Kelioniu draudimo ypatumai
Draudimo reikšmė valstybių socialiniame ekonominiame gyvenime pastebimai auga: didėja besidraudžiančių asmenų ratas, draudžiamų rizikų rūšys, surenkamų draudimo įmokų apimtys. Draudimo veikla yra reikšminga tiek atskiram asmeniui, tiek valstybei. Asmuo, apsidraudęs nuo kokios nors rizikos, gali jaustis saugiai, kad įvykus draudiminiam įvykiui jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas, papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies vystymuisi.
Draudimas – kaip ekonomikos šaka susiformavo XIII a., kadangi būtent tada draudimo operacija buvo atskirta nuo ppaskolos suteikimo.
Pirma panaši į dabartinę draudimo rūšis buvo jūrų draudimas. Pirma draudimo bendrovė buvo įsteigta 1424 m. Genujoje. Ji draudė sausuma ir jūra keliaujantį transportą.
Lietuvos teritorijoje draudimas, kaip verslas, atsirado tik XIX a.
1996 m. liepos 10 d. priimtas Draudimo įstatymas, kurį rengiant buvo vadovaujamasi Europos Sąjungos direktyvomis bei Europos Sąjungos šalių narių patirtimi ir rekomendacijomis, jame išskirtos gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakos. Gyvenant rinkos pasaulyje, nuo įvairiausių rizikų apdraudžia draudimo bendrovės, todėl išsivysčiusiose šalyse gyventojai jį renkasi llabai reikliai. Lietuvoje žmonės per mažai įsigilinę į draudimo kultūrą, nors puikiai supranta, jog rizika yra natūrali bet kokio darbo palydovė, jie nepakankamai įtikinti draudimo reikalingumu ir naudingumu.
Pagal LR DĮ, draudimas – tai “finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti ffizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka”. Šie fiziniai ir juridiniai asmenys yra draudėjai. Tačiau jie ne visada būna ir apdraustieji. Tai yra skirtingos sąvokos. Draudėjas sudaro su draudimo įmone draudimo sutartį ir privalo mokėti draudimo įmokas, kad atsitikus draudiminiam įvykiui gautų draudimo išmoką, kurią privalo išmokėti ta draudimo įmonė. O apdraustasis yra draudėjo nurodytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką.
Draudimas gali būti savanoriškasis ir privalomas. Savanoriškasis draudimas yra nebūtinas, todėl draudimo sutartys yra sudaromas savo noru. O privalomojo draudimo sutartis tturi sudaryti tiek draudėjai, tiek ir draudikai. Viena iš savanoriškojo draudimo rūšių yra kelionių draudimas.
Draudimo objektai dažniausiai yra susiję su kūno sužalojimais, nelaimingais atsitikimais, ligomis, turto valdymu ir t.t.
Išskiriamas gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Draudimo įmonė ir draudėjas sudaro draudimo sutartį, kurioje draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį, o draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas). Draudimo įmonė privalo draudėjui išduoti draudimo liudijimą (polisą).
Gyvybės draudimo sutartis ssudaroma ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, o gyvybės draudimo sutartis, kurioje numatytas draudimo sumos mokėjimas pasibaigus draudimo sutarties terminui, – ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
Viena iš savanoriškojo draudimo rūšių yra kelionių draudimas.
Kelionių draudimo rūšys:
q Medicininių išlaidų kelionėje draudimas
q Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu
q Kelionės išlaidų draudimas (finansinių nuostolių draudimas)
q Kelionės bagažo draudimas
Medicininių išlaidų kelionėje draudimas apmoka gydymo ir su juo susijusias papildomas išlaidas:
· būtiną medicinos pagalbą;
· apdraustojo transportavimą iki artimiausios gydymo įstaigos (kur gali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba) ir išlaidas lydinčiam medicinos personalui;
· gydytojų konsultacijas, būtinus laboratorinius ir medicininius tyrimus, medikamentus, ligoninės palatą, slaugymą ir pan.;
· būtiną stomatologinę pagalbą;
· apdraustojo mirties atveju – palaikų pargabenimą į tėvynę arba laidojimą užsienyje.
