Lietuvos bankas ir jo vykdoma pinigų politika

ĮVADAS

Šiame referate apžvelgsime Lietuvos banko istoriją, kuri prasidėjo

visai neseniai, XX a. pradžioje. Per keletą nepriklausomybės dešimtmečių

Lietuva iki 1940 m. sugebėjo sukurti stiprią, gyventojų pasitikėjimą

turinčią instituciją. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad pasaulinės

ekonominės krizės metu, Lietuvos nacionalinė valiuta (litas) sugebėjo

išlaikyti savo kursą. Tai buvo retas reiškinys pasaulyje ir jis parodė, kad

Lietuvos bankas yra stipri organizacija. Lietuvos banko veiklą sustabdė

sovietinė okupacija, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atkurtas

ir sėkmingai vykdo savo veiklą iki šių dienų.

Taip pat aptarsime Lietuvos banko atliekamas funkcijas. Trumpai

apžvelgsime kkokios jos yra ir kokie svarbiausi jų tikslai. Tik funkciją

„pinigų politika“ aprašysim plačiau, nes, mūsų nuomone, tai labiausiai

visuomenę dominanti banko veikla, kadangi su pinigais mes susiduriame

kasdien. Visuomenė domisi, ar Lietuvos bankui pavyksta siekti pagrindinio

pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo. Pagrindinis pinigų politikos

tikslas yra ir svarbiausias Lietuvos banko tikslas.

Supažindinsime su Lietuvos banko struktūra ir valdymu, pateiksime

banko struktūros schemą ir priminsime, kas šiuo metu vadovauja Lietuvos

banko valdybai.

Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra aptarti Lietuvos banko funkcijas,

jo valdymą ir istoriją. Taip bandysime jjus supažindinti kas tas Lietuvos

bankas ir ką gero ar blogo jis mums duoda.

1. LIETUVOS BANKO RAIDA

Šiame skyriuje aptarsime nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos

bankas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi pagrindinės jo nuostatos nuo

įkūrimo (1922). Bankininkystė ištakos prasidėjo jau XVIII a., tačiau

Lietuvai susiklostė nepalankios istorinės aplinkybės ir daugiau nei 200

metų Lietuva neturėjo galimybės įkurti nacionalinį banką. Skyriuje aiškiai

matysis skirtumai tarp Lietuvos banko funkcijų tarpukario laikotarpyje ir

po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.1 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai

Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leisti

notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta

įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau po trečiojo Lietuvos –

Lenkijos Respublikos padalijimo (1795 m. ) Lietuva prarado valstybingumą ir

galimybę kurti savo pinigų sistemą.

1.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo

emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos rinkoje cirkuliavo

svetimų valstybių pinigai. 1922 m. Lietuva priėmė piniginio vieneto – lito

įvedimą ir įkūrė nacionalinį emisijos banką – Lietuvos banką. Tai buvo

akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų

priklausė valstybės iždui. Lietuvos bankui buvo leista:

1) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

2) pirkti, parduoti diskontuoti komercinius dokumentus (vekselius,

čekius ir kt.);

3) priiminėti indėlius, atidaryti einamąsias sąskaitas;

4) teikti paskolas, duoti avansus;

5) atlikti klientų atsiskaitymų operacijas;

6) atlikti valstybės iždinių ir valstybės taupomųjų kasų operacijas;

7) saugoti klientų vertybes.

Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko

valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis.

1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko nariu,

jam priklausė 500 šio banko akcijų. Taip pat bankas plėtė bendradarbiavimą

su užsienio centriniais bankais ir intensyvino korespondentinius ryšius su

jais.

Bankas buvo filialinio pobūdžio, savo skyrius turėjo visuose

apskričių centruose. Daugelis mažesnių skyrių pirmiausia atlikinėjo iždo ir

nedideles bankines operacijas. Skyriai galėjo suteikti paskolas, tačiau jos

būdavo riboto dydžio, todėl kreditavimas labiau buvo sutelktas banko

centre.

