sienų režimo pasikeitimą ir
muitinės postų panaikinimą, bet ir ne mažiau reikšmingą krovinių bei
keleivių gabenimo rinkos susijungimą. ES bendrojoje rinkoje krovinių
gabenimas automobilių transportu užima dominuojančią poziciją – juo vežama
apie 76 proc. visų krovinių. Todėl svarbiausias vežėjų verslo išorinis
veiksnys – išlaikyti konkurencinę poziciją ir Rytų Europos, ir Europos
Sąjungos bendrojoje rinkoje. Mūsų vežėjai kol kas sugeba išlaikyti
konkurencijos pranašumą prieš ES senbuvių šalių vežėjus dėl vis dar
pigesnės darbo jėgos bei geresnio Rytų šalių rinkos išmanymo.
Š. m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbo 2 151 įmonė, turinti Europos
Bendrijos leidimus, t.y. 71 proc., palyginti su 2003 m. tuo pačiu
laikotarpiu. Lietuvai tapus ES nare, galiojančios licencijos buvo pakeistos
Bendrijos leidimais, todėl liko tik realiai rinkoje dirbančios įmonės.
Švenčionyse įsikūrusi UAB „Svirka“ – viena iš nedaugelio asociacijos
„Linava“ Keleivinio transporto sekcijai priklausančių privačių bendrovių.
Dar 1993-iaisiais veiklą pradėjusi Vytauto Bulkos įmonė greta pagrindinės
veiklos – keleivių vežimo – verčiasi ir krovininių gabenimu.
Šiuo metu „Svirka“ užima 70 proc. rajono keleivių vežimo rinkos.
Įmonėje dirba 45 žmonės – greta keleivinio bei krovininio transporto
įmonių, „Svirka“ turi ir dvi kaimo parduotuves. Visus administracinius bei
finansinius reikalus tvarko keturi darbuotojai, tarp kurių – ir įmonės
savininkas su žmona. Keleivius veža 15 autobusų, tačiau, pasak V. Bulkos,
tiek jų neužtenka, artimiausiu metu planuojama įsigyti naujų. Šiuo metu
aptarnaujami devyni maršrutai. Keleiviai vežami ir užsakomaisiais reisais –
tam įsigytas turistinis „Berkhof“. Krovinius į Rytų bei Vakarų šalis gabena
penki naujutėliai „Scania“ ir IVECO vilkikai. Asociacija ,,Lietuvos keliai’
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pasikeitė kelių valdymo struktūros
principai, ir šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualius
gamybinius klausimus, todėl 1993 metais aštuonios didžiausios Lietuvos
kelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją „Lietuvos
keliai“. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams,
koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma kelių
tiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonomines
bei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsienio
giminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslu
susijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje ir
užsienyje.
Asociacija „Lietuvos keliai“ yra nepriklausoma, savanoriška akcinių
bendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti
26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba,
projektavimu, remontu. Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo,
tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagų
ruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka oro
uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos
darbus; transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo
medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengia
automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyvinius
dokumentus.
Asociacija bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis
asociacijomis. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino Technikos universitetu ir
VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ moko ir atestuoja kelių
specialistus. Visos asociacijai priklausančios įmonės yra atestuotos.
Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių
ekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir
organizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transporto
įrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkų
prestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegia
naujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yra
kelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.
LKW WALTER pirmaujanti transporto organizacija krovinių pervežime
Europoje.
Nepriklausoma nuo koncernų, grynai austriška, privati įmonė
Įkurta 1924 m.
1.018 darbuotojai
Daugiau nei 750 000 pilnų krovinių per metus
Akcinės bendrovės pagrindinis kapitalas – 15 milijonų eurų
Dabartinis įmonės metinis apyvarta 2004/2005 – 832,03 milijonai eurų
Labai geras kreditingumo įvertinimas, pateiktas tarptautinių reitingo
agentūrų: Kelių transportas
Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir
privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumo
ir efektyvumo jis užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto
sistemoje. Tačiau didėjant vežėjų skaičiui, atsirado nemažai problemų,
kurių sprendimas gali atsiliepti šios transporto šakos ateičiai.