Šios išlaidos apmokamos ūmios ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju. Ūminė liga – tai žalingų veiksnių sukeltas staigus organizmo veiklos sutrikimas.Lėtinės ligos atveju paprastai apmokama tik būtina medicinos pagalba, skirta skausmui pašalinti.
Draudiminiu įvykiu laikomas medicinos požiūriu būtinas apdraustojo asmens gydymas dėl užsienyje netikėtai prasidėjusios ūminės ligos arba traumos, išskyrus atvejus kurie draudimo bendrovės draudimo taisyklėse nurodyti kaip nedraudiminiai įvykiai. Draudiminis įvykis prasideda gydymu ir baigiasi tuomet, kai pagal medicinos tyrimų rezultatus gydymas nebereikalingas. Jeigu gydymą reikia tęsti dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo padarinių, neturinčių priežastinio ryšio su iki tol gydyta liga, tai šiuo požiūriu atsiranda naujas ddraudiminis įvykis.
Nedraudiminiai įvykiai, kuriems įvykus draudikas (draudimo bendrovė) neprivalo mokėti draudimo išmokų (AB “Lietuvos draudimas” , UAB ERGO Lietuva, UAB “If draudimas”):
· apdraustojo apsinuodijimas alkoholiu, narkotinėmis ar cheminėmis toksinėmis medžiagomis bei gydytojo neskirtais medikamentais;
· savižudybė, bandymas nusižudyti ar tyčinis susižalojimas;
· įvykis įvyko apdraustajam naudojantis oro transportu, nesant licencijos keleiviams skraidinti;
· apdraustojo veikla užtraukianti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, taip pat įvykiai, atsitikę apdraustąjį sulaikant įtarus ta veikla ir įvykiai įvykę laisvės atėmimo vietose;
· įvykiai, kurie įvyko (išskyrus atvejus, kai už papildomą riziką sudarant draudimo sutartį buvo sumokėta papildoma draudimo įmoka);
· apdraustajam dirbant fizinį darbą;
· dalyvaujant sporto treniruotėse arba varžybose;
· sportuojant poilsinių ar turistinių kelionių metu;
· skraidant bemotorėmis skraidymo priemonėmis, motorinėmis sraidyklėmis, parasparniais, superlengvais skraidymo aparatais;
· šokinėjant su parašiutu;
· įvykių draudimo laikotarpiu pagal objektyviai stebėtus požymius dokumentais nepatvirtinta gydymo įstaiga;
· traumos, gautos valdant savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą apdraustajam esančiam alkoholini, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenoje arba neturinčiam atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
Draudikas nustato maksimalią draudimo sumą ir nurodo ją draudimo liudijime. Medicininių išlaidų kelionėje draudimo įmoka apskaičiuojama, atsižvelgiant į draudimo sumą, apdraustojo amžių, kelionės tikslą, draudimo laikotarpį, teritoriją, į kurią keliaujama ir kitą informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti. Draudimo įmoka sumokama iš karto už visą laikotarpį, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu yra dalinis draudimo nuo nnelaimingų atsitikimų variantas – skirtumas tas, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu galioja tik konkrečiai kelionei. Pasibaigus šiai kelionei, baigia galioti ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu.
Tai draudimas, kurio pagalba draudėjas pasirūpina savo šeima ir savimi. Šis draudimas suteikia finansines garantijas apdraustajam ir jo išlaikomiems asmenims nelaimės (sužalojimo, invalidumo arba mirties) atveju. Pagal šią draudimo rūšį apdraudžiami visi trumpai į užsienį vykstantys asmenys, kurių amžius neviršija 65 metų.
Paprastai draudžiamasi nuo:
· kūno sužalojimų/traumų: kaulų lūžių, skilimų, išnirimų, raumenų ir raiščių patempimų, nudegimų, nušalimų, apsinuodijimo ir pan;
· invalidumo ir mirties dėl patirto nelaimingo atsitikimo.
Draudimo suma nustatoma draudėjo ir draudimo bendrovės susitarimu. Rekomenduojama draudimo suma turėtų būti: mirties atveju – apdraustojo neto (po mokesčių) pajamos už 3 metus; invalidumo atveju – apdraustojo neto (po mokesčių) pajamos už 6 metus.
