„Lifosa“ ekonominė analizė
TURINYS
ĮVADAS 3
1. AB “LIFOSA” aprašymas 4
1.1. Glausta istorija 4
1.2. Gaminama produkcija 4
1.3. Rinka ir pardavimai 5
1.4. Kainodara 7
1.5. Konkurentai 8
2. Finansinės būklės tyrimo metodo pagrindimas 10
3. AB “LIFOSA” finansinės būklės tyrimas 12
3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys įmonės finansinę būklę 12
3.2. Horizontali ir vertikali analizė 14
3.2.1. Balanso 14
3.2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos 17
3.3. Finansinių santykinių rodiklių analizė 18
3.3.1. Likvidumo rodikliai 18
3.3.2. Pelningumo rodikliai 20
3.3.3. Finansinių struktūrų rodikliai 21
3.3.4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai 22
3.3.5. Rinkos vertės rodikliai 25
3.4. Benrojo likvidumo koeficiento faktorinė analizė 27
4. SWOT analizė 29
Išvados ir pasiūlymai 31
Naudota literatūra 32
Priedai 33ĮVADAS
Darbo aktualumas. AB “LIFOSA” buvo chemijos pramonės gigantas sovietiniais laikais; Lietuvai atgavus nepriklausomybę, reorganizavosi, mmodernizavosi ir pradėjo veikti sėkmingai. Tačiau 1999 – 2000m. dėl nenumatytų trąšų kainų smukimo pasaulinėje rinkoje, ši įmonė patyrė milijoninius nuostolius. Ar nebuvo galima to prognuozuoti ir kaip nors išvengti skaudžių padarinių? Kaip tai paveikė įmonės veiklą? Ar sugebės ši Kėdainių chemijos gamykla atsigauti ir vėl pradėti pelningai veikti? Į šiuos ir kitus klausimus mes bandėme atsakyti, atlikdamos įmonės finansinės būklės analizę.
Taigi, darbo objektas – AB “LIFOSA”.
Darbo tikslas – ištirti įmonės finansinę būklę bei įvertinti jos kitimo priežastis. Šiam tikslui įįgyvendinti buvo naudojami tokie tyrimo metodai:
– Horizontali ir vertikali balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos analizė;
– Finansinių santykinių rodiklių analizė (lyginama ir su šakos atitinkamais rodikliais);
– Faktorinė bendrojo (einamojo) likvidumo analizė;
– SWOT analizė;
Darbe taip pat supažindinama su įmonės istorija, gaminama produkcija, rinka bei pardavimais, kainodara, ssvarbiausiais konkurentais.
Analizuodamos AB “LIFOSA” veiklą, naudojomės įmonės 1998–2000 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, darbuotojų suteikta informacija bei informacija internete, taip pat moksline literatūra ir statistiniais duomenimis.
Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad sėkmingą įmonės veiklą lėmė: modernizacija, aukšta gaminių kokybė, atsivėrusi pasaulinė rinka, racionalus turto ir kapitalo panaudojimas. O paskutiniųjų metų nuostoliai susiformavo tik dėl ekonominės krizės Rusijoje ir kainų smukimo pasaulinėje trąšų rinkoje. Pakilus trąšų kainoms, įmonė vėl turėtų pradėti pelningai veikti.1. AB “LIFOSA” aprašymas
1.1. Glausta istorija
Akcinė bendrovė “LIFOSA” (buvusi Kėdainių chemijos gamykla) – Lietuvos chemijos ir mineralinių trąšų gamybos pirmagimis. Jos statyba pradėta 1959 m. Pirmoji produkcija – sieros rūgštis – gauta 1963 m. sausio mėn. 18 dieną. Ši data laikoma gamyklos gimtadieniu.
Tų pačių metų gruodyje pradėtas gaminti paprastas mmiltinis superfosfatas, o 1964 m. – granuliuotas superfosfatas bei aliuminio fluoridas. 1968 m. pabaigoje stojo rikiuotėn ekstrakcinės fosforo rūgšties ir amofoso gamybos cechai. 1972 m. pastatytas trąšų mišinių cechas, kuriame buvo gaminamos presuotos fosforo – kalio trąšos. Cechas veikė iki 1990 m.
Nuo 1975 m. buvo pradėtas visos gamyklos rekonstrukcijos ir modernizacijos projektavimas ir šių projektų įgyvendinimas. Modernizuojant gamyklą kai kurie cechai buvo uždaryti, o jų vietoje buvo pastatyti nauji. Rekonstrukcija užbaigta 1988 m. modernaus sieros rūgšties cecho įvedimu eksplotacijon. Užbaigus rrekonstrukciją, žymiai pagerėjo dirbančiųjų darbo sąlygos, produkcijos kokybė ir ekologinė būklė. Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą ir į vandenis sumažėjo dešimt kartų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pasukus rinkos ekonomikos keliu, Kėdainių chemijos gamykloje buvo atliktas valstybinio turto privatizavimas, ko pasekoje 1996 m. spalio mėn. 30 d. gamykla reorganizuota į akcinę bendrovę “LIFOSA”.
1997 m. spalio mėn. superfosfato gamybos bazėje įkurta bendra įmonė su suomių firma “Kemira” – UAB “KEMIRA-LIFOSA”
1999 m. liepos mėn. JAV trąšų bendrovė “Cargill”, veikianti beveik 130 šalių, įsigijo 15 proc. “LIFOSOS” akcijų. Po šio sandorio “Cargill” tapo oficialiu eksportuojamų “LIFOSOS” fosfato produktų platintoju. JAV bendrovės atėjimas į Lietuvą gali užtikrinti “LIFOSAI” priėjimą prie pasaulinės trąšų rinkos.
1.2. Įmonės gaminama produkcija
Pagrindinė bendrovės produkcija – azoto fosforo trąša diamonio fosfatas (diamofosas). Gamybos pajėgumas – 500 tūkst. tonų diamonio fosfatų per metus.
Fosforo rūgšties cecho gaminama produkcija – ekstrakcinė fosforo rūgštis – kartu su atsivežtiniu amoniaku yra pagrindinės žaliavos diamonio fosfato gamybai. Cechas gali pagaminti 250 tonų 100% P2O5 fosforo rūgšties per metus. Dalis fosforo rūgšties parduodama vartotojams – chemijos gaminių, odos apdirbimo, maisto ir kitoms įmonėms.
Sieros rūgšties ceche gaminama techninė sieros rūgštis, akumuliatorių sieros rūgštis ir elektrolitas rūgštiniams akumuliatoriams užpildyti. Pagrindinė sieros rūgšties dalis sunaudojama ekstrakcinės fosforo rūgšties gamybai, ttuo pačiu trąšų gamybai. Dalis techninės sieros rūgšties parduodama mineralinių trąšų, sintetinio ir natūralaus pluošto gamintojams, odos perdirbimo, maisto, dažų ir kitoms pramonės įmonėms. Sieros rūgšties cecho pajėgumas – 700 tūkst. tonų monohidrato per metus.
Aliuminio fluorido ceche panaudojant gamybos atlieką silicio heksafluorinę rūgštį bei importuotą aliuminio hidroksidą gaminamas aliuminio fluoridas. Jis parduodamas aliuminio gamintojams kaip fliusas. Aliuminio fluorido gamybinis pajėgumas – 12 tūkst. t per metus.1.3. Rinka ir pardavimai
Didžioji “LIFOSOS” produkcijos dalis parduodama Vakarų Europos rinkoje: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Italijoje. AB “LIFOSA” trąšas perka NVS šalys, Baltarusija, Turkija. Pastaraisiais metais daugiau trąšų perka ir Lietuvos žemdirbiai.
AB “LIFOSA” trąšos gerai vertinamos pasaulio rinkoje, nes yra geros kokybės, ekologiškai švarios, kadangi jų gamybai naudojamas apatito koncentratas beveik neturi kenksmingų, radioaktyvių priemaišų. Naujos trąšos – diamofoso (DAP) – gamybos įsisavinimas taip pat plečia eksporto geografiiją.
Aliuminio fluoridas eksportuojamas į Rumuniją, Estiją, Tadžikiją.
Nuo 1999 metų AB “LIFOSA” produkciją eksportuoja į Etiopiją, Argentiną, Indiją.
1.3.1. paveikslėlyje galime pamatyti AB “LIFOSA” eksporto struktūra 2000 metais.
1.3.1. pav. AB “LIFOSA” eksportas.
Per 1999 m. produkcijos parduota ir suteikta paslaugų už 493,1 mln. Lt (23,3% daugiau nei 1998m.). Eksportas 1999 m. sudarė 88,3% nuo visos parduotos produkcijos ir suteiktų paslaugų (1.3.2 pav.)
Eksportas, mln. Lt
Vidaus rinka, mmln. Lt
1.3.2 pav. AB “LIFOSA” eksportas ir pardavimai vidaus rinkoje, 1994 – 1999 m.
AB “LIFOSA” eksportuoja didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos, t.y. aliuminio fluoridą, amofosą (MAP), diamofosą (DAP), fosforo rūgštį, sieros rūgštį. Kaip matome iš 1.3.1 lentelės, pastaraisiais metais daugiausiai eksportuoja diamofoso (net 97 proc. visos eksportuojamos produkcijos).
