Kredito rizika

KREDITO RIZIKA

• Įžanga

• Abejotini aktyvai

• Rizikos nustatymo kriterijai

• Skolininko būklė

• Paskolų grupavimas

• Specialieji atidėjimai

1. ĮŽANGA

Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką,

veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymo

technologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimą

rizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kad

kredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolę

ir pan. atlieka banko kreditų departamentas.

Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto tikslas – atlikti kreditų portfelio

analizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kad

kalbėdami apie kreditų portfelį, paprastai turime omenyje pačią didžiausią

banko aktyvų dalį.

APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką,

galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingas

kreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, nes

kreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastai

didesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalo

pozicijos.

Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš

pirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvas

žino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitais

formaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai

(auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateities

požiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apie

objektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningas

neteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labai

reikšminga.

2. ABEJOTINI AKTYVAI

Finansinių įsipareigojimų nevykdymas padaro bankams nuostolių. Kai

kreditas išduotas, toks sandėris banko atžvilgiu vadinamas neužbaigtu. Tik

tuo atveju, jei kredito suma yra grąžinta ir sumokėtos visos palūkanos,

laikoma, kad sandėris yra baigtas. Rizikos valdymo tikslas – įvertinti

galimų nuostolių atsiradimą, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko

vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis. Galimiems nuostoliams

amortizuoti kuriami specialieji atidėjimai. Tai kartu ir būdas, kuriuo

komercinių bankų veiklą gali kontroliuoti tiek priežiūros organai, tiek ir

akcininkai, taip pat tai labai svarbi informacija investuotojams. APVK,

atlikdamas kredito rizikos įvertinimą, analizuoja visus banko aktyvus,

susijusius su kredito rizika. Lietuvoje vartojama abejotinų aktyvų sąvoka;

abejotini aktyvai tai:

• banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, rezidentams ir

nerezidentams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams

asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek

užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų

(paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi

sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus

numatoma galima rizika;

• banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.),

jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.

3. RIZIKOS NUSTATYMO KRITERIJAI

Atliekant rizikos analizę, abejotini aktyvai suskirstomi į grupes:

1 grupė – standartinė

2 grupė – galimos rizikos

3 grupė – padidėjusios rrizikos

4 grupė – abejotina

5 grupė – nuostolingoji

Sudarant specialiųjų atidėjimų sumas galimiems nuostoliams padengti ir

įtraukiant šias sumas į bankų balansus įvairiose šalyse laikomasi kiek

skirtingų rizikos normų ir grupavimo kriterijų. Lietuvoje nustatytos tokios

rizikos normos:

1 – standartinė grupė – 0 procentų

2 – galimos rizikos grupė – 0 procentų

3 – padidėjusios rizikos grupė – 20 procentų

4 – abejotinos grupės – 40 procentų

5 – nuostolingos grupės-100 procentų

Rizikos nustatymo kriterijai yra šie:

• paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų

laikymasis;

• paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktai;

• skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklė;

• ilgalaikės (investicinės) paskolos gavėjo investicinio projekto

faktinis vykdymas.

Nustatant konkrečios paskolos grupę, laikomasi tokios tvarkos:

pirmiausia įvertinama, kaip laikomasi paskolos (ar jos dalies)

grąžinimo bei palūkanų mokėjimų terminų. Pagal šį kriterijų nustačius

paskolos grupę ją galima koreguoti atsižvelgiant į paskolos pertvarkymo ir

refinansavimo faktus bei į skolininko būklę. Nustatyta ilgalaikių

(investicinių) paskolų grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolos

tikslinį panaudojimą ir faktinį investicinio projekto vykdymą.

Atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų

mokėjimo terminų laikymąsi paskolos grupuojamos:

• standartinė grupė – jei terminai praleisti mažiau kaip 7 dienas;

• galimos rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 7 iki 30 dienų;

• ppadidėjusios rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 31 iki 90

dienų;

• abejotina grupė – jei terminai praleisti nuo 91 iki 180 dienų ;

• nuostolinga grupė – jei terminai praleisti daugiau kaip 180 dienų.

Paskolos pertvarkymas yra paskolos sutarties sąlygų pakeitimas.

Paskola laikoma pertvarkyta, jei paskolos sutartyje buvo pakeista:

• paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo

terminai;

• palūkanų norma;

• kapitalizuotos sukauptos palūkanos, kai sukauptų palūkanų suma

didinama paskolos suma.

Paskolos refinansavimas – tai vienos ar kelių ankščiau išduotų paskolų

bei už jas sukauptų palūkanų padengimas naujai išduota paskola arba naujos

paskolos sutarties sudarymas nutraukus ankščiau galiojusias sutartis tame

pačiame arba kitame banke.

