Ekologiniai lesalai

Sutrumpinimai

Apykaitos energijos (N-koreg.) – apykaitos energija, koreguota pagal azotą

MJ – megadžiauliai

SM – sausosios medžiagos

Met – metioninas

Cis – cistinas

Liz – lizinas

Tre – treoninas

Tri – triptofanas

Arg – argininas

Ile – izoliaucinas

Leu – leucinas

Val – valinas

His – histidinas

Fen – fenilalaninas

Tir – tirozinas

Gli – glicinas

Ser – serinas

Pro – prolinas

Ala – alaninas

Asp – asparagino rūgštis

Glu – gliutamino rūgštis

Ekologiniuose ūkiuose auginami paukščiai turi būti pritaikyti auginti alternatyviose laikymo sistemose (ant gilaus kraiko, voljerinė sistema ir paminėtų sistemų derinimas su paukščių išėjimu į lauko aikšteles). Šiuose ūkiuose ppaukščių auginimas narveliuose yra griežtai draudžiamas. Vištos, skirtos auginimui ekologiniuose ūkiuose dažniausiai yra didesnės masės. Jos turi pasižymėti mažesniu polinkiu į kanibalizmą, noriai dėti kiaušinius į lizdus, tolygiai pasiskirstyti po paukštidę ir pasivaikščiojimo aikšteles, turi būti gerai apsiplunksnavusios. Todėl tie vištų linijų deriniai, kurie buvo auginami narveliuose, nepritaikyti auginimui alternatyviose paukščių laikymo sistemose. Į Lietuvą įvežti Dominant vištų linijų deriniai (raibos ir juodos) pritaikytos auginimui ekologiniuose ūkiuose. Šių vištų produktyvumas yra pateikiamas I – oje lentelėje.

1 lentelė. Dominant juodos D 1109 linijų derinio produktyvumo rodikliai

Vištaičių auginimo periodas (iki 18 savaičių)

Gyvybingumas 95 – 97 

1 vištaitės svoris 18 savaičių 1,5 kg

Lesalo sunaudojimas tenkantis 1 vištaitei 6,2 kg

Kiaušinių dėjimo periodas (iki 78 savaičių)

Gyvybingumas 93 – 96 

Amžius, kai dėslumas 50  23 savaitės

Maksimalus ddėslumas 91 

Dėslumas pradinei vištai 298 kiaušinių

Dėslumas vidutinei vištai 306 kiaušinių

Vidutinis kiaušinio svoris 62,5 g

Kiaušinių masė vidutinei vištai 19,1 kg

Lesalo sunaudojimas 1 vištai per dieną 122 g

Bendras lesalo sunaudojimas tenkantis 1 vištai 45 kg

Lesalo sunaudojimas tenkantis 1 kiaušiniui 161 g

Lesalo sunaudojimas 1 kg kiaušinių masės pagaminti 2,60 kg

Gyvas svoris, 78 savaičių 2,10 kg

Kiaušinio lukšto spalva Rudas

Temperamentas Ramus

Rūšiuojama pagal lytį ir apsiplunksnavimo greitį

Šios vištos pasižymi lėtesniu lytiniu brendimu, mažesniu dėslumu, palyginus su vištomis pritaikytomis laikyti narvelinėse baterijose.

Be šio paminėto linijų derinio, gali būti naudojami ir kiti linijų deriniai kaip Lohman Brown, Lohman Tradition, Lohman LSL, Lohman Silver, Shaver 577, Shaver 566 ir kiti panašaus produktyvumo ir temperamento vištų linijų deriniai.

Broilerių auginimui tinka tik lėtai augantys paukščiai. Tai gali būti Sasso, Kabir Chicks arba Label RRouge linijų derinių paukščiai. Šie paukščiai pasižymi lėtesniu augimu, didesnėmis lesalų sąnaudomis produkcijos vienetui gauti, tačiau galbūt geresne paukštienos kokybe. Pagal ES direktyvą 1840/1999 mėsiniai paukščiai turi būti auginami ne trumpiau kaip 81 dieną. Tokius reikalavimus atitinka jau minėtas Label Rouge linijų derinys.

2 lentelė. Broilerių “Label” produktyvumo charakteristika

Viščiukų amžius, dienomis Viščiukų svoris, g Lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, kg

7 85 0,8

14 170 1,16

21 290 1,40

28 440 1,60

35 615 1,78

42 810 1,94

49 1025 2,07

56 1250 2,21

63 1470 2,38

70 1675 2,58

77 1860 2,79

84 2025 3,03

Auginant paukščius ekologiniuose ūkiuose reikalinga prisilaikyti jiems skirtų laikymo sąlygų.

Negalima paukščių laikyti narveliuose, jie privalo turėti galimybę laisvai išeiti į lauką.

Vandens paukščiai pprivalo turėti visuomet priėjimą prie tekančio vandens, tvenkinio arba ežero, jei tai leidžia klimatinės sąlygos.