Produktai Mato vnt. 1994 1995 1996 1997 1998 1999
Aliuminio fluoridas tūkst. t 2,2 3,5 3,2 5,2 4,4 6,6
Amofosas (MAP) tūkst. t 135,5 223,8 266,0 311,6 31,6 –
DAP tūkst. t – – – 7,3 431,6 596,8
Fosforo rūgštis tūkst. t – – – – – 9,3
Sieros rūgštis tūkst. t 0,5 – – – 0,1 0,2
1.3.1 lentelė. Eksportuojama produkcija, 1994 – 1999 metais.1.4. Kainodara
AB “LIFOSA” kainos yra orientuotos:
• į rinką;
• į vidinius įmonės poreikius.
Pirmu atveju, numatant kainų politiką, siekiama pastoviai didinti pelną, išlaikyti klientus, užimti privilegijuotą vietą vidaus ir užsienio rinkose.
Antru atveju, stengiamasi prisiderinti prie įmonės gamybinio pajėgumo bei bendrų gamybos išlaidų pagrindimo, garantuoti darbuotojų aprūpinimą.
Lyginant su pasaulinėmis trąšų kainomis, AB “LIFOSA” produkcija (kuri yra labai aukštos kokybės) yra palyginus pigi. Tai lemia:
– nebrangios iš Rusijos gaunamos žaliavos;
– pigi darbo jėga Lietuvoje;
– kaštų mažinimo projektų įgyvendinimas.
Todėl AB “LIFOSA”, skverbdamasi į užsienio rinkas gali taikyti neaukštas prasiskverbimo kainas. Itin kokybiškai ir paklausiai produkcijai (pvz., DAP), taikomos taip vadinamos nugriebimo kainos – santykinai aukštos kainos, kurios palaipsniui po truputį mažinamos (mažėjant išlaidoms ar didėjant konkurencijai). Įmonė taiko ir geografines kainas: Vakarų rinkoje produkcija parduodama brangiau, o Rytų rinkoje – pigiau.
Kad AB “LIFOSA” taiko tinkamą kainų politiką, įrodo:
– besiplečiančios pasaulyje rinkos;
– augančios pardavimų
apimtys;
– didėjantis pelnas.
Tik 2000 m. dėl pasaulyje ženkliai sumažėjusių trąšų kainų įmonė buvo priversta katastrofiškai mažinti kainas (parduoti produkciją mažesnėmis nei savikaina kainomis), stabdyti gamybą ar neišnaudoti visų gamybinių pajėgumų, kas lėmė milijoninius nuostolius iki tol pelningai veikusiai įmonei.
Prognozuojama, kad artimoje ateityje pasaulinėje trąšų rinkoje kainos kils, ir įmonės padėtis pagerės.
Įdomumo dėlei, 1.4.1. lentelėje pateikiame 2001 m. AB “LIFOSA” gaminamos produkcijos kainas.
Gaminys Kaina, Lt/t.
Diamonio fosfatas (DAP) 530
Ekstarkcinė fosforo rūgštis 1300
Aliuminio fluoridas 2200
Techninė sieros rūgštis 260
Akumuliatorinė sieros rūgštis 320
Elektrolitas 300
dikalcis 900
1.4.1. lentelė. AB “LIFOSA” gaminamos produkcijos kainos, 2001 m.1.5. KKonkurentai
AB “LIFOSA” yra stambiausia fosforo trąšų gamintoja Baltijos šalyse. Lietuvoje ji neturi konkurentų, gaminančių tokią produkciją. Artimiausi konkurentai įsikūrę Baltarusijoje (Gomelyje, Čerepovetske), Rusijoje (Voskrisenske) ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
AB “Achema” yra stambiausia Baltijos šalyse azoto trąšų gamintoja. Ji, kaip ir AB “LIFOSA”, eksportuoja savo produkciją (86 proc.) į Vakarų Europą, JAV, Rytų šalis.
Taigi, AB “Achema” yra pagrindinis AB “LIFOSA” konkurentas pasaulinėje ir vidaus trąšų rinkoje. 1.5.1. pav. galima pamatyti AB “Achema” pajamų iš realizuotos produkcijos dinamiką 1996 – 2000 mm. (1.3.2. pav. – AB “LIFOSOS”).
1.5.1. pav. Pajamų iš realizuotos produkcijos dinamika, 1996 – 2000 m.
Kaip matome iš paveikslų, 1999 m. krizė ir trąšų kainų smukimas pasaulinėje rinkoje, turėjo įtkos ne tik AB “LIFOSA”, bet ir AB “Achema”, pardavimų pajamų ssumažėjimui.
Už sėkmingą prekybos plėtojimą ir gerą gaminių kokybę abi įmonės yra pelniusios ne vieną apdovanojimą.
Lietuvoje taip pat veikia ir keletas smulkesnių įmonių, gaminančių trąšas (Šilutės agrochemija, Alytaus chemija ir kt.), tačiau vidaus rinkoje jų gaminama produkcija sudaro tik labai nedidelę dalį.
2. FINANSINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO ANALIZĖS BŪDŲ PAGRINDIMAS
Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir ffinansinius išteklius.
Šiame darbe mes atliksime AB “LIFOSA” veiklos finansinę analizę. Remsimės tokiomis buhalterinės apskaitos formomis:
• Balansu;
• Pelno (nuostolio) ataskaita.
Susipažinę, su “LIFOSOS” finansine atskaitomybe, veiklos pobūdžiu, jos problemomis, tyrime pasirinkome tokius analizės būdus:
Horizontaliąją ir vertikaliąją analizę;
Finansinių koeficientų (santykinę) analizę;
Lyginimo būdą;
Faktorinę analizę;
SWOT analizę;
Grafinį būdą;
Detalizavimą ir apibendrinimus.
Horizontalioji ir vertikalioji analizė bus taikoma balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitose užfiksuotos AB “LIFOSA” 1998-2001 m. finansinės veiklos įvertinimui. Taikant šiuos būdus, siekiama išsiaiškinti finansavimo šaltinių, iš jų – nuosavo kapitalo, turto bei jų elementų – dinamiką, taip pat sstruktūrinius jų pakitimus ir šių pokyčių priežastis, bendrus nuosavybės formavimo dėsningumus, išsiaiškinti pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryšius, jų dinamiką. Šios analizės būdo naudojimas leis išsiaiškinti “LIFOSOS” vadovo ir specialistų kapitalo bei turto valdymo sprendimus bei šių sprendimų kokybę.
Finansinių koeficietų (santykinė) analizė bus atliekama pagal likvidumo, veiklos efektyvumo ir pelningumo rodiklių grupes, kuriais siekiama atspindėti “LIFOSOJE” vykstančių finansinių procesų ryšius, jų pakitimų pobūdį bei priežastis.
Lyginimo būdas tyrime bus labai plačiai taikomas. Lyginsime “LIFOSOS” atskirų laikotarpių duomenis, taip pat chemijos pramonės šakos bei konkurentų duomenis su mūsų tiriamos įmonės tam tikrais duomenimis. Tuo siekiama atskleisti “LIFOSOS” finansinės veiklos pakitimus, o tuo pačiu ir jos galimybes gamybinėje bei prekybinėje veikloje.
Faktorinė analizė leis kiekybiškai įvertinti bendrojo likvidumo pokytį dėl trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pakitimų (1999-2000m.). Šis būdas padės tiksliau nustatyti pasikeitimo priežastis, o jas žinant galima priimti racionalesnius sprendimus, sąlygojančius mūsų tiriamos įmonės ateities sėkmę.
Siekiant parengti subalansuotą “LIFOSOS” ateities veiklos strategiją, svarbu kompleksiškai įvertinti jos vidinės ir išorinė.s aplinkos sąlygas bei kryptingai tai susisteminti. Mūsų manymu, šiam tikslui įgyvendinti geriausiai tiks SWOT analizė, pagal kurią galima minimizuoti išaiškintų grėsmių bei silpnybių įtaką finansiniam rezultatui ir pasinaudoti įmonės stipriosiomis savybėmis bei galimybėmis.
Taikant grafinius būdus bus siekiama aiškiau iliustruoti analizės rezultatus bei visapusiškai atskleisti eekonominių veiksnių įtaką bei procesų ryšius įmonėje “LIFOSA”.
Analizuojant AB “LIFOSA” finansinę veiklą, tikrai neišsiversime be detalizavimų ir apibendrinimų. Juos pateiksime išvadose bei siūlymuose, o taip pat po kiekviena daline finansinių procesų analize.3. AB “LIFOSA” finansinės būklės tyrimas
3.1. Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys įmonės finansinę būklę
Įmonės finansinei būklei įtakos turi daugybė išorinių ir vidinių vieksnių, kuriuos atskleidus, galima prognozuoti įmonės ateitį.
