Vilniaus prekyba

Andrius

1. Finansinės rinkos

Rinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesų

vieta. Rinkos skirstomos:

▪ Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.)

▪ Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)

Finansinės rinkos skirstomos į:

▪ Pinigų rinką

▪ Kapitalo rinką

Prie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimo

terminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai

(komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (iki

vienerių metų) ir tt.).

Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamos

akcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas),

valstybės ir savivaldybės obligacijos, AB akcijos ir obligacijos.

VP rinka skirstoma:

▪ Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami.

▪ Antrinė – VP perparduodami.

Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VP

komisija (taisyklės), VP birža (parduoda).

Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu.

Pardavėjas – emitentai.

Dar gali būti aukso rinka.

Kaip VP kaupiami ir laikomi?

Investavimas į VP

Būdai:

1. investuoti į paprastąsias akcijas

2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas

akcijas, konvertuojamas VP)

3. investuoti į iišvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris

– opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris)

4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus,

nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius

VP).

Investicinių fondų sudėtis ir ypatumai

Naudojami kiti fondai:

Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai.

Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinės

kintamo kapitalo fondai (Prancuzija).

Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo sutartimis

(valdytojas ir patikėtinis).

Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarp

investuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.

2. VP, jų klasifikavimo požymiai

3. Atskirų VP apibūdinimas: komerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.

Vertybiniai popieriai

Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėl

investitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžios

arba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės.

Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti

9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek su

procentais.

Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantis

asmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba paveda

sumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui

– remitentui.

Būdingi bruožai:

• Abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis)

• Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant

specialaus blanko)

• Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų)

• Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui)

• Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais

priemonė. Tai labiausiai likvydus VP.

• Kaip mokamoji priemonė

• Kaip labiausiai likvidus VP

• Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėje

Vekseliai būna:

• Paprastieji (solo)

• Įsamkomieji (trata)

Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą.

Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą).

Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.

Privalomi rekvizitai vekseliui:

1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis

2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas

įsipareigojimas paprastajame

3. mokėjimo terminas

4. mokėjimo vieta

5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta

6. išrašymo data ir vieta

7. vekselio davėjo parašas

Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas,

tuomet prie sumos nurodomas procentas.

Apmokėjimo tvarka ir terminai:

1. Apmokamas pateikus

2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo

3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo

4. Nustatyta data

Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Gali

būti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytas

terminas.

Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai gali

naudotis e-pavedimais, čekiais.

Taupomieji indėliai – depoziciniai procentiniai indėliai, kurie gali

būti išimami bet kada be baudos. Tačiau indėlininkai neturi teisės naudotis

čekiu.

Terminuoti indėliai – taupomojo indėlio forma, kai galima atsiimti su

procentais tik po sutartyje numatyto termino.

Depozicinės pinigų rinkos sąskaitos – depozitorių institutų specialūs

indėliai, turintys artimą tarpusavio fondų paskirtį ir panaudojimą.

Tarpusavio fondai sudaryti iš finansiniam tarpininkui perduotų

gyventojų pajų sumos.

Vienadieniai susitarimai – dėl atgalinio išpirkimo yra trumpalaikiai

likvidaciniai aktyvai, kurie sutarties forma įgalina pirkti aar parduoti iš

finansinio tarpininko VP tam, kad kitą dieną parduoti sutarta kaina.

4. Akcijų ir obligacijų tapatumai ir skirtumai

|Akcijos |Obligacijos |

|Neterminuotos, emitento neišperkamos |Terminuotos, išperkamos emitento |

|Pajamų (dividentų) dydis dažniausiai |Pajamos iš anksto numatytos |

|nefiksuotas, išskyrus privilegiruotas | |

|ir pan. | |

|Išleidžia verslo ir finansų įmonės |Išleidžia valstybė, viešos |

| |organizacijos, verslo ir finansinės |

| |įmonės |

|Gali būti materialios, nematerialios, |Gali būti materialios, nematerialios, |

|įvairių nominalų (Lietuvoje materialių|nominalai standartizuoti |

|nėra) | |

|Neskaidoma |Išimtiniais atvėjais gali būti |

| |skaidoma |

|Išskyrus privilegiruotas ir |Nesuteikia balsavimo teisės |

|specialiasias, suteikia savininkui | |

|balsavimo teisę, bet nesuteikia teisės| |

|į turtą | |

5. Akcijų klasifikavimo požymiai, atskiri akcijų tipai.

Akcijos

Akcijos yra VP, išleidžiamos AB, kooperatyvų, bendrijų, nenustatant

jų cirkuliavimo laiko, liūdijantys apie lėšų įvedimą į veiklą, suteikia

teisę gauti pilną palūkanų normą.