Paukštidės privalo atitikti sekančius minimalius reikalavimus:

– paukštidės grindų ploto mažų mažiausiai trečdalis turi būti sudarytas iš tvirtų konstrukcijų, t. y. negali būti sudaryta iš lystvelinių arba grotelinių konstrukcijų ir jos privalo būti padengtos kraikine medžiaga: šiaudais, medžio drožlėmis, smėliu arba durpėmis;

– dedeklių paukštidėse turi būti įrengta išmatų duobė, kuri užimtų pakankamai didelę dedeklėms skirto vištidės ploto dalį;

– joms turi būti padarytos laktos, kurios būtų pritaikytos atsižvelgiant į vištų grupių dydį ir skaičių;

– jose turi būti įrengtos landos, atsižvelgiant į paukščių dydį; šių landų bendras ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 m kas 100 m2 paukščiams skirto pastato ploto;

– kiekvienoje paukštidėje turi būti laikoma ne daugiau kaip:

4 800 vištų,

3 000 dedeklių ,

5 200 perlinių vištų,

4 000 moteriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba 3 200 vyriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba kitų ančių rūšių,

2 500 kaplūnų, žąsų arba kalakučių.

– Viename gamybiniame vienete, auginant paukščius mėsai, vienas bendras naudingas paukštidės plotas maksimaliai gali sudaryti 1600 m2.

Dedeklėms, papildomai šalia natūralios šviesos gali būti naudojamas dirbtinis apšvietimas, kad būtų užtikrinta daugiausiai 16 valandų apšvietimo trukmė kasdien, tuo tarpu privaloma laikytis mažiausiai aštuonių valandų nepertraukiamos nakties ramybės be dirbtinio apšvietimo.

Naminiai paukščiai turi turėti nnuolatinį išėjimą į aptvarus, jei tai leidžia klimatinės sąlygos, ir kiek tai įmanoma, ši galimybė turi būti suteikta bent trečdalį jų auginimo laiko. Šie aptvarai didžiąja dalimi turi būti apaugę augalija ir su apsauginiais įrenginiais. Vištos turi turėti netrukdomą priėjimą prie girdyklų ir lesyklų, kurių turi būti pakankamas kiekis.

Komplektuojant naują paukščių pulką, paukštides būtina išvalyti. Šiame laikotarpyje reikia išvalyti ir dezinfekuoti paukštides bei įrengimus. Dezinfekcijai galima naudoti tiktai medžiagas, leistinas naudoti ekologiniuose ūkiuose. Be to, po kiekvieno pulko išauginimo nustatomas ramybės laikas, skirtas paukštidės higieniniam stoviui gerinti.

Paukščių ankstyviausias skerdimo amžius turi sudaryti nemažiau kaip:

broileriams 81 dieną,

kastruotiems penimiems gaidžiams – 150 dienų,

antims (patelės) – 49 dienos

antims (patinėliai) – 70 dienų,

Mulardo antims – 92 dienas,

Perlinėms vištoms – 94 dienas,

kalakutams ir žąsims (skirtos kepimui) – 140 dienų.

Prievartinis paukščių lesinimas ekologiniuose ūkiuose yra draudžiamas. Leistinas maksimalus įprastinių pašarinių žaliavų panaudojimas, sudarant lesalų receptūras paukščiams, galimas per metus iki 15 proc., skaičiuojant pagal sausųjų medžiagų kiekį.

Visos pašarinės žaliavos, naudojamos paukščių lesinimui turi būti išaugintos ekologiniuose ūkiuose. Pašarinės žaliavos racionų sudarymui turi būti naudojamos tik išaugintos Europos šalyse. Importinių žaliavų naudojimas iš užjūrio yra neleistinas. Paukščių lesaluose, grūdai turi sudaryti nemažiau kaip 65 proc. Sojos, rapsų išspaudos ir aliejai, naudojami paukščių lesinime, gali būti gaunami ttik šalto presavimo būdu. Jei baltyminės pašarinės žaliavos apdorojamos riebalų gavimui cheminiais tirpikliais, jos nėra leidžiamos naudoti. Taip pat, sudarant lesalų receptūras paukščiams, draudžiama naudoti pašarinius antibiotikus, apetitą skatinančias medžiagas, konservuojančias medžiagas, sintetines dažo medžiagas, hormonus, sintetines aminorūgštis, genetiškai modifikuotus pašarus, sintetiniu būdu pagamintus pašarų priedus, išskyrus vitaminus, didesnėmis koncentracijomis varį, kaip augimą stimuliuojančią medžiagą. Paukščių ekologiniuose lesaluose gali būti naudojami fermentai ir mikroorganizmai, jei jie atitinka 70/524/ES direktyvos reikalavimus. Lesalų gamybai ekologiniuose paukštininkystės ūkiuose gali būti naudojamos tokios pašarinės žaliavos:

1. javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

avižos, avižiniai dribsniai, avižiniai miltai, avižų sėlenos; miežiai, miežių baltymai ir miežių miltai; ryžiai, skaldyti ryžiai, ryžių miltai, ryžių gemalų išspaudos; soros; rugiai, rugių miltai, ruginės sėlenos; sorgas; kviečiai, kviečių miltai, kvietinės sėlenos, kviečių glitimas ir kviečių gemalai; kvietrugiai; kukurūzai, kukurūzų sėlenos, kukurūzų miltai, kukurūzų gemalų išspaudos ir kukurūzų glitimas, salyklo daigeliai; išdžiovinti kukurūzų žlaugtai.

2. Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

rapsų sėklos, rapsų išspaudos; garu pakaitintos sojų pupelės, sojų išspaudos, sojų pupelių lukštai; saulėgrąžų sėklos ir saulėgrąžų išspaudos; medvilnės sėklų ir medvilnės išspaudos; sėmenys ir sėmenų išspaudos; sezamo sėklos ir sezamo sėklų išspaudos; palmių branduolių išspaudos.