AB “LIFOSA” net 98 % savo gaminamos produkcijos eksportuoja, ir tik 2 % yra parduodama vidaus rinkoje. Todėl šios įmonės parduodamos produkcijos apimtys daugiausiai priklauso nuo pasaulinio masto išorės veiksnių (krizių, paklausos kitimų, konkurentų, klimato sąlygų, politinių, teisinių, demografinių ir kitų procesų), kurių įmonė negali valdyti, o dažnai ir numatyti bei jiems pasiruošti. Lietuvos ūkinė politika ir ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos taip pat veikia AB “LIFOSA” finansinį rezultatą.
Taigi, AB “LIFOSA” finansinę būklę veikia tokie išoriniai veiksniai:
• Demografiniai procesai – pasaulyje sparčiai auga žmonių skaičius, didėja maisto suvartojimas, tačiau dirbamos žemės plotai lieka tokie patys. Norint pakelti žemės ūkio produktyvumą, reikia vis daugiau ir daugiau trąšų.
• Paklausos svyravimai:
– dėl klimato (pvz., 1999 m. gausūs lietūs Europoje sumažino trąšų paklausą);
– sezoniniai (jie didina arba mažina atsargas);
– dėl krizių (pvz., Rusijos krizė, dėl to pasaulyje krito trąšų kainos).
• Stambūs užsienio konkurentai – netiesiogiai diktuoja kainas, kokybės standartus ir tt.t. AB “LIFOSA” pavyko prisijungti prie stambiausių pasaulio konkurentų. Įmonės akcijų įsigijo JAV kompanija “Cargill” ir Suomijos bendrovė “Kemira”. Jos padeda eksportuoti produkciją į pasaulines rinkas.
• Monopolijos:
– žaliavų tiekėjas (Rusijoje). Iki 1999 m. diktavo sąlygas ir kainas, tačiau pastaraisiais metais AB “LIFOSA” pavyko susirasti antrą žaliavų tiekėją (taip pat Rusijoje);
– geležinkelio tiekėja (Rusija);
– uosto problemos Lietuvoje. AB “LIFOSA” išsprendė ir šią problemą. 2001 m. spalį įsigijo 100 % Klaipėdos “Transferos” akcijų ir dabar neužšąlantis Klaipėdos uostas – atviri vartai į vakarų rinkas;
• Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko paskolos – suteikia galimybę investicijoms.
Paskutiniai metais didžiausią įtaką AB “LIFOSA” finansinei būklei turėjo dėl krizės pasaulyje sumažėjusi trąšų paklausa ir 25 – 30 % kritusios trąšų kainos. Todėl įmonė buvo priversta savo produkciją parduoti žemesnėmis nei savikaina kainomis, keletą kartų stabdyti gamybą ir dirbti ne visu pajėgumu. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko, iki tol pelningai veikusi įmonė, patyrė milijoninius nuostolius.
Įmonės finansinei būklei nemažą reikšmės turi ir vidiniai veiksniai, kurie yra susiję su įmonės ūkiniais – gamybiniais planais, materialiniais ištekliais ir t.t.
Nagrinėjamu laikotarpiu AB “LIFOSA” finansiniam rezultatui įtakos turėjo šie vidiniai veiksniai:
Investicijos;
Įmonės rekonstrukcija ir modernizavimas;
Kaštų mažinimo projektai;
Produkcijos kokybės ir aplinkosaugos politika;
Sporto, kultūro, švietimo rėmimas;
Vandens gerinimo stoties įrengimas ir šilumos trąsos (apšildančios butus) nutiesimas Kėdainių mieste.
Įmonės rekonstrukcija ir
modernizavimas leido padidinti darbo našumą ir produkcijos kokybę, sumažinti gamybos kaštus, bei aplinkos teršimą. Buvo įgyvendinti kaštų mažinimo projektai: 25 MW turbogeneratoriaus paleidimas (pigi, poreikius patenkinanti elektros energija), vilkikų įsigijimas lizingo būdu, atsisakant geležinkelio. Dėl šių išvardintų priežasčių, ypač paskutiniais metais, ženkliai padidėjo ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsiskolinimai. Kokybės ir aplinkosaugos politika didino išlaidas ir gaminių savikainą, tačiau atitikdama pasaulinius standartus, įmonė gali sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose..
Paskutiniais metais nuostolingą įmonės veiklą lėmė šie svarbiausi veiksniai:
• Pardavimų apimties sumažėjimas;
• Prekių kainų priverstinis mažinimas;
• Gamybos stabdymas aar veikimas ne visu pajėgumu;
• Didelės veiklos sąnaudos;
• Nuostolinga finansinė ir investicinė veikla. Apyvartinių lėšų stygius (vėlavo ERPB paskolos, tad kai kurie projektai buvo finansuojami iš savų lėšų);
• Kitos priežastys.3.2. Horizontali ir vertikali analizė
3.2.1. Balanso
Remsimės horizontalios ir vertikalios balanso analizės matematiniais apskaičiavimais (3 ir 5 priedas).
Per visą nagrinėjamą laikotarpį turtas, kuriuo įmonė disponuoja, nuolat didėjo. 2000 m. lyginant su baziniais metais (1997 m.) padidėjo 178,781 mln. Lt. (60.30%) iki 475,254 mln. Lt. Ilgalaikis turtas visame turte sudaro 80.45 %, trumpalaikis – 19.48 %, ssukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – 0.06 %.
Ilgalaikis turtas taip pat nuolat augo. Padidėjo net 175,285 mln. Lt (84.65 %) iki 382,363 mln. Lt. Ilgalaikio turto sudedamosios dalys yra: materialus turtas – 83.72 %, ilgalaikis finansinis turtas – 13.49 %%, po vienerių metų gautinos sumos – 2.75 %, formavimo savikaina – 0 %, nematerialus turtas – 0.04 %. Lyginant su ankstesniais metais ilgalaikio turto sudedamųjų dalių struktūra buvo panaši. Turto struktūros pokyčiai nagrinėjamu laikotarpiu pavaizduoti 3.2.1.1. pav.
3.2.1.1. pav. AB «LIFOSA» aktyvų struktūra, 1997 – 2000 m.
Ilgalaikio turto didėjimą sąlygojo:
– materialiojo turto augimas, kuris paskutiniais metais padidėjo 135,509 mln. Lt (73.40 %) iki 320,117 mln. Lt.
– ilgalaikis finansinis turtas, kuris iki 1998 m. didėjo, o paskutiniais metais ėmė nežymiai mažėti, tačiau, lyginant su baziniais metais, ilgalaikis finansinis turtas padidėjo 29,832 mln. Lt (137.17 %) iki 51,580 mln. Lt.
Ilgalaikį turtą mažino:
– nematerialus turtas, kuris iki 1998 didėjo, tačiau paskutiniais metais ženkliai sumažėjo – 555,222 tūkst. Lt (76.94 %) iki 1166,450 tūkst. Lt.
Trumpalaikis turtas iki 1999 m. didėjo, bet paskutiniais metais labai smarkiai mažėjo. Tačiau lyginant 2000 m. su baziniais metais, jis vis tiek išliko didesnis, t.y. padidėjo 4,817 mln. Lt (5.49 %) iki 92,565 mln. Lt. Trumpalaikio turto sudedamosios dalys yra: atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 55.68 %, per vienerius metus gautinos sumos – 44.01 %, gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje – 0.31 %. Lyginant su ankstesnių metų rezultatais, trumpalaikio turto struktūra iš esmės nesikeitė: didesnę trumpalaikio turto ddalį sudarė atsargos (65 – 69 %), per vienerius metus gautinos sumos (27 – 30 %), gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje iki 1998 m. sudarė net 4 – 6 %, o paskutiniais metais tik 0.3 – 0.6 % viso trumpalaikio turto.
Trumpalaikio turtą mažino:
– grynų pinigų sumažėjimas: 4,602 mln. Lt (94.10 %) iki 288,765 tūkst. Lt.
– atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurios iki 1999 m. didėjo, tačiau 2000 m. ženkliai sumažėjo: 6.295 mln. Lt (10.88 %) iki 51.539mln. Lt.
Trumpalaikį turtą didino:
– per vienerius metus gautinos sumos. Jos padidėjo 15,714 mln. Lt (62.80 %) iki 40,737 mln. Lt.
Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos sumažėjo 1,322 mln. Lt (80.18 %) iki 326,605 mln. Lt.
Per visą nagrinėjamą laikotarpį savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai nuolat didėjo: 178, 781 mln.Lt (60.30 %) iki 475,254 mln. Lt. AB «LIFOSA» savinikai valdo 52.84 % (kapitalas ir rezervai) ir 0.06 % (sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos) viso kapitalo, 47.10 % turto finansuojama iš įsipareigojimų. Lyginant su ankstesniais metais, ženkliai išaugo įsipareigojimų lyginamasis svoris (1997 m – 18.63 %, 1998 m. – 26.68 %, 1999 m. – 33.96 %), tuo tarpu nuosavas kapitalas atvirkščiai – sumažėjo (nuo 81.37 % iki 52.90 %).