4. SKOLININKO BŪKLĖ

Skolininko būklė vertinama pagal objektyvius ir subjektyvius

kriterijus.

Objektyvūs kriterijai:

• įvairūs finansiniai rodikliai, nusakantys įmonės finansinę padėtį;

• įmonės verslo istorija;

• fizinių asmenų darbo užmokesčio dydis, jų turto dydis, darbovietės

finansinė būklė, ankstesniųjų finansinių įsipareigojimų vykdymo

istorija.

Lietuvos bankas yra nustatęs privalomus skolininko ūkinės ir

finansinės veiklos įvertinimo rodiklius:

• veiklos srities perspektyva, galinti konkuruoti produkcija, vadovavimo

profesionalumas ir vadovų kvalifikacija;

• veiklos (verslo) plano įvertinimas;

• mokumo bei likvidumo būklės, pinigų srautų bei įsipareigojimų

įvertinimas;

• pelningumo (rentabilumo) įvertinimas;

• nuosavybės įvertinimas.

• Įvertinimo skalė – nuo 1 (geriausias) iki 5 (blogiausias) bbalas.

Subjektyvūs kriterijai:

• įmonės vadovų kvalifikacija;

• konkurencinė aplinka;

• priklausomybė nuo keleto pirkėjų ar pardavėjų ir pan.

Kiekvieno skolininko būklė vertinama nuo labai geros iki blogos.

Labai gera būklė – skolininko finansinė būklė visais atžvilgiais yra

pavyzdinė; plečiasi verslas ir auga pelningumas, gerėja finansiniai

rodikliai; žemas įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolai

ir palūkanoms grąžinti ir verslui plėtoti; nėra jokių abejonių, kad

finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; perspektyvi veiklos sritis;

galinti konkuruoti produkcija; didelė produkto paklausa;

kvalifikuoti ir profesionalūs vadovai; aiški strategija; vykdomas

verslo planas; patikima informacija; nepriklausomų auditorių patvirtintos

finansinės ataskaitos;

gera būklė – skolininko finansinė būklė yra stabili, tačiau yra tam

tikrų požymių, kad patiriama laikinų finansinių sunkumų;

finansiniai rodikliai stabilūs; vidutinis įsiskolinimų lygis;

piniginiai srautai pakankami paskolai ir palūkanoms grąžinti nėra jokių

abejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; yra

nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos; blogėja

konkurencingumas; nepakankamas strateginis planavimas;

patenkinama būklė – skolininko veikloje pastebima tam tikrų finansinių

sunkumų, kurie nieko nedarant gali peraugti į rimtas finansines problemas;

finansiniai rodikliai blogėja; aukštas įsiskolinimų lygis arba jis nuolat

auga; gali būti nepakankami pinigų srautai paskolai ir palūkanoms grąžinti;

kelia abejonių skolininko galimybės laiku įvykdyti finansinius

įsipareigojimus; mažėja pelningumas; mažėja produkto paklausa; produkcija

negali konkuruoti; nepatikima informacija; nėra nepriklausomų auditorių

išvadų; nepatyrę vadovai; nenumatyta strategija; nevykdomas verslo planas;

nepatenkinama būklė – skolininkas turi rimtų finansinių

problemų;

nuostolinga veikla; tolesnis verslo gyvavimas kelia rimtų abejonių; pinigų

srautai nepakankami; skolininkas neturi galimybių įvykdyti visų savo

finansinių įsipareigojimų; parduodamas turtas skoloms padengti; paskola

panaudota ne pagal paskirtį; pasenusi technologija; nekvalifikuoti ar

abejotinos reputacijos vadovai;

bloga būklė – skolininkas yra nemokus, įmonė bankrutuoja arba yra

likviduojama, pareikšti ieškiniai arba yra kitų faktų, liudijančių, kad

skolininkas nebeturi realių galimybių tęsti savo veiklą ir atsiskaityti su

kreditoriais; neperspektyvi veiklos sritis, nėra rinkos produktui.

Įvertinant skolininko būklę visi skaičiavimai turi būti atliekami tik

įsitikinus duomenų patikimumu. Jei duomenų pateikimas kelia abejonių arba

jie neišsamūs, tokiu atveju skolininko būklė yra vertinama tik kaip bloga.

Visų vieno skolininko įsipareigojimų rizika yra vienoda. Jei vienas

skolininkas turi keletą paskolų ar kitų, susijusių su jo rizika

įsipareigojimų, tai atlikus kiekvieno jo įsipareigojimo įvertinimą atskirai

nustatoma didžiausia rizika ir šiai rizikos grupei priskiriami kiti jo

įsipareigojimai.