Pagrindinės problemos yra kelios:
1. patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo į
rinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, nepajėgiančioms
finansiškai išlaikyti savo verslo. Dėl to krenta paslaugų kokybė bei
nukenčia vartotojai;
2. automobilių gausėjimas kelia sudėtingas problemas aplinkosaugos
srityje. Problemą dar labiau komplikuoja transporto priemonių, ypač
sunkvežimių ir autobusų, amžius;
3. saugaus eismo užtikrinimas;
4. kelių
mokesčių sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles.
Tai yra būtina, norint užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūros
kokybę. Sprendžiant šias problemas, kelių transporto politika vis labiau
orientuojama į eismo saugos gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai
mažinimą, rinkos reguliavimą bei fiskalinį darninimą.
Per 2005 m. I pusmetį kelių transportu vežta 26 mln. t krovinių – 13,5%
daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Keleivių vežimo mastas miesto elektriniu
transportu, palyginti su 2004 m. I pusm., išaugo 6%, o autobusais
(įskaitant maršrutinius taksi) – 5,5%.
Patikslinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų
naudojimo tvarką ir reformuojant transporto priemonių naudojimosi už jų
važiavimą keliais sistemą, buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos
Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
įgyvendinimo“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.
744 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 14 d. nutarimo
Nr. 172 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metų
sąmatos patvirtinimo“ pakeitimo“ 131,6 mln. Lt buvo padidinta Kelių
priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2005 metų sąmata, todėl
valstybinės ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai 2005 metams
bus galima panaudoti 966,5 mln. Lt.
2005 m. pirmo pusmečio pabaigoje vežti keleivius autobusais
tarptautiniais maršrutais turėjo teisę 301 vežėjas, eksploatavę 921
autobusą, o vežti keleivius autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais
atitinkamai – 289 vvežėjai, kurie eksploatavo 1296 autobusus.Vežti krovinius
tarptautiniais maršrutais turėjo teisę 2349 vežėjai, kurie naudojo 15444
transporto priemones. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu,
krovininių automobilių parkas, naudojamas tarptautiniuose vežimuose,
padidėjo 27,4%. Per 2005 m. pirmą pusmetį vežėjai, palyginti su analogišku
praėjusių metų periodu, panaudojo didesnį kiekį kelionės leidimų, skirtų
tarptautinių krovinių vežimui – atitinkamai: su Baltarusija – 103,8%,
Kazachstanu – 120,8%, Rumunija – 162,9%, Rusijos Federacija – 101,0%,
Ukraina – 109,8%.
Remiantis ES teisės aktais siekiant tobulinti ir derinti asmenų, kurie
verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo ir poilsio laiko ypatumus
buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės
17 d. nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki
dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir
poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms
esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko
apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“
pakeitimo“.
Įgyvendinant 200.0 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto
priemonių techninio patikrinimo keliuose ir ją pakeičiančią 2003 m.
balandžio 3 d. Komisijos direktyvą 2003/26/EB, suderinančią su technikos
pažanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje
važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo
keliuose, buvo parengtos Kelių transporto priemonių techninės būklės
kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, kurios patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403
„Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos
Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“.
Per šešis 2005 m. mėnesius Lietuvoje įvyko 2847 eismo įvykiai arba
7,6%. daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Eismo įvykių metu 289
žmonės žuvo ir 3516 buvo sužeisti, tai atitinkamai 4% ir 6,4% daugiau nei
2004 m. pirmą pusmetį. Per šį laikotarpį padidėjo žuvusiųjų: vairuotojų –
4,4%, pėsčiųjų – 12,7%, dviratininkų – 12%, tačiau 5,1% sumažėjo žuvusių
keleivių skaičius.
Susisiekimo ministerija parengė Valstybinės saugaus eismo automobilių
keliais 2005-2010 metų programos projektą, kurį 2005 m. liepos 8 d.
nutarimu Nr. 759 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Programos
paskirtis – sudaryti sąlygas kryptingai ir ilgalaikiai gerinti saugų
eismą, numatyti ir realizuoti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti
avaringumą keliuose. Programa taip pat siekiama įgyvendinti Europos
Sąjungos tikslą – iki 2010 metų kelių eismo įvykiuose žuvusių žmonių
skaičių Europos Sąjungoje sumažinti per pusę.
Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, parengtas Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 ir 127 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. posėdyje. Įstatymo projekto
tikslas – sugriežtinus nuobaudas neblaiviems transporto priemonių
vairuotojams, sumažinti eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių
skaičių. Transporto ir kelių tyrimo institutas
LR Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje 1993 m. ggruodžio 2 d.
buvo įkurta valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas. Šiuo
metu tai gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje institutas, aprūpintas
specialia įranga bei prietaisais kelių, tiltų ir transporto tyrimams.
Daugelis vedančiųjų darbuotojų stažavosi analogiškose vakarų Europos ir JAV
organizacijose. 2004 m. Transporto ir kelių tyrimo institutas įstojo į
Europos nacionalinių kelių tyrimo laboratorijų asociją (FEHRL)
VĮ Transporto ir kelių tyrimo institute yra aštuoni skyriai: Eismo
inžinerijos, Kelių tyrimų, Tiltų tyrimų, Aplinkos apsaugos, Informacinių
sistemų, Transporto technologijų centras, Vilniaus skyrius bei Valstybės
turto ir paslaugų skyrius.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas atestatas (Nr.
0474) Valstybės įmonei Transporto ir kelių tyrimo institutui suteikia teisę
projektuoti ir tirti įvairius ypatingos svarbos susisiekimo (transporto)
grupės statinius: automobilių kelių, geležinkelių ir miestų tiltus,
viadukus, geležinkelio ir autotransporto tunelius, pralaidas, prieplaukas,
transporto terminalus, jūros ir upių krantines, geležinkelius,
magistralinius ir krašto, sausumos bei vandens kelius, miestų magistralines
gatves ir jų sankryžas, vietinius kelius. Instituto specialistai, turintys
ilgametę įvairaus inžinerinio darbo patirtį, įgytą dirbant mūsų šalyje ir
užsienyje, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministerijų
atestuoti: automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų statybos
vadovais; hidrotechninių statinių, automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų
projekto, ekspertizės, projekto vykdymo priežiūros ir statybos techninės
priežiūros vadovais.
Šiuo metu institute dirba apie 70 žmonių (su pagalbiniu personalu). Jam
nuo įkūrimo dienos iki 2001 metų vadovavo direktorius Virgaudas Puodžiukas.
Nuo 2001 metų instituto direktorius Giedrius Šiaudinis. Naudota literatūra:
1. BBaublys A., „Transporto ekonomika“ – Vilnius: VGTU leidykla, 1996 m.
2. Jucevičienė P., Organizacijos elgsena – Kaunas: 1996 m.
3. ,Pervežimai kelių transportu 2003 m “ – Vilnius: LINAVA, 2003 m.
4. Baublys A., „Krovinių vežimai“ – Vilnius: “Technika”, 1998 m.
5. ,,Tarptautinis transporto žinynas” – Vilnius: LINAVA. 1999 m.
,,Pervežimai kelių transportu. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų
rinkinys.” – Vilnius, 2000 m.
6. Lietuvos statistikos departamentas.- Internetas:
http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/Kroviniai.htm
http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Vid_prek/vidprek_met.htm
http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/Transp_rys/keliai.htm
7. Transporto Informacijos Centras. – Internetas:
http://www.transportas.lt/
http://www.transportas.lt/Nuorodos.htm
8. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija.- Internetas:
http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=1757
http://www.transp.lt/new_viewer.php?current_item=1749
9. Euroverslo Naujienos Nr.164. – Internetas: http://www.euroverslas.lt
10. Internetas: http://www.tp.cargo.lt/content
11. Internetas: http://www.lrinka.lt
12. Internetas: http://www.kroviniai.lt
13. Internetas: http://www.letuvoskeliai.lt
14. Internetas: http://www.lra.lt
15. Internetas: http://www.tkti.lt/keliai_apie.htm
.
[pic][pic][pic]