Savinikų nuosavybė iki 1999 m. augo, o 2000 mm. jis ėmė sparčiai mažėti. Tačiau lyginant paskutinių metų rezultatus su bazinių metų rezultatais savinikų nuosavybė truputį padidėjo: 9,896 mln. Lt (4.10 %) iki 251,130 mln. Lt. Savinikų nuosavybės sudedamosios dalys yra: kapitalas – 87.92 %, rezervai – 21.98 %, nepaskirstytas nuostolis – 12.46 %, mažesnę dalį sudaro perkainojimo rezervas (2.52 %) ir akcijų priedai (0.03 %). Ankstesnių metų savinikų nuosavybės struktūra buvo panaši, tik kadangi anksčiau įmonė dirbo pelningai, tai balanse figūravo nepaskirstytas pelnas, kuris sudarė 1999 m. – 8.19 %, 1997 m. – tik 1.44 %, o 1998 m. įmonė iš vis neturėjo nepaskirstyto pelno ar nuostolio.
Savinikų nuosavybę didino:
– kapitalas, kur.is 1998 m. padidėjęs 64,985 mln. Lt (41.71 %) iki 220,800 mln. Lt, nepakitęs išliko iki 2000 m.
– rezervai, kurie taip pat 1998 m. padidėję 39,074 mln Lt (242.26 %) iki 55,203 mln. Lt, nepakitę išliko iki 2000 m.
– akcijų priedai, kurie 1998 m padidėję 65,033 tūkst. Lt (439.95 %) iki 79,815 tūkst. Lt, nepakitę išliko iki 2000 m.
Savinikų nuosavybę mažino:
– nepaskirstytas nuostolis, kuris 2000 m. lyginant su baziniais metais ženkliai sumažėjo: 34,757 mln. Lt (999.19 %) iki –31,278 mln. Lt. Jei lygintume kitus metus, kai įmonė turėjo nepaskirstyto pelno, tai 1999 m. lyginant su baziniais metais padidėjo 221,705 mln. Lt (623.95 %) iki 25,183 mln. Lt, o 1998 m. sumažėjo 100 %.
– perkainojimo rezervas, kuris iki 1998 m sumažėjęs 59,471 mln. Lt (90.39 %) iki 6,326 mln. Lt, išliko nepakitęs iki 2000 m.
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai periodiškai augo. 2000 m. lyginant su baziniais metais padidėjo 168,591 mln.Lt (305.20 %) iki 223,831 mln. Lt. Trumpalaikės skolos sudaro 88.32 %, ilgalaikės – 11.68 % visų įsipareigojimų. Palyginus šiuos rezultatus su ankstesniais metais, įsipareigojimų struktūra beveik nesikeitė. Didžiąją dalį sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai, o mažesnę – ilgalaikiai įsipareigojimai (ypač tai matyti 1997 m.: trumpalaikiai sudarė net 96.66 %, o ilgalaikiai – tik 3.34 % visų įsipareigojimų, tai rodo 3.2.1.2. pav. ).
3.2.1.2.pav. AB «LIFOSA» įsipareigojimų struktūros dinamika, 1997 – 2000 m.
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didėjimą sąlygojo:
– ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie iki 1999 m didėjo, tačiau paskutiniais metais sumažėjo. Lyginant su baziniais metais ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 24,302 mln. Lt (1316.32 %) iki 26,148 mln. Lt.
– trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas 144,289 mln. Lt (270.24 %) iki 197,682 mln. Lt.
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos padidėjo 293, 293 tūkst. Lt.3.2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos
Remsimės AB “LIFOSA” horizontalios ir vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos matematiniais skaičiavimais (4 ir 6 priedai)
Iki 1998 m. AB “LIFOSA” grynasis pelnas didėjo, tačiau, dėl pasaulio
rinkoje susiklosčiusių nepalankių įmonei sąlygų, vėlesniais metais grynasis pelnas mažėjo, o 2000 m. įmonė patyrė grynąjį nuostolį. Pelnas sumažėjo 58,990 mln. Lt (1241.37 %) ir tapo 54,238 mln. Lt nuostoliu.
Grynąjį nuostolį sąlygojo:
– veiklos sąnaudos, kurios iki 1999 m. didėjo, o po to nežymiai sumažėjo. Tačiau palyginti su baziniais rodikliais, veiklos sąnaudos padidėjo18,002 mln. Lt (57.79 %) iki 49,153 mln. Lt.
– parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina. Ji padidėjo 141,518 mln. Lt (52.04 %) iki 413,458 mln. Lt.
– veiklos pelno sumažėjimas 443,748 mln. Lt (689 .79 %) ir tapimas 37,406 mln. Lt veiklos nuostoliu.
– įprastinės veiklos pelno sumažėjimas 52,974 mln. Lt (1158.37 %) ir tapimas 48,401 įprastinės veiklos nuostoliu.
Grynojo nuostolio dydį iš dalies kompensavo:
– pardavimų ir paslaugų padidėjimas. Visos įmonės pajamos iki 1999 m. didėjo, o vėliau pradėjo mažėti. Tačiau, palyginus su baziniais metais, pardavimai ir paslaugos padidėjo 115,771 mln. Lt (37.41 %) iki 425,205 mln. Lt.
3.2.2.1. pav. galime pamatyti, kaip pelnas priklausė nuo pajamų per nagrinėjamą laikotarpį.
3.2.2.1. pav AB «LIFOSA» pelno ppriklausomybės nuo pajamų dinamika, 1997 – 2000 m.
Atlikę vertikalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę, gauname keletą reikšmingų 2000 m. įmonės nuostolingumą apibūdinančių rodiklių:
Bendrasis pelningumas: paskutiniais metais jis žymiai sumažėjo, tačiau išliko teigiamas (2000 m. – 2.76 %, 1999 m. – 19.36 %%, 1998 m. – 22.29 %, 1997 m. – 12.12 %).
Veiklos pelningumas: 2000 m. buvo –8.80 %, tačiau ankstesniais metais šis rodiklis buvo teigiamas (1997 m. – 2.05 %, 1998 m. – 12.11 %, 1999 m. – 9.16 %).
Finansinės ir investicinės veiklos pelningumas: 2000 m. buvo taip pat neigiamas (-2.61 %). Šis rodiklis teigiamas buvo tik 1999 m. (1.39 %).
Ataskaitinių metų pelningumas: 2000 m. – (-12.76 %), o ankstesniais metais – teigiamas.
Grynasis pelningumas: 2000 m. – (-12.76 %), ankstesniais metais teigiamas.
Parduotų prekių ir atliktų darbų lyginamasis svoris pardavimų apimtyje: 2000 m. sudarė net 97.24%, 1999 m. – 80.64 %, 1998 m. – 77.71 %, 1997 m. – 87.88 %.3.3. Finansinių santykinių rodiklių analizė
Norėdamos įvertinti AB “LIFOSA” veiklą ir finansinę bbūklę, analizuosime šiuos finansinius santykinius rodiklius:
– Likvidumo;
– Pelningumo;
– Finansų struktūros;
– Turto panaudojimo efektyvumo;
– Rinkos vertės.
Analizuosime paskutinių (2000 –jų) metų duomenis. Lentelėse ir grafikuose suteiksime galimybę stebėti rodiklių dinamiką 1997 – 2000 metų laikotarpyje. Taip pat palyginti šiuos rodiklius su chemijos pramonės šakos rodikliais.3.3.1. Likvidumo rodikliai
Bendasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
(92564910+326605)/(197682324+293293) = 0.47
Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali laiku neįvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų.
Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai
(92564910+326605 – 51539055)/(197682324+293293) = 0,21
Šiuo rodikliu dar ttiksliau įvertinamas įmonės trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamos tik likvidžios mokėjimo priemonės. Mažesnis už 1 rodiklis dar kartą patvirtina, kad AB “LIFOSA” turi sunkumų atsiskaitant su kreditoriais.
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis = gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai
288765/(197682324+293293) = 0.001
Šis padengimo grynaisiais pinigais koeficientas parodo, kad įmonė neturi pinigų padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai
(92564910+326605)-(197682324+293293) = -105084102
Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad AB “LIFOSA” gali nevykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu = grynasis apyvartinis kapitalas / turtas
-105084102/475254449 = -0.22
Šis rodiklis galutinai patvirtina žemą likvidumo lygį ir jei ateityje situacija nesikeistų, tai gali reikšti bankroto tikimybę.
Manevringumo koeficientas = trumpalaikis turtas / savininkų nuosavybė
(92564910+326605)/251130624 = 0,37
Grynieji trumpalaikiai aktyvai sudaro 0.37 nuosavo kapitalo.
Rodikliai 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01 Šakos rodikliai, 1999
Bendras likvidumo koeficientas 0.47 1.19 1.33 1.67 1.4
Skubaus padengimo koeficientas 0.21 0.37 0.43 0.59 0.8
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis 0.001 0.007 0.061 0.092 –
Grynasis apyvartinis kapitalas -105084102 19675471 26816991 36002991 –
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu -0.22 0.04 0.07 0.12 –
Manevringo koeficientas 0.37 0.41 0.38 0.37 0.6
3.3.1. lentelė. AB “LIFOSA” likvidumo rodikliai, 1997 – 2000 m.
3.3.1. pav. Likvidumo rodiklių dinamika, 1997 –2000 m.