5. PASKOLŲ GRUPAVIMAS

Palūkanų sumos, kurias privalo sumokėti skolininkas,priskiriamos tai

pačiai grupei kaip ir išduota paskola.

Po to, kai atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir

(arba) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi, galima atlikti korekcijas. Jei

paskola buvo ppertvarkyta ir pratęstas ar pakeistas paskolos (ar jos dalies)

grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminas, tai:

• paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip prieš pertvarkymą rizikos

grupei;

• paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip trečioji, t.y.

padidėjusios rizikos grupei.

Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ar tris kartus, tai ji turi

būti priskirta ne mažesnei kaip abejotinai rizikos grupei. Leidžiama tokias

paskolas perkelti į mažesnės rizikos grupę, išskyrus standartinę, jei

skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje mokėjimo

laikotarpius atsiskaitė laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės

atsiskaityti ateityje.

Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta daugiau kaip tris kartus ir

skolininko įsiskolinimas per tą laiką nesumažėjo arba padidėjo, paskola

priskiriama nuostolingai grupei. Tokios paskolos gali būti perkeliamos į

abejotiną grupę, jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos

sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių

požymių, kad nesugebės atsiskaityti ateityje.

Jei paskola buvo pertvarkyta pakeičiant palūkanų normą, tai ji gali

būti priskiriama tai pačiai grupei, kaip ir prieš pertvarkymą, išskyrus

tuos atvejus, kai paskola priklausė standartinei grupei.Tokiu atveju ji

priskiriama ggalimos rizikos grupei.

Jei paskola buvo pertvarkyta kapitalizuojant sukauptas palūkanas ir

taip padidinta paskolos suma, tai ji priskiriama abejotinai grupei.

Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ir daugiau kartų, ji turi

būti priskirta nuostolingai grupei.

Atsižvelgiant į paskolos refinansavimą paskolos grupuojamos taip:

• paskola turi būti priskiriama ne mažesnei kaip prieš refinansavimą

rizikos grupei ir ne mažesnei kaip padidėjusios rizikos grupei;

• jei prieš refinansavimą paskolos grąžinimo terminai buvo praleisti,

naujoji paskola vertinama pagal pirminės išduotos paskolos grąžinimo

terminus neatsižvelgiant į refinansavimą, t.y. delsimo terminas

skaičiuojamas toliau skaičiuojant nuo seniausio įsiskolinimo.

Paskola gali būti perkeliama į mažesnės rizikos grupę, jei skolininkas

po paskolos refinansavimo tris paskos sutartyje nustatytus mokėjimo

laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės

atsiskaityti ateityje.

Grupuojant paskolas, į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus

neatsižvelgiama, jeigu tie faktai įvyko ne dėl skolininko finansinių

sunkumų.

Atsižvelgiant į skolininko būklės įvertinimą, paskolos perkeliamos į

mažesnės rizikos grupes tokia tvarka:

• labai gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į

padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos

rizikos grupę ir iš galimos rizikos grupės – į standartinę grupę;

• gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios

rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos

grupę.

• įvertinus skolininko būklę patenkinamai, nepatenkinamai ar blogai

paskolos perkeliamos tik į didesnės rizikos grupes:

• patenkinama būklė – paskolos iš standartinės ir galimos rizikos grupės

perkeliamos į padidėjusios rizikos grupę, o iš padidėjusios rizikos

grupės – į abejotiną;

• nepatenkinama būklė – paskolos iš standartinės, galimos rizikos ir

padidėjusios rizikos grupių perkeliamos į abejotiną grupę;

• bloga būklė – paskolos perkeliamos į nuostolingą grupę.

Ilgalaikė (investicinė) paskola, priskirta atitinkamai grupei pagal

tai, kaip laikomasi mokėjimo terminų, perkeliama į didesnės rizikos grupę,

jei skolininkas nnevykdo investicinio projekto reikalavimų, jei paskolos

sutartyje numatyta mokėti palūkanas grąžinant paskolą, jei paskola

naudojama ne pagal paskirtį.

Banko nebalansiniai įsipareigojimai įtraukiami į banko balansą, jei

jie yra įvykdomi. Tuo atveju bet kuris įvykdytas banko nebalansinis

įsipareigojimas, perkeltas į jo aktyvus, priskiriamas nuostolingai grupei.

Banko nebalansiniai įsipareigojimai grupuojami taip:

• klientui, jau gavusiam paskolą tame pačiame banke, garantijos ar

laidavimai bei kiti įsipareigojimai, priskiriami tai pačiai grupei

kaip ir išduota paskola;

• klientui, neėmusiam paskolų tame banke, tokie įsipareigojimai

grupuojami atsižvelgiant į kliento būklę:

labai gera būklė – standartinė grupė;

gera būklė – galimos rizikos grupė;

patenkinama būklė – padidėjusios rizikos grupė;

nepatenkinama būklė – abejotina grupė;

bloga būklė – nuostolinga grupė.