3. Ankštinių augalų sėklos, jų

produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai: avinžirniai; lęšiai; žirniai, žirnių miltai, žirnių sėlenos; pupos, pupų miltai, pupų sėlenos, pašarinės pupos; vikiai; saldieji lubinai.

4. Gumbavaisiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

džiovinti cukrinių runkelių griežiniai; bulvės, bulvių krakmolas, bulvių baltymai; batatai; maniokas.

5. Kitos sėklos ir vaisiai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

sausos citrusinių vaisių, obuolių, pomidorų ir vynuogių išspaudos.

6. Žaliasis pašaras ir stambus (neapdorotas) pašaras Šitai grupei priklauso tokie produktai :

liucernos miltai (ar granulės), dobilų miltai (granulės), žžolės miltai.

7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

melasa, kaip surišanti medžiaga kombinuotųjų lesalų gamyboje; jūros dumblių miltai (gaunami išdžiovinus ir susmulkinus jūros dumblius, jodo kiekis sumažinamas juos išplaunant); augalinių baltymų ekstraktai ir augalų milteliai; prieskoniai ir žolės.

8. Pieno produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

nugriebto pieno milteliai, pasukų milteliai, išrūgų milteliai, becukriai išrūgų milteliai, išrūgų baltymų milteliai (fizikiniu būdu ekstrahuoti), pieno kazeino milteliai, laktozės milteliai.

9. Žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai pproduktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

žuvų miltai, žuvų taukai, nevalyti menkės kepenų taukai, fermentiniu būdu gauti tirpūs arba netirpūs autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai.

10. Mineralai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

natris: nevalyta jūros druska, stambi gyvulinė druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, nnatrio bikarbonatas, natrio chloridas; kalcis: kalkingieji jūros dumbliai, vandens gyvūnų kriauklės, kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas; fosforas: nufluorintas dikalcio fosfatas, nufluorintas monokalcio fosfatas; magnis: bevandenis magnis, magnio sulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas; siera: natrio sulfatas.

11. Mikroelementai. Šita grupė apima šiuos produktus :

Geležis: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfatas, monohidratas, geležies (III) oksidas.

Jodas: kalcio jodidas, anhidridas, kalcio jodidas, heksahidratas, kalcio jodidas.

Kobaltas: kobalto (II) sulfatas, monohidratas ir /arba heptahidratas, kobalto (II) karbonatas, monohidratas.

Varis: vario oksidas, vario (II) karbonatas, monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas.

Manganas: mangano (II) karbonatas, mangano oksidas, mangano (II) sulfatas, mono ir/ arba tetrahidratas.

Cinkas: cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfatas, mono ir / arba heptahidratas.

Molibdenas : amonio molibdatas, natriomolibdatas.

Selenas: natrio selenas, natrio selenitas.

12. Vitaminai, provitaminai ir kitos tiksliai chemiškai aaprašytos medžiagos, pasižyminčios panašiu veikimu. Šitai grupei priklauso medžiagos, leistos naudoti pagal ES direktyvą 70/524/ES. Sudarant receptūras, pirmenybė teikiama pašarinėse žaliavose esantiems natūraliems vitaminams.

13. Fermentai. Šitai grupei priklauso fermentai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.

14. Mikroorganizmai. Šitai grupei priklauso mikroorganizmai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.

15. Rišamosios, birumą ir tankumą gerinančios medžiagos. Šitai grupei priklauso tokios medžiagos:

koloidinis silicio oksidas, silicio dioksidas, bentonitas, kaolinitas, vermikulitas, perlitas.

Kol nėra sudaryta javų, išaugintų ekologiniuose ūkiuose maistingumo lentelių, galima naudotis įprastinių žaliavų maistingumo lentelėmis. ŽŽinant pašarinių žaliavų drėgnį bei baltymingumą, pagal atitinkamas formules galima paskaičiuoti amino rūgščių koncentraciją. Tai padeda optimaliau sudaryti ekologinių lesalų receptūras paukščiams. (Aminorūgščių sutrumpinimai pateikti 3 puslapyje)

3 lentelė. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

(N-koreg.) Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai:

Avižos, grūdai

Avena sativa 88,00 2,90 10,80 4,50 9,90 39,30 1,40 10,17 0,10 0,33 0,02

Avižų dribsniai 91,00 1,90 12,60 6,50 2,00 57,20 1,60 14,68 0,08 0,40 0,01

Avižų pamiltės 90,80 5,90 7,30 3,20 23,40 6,20 2,10 7,02 1,20 0,15 0,01

Avižų lukštai ir sėlenos 91,00 5,30 6,80 3,00 23,00 15,00 1,00 0,71 0,08 0,20 0,02

Kukurūzai, grūdai

Zea mays 88,00 1,40 9,30 4,00 2,20 61,10 1,60 13,65 0,04 0,28 0,02

Kukurūzų gemalų išspaudos 89,00 3,80 11,70 1,50 7,20 38,80 4,90 10,15 0,06 0,62 0,03