Kaip matome iš 3.3.1. paveikslo ir 3.3.1. lentelės per nagrinėjamą laikotarpį AB “LIFOSA” mokumo rodikliai turėjo mažėjimo tendenciją. Tai lėmė nuolat didėjantys trumpalaikiai įsipareigojimai, pirkėjų skolos. Ypač nerimą kelia paskutiniųjų metų ženkliai sumažėję mokumo rodikliai.
Šakos rrodikliai yra žymiai didesni (išskyrus 1997 m. bendrąjį likvidumo koeficientą), todėl įmonės vadovybei reikia rimtai pagalvoti kaip pagerinti AB “LIFOSA” mokumą.3.3.2. Pelningumo rodikliai
Grynasis pelningumas = grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos
-54237731/425204709 = -0.13
Neigiama reikšmė rodo įmonės veiklos nuostolingumą.
Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimai ir paslaugos
11746737/425204709 = 0,03
AB “LIFOSA” dar sugebėjo uždirbti pelno iš pagrindinės įmonės veiklos, tačiau šis rodiklis labai mažas, o tai reiškia, kad įmonė veikia neefektyviai.
Vidutinio turto grąža = grynasis pelnas / vidutinis turtas = (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos) * (pardavimai ir paslaugos / vidutinis turtas) = grynasis pelningumas * turto apyvartumas
Vidutinis turtas = (turtas m. pr. + turtas m. pab.) / 2
(-54237731*2)/(465778558+475254449) = -0.12
Neigiama turto grąžos reikšmė parodo, kiek grynojo nuostolio tenka vienam turto litui. Tai reiškia, kad turtas buvo neracionaliai panaudojamas finansiniam rezultatui uždirbti.
Vidutinės savinikų nuosavybės grąža = grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė
Vidutinė savininkų nuosavybė = (savininkų nuosavybė m. pr. + savininkų nuosavybė m. pab.) / 2
(-54237731*2)/(307592474+251130624) = -0.19
Šis rodiklis akcininkams parodo, grynojo nuostolio dalį jų investuotam litui.
Rodikliai 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01 Šakos rodikliai, 1999
Grynasis pelningumas -0.13 0.06 0.11 0.02 -0.37
Bendrasis pelningumas 0.03 0.19 0.22 0.12 0.18
Vidutinio turto grąža -0.12 0.07 0.13 –
Vidutinės savininkų nuosavybės grąža -0.19 0.10 0.17 –
3.3.2.lentelė. AB “LIFOSA” pelningumo rodikliai, 1997 – 2000 m.
3.3.2.pav. Pelningumo rodiklių dinamika, 1997 – 2000 m.
Kaip matome iiš aukščiau pateikto paveikslo ir lentelės iki 1998 m. pabaigos dėka pardavimų apimties didėjimo augo pelningumo rodikliai, tačiau vėlesniais metais dėl pasaulinėse trąšų rinkose 25 – 30 proc. kritusių kainų AB “LIFOSOS” pelningumo rodikliai ženkliai suprastėjo.
Tačiau lyginant su šakos rodikliais, AB “LIFOSA” padėtis nėra jau tokia katastrofiška. Prognozuojama, kad artimiausiu metu trąšų kainos pasaulinėje rinkoje kils, o tai turėtų sąlygoti pelningą įmonės veiklą ateityje.
3.3.3. Finansų struktūros rodikliai
Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas
Įsipareigojimai = turtas – savininkų nuosavybė
(475254449-251130624) / 475254449 = 0.47
Šis rodiklis rodo, kad apie 47 proc. AB “LIFOSA” turtas yra įsigytas už skolintas lėšas. Šis rodiklis yra pakankamai didelis, o tai reiškia, kad kreditorių lėšos nėra apsaugotos.
Skolos – nuosavybės koeficientas = įsipareigojimai / savininkų nuosavybė
(475254449-251130624) / 251130624 = 0.89
Šis rodiklis parodo, kad vienam nuosavybės litui, tenka 0.89 Lt skolintų lėšų. Tai gana aukštas rodiklis ir jis liudija apie didelę riziką, nes įmonei yra sudėtinga padengti savo palūkanų ir skolos grąžinimų mokėjimus ir gauti pakankamai lėšų tolimesniam finansavimui.
Finansinių įsipareigojimų rodiklis = turtas / paprastųjų vardinių akcijų savininkų nuosavybė
Paprastųjų vardinių akcijų savininkų nuosavybė = savininkų nuosavybė – privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendai
475254449/251130624 = 1.89
Šis rodiklis parodo, kad AB “LIFOSA” vienam savinikų nuosavybės litui tenka 1.89 Lt įmonės turto
vertės. Aukštas finansinių įsipareigojimų rodiklis padidina nuosavybės grąžą, tačiau pelningumo pasikeitimo rizika taip pat yra didelė.
Ilgalaikių skolų koeficientas = ilgalaikiai įsipareigojimai / (įsipareigojimai ir savinikų nuosavybė)
26148208/475254449 = 0,06
Šis rodiklis rodo, kad ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 6 proc. viso savinikų ir skolinto kapitalo.
Rodikliai 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01
Skolos koeficientas 0.47 0.34 0.27 0.19
Skolos-nuosavybes koeficientas 0.89 0.51 0.36 0.23
Finansinių įsipareigojimų rodikliai 1.89 1.51 1.36 1.23
Ilgalaikių skolų koeficientas 0.06 0.11 0.06 0.01
3.3.3.lentelė. AB “LIFOSA” finansų struktūros rodikliai, 1997 – 2000 m.
3.3.3.lentelė parodo, kad šie rodikliai turėjo didėjimo tendenciją. Tai lėmė išaugusi įsipareigojimų dalis vvisoje kapitalo dalyje., tuo tarpu savininkų nuosavybės dalis mažėja (tai matyti 3.3.3. paveiksle). Vis daugiau įmonei priklausančio turto buvo įsigyta už skolintas lėšas. (AB “LIFOSA” kredituoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas).
3.3.3.pav.AB”LIFOSA” pasyvų struktūros pokyčiai, 1997 – 2000 m.3.3.4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai
Atsargų apyvartumas = parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina / vidutinės metinės atsargos.
Vidutinės metinės atargos = (atsargos m. pr. + atsargos m. pab.) / 2
413457972*2/(85706796+51539055) = 6,03
Atsargos įmonėje per metus buvo atnaujintos 6 kartus.
Gautinų sumų apyvartumas = pardavimai iir paslaugos / vidutinės per vienerius metus gautinos sumos
Vidutinės per vienerius metus gautinos sumos = (per vienerius metus gautinos sumosa m. pr. + per vienerius metus gautinos sumosa m. pab.) / 2
425204709*2/(37391533+40737090) = 10.88
Debitoriniai įsiskolinimai padaro 10.88 apyvartų per metus. AAB “LIFOSA” efektyviai surenka gautinas sumas, tačiau ribodama prekių pardavimą skolon nerizikingesniems skolininkams įmonė neišnaudoja viso pelningumo porencialo, kitais žodžiais tariant įmonė taiko griežtą kreditavimo politiką.
Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas = pardavimai ir paslaugos / vidutinis grynasis apyvartinis kapitalas
425204709*2/((92564910-197682324)+(123832029-105067758)) = neigiamas
Neigiamas rodiklis rodo, apyvartinių lėšų stygių įmonėje. Europos Rekonctrukcijos ir Plėtros Banko paskolos lėšomis „Lifosa“ numatė perfinansuoti trumpalaikes ir vidutinės trukmės paskolas, finansuoti importo ir eksporto terminalo Klaipėdoje ir amoniako saugyklų statybą, taip pat kitas smulkesnes investicijas. Užsitęsus paskolos gavimui, Kėdainių bendrovė planuotą rekonstrukciją (sieros rūgšties, amofoso ir kitų cechų, turbinos ir kitų įrengimų) atliko iš apyvartinių lėšų ir iš kitų bankų paskolų. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl įmonėje trūksta apyvartinių lėšų.
Turto apyvartumas = pardavimai ir paslaugos / turtas
425204709/475254449 == 0,89
Vienas įmonės turto litas sukūrė 0.89 Lt pajamų.
Ilgalaigio turto apyvartumas = pardavimai ir paslaugos / ilgalaikis turtas
425204709/382362934 = 1.11
Vienas ilgalaikio turto litas sukūrė 1.11 Lt pajamų. Tai reiškia, kad įmonės efektyvumo lygis yra pakankamai žemas.
Trumpalaikio turto apyvartumas = pardavimai ir paslaugos / trumpalaikis turtas
425204709/92564910 = 4.59
Vienas trumpalaikio turto litas sukūrė 4.59 Lt pajamų.
Rodikliai 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01 Šakos rodikliai, 1999
Atsargų apyvartumas 6.03 5.04 4.77 5.5
Gautinų sumų apyvartumas 10.88 14.94 14.87 5.6
Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas Neig. 22.14 13.28 –
Turto apyvartumas 0.89 1.06 1.04 1.04 0.9
Trump turto apyvartumas 4.59 3.99 3.77 3.53 –
Ilgalaikio turto apyvartumas 1.11 1.45 1.44 1.49 1.4
3.3.4.lentelė.AB “LIFOSA” turto panaudojimo efektyvumo rodikliai, 11997 –2000 m.