Draudimo išmokos dydis priklauso nuo sužalojimo/traumos sunkumo ir jos padarinių (laikinas nedarbingumas, invalidumas mirtis). Apdraustojo mirties atveju naudos gavėjui išmokama visa draudimo suma. Apdraustojo invalidumo atveju draudimo išmoka paprastai siekia nuo 40 iki 100 proc. draudimo sumos. Traumos atveju vienos draudimo įmonės moka vienkartinę išmoką (apskaičiuojamą procentais nuo draudimo sumos), kitos – tam tikrą fiksuotą išmoką už kiekvieną traumos gydymo dieną (taip vadinami dienpinigiai arba lovadieniai).
Draudiminiai įvykiai:
· draudiminiu įvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas, kuris
atsitinka apdraustajam užsienyje draudimo galiojimo metu;
· nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios, paveikiamas išorinių įvykių ir padaroma žala jo sveikatai arba gyvybei;
· draudiminis įvykis – tai draudimo sutartyje nustatytas nelaimingas atsitikimas (išskyrus nedraudiminių įvykių atvejus), kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas įgyja teisę į draudimo išmoką;
· jeigu draudimo sutartimi šalys nesusitarė kitaip, neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su karu, agresija, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų, pilietinio karo, mmaišto, revoliucijos, sukilimo, taip pat vidaus neramumų, bet kokio pobūdžio teroristinių aktų.
Nedraudiminiai įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.
Neapdraudžiama:
· nuo nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, taip pat ir nuo sukeltų girtumo; taip pat apopleksijos ar kitų konvulsinių priepuolių, ištinkančių visą apdraustojo kūną; tačiau draudiminė apsauga galioja, jei visi šie sutrikimai ar priepuoliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris yra draudiminis įvykis;
· nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia karo ar pilietinio karo veiksmai, revoliucijos, sukilimai, streikai ir teroro aktai; nnuo nelaimingų atsitikimų, kurie atsiranda dėl vidaus neramumų, jeigu apdraustasis asmuo dalyvauja kaip kurstytojas; nuo nelaimingų atsitikimų, kurie susiję su tyčinių susižalojimu, savižudybe ar bandymu nusižudyti, taip pat nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis, sąmoningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;
· nuo nnelaimingų atsitikimų, atsitinkančių, kai apdraustasis:
1. naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, ypač lengvais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat apdraustasis užsiiminėja parašiutizmu;
2. vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos įgulos narys;
3. oro susisiekimo priemonę naudoja vykdydamas tarnybines pareigas; draudiminė apsauga nesuteikiama tais atvejais, kai apdraustasis asmuo betarpiškai naudoja oro susisiekimo priemonę tarnybiniams tikslams įgyvendinti;
4. atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja kare bei kariniuose veiksmuose;
5. nuo nelaimingų atsitikimų, kai apdraustasis kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vairuotojas ar keleivis dalyvauja transporto priemonių varžybose, taip pat ir treniruotėse, kuriose siekiama didesnio greičio;
6. nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuos apdraustasis patiria savo profesinės veiklos metu, išskyrus tokią veiklą, kuri nesusijusi su padidinta rizika;
7. nuo sveikatos pakenkimų dėl bet kokio spindulių poveikio, taip pat nelaimingų atsitikimų dėl cheminių ir bbiologinių medžiagų naudojimo netaikiais tikslais;
8. nuo sveikatos sutrikimų dėl gydymo ar operacijų, kurias apdraustasis atlieka sau ar leidžia atlikti, išskyrus tuos atvejus, kai operacija ar gydymas, taip pat spindulinis diagnostinis ir terapinis gydymas, buvo būtini dėl šiose taisyklėse numatyto nelaimingo atsitikimo;
9. nuo infekcijų, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka į organizmą susižeidus nelaimingo atsitikimo, numatyto draudimo sutartyje, metu, nežymūs odos ir gleivinės sužeidimai nelaikomi sužeidimais nelaimingo atsitikimo metu, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka į organizmą;
10. nuo apsinuodijimų, iišgėrus ar suvalgius skystų ar kietų medžiagų , taip pat nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuos lėmė alkoholio, narkotikų ar norint apsvaigti kitų toksinių medžiagų bei stipriai veikiančių vaistų vartojimas;
11. nuo pilvo, pilvo ertmės, kirkšnies ir kitų išvaržų;
12. nuo sveikatos sutrikimų dėl patologinių psichinių reakcijų, nesvarbu, kas buvo jų priežastimi.