Kukurūzų glitimas 90,00 1,80 63,40 4,50 1,10 13,10 7,00 13,99 0,06 0,49 0,04

Kukurūzų sėlenos 89,00 1,90 11,10 4,60 11,40   8,17 0,08 0,46 0,01

Išdžiovinti kukurūzų žlaugtai 90,00 4,60 25,10 6,60 9,00 6,80 2,30 8,96 1,01 0,76 0,21

Kviečiai (minkšti), grūdai

Triticum aestivum 88,00 2,00 13,10 2,20 2,60 58,20 3,20 12,54 0,05 0,34 0,01

Kviečiai (kieti), grūdai Triticum durum 88,00 1,60 12,10 1,70 2,50 59,40 2,80 12,73 0,05 0,34 0,01

Kvietinis pašaras 88,00 3,70 16,70 4,40 4,50 33,00 5,70 11,52 0,10 0,76 0,03

Kvietinės pamiltės 88,00 3,34 16,98 4,48 2,90 45,67 4,40 12,50 0,08 0,65 0,01

Kvietinės sėlenos 88,00 5,70 14,00 3,70 11,70 13,70 5,70 6,99 0,14 1,06 0,04

Kviečių gemalai 90,00 4,40 26,30 8,40 3,90 22,80 12,10 12,35 0,06 0,87 0,02

Kviečių glitimas 91,00 1,00 76,60 1,50 0,40 7,00 3,00 13,27 0,09 0,23 −

Kvietrugiai, grūdai

Triticale hexaploide 88,00 22,00 12,80 1,50 2,60 58,60 3,50 12,60 0,04 0,38 0,01

Miežiai, grūdai

Hordeum vulgare 88,00 2,40 10,50 2,00 4,60 52,90 2,20 11,39 0,06 0,35 0,02

išlukštenti 88,00 1,50 11,00 2,00 1,50 58,10 6,90 13,18 0,05 0,29 0,01

4 lentelė Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp Glu

Javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai:

Avižos, grūdai

Avena sativa 0,17 0,30 0,47 0,41 0,35 0,13 0,65 0,36 0,73 0,51 0,22 0,49 − 0,50 0,48 0,53 0,47 0,82 1,93

Avižiniai dribsniai 0,24 0,39 0,63 0,50 0,53 0,19 0,87 0,61 1,13 0,81 0,30 0,78 − 0,85 0,71 0,84 0,79 1,29 3,08

Avižų pamiltės 0,07 0,12 0,19 0,16 0,16 0,06 0,30 0,18 0,32 0,25 0,10 0,22 0,16 0,22 0,24 0,25 0,21 0,34 0,88

Avižų lukštai ir sėlenos 0,09 0,06 0,15 0,17 0,17 0,09 0,17 0,17 0,28 0,20 0,09 0,17 − 0,14 0,23 0,12 0,27 0,52 1,01

Kukurūzai, grūdai Zea mays 0,18 0,18 0,36 0,24 0,29 0,07 0,38 0,27 0,94 0,38 0,22 0,37 0,27 0,31 0,38 0,69 0,58 0,55 1,44

Kukurūzų gemalų išspaudos 0,35 0,36 0,71 0,90 0,78 0,27 1,48 0,73 1,50 1,23 0,60 0,78 0,65 1,31 0,93 1,28 1,37 1,78 3,03

Kukurūzų glitimas 1,45 1,09 2,54 0,98 2,04 0,33 1,88 2,41 9,87 2,75 1,20 3,77 3,45 1,67 3,16 5,47 5,28 3,71 13,04

Išdžiovinti kukurūzų žlaugtai 0,50 0,29 0,79 0,70 0,93 0,17 0,96 1,39 2,23 1,50 0,64 1,51 0,70 0,51 1,30 2,91 1,75 1,90 6,00

Kviečiai (minkšti), grūdai Triticum aestivum 0,18 0,28 0,46 0,37 0,38 0,15 0,59 0,47 0,87 0,57 0,29 0,61 0,38 0,59 0,58 1,07 0,36 0,51 3,14

Kviečiai (kieti), grūdai Triticum durum 0,19 0,27 0,46 0,33 0,33 0,13 0,57 0,44 0,79 0,55 0,25 0,55 0,35 0,49 0,57 1,22 0,41 0,60 3,64

Kvietinis pašaras 0,25 0,34 0,59 0,63 0,52 0,23 1,05 0,49 0,96 0,74 0,42 0,62 0,48 0,80 0,68 1,00 0,74 1,11 3,04

Kvietinės pamiltės 0,27 0,38 0,65 0,57 0,54 0,21 0,89 0,61 1,10 0,78 0,38 0,70 − − − − − − −

Kvietinės sėlenos 0,24 0,34 0,57 0,64 0,51 0,24 1,08 0,50 0,97 0,73 0,43 0,63 − 0,82 0,67 0,98 0,75 1,11 2,93

Kviečių gemalai 0,48 0,45 0,93 1,65 1,05 − 2,09 0,90 1,76 1,33 0,70 1,00 − 1,48 1,14 1,37 1,60 2,25 4,03

Kviečių glitimas 1,16 1,62 2,78 1,25 1,89 0,68 2,60 2,66 5,20 2,90 1,55 3,83 2,57 2,51 3,57 9,39 1,95 2,51 24,61

Kvietrugiai, grūdai Triticale hexaploide 0,19 0,27 0,46 0,38 0,36 0,12 0,58 0,39 0,75 0,52 0,27 0,53 0,31 0,48 0,52 1,06 0,46 0,70 2,82