Lietuvos bankas tiesiogiai kreditavo ūkį, laisvųjų profesijų asmenis,

ūkininkus, namų savininkus , kreditavo kooperatyvus ir atliko paskutiniojo

kreditoriaus misiją.

Kreditavimo plėtra buvo netolygi, kredito politikos tikslai įvairiais

laikotarpiais – nevienodi. Lietuvos banko kredito politika buvo grindžiama

ekonominiais, o ne politiniais, tautiniais principais. Iki 1927 m. bankas

siekė gyventojų pasitikėjimo litu, todėl naudojo griežtą kredito

restrikcijos politiką ir tuo tikslu naudojo selekcinio kreditavimo

priemonę. Pirmenybė ir lengvatos buvo taikomos eksportui, bankas

nekreditavo Lietuvoje gaminamų prekių įvežimo.

Nuo 1927 m. didėjant banko aukso ir užsienio valiutos fondui, išnykus

psichologiniam nepasitikėjimui litu, pradėta mažinti kreditavimo varžymus

iki visiško jų panaikinimo 1930 m.

Dinamišką ir sėkmingą Lietuvos banko veiklos plėtrą ilgam sustabdė

ekonominė krizė 1927-1931 m. Tačiau lito kursas buvo sėkmingai išlaikytas.

Po ekonominės krizės litu imta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių

valiutų pasaulyje.

Lietuvos bankas aktyviai naudojo valiutų vadybą, kurios svarbiausias

tikslas buvo aukso ir užsienio valiutos fondo saugumas. Absoliučiai

didžioji aukso atsargų dalis buvo deponuota užsienio bankuose.

Valiutinėmis operacijomis buvo reguliuojama valiutų paklausa ir

pasiūla, lito kkursas, taip pat tenkinama importuotojų ir kitų subjektų

valiutos paklausa.

Lietuvos bankas užėmė stiprias pozicijas nacionalinėje kredito

rinkoje. Trečiąjį dešimtmetį jis suteikdavo 30-40 procentų bendros visų

kredito įmonių paskolų sumos. Teikdamas daug pigių paskolų bankas padėjo

atsigauti daugeliui senųjų įmonių, modernėti naujoms įmonėms, stiprėti

Lietuvos eksporto potencialui, pakeisti jo struktūrą, reguliuoti užsienio

prekybos balansą ir kaupti valiutos fondą.

1.3 Lietuvos banko sovietizacija.

Lietuvos banko veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Nuo pat okupacijos

pradžios bankas buvo sparčiai sovietizuojamas jį nacionalizuojant, keičiant

jo vadovus, įvedant privalomą ūkio subjektų gaunamų pinigų inkasavimą ir

atsiskaitymus negrynaisiais, sutelkiant jame beveik visas bankines

operacijas, priverstinai priskiriant jam klientūra ir kt. SSRS vadovybės

sprendimu Lietuvos bankas 1940 m. buvo inkorporuotas į SSRS valstybinį

banką ir jam buvo suteiktas SSRS valstybinio banko respublikinės kontoros

statusas be jokio savarankiškumo. Taip pat buvo uždraustas ir litas.

Nacionaline valiuta tapo rublis. Vėl funkcionuoti Lietuvos bankas pradėjo

jau po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.4 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų

1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje

veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Dar dvejus metus po

nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėl

bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos,taigi pagrindinės pastangos

buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti

laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai

atlikti centrinio banko funkcijas. Talonai cirkuliavo rinkoje vienerius

metus ir 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija,

stabilizuotas lito kursas.

Siekiant kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. litas buvo

susietas su JAV doleriu. Litai buvo padengti 100 procentu auksu ir

konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis

– užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialios tarptautinės

atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas

tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat

papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos

atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine

centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius

išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir

veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat

įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo

stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų

sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys

užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams

ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams

prekybos valiutinėje struktūroje nutarta 2002 m. vasario 2 d., išlaikant

fiksuotą valiutos kursą, pereiti nuo JAV doleriu prie euro.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam

bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų

politiką.

Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje pinigų

sąjungoje, ruošiamasi būsimam Europos centrinių bankų sistemoje.

2. LIETUVOS BANKO VEIKLA

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.

Šiam tikslui įvykdyti

Lietuvos bankas atlieka tam tikras funkcijas, kurias

pabandysime panagrinėti šioje savo referato dalyje, o vėliau apie vieną iš

funkcijų – pinigų politiką pakalbėsime plačiau.

2.1 Funkcijos

Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:

– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir

leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei aatstovybių

steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus

ir atskaitomybės tvarką;

– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus

tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja

susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,

atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos

mokėjimų balansą.

2.2 Užsienio atsargų valdymas

Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinį

tikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:

Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti aukso

ir konvertuojamosios valiutos aatsargomis.

Lietuvos Respublikos užsienio atsargas sudaro: auksas, užsienio

valiuta, turtas užsienio valiuta užsienyje, specialiosios skolinimosi

teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai

pripažįstamos užsienio atsargos.

Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos skirtos

viešai išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo politikos

tikslus, pagrindinius pprincipus. Nuostatos numato, kad valdant užsienio

atsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio

bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas

išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu.

Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis

likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamus

reikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamos

taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai

susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos

laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota

(eurais).

Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis –

likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo

strategijos.

Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtos

užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai

sąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl,

formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1

mėnesio – investavimo laikotarpis.

Investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kas

labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio

portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo

laikotarpis.Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose,

reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai

ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.

2.3 Iždo agento veikla

Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,

organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo

aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi

vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.

2.4 Kredito įstaigų priežiūra

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos

vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių

apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus

saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Lietuvos bankas, atlikdamas jam patikėtas kredito įstaigų

priežiūros funkcijas, 2002 m. toliau siekė įgyvendinti geriausius

tarptautinius reikalavimus atitinkančią priežiūros sistemą, skatinti bankų

veiklos skaidrumą ir rinkos discipliną atskleidžiant visuomenei daugiau

informacijos apie savo veiklos rodiklius, tobulinti visapusišką rizikų

valdymą bankuose ir tinkamai pasirengti užtikrinti veiklos tęstinumą

ypatingomis aplinkybėmis, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei tęsti

Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesą, rengiantis artėjančiai

šalies narystei šioje bendrijoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos banko padarytą pažangą stiprinant bankų

sektoriaus priežiūrą pripažino autoritetingos užsienio institucijos.

Įvertinimo programos ataskaitoje pripažinta, kad šalyje padaryta esminė

pažanga užtikrinant saugų ir patikimą bankinės sistemos funkcionavimą,

įvyko reikšmingi kokybiniai pokyčiai bankų priežiūros srityje įgyvendinant

riziką ribojančių normatyvų vykdymą bei diegiant priežiūros priemones, o

šiuo metu susiklosčiusi Lietuvos kredito įstaigų priežiūros sistema

atitinka tarptautinę praktiką ir ES keliamus reikalavimus. Lietuvos bankas

parengė veiksmų planą įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas,

apimančias kredito įstaigų priežiūros tobulinimą ir pagrindinių efektyvios

bankų priežiūros principų įdiegimą.

Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl kredito rizikos

koncentracijos valdymo, 2002 m. Lietuvos bankas nustatė tam tikrus

skolinimo apribojimus, buvo patikslinti konsoliduotos bankų priežiūros

reikalavimai.

Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliau

harmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2002 m.

Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų

rizikos duomenų bazės koncepciją ir pereiti į naują kokybės lygmenį

skolininkų finansinės būklės vertinimo srityje. Be to, į duomenų bazę nuo

2003 m. spalio mėn. bus pradėti teikti platesnio spektro duomenys,

apimantys ne tik paskolas, bet ir tokias operacijas, kaip atpirkimo

sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo bei vekselių

operacijos ir kt.