3.3.4.pav. Turto panaudojimo efektyvumo rodiklių dinamika, 1997 – 2000 m.
Viso turto, ilgalaikio turto, trumpalaikio turto, atsargų apyvartumo pokyčiai nagrinėjamu laikotarpiu buvo labai nežymūs. Jie tiesiog proporcingi pardavimų apimties pokyčiams.
Gautinų sumų apyvartumas mažėjo, tačiau palyginti su vidutiniais šakos rodikliais, jis vis tiek buvo pakankamai aukšti. O tai reiškia, kad AB “LIFOSA” vykdo efektyvią debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimo politiką ir neparduoda produkcijos rizikingiems vartotojams.
Ypač ženkliai keitėsi grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas. Jei ankstesniais metais šis rodiklis buvo gana aukštas, tai paskutiniais metais, dėl išaugusių trumpalaikių įsipareigojimų ir kitų veiksnių, įmonė pajuto apyvartinių lėšų stygių.3.3.5. Rinkos vertės rodikliai
Šių rodiklių skaičiavimui naudosime 2001gruodžio 8 d. rinkos akcijos kainą: 4,80 Lt
Kapitalizacija = paprstųjų akcijų skaičius * akcijos rinkos kaina.
11040000*4.80 = 52992000
Tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę.
Pelnas akcijai = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų skaičius
-54237731/11040000 = -4.91
Nagrinėjamais metais vienai akcijai tenka 4.91 Lt grynojo nuostolio.
Kainos ir pelno akcijai santykis = akcijos rinkos kaina / pelnas akcijai
4.80/(-4.91) = neigiamas
Šis santykis atspindi, kiek investuotojas moka už viena įmonės pelno litą. Šiuo atveju jis neskaičiuojamas, nes AB “LIFOSA” dirbo nuostolingai.
Akcijos buhalterinė vertė, Lt = (savinikų nuosavybė – privilegijuotų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendai) / paprastųjų akcijų skaičius
251130624/11040000 = 22.75
Atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę įmonę llikviduojant.
Kainos ir buhalterinės vertės santykis = akcijos rinkos kaina / akcijos buhalterinė vertė
4.80/22.75 = 0.21
Šis santykis nurodo, kiek investuotojas moką už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant.
2001 m. rugpjūčio 9d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame AB „Lifosa“ akcininkų susirinkime buvo nutarta pritarti įstatinio kapitalo mažinimui nuo 220,8 mln. iki 154,56 mln. litų, įvykdant mažinimą sekančiu būdu:
– sumažinant likusių akcijų nominalią vertę nuo 20 Lt iki 14 Lt už akcijos vienetą;
– nesibalansuojantį apvalinimo skirtumą, sudarantį 2,086 mln. litų palikti nepaskirstytuose rezervuose, kuriuos vėliau bus galima panaudoti 2001 metų nuostoliams dengti.
Dėl įmonės patirtų nuostolių akcijos kaina rinkoje sumažėjo beveik 3 kartus. Tai matyti 3.3.5.paveiksle.
3.3.5.pav.Akcijos rinkos kainos kritimas per 2001 metus.
Be „Cargill“, 41,05 proc. „Lifosos“ akcijų valdo D. Tvarijonavičius, 10 proc. – „Lifosos“ darbuotojai, 8,23 proc. – tarptautinė Italijos prekybos kompanija „Indutech S.p.a.“, 10,21 proc. – „Groupe Participations Financieres“, likusias – kiti akcininkai
3.4. Bendrojo likvidumo faktorinė analizė
Kadangi AB “LIFOSA” neturi apyvartinių lėšų, tai žaliavoms pirkti ir kitoms su gamybine veikla susijusioms sąnaudoms padengti, ji turės naudotis trumpalaikėmis paskolomis. Kiekvienam kreditoriui rūpi, ar įmonė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus. Paskutiniais metais AB “LIFOSA” bendrasis likvidumo rodiklis yra itin žemas (priešingai nei ankstesniais metais, kai jis buvo artimas, o 1997 metais aukštesnis, šakos rodikliui). Beje, ššis rodiklis labiausiai pakito nei visi kiti analizuoti likvidumo rodikliai. Todėl atlikdamos šio rodiklio faktorinę analizę, mes sieksim išsiaiškinti, kas lėmė tokį staigų 2000 m. jo sumažėjimą.
Atliekant bendrojo likvidumo koeficiento faktorinę analizę, naudosimės 3.4. lentele (duomenys paimti iš AB “LIFOSA” balanso).
2000 1999
Trumpalaikis turtas (TT) 92891515 124743229
Trumpalaikiai įsipareigojimai (TĮ) 197975617 105067758
Atsargos (A) 51539055 85706796
Per vienerius metus gautinos sumos (GS) 40737090 37391533
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (GP) 288765 733700
3.4. Balanso duomenys, 2000 – 1999 m.
Bendrasis likvidumas (BL) = trumpalaikis turtas (TT) / trumpalaikiai įsipareigojimai (TĮ)
1 lygis.
f = 92891515/197975617 – 124743229/105067758 = -0,718058
2 lygis. Trumpalaikio turto pokyčio įtaka bendrojo likvidumo pokyčio įtakai.
ATT = (92891515-124743229)/(197975617-105067758)*ln197975617/105067758 = -0,217197
Išvada. Dėl trumpalaikio turto sumažėjimo bendrasis likvidumas mažėjo 0.217197.
Trumpalaikių įsipareigojimų pokyčio įtaka bendrojo likvidumo pokyčiui.
ATĮ = -0.718058 – (-0.217197) = -0.500861
Išvada. Dėl trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimo bendrasis likvidumas mažėjo 0.500861
3 lygis. Atsargų pasikeitimo įtaka bendrajam likvidumui
ATTa = (51539055-85706796)/(92891515-124743229)* -0,217197 = -0.228133
Išvada. Dėl atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių sumažėjimo bendrasis likvidumas mažėjo 0.228133.
Per viene.rius metus gautinų sumų pasikeitimo įtaka bendrojo likvidumo pokyčiui.
ATTgs = (40737090-37391533)/(92891515-124743229)* -0,217197 = 0.0228133
Išvada. Dėl per vienerius metus gautinų sumų padidėjimo, bendrasis likvidumas didėjo 0.0228133.
Grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje pokyčio įtaka bendrojo likvidumo pokyčiui.
ATTgp = (288765-733700)/(92891515-124743229)* -0,217197 = -0.003034
Išvada. Dėl grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje ženklaus sumažėjimo bendrasis likvidumas
mažėjo 0.003034.4. SWOT analizė
Veiklos elementai Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės
Produkcija – aukšta, pasaulinius standartus atitinkanti kokybė;
– nuolat atnaujinamas asortimentas;
-nedaug alternatyvių prekių tiekėjų trąšų rinkoje;
– gera produkcijos tiekimo sistema;
– bendradarbiavimas su konkurentais. – nelabai platus asortimentas;
– aukštesnės nei vidutinės kainos (vidaus rinkoje). – išskirti paklausias ir nepaklausias prekes ir tokiu būdu tobulinti atsargų valdymo politiką;
– atsižvelgti į atsiradusias rinkoje naujausias ir aukščiausios kokybės prekes;
– vidaus rinkos tyrimas, siekiant padidinti pardavimus Lietuvoje. – stambių konkurentų pasaulinėje rinkoje atsiradimas vis daugiau panašios produkcijos Lietuvos gamintojai tiekia į tas ppačias užsienio šalis;
– sulėtėjęs rinkos augimas;
– pasaulinės krizės, mažinančios paklausą ir kainas;
– politiniai neramumai galintys pabloginti produkcijos tiekimą ir paklausą (pvz. JAV – Afganistano karas).
Klientai – pastovūs klientai pasaulinėje rinkoje;
– pastaruoju metu sulėtėjęs, bet vis tiek augantis trąšų pirkėjų skaičius. – sezoniniai paklausos svyravimai. – naujų potencialių klientų radimas;
– nuolatinių klientų gausinimas siūlant palankesnes sąlygas, žemesnia kaina, geresne produkcijos kokybe. – nestabli Rytų rinkos ekonominė situacija, dėl kurios svyruoja perkamoji galia ir vėluoja atsiskaitymai;
– konkurentų aktyvumas viliojant klientus.
Įmonės įvaizdis – susiformavęs labai geras įmonės vardas ppasaulinėje rinkoje;
– užmegzti tvirti ryšiai su tiekėjais ir pirkėjais tarptautiniu mastu;
– sėkmingas dalyvavimas parodose ir kituose renginiuose;
– palanki geografinė vieta;
– patogus priėjimas prie jūros;
– gautas metų gaminio apdovanojimas ( už diamonio fosfato trąšą);
– įmonės moderinzavimas ir rekonstrukcija. – ypač paskutiniais metais iišaugę įsiskolinimai tiekėjams, kreditoriams, darbuotojams. – tolesnis modernizavimo, kaštų mažinimo ir kokybės gerinimo projektų įgyvendinimas;
– reklaminės kampanijos stiprinimas. – bendrovės nemokumas.