Miežiai, grūdai Hordeum vulgare 0,19 0,25 0,43 0,39 0,38 0,14 0,55 0,38 0,75 0,55 0,25 0,57 0,35 0,45 0,47 1,17 0,45 0,66 2,59

išlukštenti 0,12 0,18 0,30 0,30 0,28 0,13 0,31 0,31 0,58 0,41 0,18 0,40 0,11 0,31 0,49 1,00 0,40 0,47 2,04

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

(N-koreg.) Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Ryžiai, grūdai Oryza sativa 88,00 5,70 8,10 2,00 9,50 57,20 5,10 10,73 0,05 0,24 0,03

geltonos 90,00 10,30 13,20 16,20 9,30 21,60 4,00 10,50 0,08 0,50 0,03

Rugiai, grūdai

Secale cereale 88,00 1,90 9,90 1,50 2,40 56,80 5,50 11,25 0,04 0,33 0,01

Sorgas, grūdai

Sorghum bicolor 88,00 1,80 9,80 2,90 2,30 66,50 1,50 13,13 0,04 0,31 0,04

Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Medvilnės sėklų išspaudos išlukštentų Gossypium spp 90,00 6,10 44,60 1,70 8,60 − 5,20 9,79 0,22 0,79 0,09

Palmių branduolių išspaudos

Elaeis spp 89,00 3,80 16,60 1,80 17,70 − 3,00 4,84 0,25 0,64 0,01

Rapsų išspaudos

Brassica napus 89,00 7,00 36,10 2,40 11,40 − 7,30 8,30 0,66 1,08 0,01

Rapsų rupiniai 90,00 7,10 36,00 3,90 10,90 − 7,40 8,69 0,67 1,02 0,01

Saulėgrąžos, sėklos

Carthamus tinctorius 88,00 2,90 16,80 31,50 21,40 −  14,34 0,20 0,40 0,02

Saulėgrąžų sėklų išspaudos, Helianthus spp

išlukštentų 91,00 7,30 41,50 1,50 11,60 − 9,30 9,11 0,39 0,93 0,02

nelukštentų 91,00 5,52 20,97 5,52 32,11 − − 4,86 0,57 0,39 0,24

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp Glu

Ryžiai, grūdai Oryza ssativa 0,20 0,18 0,38 0,28 0,27 0,10 0,62 0,31 0,64 0,45 0,19 0,41 − 0,36 0,39 0,37 0,45 0,69 1,34

Rugiai,grūdai Secale cereale 0,15 0,21 0,36 0,35 0,31 0,10 0,47 0,30 0,57 0,43 0,22 0,42 0,22 0,41 0,40 0,85 0,39 0,66 2,08

Sorgas, grūdai Sorghum bicolor 0,17 0,18 0,35 0,22 0,32 0,11 0,38 0,38 1,23 0,48 0,22 0,50 − 0,32 0,44 0,75 0,86 0,67 1,89

Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Medvilnės sėklų išspaudos, Gossypium spp išlukštentų 0,58 0,73 1,31 1,60 1,34 0,53 4,18 1,45 2,32 1,90 1,07 2,18 0,94 1,91 1,71 1,66 1,79 4,07 8,91

Palmių branduolių išspaudos

Elaeis spp 0,32 0,22 0,54 0,61 0,57 0,17 2,37 0,66 1,00 0,88 0,32 0,66 0,39 0,84 0,91 0,65 0,67 1,63 3,74

Rapsų išspaudos Brassica napus 0,68 0,30 0,98 1,67 1,53 0,48 1,99 1,41 2,41 1,81 0,90 1,42 0,85 1,88 1,45 2,35 1,79 2,68 6,92

Rapsų rupiniai 0,71 0,30 1,01 1,98 1,56 0,43 2,06 1,35 2,50 1,79 0,99 1,41 0,79 1,79 1,57 2,63 1,60 2,55 7,10

Saulėgrąžos, sėklos Carthamus tinctorius 0,24 0,23 0,47 0,45 0,47 0,23 − 0,57 0,89 0,82 − 0,63 0,45 − − − − − −

Saulėgrąžų sėklų išspaudos Helianthus spp

išlukštentų

0,79

0,64

1,43

1,49

1,61

0,56

3,20

2,01

2,76

2,27

1,09

1,76

0,94

2,35

1,88

1,97

1,93

3,98

8,69

nelukštentų 0,33 0,81 1,20 0,58 0,62 0,25 1,65 0,82 1,17 1,05 0,42 1,11 1,11 − − − − − −

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

(N-koreg.) Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Sezamo sėklų išspaudos

Sesamum spp. 91,00 10,00 42,40 1,70 6,60 − 2,10 8,33 1,98 1,14 0,02

Sėmenys

Linum usitatissimmum L. 88,00 4,30 21,80 32,10 6,30 − 3,20 17,61 0,27 0,52 0,08

Sėmenų išspaudos 89,00 5,80 34,10 2,30 9,10 − 4,80 8,39 0,40 0,82 0,1

Sojos pupelės, sėklos kaitintos garais Glycine max 88,00 4,60 35,50 17,60 5,20 4,07 6,70 13,58 0,28 0,57 0,04

Sojos pupelių sėklų išspaudos neišlukštentos, kaitintos garais 88,00 5,80 45,10 1,20 5,70 6,40 9,20 9,89 0,30 0,64 0,02