Nuspręsta, kad 2003 m. bus pradėta vertinti ir tikėtiną tam tikrų

rinkos rizikos elementų poveikį bankų veiklos rezultatams, naudojant naujai

patvirtintos Palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos duomenis.

2.5 Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos

Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir

išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų

nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos

kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato

susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei

naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka

litų banknotų ir centų monetų ekspertizę.

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500

litų banknotai ir 1,2,5, 10, 20, 50 centų bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Litų

banknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotų

spausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigų

apsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos yra kaldinamos valstybės

įmonėje „Lietuvos mmonetų kalykla“ laikantis pasaulyje egzistuojančių monetų

kaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.

Pateikiame Lietuvos pinigų pavyzdžių:

[pic] [pic]

[pic]

2.6 Pinigų politika

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos

kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant

bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje

mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų

stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai

augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti

infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins

integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia

fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas

litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos

banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis

aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos pinigų politika yra labai panaši į Vokietijos federalinio

banko vykdomą pinigų politiką, nes VFB Lietuvos bankui tikslinę ir

techninę pagalbą teikia jau nuo 1991m. Vokietijos federalinis bankas

aktyviai padėjo Vidurio ir Rytų Europos šalims įkurti naują, į rinką

orientuotą emisinių bankų sistemą. Tuo tikslu Farnkfurte prie Maino veikia

speciali technines pagalbos koordinavimo tarnyba, kuri su užsienio bankais

derina atitinkamas programas ir rūpinasi jų įgyvendinimui. VFB svarbiausias

tikslas – kainų stabilumas, o svarbus uždavinys – pinigų stabilizavimo

priemonėmis kovoti su infliacija.

2.7 Tarptautiniai ryšiai

Įgyvendindamas

šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankas

pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių ir

tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse finansų institucijose.

Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei Europos

Sąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,

Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomis

organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais

3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo

vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą. Šiame skyriuje

trumpai apžvelgsime LLietuvos banko valdymo struktūrą ir parodysime jos

schematinį išsidėstymą.

3.1 Lietuvos banko valdymas

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,

trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja

valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams

skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko

pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas

Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba,

išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu

kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų

politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių

ryšių, Mokėjimo ssistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio,

Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,

Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos

banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

Šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Reinoldijus

Šarkinas.

Valdybos pirmininko pavaduotojai – Arvydas Kregždė, Audrius

Misevičius, Ramunė &– Vilija

Zabuliene.

3.2 Lietuvos banko valdymo schema

[pic]

4. LIETUVOS BANKO VYKDOMA PINIGŲ POLITIKA

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos

kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant

bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje

mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų

stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai

augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti

infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins

integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

1. Lietuvos banko pinigų politika 1990 – 1995 m

Savo veiklos pradžioje LB kiekvieną mėnesį prognozavo Lietuvos bankų

kasos apyvartas ir pinigų emisiją. Duomenys buvo lyginami su prognozėmis,

analizuojamos pasikeitimų priežastys.

Pirmoji LB taikyta pinigų politikos priemonė buvo komercinių bankų

privalomosios atsargos. Jų atsargų norma sudarė 10 proc komercinių bankų

priimtų indėlių sumos. Kita pinigų politikos priemonė – paskolų limitai. Ji

paprastai taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nevisiškai susiformavę

rinkos ekonomikos svertai ir centrinis bankas, naudodamas rinkos priemones

negali efektyviai pinigų pasiūlos bei palūkanų normos.

1992m šalyje buvo didelė infliacija, todėl LB parengė antiinfliacinių

priemonių programą, tačiau valdžia ją atmetė. Realiai infliacija buvo

pradėta mažinti tik 1993m viduryje, kai buvo padidintos privalomosios

atsargos. Taip pat spartų infliacijos mažėjimą įtakojo lito įvedimas.