Ištekliai – kompiuterinė ir kita moderni technologinė įranga;
– “sava” elektros energija;
– platus automobilių kelių, geležinkelių tinklas ir priėjimas prie jūros;
– telekomunikacinių ryšių sistema. – nepanaudojami visi gamybiniai pajėgumai. – kenksmingų atliekų sunaikinimo tobulinimas. – problemos su Rusija gali nutraukti žaliavų tiekimą.
Vadyba ir personalas – vadovo profesionalios žinios ir įgūdžiai, produkcijos gamybos ir realizavimo srityje;
– aiškus darbų paskirstymas;
– geresnės ir saugesnės darbo sąlygos. – etatų mažinimas ir su tuo susijusi didelė įtampa darbuotojų tarpe;
– neracionali atlyginimo už darbą bei motyvavimo sistema. – darbuotojų individualus bei įvairus motyvavimas;
– palankesnio klimato darbuotojams sukūrimas;
– sąlygų darbuotojų tobulėjimui sudarymas. – įmonės darbuotojų pasyvumas;
– tobulesnė konkurentų vadybos sistema (motyvavimas, dalyvavimas priimant sprendimus, geresnis atlyginimas) galinti “nuvilioti” įįmonės darbuotojus.
Finansai – racionali atsargų politika;
– pagrįsti investicijų prioritetai. – žemi įmonės finansiniai rodikliai (paskutiniais metais);
– dideli įsipareigojimai kreditoriams;
– mažėjanti nuosavo kapitalo dalis bendroje pasyvų struktūroje;
– paskutiniais metais patirti nuostoliai. – silpnybių srityje nurodytų problemų sprendimas;
– investicijos į įvairius projektus. – valiutų kursų svyravimai;
– nepalanki valstybės fiskalinė ir monetarinė politika;
– ekonominės krizės pasaulyje ir Lietuvoje;
– kreditorių ir tiekėjų drastiški veiksmai, siekiant atgauti skolas.
SWOT analizė parodė, kad AB “LIFOSA” stiprybė reiškiasi šiomis kryptimis: geras įmonės įvaizdis tarp klientų ir tiekėjų, nuolat atnaujinamas produkcijos asortimentas, gera jjų kokybė, pakankamas ir nuolat keliamas darbuotojų kvalifikacijos lygis, sėkmingos investicijos.
Svarbiausios silpnybės mažinančios veiklos efektyvumą yra finansų srityje: žemas mokumo ir pelningumo lygis, neracionali, kelianti grėsmę bendros nuosavybės, s.truktūra, didėjantys įsiskolinimai. Išsprendus šias finansines ir kitas problemas, panaudojus galimybes AB “LIFOSA” galės pašalinti arba atitolinti daugelį grėsmių, pralenkti konkurentus ir užtikrinti įmonės gyvybingumą ateityje.Išvados ir pasiūlymai
• AB “LIFOSA” stambiausia fosforo trąšų gamintoja Baltijos šalyse. 98 proc. savo produkcijos ji eksportuoja į Vakarų Europą, Ameriką, Aziją, Afriką.
• Siekiant būti pelninga, efektyvia, pasaulio rinkoje konkurentabilia įmone, AB “LIFOSA” turi gaminti geros kokybės, pasaulinius standartus atitinkančią, paklausią produkciją, mažinti jos gamybos savikainą. Dėl to bendrovėje diegiamos pažangios, mažai energijos naudojančios, keliamiems gamtosaugos reikalavimams atitinkančios technologijos. Įvertinant pasaulio trąšų gamintojų patirtį “LIFOSOS” bendrovėje atliekamos rekonstrukcijos: įgyvendinami našūs technologiniai procesai, atnaujinami įrengimai ir kontrolės – matavimo sistemos, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad, padidėjus gamybos apimtims, nedidėtų teršalų kiekis ir nebūtų pakenkta aplinkai.
• Nagrinėjamu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai: pardavimų apimtys išaugo 37.41 proc. (lyginant su baziniais metais), 60.3 proc. padidėjo lėšų finansavimo šaltiniai bei turtas. Tik 2000 metus įmonė baigė nuostolingai dėl sumažėjusios trąšų paklausos ir kainų pasaulinėje rinkoje.
• Paskutiniu metu bendrovės sėkmę temdo tokios finansinės problemos: didelė lėšų dalis įšaldyta atsargose – daugiau nei pusė viso trumpalaikio turto; įmonė ffinansuoja kai kurių projektų įgyvendinimą iš savų lėšų, o tai sukelia grynųjų pinigų deficitą; bendroje nuosavybėje didėja įsipareigojimai kreditoriams ir tiekėjams (ypač trumpalaikės skolos); žemas bendrovės likvidumas.
• Tačiau su Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko pagalba (60 mln. Lt paskola) tikimasi išspręsti iškilusias finansines problemas. Be to, prognozuojama, kad artimiausiu metu pasaulinėje rinkoje vėl pakils trąšų kainas, kas leis įmonei didinti gamybos apimtis, o produkciją parduoti tinkamomis kainomis. Tai turėtų užtikrinti sėkmingą įmonės gyvavimą ateityje.Naudota literatūra
1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė.-Kaunas: Technologija, 1999.-380 p.
2. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė.- Vilnius, 1998.-317 p.
3. Statistikos metraštis
4. www.lifosa.com – oficialus AB “LIFOSA” internetinis puslapis
5. www.finasta.lt – informacija apie akcijas
1 priedas
AB “LIFOSA” balansas
(1998 01 01 – 2001 01 01)
BALANSAS 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01
Ilgalaikis turtas 382,362,934 341,035,329 278,155,540 207,077,628
Formavimo savikaina 0 1,865,746 508,301 0
Nematerialusis turtas 166,450 685,111 795,573 721,670
Materialusis turtas 320,116,513 283,904,500 219,607,051 184,607,977
Ilgalaikis finansinis turtas 51,579,972 51,579,972 52,026,935 21,747,981
Po vienerių metų gautinos sumos 10,499,999 3,000,000 5,217,680 0
Trumpalaikis turtas 92,564,910 123,832,029 106,097,030 87,747,792
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 51,539,055 85,706,796 72,433,369 57,833,753
Per vienerius metus gautinos sumos 40,737,090 37,391,533 28,781,221 25,022,885
Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0 0 0
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 288,765 733,700 4,882,440 4,891,154
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos 326,605 911,200 947,080 1,648,243
Turtas iš viso 475,254,449 465,778,558 385,199,650 296,473,663
Kapitalas ir rezervai 251,130,624 307,592,474 282,409,369 241,234,408
Kapitalas 220,800,000 220,800,000 220,800,000 155,814,600
Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) 79,815 79,815 79,815 14,782
Perkainojimo rezervas 6,326,400 6,326,400 6,326,400 65,797,522
Rezervai 55,203,154 55,203,154 55,203,154 16,128,949
Nepaskirstytasis pelnas ((nuostolis) -31,278,745 25,183,105 0 3,478,555
Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0 0
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0 0 0
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 223,830,532 158,186,084 102,790,281 55,239,255
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 26,148,208 53,118,326 22,563,162 1,846,211
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 197,682,324 105,067,758 80,227,119 53,393,044
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 293,293 0 0 0
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 475,254,449 465,778,558 385,199,650 296,473,663
2 priedas
AB “LIFOSA” pelno (nuostolio) ataskaita
(1998 01 01 – 2001 01 01)
Pelno (nuostolio) ataskaita 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01
Pardavimai ir paslaugos 425,204,709 494,171,030 400,037,013 309,433,439
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 413,457,972 398,497,445 310,879,276 271,940,293
Bendrasis pelnas (nuostolis) 11,746,737 95,673,585 89,157,737 37,493,146
Veiklos sąnaudos 49,153,054 50,388,378 40,716,954 31,150,836
Veiklos pelnas (nuostolis) -37,406,317 45,285,207 48,440,783 6,342,310
Kita veikla 119,594 -1,229,893 -375,463 0
Finansinė ir investicinė veikla -11,114,212 6,863,402 -3,016,181 -1,769,140
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) -48,400,935 50,918,716 45,049,139 4,573,170
Pagautė (ypatingasis pelnas) 436,764 112,081 51,736 178,822
Netekimai (ypatingieji praradimai) 6,273,560 21,760,988 1,627,095 0
Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) -54,237,731 29,269,809 43,473,780 4,751,992
Pelno mokestis 0 0 0 0
Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) -54,237,731 29,269,809 43,473,780 4,751,992
3 priedas
Horizantalioji AB “LIFOSA” balanso analizė
Horizontali balanso analize 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01
Lt % Lt % Lt %
Ilgalaikis turtas 175,285,306 84.65% 133,957,701 64.69% 71,077,912 34.32%
Formavimo savikaina 0 – 1,865,746 – 508,301 –
Nematerialusis turtas -555,220 -76.94% -36,559 -5.07% 73,903 10.24%
Materialusis turtas 135,508,536 73.40% 99,296,523 53.79% 34,999,074 18.96%