Sojos pupelių sėklų rupiniai,

44 % baltymų 88,30 5,90 45,23 1,32 5,90 4,26 9,41 9,72 0,27 0,62 0,02

48 % baltymų 87,20 5,90 46,90 2,30 5,60 − 10,50 9,16 0,39 0,63 0,01

50 % baltymų 88,90 5,80 49,54 0,88 3,26 6,53 10,38 10,32 0,28 0,67 0,03

Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai

Lęšiai, sėklos

Lens spp 88,00 2,70 25,30 0,60 3,80 38,90 3,50 11,41 0,06 0,32 0,03

Lubinai geltonieji saldūs, sėklos Lupinus luteus 88,00 4,40 38,60 4,70 14,60 3,80 4,40 8,42 0,10 0,70 0,04

Pašarinės pupos, sėklos

Vicia faba var. minor 88,00 3,40 26,30 1,40 7,90 36,10 3,50 10,75 0,12 0,51 0,02

Žirniai, sėklos

Pisum sativum ssp arvense 88,00 3,20 22,70 1,30 5,90 41,80 5,80 10,90 0,09 0,43 0,02

Vikiai, sėklos

Vicia sativa 88,00 6,20 25,60 1,40 5,60 28,70 3,60 10,64 0,11 0,31 0,001

Gumbavaisiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Bulvių krakmolas

Solanum tuberosum 83,00 0,40 0,20 − 0,40 81,70 − 8,87 − − −

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp Glu

Sezamo sėklų išspaudos Sesamum spp. 1,11 1,06 2,17 1,11 1,56 0,78 5,04 1,65 2,78 2,03 0,98 2,01 1,67 2,24 2,04 1,51 2,04 3,71 9,14

Sėmenys Linum usitatissimmum L 0,56 0,55 1,11 1,17 1,14 0,45 2,84 1,27 1,80 1,56 0,71 1,41 – 1,78 1,40 1,21 1,39 2,89 5,79

Sėmenų išspaudos 0,60 0,57 1,17 1,17 1,29 0,50 3,07 1,47 1,97 1,77 0,65 1,51 0,91 1,84 1,68 1,27 1,48 2,92 6,20

Sojos pupelės, sėklos kaitintos garais Glycine max 0,49 0,56 1,06 2,18 1,41 0,48 2,62 1,61 2,72 1,72 0,95 1,80 1,34 1,53 1,82 1,80 1,55 4,12 6,43

Sojos pupelių sėklų išspaudos neišlukštentos, kaitintos garais 0,61 0,57 1,18 2,49 1,80 0,63 2,68 2,24 3,13 2,30 1,08 2,19 1,49 1,89 2,41 2,37 1,89 5,26 8,42

Sojos pupelių sėklų rupiniai,

44 % baltymų 0,66 0,69 1,35 2,91 1,83 0,59 3,12 2,12 3,48 2,17 1,17 2,18 1,52 2,01 2,53 2,31 2,10 5,22 8,70

48 % baltymų 0,63 0,74 1,37 2,91 1,79 0,62 3,44 2,30 3,50 2,35 1,14 2,49 1,74 1,97 2,39 2,49 2,11 6,10 9,61

50 % baltymų 0,59 0,75 1,34 2,89 1,84 0,67 3,53 2,22 3,58 2,30 1,18 2,33 1,63 1,95 2,45 2,36 1,99 5,57 8,16

Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai

Lęšiai, sėklos Lens spp. 0,19 0,23 0,41 1,35 0,79 0,17 1,64 0,83 1,55 0,95 − − − 0,86 1,09 0,81 0,92 2,77 3,19

Lubinai geltonieji saldūs, sėklos Lupinus luteus 0,20 0,46 0,66 1,50 1,09 0,26 3,45 1,28 2,19 1,22 0,84 1,25 − 1,30 1,54 1,29 1,06 3,18 6,67

Pašarinės pupos, sėklos Vicia faba var. minor 0,18 0,33 0,51 1,61 0,89 0,23 2,26 1,03 1,86 1,15 0,66 1,08 − 1,07 1,19 1,02 1,03 2,73 4,00

Žirniai, sėklos Pisum sativum ssp arvense 0,20 0,31 0,50 1,48 0,77 0,19 1,75 0,84 1,46 0,96 0,50 0,98 0,68 0,89 0,96 0,82 0,88 2,36 3,37

Vikiai, sėklos Vicia sativa 0,50 0,20 0,70 1,96 0,93 0,47 2,28 1,11 2,07 1,23 0,70 1,14 0,65 1,10 1,27 1,10 1,02 3,02 5,77

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios lląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

(N-koreg.) Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Cukrinių runkelių cukrus

Beta vulgaris saccharifera 99,90 − − − − − 99,70 17,27 − − −

Cukrinių runkelių melasa 77,00 7,90 2,90 0,10 0,30 − 48,30 10,86 0,32 0,02 0,58

Manioko miltai/manioko drožlės Manohot esculentia 88,00 3,20 2,20 0,50 2,80 66,50 2,60 13,03 0,13 0,09 0,03

Pašarinės žolės ir stambieji pašarai

Liucernos miltai

Medicago sativa 90,00 10,90 18,00 2,70 23,40 − 3,80 5,27 1,55 0,28 0,06

Žolės miltai (ar granulės)