Akcijos gali būti darbo kolektyvo, steigėjų, vardinės. Platinamos

atvirai arba paskirstant tarp steigėjų, darbuotojų. Akcijų turėtojai turi

teisę dalyvauti įmonės valdyme proporcingai pagal turimą akcijų skaičių.

Akcijos nominali vertė yra pažymėta ant akcijos, įvesta PC ir pan.

Akcininkas – akcijos turėtojas. Akcininkas gali būti fizinis ar

juridinis asmuo.

Akcijos klasifikuojamos:

• pagal formą (materialios, menaterialios);

• pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės);

• pagal suteikiamas teises (paprastos, privilegijuotos, spacialios,

įmonės darbuotojų);

• pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos).

Nematerialių akcijų

pinigai laikomi sąskaitose.

Pareikštinės yra laikomos finansinio meklerio įmonėse atidarytose VP

sąskaitose.

Paprastosios nesuteikia jokių išimtinių teisių. Nominali vertė

vienoda.

Privilegijuotosios suteikia tam tikras išimtines teises, bet ne

balsavimo teisę.

Specialiosios suteikia išimtines teises: vetuoti susirinkimo

sprendimus, pasisakyti bet kuriuo klausimu, sušaukti akcininkų susirinkimą.

Vardinės būna 2 tipų:

A- nesuteikia balsavimo teisės (panašios į privilegijuotas);

B- suteikia balsavimo teisę (1 akcija – 1 balsas, gali

asmeniškai, gali perduoti).

Privilegijuotos suteikia teisę į dividentus anksčiau vardinių.

Dividentai nustatomi tvirtu procentu, jei yra nominali vertė. Gali būti su

akumuliuotais (kaupiamaisiais) dividentais arba su įprastu dividentų

išmokėjimu. Jei kokiam nors laikotarpiui nenumatoma išmokėti dividentų, tai

akumuliuotų dividentų atvėju dividentai priskaičiuojami vėlesniam laikui ir

mokami už abu laikotarpius. Ne akumuliuotu dividendu atveju dividendai kitą

laikotarpį nekompensuojami. Įmonei bankrutavus privilegiruotų akcijų

turėtojų teisės tenkinamos anksčiau.

6. VP kursai ir akcijų indeksai

Indeksai

Teorijos:

1. Dow (Standart and Poor‘s – 500, Wilt Shire – 5000)

2. Kursų kilimo-kritimo

3. Rinkos dydžio

4. Prekybos apimties

5. Nepilnų lotų teorija

1. Dow Jonso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti

stabilus, jei aatsilieka transporto pramonė. Esant didėjimo tendencijai

rekomenduojama akcijas įsigyti. Indėksai nustatomi atskiroms ūkio

šakoms. Pramonės indeksas yra 30 stambiausių korporacijų indeksas.

Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis

indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus.

Standart and Poor‘s skaičiuojamas visai rinkai. Parinkame iš visų

ūkio šakų. Šio tipo indeksas gali būti 2 tipų:

• 500

• 300

Jo bazę sudaro 30 pramonės, 25 transporto, 40 finansų, 40 komunalinių

įmonių. Sudėtindesnis, tikslingesnis nei Dow Jonso.

Wil Shire 5000 – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė

(pagal Amerikos biržas).

2. Taikant kusio kitimo analizę skaičiuojami VP skirtumai. Kai jis

teigiamas, VP rinkos tendencijos laikomos teigiamomis, ir atvirkščiai.

Operatyvesnė teorija už Dow Jonso, greičiau fiksuoja pokyčius, apima

didesnį skaičių.

4. Parduotų akcijų skaičiaus ir jų kurso kitimo analizė: Esant dideliai

tendencijai ir mažėjant jų pardavimams reikia laukti didėjimo

tedencijos pabaigos, todėl akcijas būtina parduoti ir atvirkščiai.

5. Lotas – tam tikras akcijų/prekių skaičius. Lotą sudaro 100. Nepilnų

lotų VP teorija pagrįsta subjektyviais investuotojų samprotavimais.

Dažniausiai pprekiaujama lotų dalimis ir kaupiasi nepatikima informacija.

Pagal šią teoriją skaičiuojama nepilnų lotų dalis % apyvartoje. Jei ši

dalis didėja – siūloma parduoti, mažėja – pirkti. Nors ši teorija nėra

operatyviai pagrįsta, ji gali būti taikoma prie kitų rezultatų.

LT – kai indeksas parodo pasikeitimus antrinėje rinkoje.

Akcijų indeksavimas

Jų skaičiavimo teorija pagrįsta tarptautiniais skaičiavimais.

Nustatomi indeksai:

LITIN – A – nustatynėjamas iki 2001 m. pagal prekybos sąrašą.