Kelionės išlaidų draudimas (finansinių nuostolių draudimas)
Šis draudimas apmoka išlaidas už apmokėtą kelionę, kai apdraustasis dėl savo ar artimų giminaičių ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties:
• atšaukia kelionę arba grįžta iš kelionės anksčiau laiko;
• pavėluoja į transporto priemonę, kuria prasideda kelionė;
• pavėluoja į transporto priemonę tarpiniame kelionės taške.
Kokias išlaidas galima patirti tokiais atvejais? Keletas pavyzdžių:
a. Jums tenka atšaukti kelionę, nes susirgote – norite grąžinti užsakytus ir apmokėtus lėktuvo bilietus ir atšaukti rezervuotą viešbutį. Aviakompanija nepriima lėktuvo bilietų, viešbutis negrąžina sumokėtų pinigų. Tokius ir panašius nuostolius apmoka Kelionių draudimas – iki 6.000 Lt sumos,
b. dėl blogų oro sąlygų lėktuvas pakyla vėliau, Jūs pavėluojate atskristi į tarpinį oro uostą ir persėsti į kitą lėktuvą. Jūsų kelionė nutrūko ir patiriate nenumatytų išlaidų, nes tenka pirkti kitą lėktuvo bilietą.
Šiuo atveju:
Draudėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sudaręs su Draudiku draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmoką (kelionių agentūra).
Apdraustasis – Draudėjo nurodytas ir drausimo sutartyje įvardytas ffizinis asmuo, kuris atsitikus draudiminiam įvykiui, turi gauti draudimo išmoką.
Draudiminis įvykis yra turtiniai interesai, susiję su Draudėjo prievolių nevykdymu jo klientams (turistams) pagal sudarytas turistinių kelionių sutartis dėl šių priežasčių:
· kai Draudėjui valstybės organų sprendimu atšaukiamas įmonės registravimas;
· kai Kelionės organizavimo paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka Draudėjui panaikinamas pažymėjimas teikti kelionės organizavimo paslaugas;
· kai Draudėjas tampa nemokus;
· kai Draudėjui iškeliama bankroto byla arba pradedamas neteisminis bankroto procesas;
· kai Draudėjas, sudaręs turistinės kelionės sutartį, savi klientui (turistui) nesuteikia kelionės organizavimo paslaugų ir negrąžina įmokėtų pinigų;
Nedraudiminiai įvykiai yra visi turistinių kelionių sutartyse numatyti atvejai, pagal kuriuos Draudėjas neatsako prieš savo klientą (turistą).
Kelionės organizavimo paslaugų finansinių garantijų taisyklės netaikomos, kai reikia atlyginti žalą klientams (turistams) dėl Draudėjo suteiktų paslaugų kokybės.
Nedraudiminis įvykis yra tuomet, kai Draudėjas neįvykdo prisiimtos prievolės klientams dėl tyčios.
Draudimo sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į Draudėjo gautas didžiausias ketvirčio įplaukas (skaičiuojama iš praėjusių mažiausiai dviejų , bet ne daugiau kaip keturių ketvirčių) arba planuojamas įplaukas pagal verslo planą.
Draudimo suma Draudėjams vykdantiems vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas yra kirtingo dydžio:
· vietinio turizmo draudimo suma – 2 procentai gautų iš vietinio turizmo garantinių įplaukų, bet ne mažesnė kaip 20 000 litų;
· išvykstamojo turizmo draudimo suma skaičiuojama pagal atskirą skaičiuoklę, tačiau draudimo suma negali būti mažesnė kaip 50 0000 litų.
Pasikeitus duomenims, pateiktiems apskaičiuojant draudimo sumą, ir keičiantis draudimo rizikai draudimo suma gali būti perskaičiuota.
Apskaičiavęs draudimo sumą Draudikas gali įpareigoti Draudėją suderinti ją su Valstybiniu turizmo departamentu.
Draudimo suma nurodoma finansinių garantijų liudijime.