Poaceae 90,00 10,20 16,60 3,70 20,60 − 7,70 0,50 0,80 0,33 0,07

Pieno produktai

Pieno kazeino milteliai

Bos taurus 91,00 3,20 82,10 1,00 − − − 14,47 0,15 0,61 0,02

Nugriebto pieno milteliai

Bos taurus 96,00 7,90 35,00 0,40 − − 46,10 11,73 1,30 1,01 0,52

Pieno cukrus

Bos taurus 96,50 0,40 0,20 − − − 95,70 7,58 − − −

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp Glu

Manioko miltai Manohot esculentia 0,05 0,06 0,11 0,14 0,08 0,04 0,32 0,11 0,14 0,12 0,08 0,08 0,05 0,08 0,12 0,10 0,10 0,22 0,52

Pašarinės žolės ir stambieji pašarai

Liucernos miltai Medicago sativa 0,27 0,29 0,56 0,85 0,71 0,34 0,77 0,81 1,28 0,88 0,33 0,80 0,54 0,84 0,71 0,69 0,83 1,60 1,50

Žolės miltai

(ar granulės) Poaceae 0,25 0,15 0,40 0,74 0,69 0,32 0,78 0,69 1,26 0,89 0,34 0,83 0,59 0,85 0,69 0,95 1,00 1,79 1,81

Pieno produktai

Pieno kazeino milteliai Bos taurus 2,60 0,37 2,97 7,10 3,74 1,10 3,24 4,64 8,38 5,77 2,69 4,56 5,02 1,73 5,01 9,56 2,75 6,38 19,3

Nugriebto pieno milteliai

Bos taurus 0,90 0,22 1,12 2,72 1,56 0,54 1,29 2,18 3,43 2,22 0,96 1,67 1,52 0,81 1,77 3,00 1,17 2,75 7,27

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

(N-koreg.) Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Žuvys, kiti jūros gyvūnai, augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Jūros dumblių miltai 93,60 10,10 45,90 4,70 9,50 −  3,91 1,88 0,18 1,01

Žuvų miltai:

Chondrichtyes, Osteichtyes

> 70 % proteinų, > 8 % riebalų 90,00 14,70 64,40 9,40 0,40 − − 13,6 3,48 2,31 1,28

>70 % proteinų, 3-8 % riebalų 91,00 16,10 65,60 5,10 0,70 − − 12,37 4,14 2,60 0,91

65-70 % proteinų, > 8 % riebalų 91,00 16,90 61,90 9,90 0,90 − − 13,36 4,96 2,64 1,55

65-70 % proteinų, 3-8 % riebalų 90,00 19,40 60,70 6,10 0,90 − − 11,9 5,18 2,89 1,21

60-65 % proteinų, > 8 % riebalų 91,00 20,40 57,40 9,40 1,50 − − 12,48 6,41 3,12 1,02

60-65 % proteinų, 3-8 % riebalų 92,00 22,10 58,00 6,20 1,30 − − 11,72 7,13 2,93 0,71

55-60 % proteinų, > 8 % riebalų 90,00 21,60 52,10 9,90 1,20 − − 10,69 5,20 2,90 0,77

50-55 % proteinų, 3-8 % riebalų 90,00 30,40 47,30 4,80 3,70 − − 9,68 7,01 3,54 1,25

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp Glu

Žuvys, kiti jūros gyvūnai, augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai

Jūros dumblių miltai 1,33 0,55 1,88 2,70 2,80 0,93 3,98 3,32 5,22 3,82 0,97 2,64 − 2,92 2,84 2,12 4,55 5,61 7,97

Žuvų miltai: Chondrichtyes, Osteichtyes

> 70 % proteinų, > 8 % riebalų 1,86 0,63 2,49 5,05 2,82 0,72 3,91 2,80 4,92 3,36 1,66 2,61 2,09 4,48 2,72 3,00 4,33 6,27 8,86

> 70 % proteinų, 3-8 % riebalų 2,28 0,74 3,02 5,45 2,86 0,69 4,19 3,46 5,45 4,10 1,62 2,94 1,68 5,27 2,35 3,03 4,32 5,06 9,20

65-70 % proteinų, > 8 % riebalų 1,85 0,74 2,59 5,50 2,87 0,63 3,81 2,89 4,93 3,23 1,49 2,67 2,27 4,81 2,70 3,26 4,34 6,02 8,95

65-70 % proteinų, 3-8 % riebalų 2,33 0,65 2,98 4,93 3,53 0,69 4,07 3,53 5,20 3,72 1,57 2,43 2,05 4,58 2,98 3,28 4,39 6,69 9,07

60-65 % proteinų, > 8

% riebalų 1,90 0,54 2,44 5,39 2,78 0,74 3,80 2,58 4,54 3,10 1,53 2,42 1,96 3,77 2,93 2,82 4,01 5,43 8,43

60-65 % proteinų, 3-8 % riebalų 1,63 0,55 2,18 5,17 2,48 0,64 3,43 2,46 4,31 2,95 1,46 2,29 1,83 3,93 2,38 2,63 3,81 5,51 7,77

55-60 % proteinų, > 8 % riebalų 1,67 0,55 2,22 4,62 2,72 0,66 3,61 2,61 4,64 3,06 1,56 2,66 1,84 4,16 2,65 3,80 3,85 5,56 7,89