6. SPECIALIEJI ATIDĖJIMAI

Sugrupavus abejotinus aktyvus nustatomas specialiųjų atidėjimų

poreikis galimiems nuostoliams padengti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad

šių specialiųjų atidėjimų suma pateks į banko pelno (nuostolio) ataskaitą

ir gali iš esmės pakeisti banko finansinės veiklos rezultatą. Ši problema

ypač aktuali visoms be išimties pereinamosios ekonomikos šalims. Įvairiose

šalyse specialiųjų atidėjimų poreikio normatyvai ir skaičiavimo metodikos

nėra vienodos. Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad specialiųjų atidėjimų

poreikis skaičiuojamas padidėjusios rizikos, abejotinų ir nuostolingų

aktyvų grupėms. Pirmosios ir antrosios grupės aktyvams šis poreikis nėra

skaičiuojamas. Lietuvos bankas tvirtina apskaičiavimo normas. Dabartiniu

metu nustatyta, kad specialiųjų atidėjimų normos yra tokios:

20 proc. – padidėjusios rizikos ggrupės aktyvams;

40 proc. – abejotinos grupės aktyvams;

100 proc. – nuostolingos grupės aktyvams.

Išlaidų padidėjimas dėl sudarytų specialiųjų atidėjimų akivaizdžiai

parodo banko kredito riziką. Ir nors negalima vienareikšmiškai teigti, kad

net nuostolingi banko aktyvai yra beviltiški ir niekada nebebus gaunama

jokių pajamų, vis dėlto panašių bankų specialiųjų atidėjimų sumų

palyginimas yra geras ir akivaizdus kredito rizikos dydžio įvertinimas.

Apskaičiuojant kiekvienos paskolos specialiųjų atidėjimų poreikį

atsižvelgiama į paskolos užtikrinimą. Iš paskolos likučio atimama paskolos

užtikrinimo priemonės (garantijos, laidavimo, įkeisto turto ir kt.) vertė

ar dalis vertės, o gautas skirtumas dauginamas iš atitinkamos grupės

specialiųjų atidėjimų normos. Gautas rezultatas ir bus konkrečios paskolos

specialiųjų atidėjimų poreikis. Taip pat apskaičiuojami ir specialieji

atidėjimai nebalansiniams įsipareigojimams.

Paskolos užtikrinimas turi didelę reikšmę apskaičiuojant specialiųjų

atidėjimų poreikį. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų šalių,

kurioms taikoma mažesnė turto rizika, vyriausybių garantijos ar laidavimai,

taip pat įkeisti jų vertybiniai popieriai ar jų indėliai paskolą

išdavusiame banke, šimtu procentų užtikrina paskolą ir apskaičiuojant

specialiųjų atidėjimų poreikį jis bus lygus nuliui. Lietuvos bankas nustato

konkrečią specialiųjų atidėjimų apskaičiavimo tvarką.

Siekdami sumažinti galimų nuostolių dydžius, komerciniai bankai turi

teisę sudaryti papildomus bendrosios paskirties rezervus. Esminė sąlyga –

šie bendrosios paskirties rezervai nuostoliams padengti yra sudaromi iš

pelno. Kriterijai gali būti įvairūs, dažniausia atsižvelgiama į

nepriklausomų auditorių reikalavimus.

Šiame skyriuje kredito rizikos įvertinimas pateikiamas kaip APVK

uždavinys. Kadangi kredito portfelio būklė lemia

stabilią banko veiklą,

didžiulis darbas atliekamas bankų kreditų departamentuose nustatant įmonių

ir kitų banko klientų patikimumą, – ar asmenys nėra tarpusavyje susiję, ar

paskolos nėra koncentruojamos vienoje ūkio šakoje ir pan. Plačiau apie tai

kitų mūsų kolegų parengtose knygose.

Kartojimo klausimai

1. Apibrėžkite abejotinų aktyvų sąvoką.

2. Į kokias grupes skirstomi abejotini aktyvai?

3. Kokie yra rizikos nustatymo kriterijai?

4. Paaiškinkite, kaip suprantate paskolos pertvarkymą ir refinansavimą.

5. Kaip vertinama skolininko būklė?

6. Kada ir kaip galima koreguoti paskolų grupavimą?

7. Kaip atliekamas nebalansinių įįsipareigojimų grupavimas?

8. Kuo bankams aktualus specialiųjų atidėjimų apskaičiavimas?