LITIN – G – skaičiuojamas iš visų biržos koteruojamų VP. Emitentai

įtraukiami į visus sąrašus. Apima visus leidėjus, visus VVP.

LITIN – 10 – aktyviausių 10 emitentų prekiaujančių akcijomis.

LITIN – BVP – vyriausybės VP. Daugiau obligacijomis.

http://www.nse.lt/beta/indebsuskaiciavimai.htm

7. Dividendų politika:samprata ir teorijos, išraiškos formos, veiksniai,

dividendų mokėjimo tvarka

8. Obligacijos: jų klasifikavimas, reitingas, kuponai, operacijos su

obligacijomis

Obligacijos

VP liūdijantys apie jų turėtojų piniginius įnašus ir įgaliojantys

padengti jų naminalią vertę per nustatytą joje laiką, išmokant fiksuoto

dydžio procentus (jei nėra nustatyta kitaip). Platinama laisvanorišku

pagrindu firmose, žmonėms. Gali būti: valstybinės, savivaldybių, vidinės

paskolų, įmonių.

Obligacijos – ilgalaikių paskolų teikimo priemonė.

Nominalas – nustatyta obligacijos nominali vertė.

Daugelis obligacijų terminuotos su fiksuota palūkanų kuponų norma.

Jei dėl kokių nors priežasčių nukrenta palūkanų norma, obligacijos turėtų

būti išperkamos prieš laiką ir išplatinamos su kita palūkanų norma.

Klasifikacija:

pagal gyvavimo periodą:

• subrendimą

• pelno padengimą;/fiksavimo periodą;(u meni – pelno padengimą)

pagal kupono procentą;

pagal išpirkimo sąlygas;

pagal mokestinę padėtį;

pagal likvidumą;

pagal įsipareigojimo patikimumą;

pagal užstatą (užtikrinimo būdą):

• su turto užstatu

• neužstatytas

• kitais VP;

pagal savininko teises ir privilegijas:

• platinamosios

• serijinės

• konvertuojamos

• grįžtamojo pelno;

pagal pirkėjus:

• stambūs

• smulkūs.

Obligacijos su užstatais užtikrinamos turtu, kitais VP.

Neužstatytos – tiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, pasižadėjimai

grąžinti pinigus be pretenzijų į turtą. Išleidžiamos, kai nėra fizinio

turto užstato. Tokias perka jei įmonė turi gerą reputaciją, nėra

įsiskolinusi.

Konvertuojamos obligacijos suteikia daugiau galimybių, gali būti

pakeistos į akcijas, todėl lengviau parduodamos nei įprastos.

Kuponas gali būti nulinis. Tokios obligacijos parduodamos su didele

nuolaida (diskontu). Neduoda teisės į palūkanų mokėjimus. Iš karto išmokama

nominali suma pasibaigus laikotarpiui.

Obligacijos, kaip ir akcijos, reitinguojamos pagal patikimumą,

išperkamumą. Aukščiausias vertinimas AAA.

Besivystančių šalių obligacijos vadinamos minkštomis – mažiausiai

patikimos su didžiausia palūkanų norma.

Euro obligacijos išleidžiamos emitentų kitose valstybėse ir kita

valiuta nei emitento šalies. Taip išvengiama VP komisijos suvaržymų,

apribojimų, apeinami įstatymai.

Nuolatinės (neterminuotos) obligacijos užtikrina nustatyto dydžio

palūkanas per visą (neapibrėžtą) laikotarpį, bet neįsipareigoja jų

išpirkti. Tai vadinama konsoliduota rinka. Iš jų gaunami pastovūs pinigai

neapibrėžtam laikui (perpetuitetas).

Antraeilės obligacijos – pretenzijos gali būti pareikštos kai

pateikiamos apdraustų paskolų ir neantraeilių obligacijų mokestinės įmokos.

Hipotekos (įkeitimo) obligacijos – tai VP apdrausti nekilnojamuoju

turtu. Užstatyto turto vertė didesnė nei obligacijos, kas suteikia

obligacijos turėtojams garantiją.

Vyriausybė gali išleisti šių rūšių obligacijas:

• pajamų,

• AB obligacijos (geležinkelių, avialinijų),

• hipotekos,

• nulinio kupono.

Pajamų obligacijos – kaip VP, kurių palūkanos susijusios su pelno

gavimu (panašu į akcijas). Jei nėra pakankamo pelno, bendrovė nėra

įsipareigojusi mokėti. Mokėjimo nutraukimas nebūtinai susijęs su bankrotu.

AB obligacijos neapdraustos, todėl bankroto atvėju negalima išieškoti

per teismus.

Obligacijų reitingų sistema

Aaa, AAA, Axx – aukščiausias lygis

Baa, BBB, Bxx – vidutinis lygis

Caa, CCC, Cxx – žemiausias lygis.