Ilgalaikis finansinis turtas 29,831,991 137.17% 29,831,991 137.17% 30,278,954 139.23%
Po vienerių metų gautinos sumos. 10,499,999 – 3,000,000 – 5,217,680 –
Trumpalaikis turtas 4,817,118 5.49% 36,084,237 41.12% 18,349,238 20.91%
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys -6,294,698 -10.88% 27,873,043 48.20% 14,599,616 25.24%
Per vienerius metus gautinos sumos 15,714,205 62.80% 12,368,648 49.43% 3,758,336 15.02%
Investicijos ir terminuoti indėliai 0 – 0 – 0 –
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje -4,602,389 -94.10% -4,157,454 -85.00% -8,714 -0.18%
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos -1,321,638 -80.18% -737,043 -44.72% -701,163 -42.54%
Turtas iš viso 178,780,786 60.30% 169,304,895 57.11% 88,725,987 29.93%
Kapitalas ir rezervai 9,896,216 4.10% 66,358,066 27.51% 41,174,961 17.07%
Kapitalas 64,985,400 41.71% 64,985,400 41.71% 64,985,400 41.71%
Akcijų priedai (nominalios
vertes pervirsijimas) 65,033 439.95% 65,033 439.95% 65,033 439.95%
Perkainojimo rezervas -59,471,122 -90.39% -59,471,122 -90.39% -59,471,122 -90.39%
Rezervai 39,074,205 242.26% 39,074,205 242.26% 39,074,205 242.26%
Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -34,757,300 -999.19% 21,704,550 623.95% -3,478,555 -100.00%
Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 – 0 – 0 –
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 – 0 – 0 –
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 168,591,277 305.20% 102,946,829 186.37% 47,551,026 86.08%
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 24,301,997 1316.32% 51,272,115 2777.15% 20,716,951 1122.13%
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 144,289,280 270.24% 51,674,714 96.78% 26,834,075 50.26%
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 293,293 – 0 – 0 –
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 178,780,786 60.30% 169,304,895 57.11% 88,725,987 29.93%
4 priedas
Horizontalioji AB”LIFOSA” pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
Horizontali analize 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01
Lt % Lt % Lt %
Pardavimai ir paslaugos 115,771,270 37.41% 184,737,591 59.70% 90,603,574 29.28%
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 141,517,679 52.04% 126,557,152 46.54% 38,938,983 14.32%
Bendrasis pelnas (nuostolis) -25,746,409 -68.67% 58,180,439 155.18% 51,664,591 137.80%
Veiklos sąnaudos 18,002,218 57.79% 19,237,542 61.76% 9,566,118 30.71%
Veiklos pelnas (nuostolis) -43,748,627 -689.79% 38,942,897 614.02% 42,098,473 663.77%
Kita veikla 119,594 – -1,229,893 – -375,463 –
Finansinė ir investicinė veikla -9,345,072 – 8,632,542 – -1,247,041 –
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) -52,974,105 -1158.37% 46,345,546 1013.42% 40,475,969 885.07%
Pagautė (ypatingasis pelnas) 257,942 144.25% -66,741 -37.32% -127,086 -71.07%
Netekimai (ypatingieji praradimai) 6,273,560 – 21,760,988 – 1,627,095 –
Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) -58,989,723 -1241.37% 24,517,817 515.95% 38,721,788 814.85%
Pelno mokestis 0 – 0 – 0 –
Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) -58,989,723 -1241.37% 24,517,817 515.95% 38,721,788 814.85%
5 priedas
Vertikali AB “LIFOSA” balanso analizė
2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01
Lt. dalinis % bendras % Lt dalinis % bendras % Lt dalinis % bendras % Lt dalinis % bendras %
Ilgalaikis turtas 382,362,934 100.00% 80.45% 341,035,329 100.00% 73.22% 278,155,540 100.00% 72.21% 207,077,628 100.00% 69.85%
Formavimo savikaina 0 0.00% 0.00% 1,865,746 0.55% 0.40% 508,301 0.18% 0.13% 0 0.00% 0.00%
Nematerialusis turtas 166,450 0.04% 0.04% 685,111 0.20% 0.15% 795,573 0.29% 0.21% 721,670 0.35% 0.24%
Materialusis turtas 320,116,513 83.72% 67.36% 283,904,500 83.25% 60.95% 219,607,051 78.95% 57.01% 184,607,977 89.15% 62.27%
Ilgalaikis finansinis turtas 51,579,972 13.49% 10.85% 51,579,972 15.12% 11.07% 52,026,935 18.70% 13.51% 21,747,981 10.50% 7.34%
Po vienerių metų ggautinos sumos 10,499,999 2.75% 2.21% 3,000,000 0.88% 0.64% 5,217,680 1.88% 1.35% 0 0.00% 0.00%
Trumpalaikis turtas 92,564,910 100.00% 19.48% 123,832,029 100.00% 26.59% 106,097.,030 100.00% 27.54% 87,747,792 100.00% 29.60%
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 51,539,055 55.68% 10.84% 85,706,796 69.21% 18.40% 72,433,369 68.27% 18.80% 57,833,753 65.91% 19.51%
Per vienerius metus gautinos sumos 40,737,090 44.01% 8.57% 37,391,533 30.20% 8.03% 28,781,221 27.13% 7.47% 25,022,885 28.52% 8.44%
Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0.00% 0.00% 0 0.00% 0.00% 0 0.00% 0.00% 0 0.00% 0.00%
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 288,765 0.31% 0.06% 733,700 0.59% 0.16% 4,882,440 4.60% 1.27% 4,891,154 5.57% 1.65%
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos 326,605 0.07% 911,200 0.20% 947,080 0.25% 1,648,243 0.56%
Turtas iš viso 475,254,449 100.00% 465,778,558 100.00% 385,199,650 100.00% 296,473,663 100.00%
Kapitalas ir rezervai 251,130,624 100.00% 52.84% 307,592,474 100.00% 66.04% 282,409,369 100.00% 73.32% 241,234,408 100.00% 81.37%
Kapitalas 220,800,000 87.92% 46.46% 220,800,000 71.78% 47.40% 220,800,000 78.18% 57.32% 155,814,600 64.59% 52.56%
Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) 79,815 0.03% 0.02% 79,815 0.03% 0.02% 79,815 0.03% 0.02% 14,782 0.01% 0.00%
Perkainojimo rezervas 6,326,400 2.52% 1.33% 6,326,400 2.06% 1.36% 6,326,400 2.24% 1.64% 65,797,522 27.28% 22.19%
Rezervai 55,203,154 21.98% 11.62% 55,203,154 17.95% 11.85% 55,203,154 19.55% 14.33% 16,128,949 6.69% 5.44%
Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -31,278,745 -12.46% -6.58% 25,183,105 8.19% 5.41% 0 0.00% 0.00% 3,478,555 1.44% 1.17%
Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00%
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00%
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 223,830,532 100.00% 47.10% 158,186,084 100.00% 33.96% 102,790,281 100.00% 26.68% 55,239,255 100.00% 18.63%
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 26,148,208 11.68% 5.50% 53,118,326 33.58% 11.40% 22,563,162 21.95% 5.86% 1,846,211 3.34% 0.62%
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 197,682,324 88.32% 41.60% 105,067,758 66.42% 22.56% 80,227,119 78.05% 20.83% 53,393,044 96.66% 18.01%
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 293,293 0.06% 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00%
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 475,254,449 100.00% 465,778,558 100.00% 385,199,650 100.00% 296,473,663 100.00%
6 priedas
Vertikali AB “LIFOSA” pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
Vertikali analize 2001 01 01 2000 01 01 1999 01 01 1998 01 01
Lt % Lt % Lt % Lt %
Pardavimai ir paslaugos 425,204,709 100.00% 494,171,030 100.00% 400,037,013 100.00% 309,433,439 100.00%
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 413,457,972 97.24% 398,497,445 80.64% 310,879,276 77.71% 271,940,293 87.88%
Bendrasis pelnas (nuostolis) 11,746,737 2.76% 95,673,585 19.36% 89,157,737 22.29% 37,493,146 12.12%
Veiklos sąnaudos 49,153,054 11.56% 50,388,378 10.20% 40,716,954 10.18% 31,150,836 10.07%
Veiklos pelnas (nuostolis) -37,406,317 -8.80% 45,285,207 9.16% 48,440,783 12.11% 6,342,310 2.05%
Kita veikla 119,594 0.03% -1,229,893 -0.25% -375,463 -0.09% 0 0.00%
Finansinė ir investicinė veikla -11,114,212 -2.61% 6,863,402 1.39% -3,016,181 -0.75% -1,769,140 -0.57%
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) -48,400,935 -11.38% 50,918,716 10.30% 45,049,139 11.26% 4,573,170 1.48%
Pagautė (ypatingasis pelnas) 436,764 0.10% 112,081 0.02% 51,736 0.01% 178,822 0.06%
Netekimai (ypatingieji praradimai) 6,273,560 1.48% 21,760,988 4.40% 1,627,095 0.41% 0 0.00%
Pelnas prieš apmokestinimą ((nuostolis) -54,237,731 -12.76% 29,269,809 5.92% 43,473,780 10.87% 4,751,992 1.54%
Pelno mokestis 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00% 0 0.00%
Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) -54,237,731 -12.76% 29,269,809 5.92% 43,473,780 10.87% 4,751,992 1.54%.