Kelionės bagažo draudimas apmoka išlaidas, patirtas dėl kelionės metu padarytos žalos apdraustojo bagažui. Prie apdraustojo bagažo priskiriami visi asmeniniai kelionėje reikalingi daiktai, taip pat dovanos ir suvenyrai.
Draudiminiai įvykiai:
Jei bagažas atiduotas saugoti:
· draudikas moka išmoką, jeigu kelionės bagažas dingsta arba apgadinamas tuo metu kai jį saugo vežėjas, prieglobstį suteikusi įmonė arba bagažo saugojimo tarnyba;
· draudikas moka draudimo išmoką už dokumentais pagrįstas bagažo atgavimo arba priverstinių pirkinių įsigijimo išlaidas, ne daugiau kaip 10% nuo draudimo sumos ir ne daugiau kaip 375 EUR, jei atiduotas pervežti kelionės bagažas paskirties vietą dėl uždelsto vežimo pasiekia ne tą pačią dieną, kaip apdraustas asmuo;
Jei kelionės bagažas yra pastatytoje transporto priemonėje, draudikas moka draudimo išmoką už nuostolius dėl vagystės iš pastatytos transporto priemonės jeigu transporto priemonė yra visiškai uždara ir užrakinta, jeigu žala įvyko dieną tarp 6-os ir 22-os valandos; naktį draudiminė pasauga galioja, jeigu kelionė (važiavimas) nutraukiama ne daugiau kaip dviems valandoms.
Dėl kelionės bagažo likusiu kelionės metu draudikas moka draudimo išmoką, jeigu kelionės bagažas dingsta arba apgadinamas:
· dėl vagystės, vagystės su įsilaužimu, apiplėšimo,
prievartos naudojant jėgą, piktavališkų trečiųjų asmenų veiklos (tyčinio daiktų sugadinimo);
· dėl transporto priemonės avarijos arba nelaimingo atsitikimo, kurį patiria apdraustasis;
· dėl gaisro, gamtinių fors-mažor (neišvengiamųjų jėgų) ir aplinkybių.
Jeigu draudimo sutartimi šalys susitaria kitaip, pagal šias taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotos arba susijusios su toliau išvardintais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai, nuostoliams, išlaidoms atsirasti ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos priežastys ar aplinkybės:
· karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar bbuvo paskelbtas karas ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, taip pat vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
· bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
Draudiminė apsauga nesuteikiama tokiems daiktams:
· pinigams, vertybiniams popieriams, bilietams ir visų rūšių dokumentams;
· elektroninei duomenų apdorojimo technikai, programinei įrangai ir priedams;
· žemės, oro ir vandens transporto priemonėms kartu su priedais.
Draudiminės apsaugos ribojimai:
· papuošalai ir brangenybės nėra apdrausti bagaže, kuris atiduotas gabenti, bei pastatytoje transporto priemonėje; kitu kelionės metu draudimo apsauga papuošalams ir brangenybėms suteikiama, jeigu jie saugomi seife arba kkitoje stacionarioje užrakintoje patalpoje, arba asmeniškai nešiojami ir saugomi;
· fotoaparatai, filmavimo kameros ir vaizdo technika su visais priedais nėra apdrausti bagaže, kuris atiduotas gabenti;
· netiesioginiai turtiniai nuostoliai nėra apdrausti.
Kiekvieno draudiminio įvykio atveju taikoma 50 EUR dydžio besąlyginė išmokamoji suma (besąlyginė išskaita). Ši ssuma netaikoma, kai žala padaroma atiduotam saugoti bagažui.
Draudimo suma turi atitikti bendrą apdrausto kelionės bagažo vertę. Į kelionės metu įsigytas dovanas ir suvenyrus neatsižvelgiama. Draudimo verte laikoma suma, reikalinga įsigyti naujiems tokios pat rūšies ir kokybės daiktams nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atskaičius apdraustų daiktų nusidėvėjimo procentus.
Draudimo sutartys įsigalioja nuo to momento, kai Draudėjas sumoka Draudikui visą draudimo įmoką ar jos dalį, nustatytą draudimo sutartyje, bet ne anksčiau, negu numatyta draudimo sutartyje ar draudimo polise. Draudimo sutarties galiojimo pradžia ir pabaiga nurodoma draudimo liudijime (polise).