Dar viena svarbi pinigų politikos priemonė – indėlių aukcionai, kurie

padėjo mažinti infliacijos tempą bei iišlaikyti stabilų JAV dolerio ir kitų

konvertuojamų valiutų kursą litais. Įvairiai derinant pinigų politikos

priemones LB pavyko stabilizuoti Lietuvos nacionalinę valiutą ir kiek

įmanoma sumažinti infliaciją.Svarbiausi LB tikslai buvo lito keitimo į

užsienio valiutas stabilizavimas, infliacijos mažinimas, lito įvedima ir jo

įtvirtinimas krašto apyvartoje. Nustatytas lito ir JAV dolerio santykis

buvo 4:1.

4.2 Dabartinė Lietuvos banko pinigų politika

Dabartinė LB pinigų politika nebeturi tokių šaliai gyvybiškai svarbių

uždavinių kaip lito įvedimas ir jo stabilizavimas, tačiau stojant į Europos

sąjungą atsirado naujas nemažiau svarbus uždavinys lito susiejimas su euru,

turint kuo mažesnius ekonominius nuostolius, kuriuos labiausiai gyventojai.

Taip pat sparčiai artėja tas metas, kai euras taps bendras piniginis

vienetas visoje Europoje o taip pat ir Lietuvoje. Taigi lito išėmimas iš

apyvartos ir euro įvedimas taps vienu iš svarbiausių Lietuvos banko

ateities uždavinių.

4.3 Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema gerokai pasikeitė

nuo banko atkūrimo 1990m, nes praėjus 13 nepriklausomybės metų Lietuva

padarė didelę pažangą savo ekonominiam gyvenime. Žinoma, tai paskatino

naujų tikslų tokių kaip stojimo į ES ir Nato atsiradimą. Tai turės gana

didelės įtakos mūsų šalies fiskalinei politikai, kuriai vėl atsiranda

naujas iššūkis – euras, jo virtimas mūsų pinigu ir stabilizavimas

apyvartoje.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia

fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas

litų keitimas į bazinę valiutą ir bbazinės valiutos į litus bei Lietuvos

banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis

aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema susideda iš

likvidumo teikimo, likvidumo pertekliaus išėmimo, sandorių terminų,

dažnumo, procedūros atsiskaitymų dienos.

Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės:

1. Likvidumo teikimas:

Bazinės valiutos pirkimas iš bankų (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)

Vienos nakties paskolos už VVP užstatą (gali būti teikiamos nuo 1998 m.

birželio mėn.) Likvidumo paskolos už užstatą (paskolos gali

būti teikiamos nuo 1995 m. birželio mėn.)

Tiesioginiai atpirkimo sandoriai ( gali būti sudaromi nuo 1998 m. sausio

mėn.)

2. Likvidumo pertekliaus išėmimas:

Bazinės valiutos pardavimas bankams (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)

3. Sandorių terminai:

Paskoloms nefiksuoti (naudojami 1 – 3 mėn.), tiesioginiai atpirkimo

sandoriai iki 90 kalendorinių dienų.

4. Dažnumas:

Pagal bankų pageidavimą; Bankams trūkstant lėšų tarpbankiniams

atsiskaitymams Nereguliarus,

pagal banko poreikį ir Lietuvos banko valdybos sprendimą

|Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema |

|Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės |

|mėn.) | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

|1995m. | |90 | | |

| | | | | |

|Atvirosios rinkos operacijos |

| |mėn.) | | | |

| | | | | |

|Lietuvos | | | |T+1 |

|mėn.) | | | | |

| | | | | |

4.4 Privalomosios atsargos

Privalomosios atsargos stabilizuoja bankų sistemos likvidumą.

Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus

įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems

Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Privalomosios

atsargos litais apskaičiuojamos nuo įsipareigojimų litais, užsienio valiuta

– nuo įsipareigojimų užsienio valiuta. Taikoma privalomųjų atsargų norma –

6%. Nulinė atsargų norma taikoma: (1) indėliams ir jiems prilygintiems

kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai

arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą

terminas ilgesnis kaip 2 metai; (2) išleistiems skolos vertybiniams

popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie

negali būti išpirkti prieš terminą; (3) atpirkimo sandoriams. Grynieji

pinigai bankų kasose į privalomąsias atsargas neįtraukiami. Lietuvos bankas

nemoka bankams jokios kompensacijos už privalomąsias ir perteklines

atsargas.

Privalomų atsargų bazė litais ir užsienio valiuta sudaroma pagal

įsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio,

einančio prieš mėnesį, kuriame prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankų

balansinėmis ataskaitomis. Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 iki kito

mėnesio 23 ddienos imtinai. Privalomų atsargų reikalavimui litais vykdyti

taikomas vidurkio metodas, o privalomų atsargų užsienio valiuta vykdymui

lėšos privalo būti pervestos ne vėliau kaip pirmą laikymo laikotarpio darbo

dieną ir laikomos visą periodą.

4.5 Skolinimosi galimybės Lietuvos banke

Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kai

trūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos banko

per paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankui

priimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktų

mokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitoje

nepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamus

tarpbankinius atsiskaitymus. Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolos

užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams,

turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos

bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius. Lietuvos

bankas tobulins bankams suteikiamas skolinimosi galimybes, siekdamas

didinti bankų ir visos pinigų sistemos stabilumą.

4.6 Atvirosios rinkos operacijos

Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos banko

iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas

iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis

sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su

centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys

Lietuvos banke privalomąsias atsargas. Lietuvos banko ARO didina bankų

sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka

vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei

atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius

popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo ssvyravimų atvejais Lietuvos

bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba

pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius

popierius. Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis

finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios

bankininkystės būtinybę. Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:

išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia

papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui ir perduoti Lietuvos pinigų

rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai

Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas

reaguoja.

5. IŠVADOS

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų

stabilumo.

Lietuvos bankas – pakankamai sena institucija, turinti senas

tradicijas ir sukaupusi ilgametę patirtį pinigų politikos ir ekonominio

stabilizavimo srityje.

Lietuvos banko vykdoma politika įvykdydavo savo tikslus ir

stabilizuodavo ekonominius pokyčius, taip prisidėdama prie šalies

ekonominio vystymosi procesų.

Pinigų politika – viena iš svarbiausių Lietuvos banko

funkcijų, turinti gan sudėtingą priemonių sistemą ir vykdymo principus.

Lietuvos bankas – centrinis bankas, nuo kurio sprendimų priklausomi

visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo

vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą.

6. NAUDOTA LITERATŪRA

Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai

http://www.lb.lt/lt/banknotai/monetos_5_litai.html

Terleckas, Vladas. „Lietuvos bankas 1990-1995″ Kaunas, 1995 m.

L. Tamošiūnas „Vokietijos federalinis bankas ir jo vykdoma pinigų

politika“,

Seminaro medžiaga. Trakai, 1994 m.

Terleckas, Vladas „Lietuvos bankas 1922 – 1943 metais“ Vilnius, 1997 m.

Lietuvos bankas. Prieiga pper internetą http://www.lb.lt/lt/apie/index.html

Lietuvos banko vykdoma pinigų politika

http://www.lb.lt/lt/apie/pinigus.html

Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai

http://www.lb.lt/lt/banknotai/banknotas_500lt.html

Lietuvos bankas. 2003m [žiurėta 2003 11 25d.]. prieiga per internetą:

http://www.muziejai.lt/Vilnius/lietuvos_banko_muziejus.en.htm

http://www.balticroads.lt/en/tips/ncurrency.asp