Kuponų palūkanų norma – santykinis dydis, lygus metinio palūkanų

išmokėjimo ir nominalios obligacijos vertės pprocentiniam santykiui:

[pic]

Obligacija, laikinai patekusi į rinką, vadinama neišpirkta arba senos

rinkos obligacija. Rinka priklauso nuo palūkanų mokėjimų dydžio.

Naujų obligacijų emisija vykdoma taip, kad palūkanų mokėjimai

atitiktų kuponų palūkanų normą, tai ir obligacijų rinkos kaina atitinka

nominalią obligacijų vertę.

Jei mokėjimai pagal kuponą būtų mažesni, tai obligacijos kaina

rinkoje nukristų žemiau nominalios vertės, jei aukštesni – obligacijų kaina

būtų didesnė nei nominali vertė.

Obligacijos vertė yra esamoji vertė, susidedanti iš dviejų pinigų

šaltinių:

1. periodinių palūkanų mokėjimų pagal kuponus

2. obligacijų nominalios vertės, kuri yra mokama pasibaigus terminui,

arba srauto N.

9. Išvestiniai vertybiniai popieriai (hipotekos, lakštai, opcionai)

Investavimą į išvestinius VP vadiname išankstiniais sandoriais

(ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, pasirinkimo sandoriai).

Opcionai – pirkėjo ir pardavėjo (pirkimo-pardavimo) sutartis

įgalinanti opciono (pasirinkimo) pirkėjui pasirinkimo teisę

(neįpareigojanti jei jis to nori) pirkti ar parduoti pasirašytus VP

būsimuoju laiku nustatytos dienos sutartą dieną ir sutartą kainą. Opciono

pirkėjai turi sutarties pasinaudojimo teisę ir privalo sumokėti pardavėjui

opciono premiją (dėl VP kainos kritimo ar kilimo). Jeigu opciono sutartis

suteikia teisę parduoti sutarties objektą, įgyjamas pardavėjo opcionas.

{Opcionas – tai teisė pirkti ar parduoti VP. Jis žaidžiai iš VP kilimo ir

kritimo}

Opcionas gali būti įvykdytas bet kurią po opciono įsigijimo dieną iki

iki opciono galiojimo pabaigos (amerikoniškasis – jei galim vykdyti

paskutinę jo galiojimo dieną, vadinamas europietiškuoju).

Kaina, kurią turime

teisę pirkti sutarties objektą, – sutartinė

(sandorio kaina). Ji yra žemesnė nei nominali.

Pirkėjas pirkimo opciono įsigydamas sutarties objektą išlošia, jei

kaina didėja, arba praranda sumažėjusios ir sutarties kainų skirtumą.

VP rūšys:

Užstatais garantuoti VP. Čia priskiriamos hipotekos ir VP turintys

pagrindinės skolos grąžinimo, mokėjimo ir skolos išmokėjimo garantijas. Jie

išleidžiami ir parduodami investuotojams, o mokėjimai garantuojami

vyriausybinių institucijų ar privačių įmonių, bankų ir t.t.

Paslaugų teikėjai perka mėnesinius hipotekų mokėjimus, o likusią sumą

perveda investuotojams. Hipotekos garantuoti išvestiniai VP skirstomi į

klases:

1. Bendri hipotekos ffondų VP;

2. Hipotekiniai VP su skirtingomis palūkanomis.

Prie hipotekinių popierių priskiriami obligacijos, garantuojamos

hipotekiniu portfeliu (garantuojama skirtingais užstatais). Taip pat gali

būti hipotekos garantuoti grynieji bedividentiniai VP.

10. VP kaina (susijusi su kapitalo kaina)

Bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi ištekliais ar

finansiniais rezervais (banko paskolomis, akcijomis, obligacijomis, pan.),

išreikšta procentais – kapitalo kaina.

Ta kapitalo kaina įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir

įmonės rinkos kainą. { Finansinių išteklių ir kapitalo santykis įtakoja

kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės aktyvo kainą.} (u menia

eto predlozhenije tak zapisano)

Kapitalo kaina yra susijusi su įmonės išlaidomis, reikalingomis už

finansinių išteklių naudojimą.

Įmonės rinkos kaina priklauso nuo veiksnių:

1. turto balansinės vertės;

2. įmonės veiklos rentabilumo arba pelningumo;

3. įmonės įvaizdžio (nematerialaus turto);

4. įmonės veiklos pperspektyvų;

5. ekonominės padėties;

6. užimamos rinkos dalies;

7. dislokavimo.

Įmonės rinkos kaina RK

[pic]

RB – ribinis įmonės pelningumas

[pic]

BKP – fazinis pelningumas

(1+p) – pelningumo prieaugis

K – banko palūkanų norma.