50-55 % proteinų, 3-8 % riebalų 1,26 0,47 1,83 3,29 1,57 0,40 4,55 − − 3,66 1,57 3,24 − − − − − − −

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos

N-koreg. Mineralinės medžiagos

Ca P Na

Mineralai

Gyvulinė druska 99,90 99,80 − − − − − − 0,25 − 36,44

Dikalcio fosfatas 99,90 99,80 − − − − − − 23,23 17,24 −

bevandenis 99,90 99,80 − − − − − −  21,48 −

Kalcio karbonatas 99,90 − − − − − − − 39,04 0,01 −

Mono-dikalcio fosfatas 99,90 − − − − − − − 18,59 21,15 −

Monokalcio fosfatas 99,90 − − − − − − − 15,88 22,64 −

Natrio bikarbonatas 95,00 95,00 − − − − − − − − 27,00

Pašarinis kalkakmenis 95,00 95,00 − − − − − − 33,00 − −

Paukščių kilmė

Pasirenkant veisles arba linijas reikia atsižvelgti į paukščių gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, į jų gyvybingumą bei jų atsparumą ligoms. Be to, reikia taip pasirinkti veisles ar linijas, kad bbūtų išvengta tam tikroms, intensyviniam laikymui naudojamoms veislėms arba linijoms tipinių ligų arba sveikatos problemų. Vietinėms veislėms ir linijoms reiktų teikti pirmenybę.

Jeigu pradėjus sudaryti paukščių pulką, nėra galimybės įsigyti pakankamą paukščių skaičių iš ekologinės gamybos ūkių, galima įsigyti paukščių ne iš ekologinės gamybos ūkių ir perkelti juos į ekologinės gamybos ūkį, laikantis nurodytų sąlygų:

– dedeklės, skirtos kiaušinių gamybai, turi būti ne vyresnės nei 15 savaičių amžiaus;

– viščiukai broileriai, paimant juos iš peryklos, kuriame jie išsirito, turi būti jaunesni nei 3 ddienų amžiaus;

Kompetentinga kontrolės įstaiga arba instancija gali duoti leidimą atnaujinti paukščių pulką arba pakeisti jos sudėtį, esant žemiau nurodytiems atvejams, kai nėra galimybės įsigyti paukščių iš ekologinio ūkio:

a) esant dideliam paukščių mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba katastrofos;

b) kai dedeklės, skirtos kiaušinių gamybai, yyra ne vyresnės nei 18 savaičių amžiaus;

c) kai mėsiniai paukščiai yra ne vyresni nei 3 dienų amžiaus.

Dėsliosioms vištoms gali būti rekomenduojamos tokios maistinių medžiagų normos.

5 lentelė. Lesalo maisto medžiagų rekomendacijos

Lesalo panaudojimo laikas

Lesalo

kokybiniai

rodikliai

Pakaitinių vištaičių lesalas nuo 9 savaitės ir likus 14 dienų prieš prasidedant 5  dėjimo intensyvumui Lesalas 14 dienų prieš dėjimo pradžią Lesalas esant

5  dėjimo intensyvumui iki

28 amž. sav.

Apykaitos energija MJ/kg 11,4 11,4 11,6

Baltymingumas  14,5 17,5 18,0

Metioninas  0,33 0,36 0,40

Metioninas/cistinas  0,57 0,68 0,73

Pasisavinimas Met/cis  0,47 0,56 0,60

Lizinas  0,65 0,85 0,80

Pasisavinamas lizinas  0,53 0,70 0,66

Triptofanas  0,16 0,20 0,18

Treoninas  0,50 0,60 0,59

Kalcis  0,90 2,00 3,50

Fosforas (bendras)  0,58 0,65 0,55

Fosforas (pasisav.)  0,37 0,45 0,40

Natris  0,16 0,16 0,15

Chloras  0,16 0,16 0,15

Linolio rūgštis  1,00 1,00 2,00

6 lentelė. Maistinių medžiagų rekomendacijos vištoms, esant skirtingam lesalo sunaudojimui 29 – 45 sav., kiaušinių masės gamyba 57,5 g/ per dieną (I fazė)

Maisto medžiagos Poreikis vištai per dieną (g) Lesalo kokybiniai rodikliai, esant sulesimui per dieną

105 g 110 g 115 g 120 gg

Baltymingumas 19,60 18,70  17,80  17,00  16,30 

Metioninas 0,44 0,42  0,40  0,38  0,36 

Metioninas/cistinas 0,80 0,76  0,73  0,70  0,67 

Pasisavinamas Met/cis 0,66 0,63  0,60  0,57  0,55 

Lizinas 0,87 0,83  0,79  0,76  0,73 

Pasisavinamas lizinas 0,71 0,68  0,65  0,62  0,59 

Triptofanas 0,21 0,20  0,19  0,18  0,18 

Treoninas 0,64 0,61  0,58  0,56  0,53 

Kalcis 4,10 3,90  3,75  3,60  3,45 

Fosforas (bendras) 0,60 0,57  0,55  0,52  0,50 

Fosforas (pasisav.) 0,40 0,40 0,38  0,36  0,35 

Natris 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 

Chloras 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 

Linolio rūgštis 2,00 1,90  1,80  1,75  1,70 

7 lentelė. Maistinių medžiagų rekomendacijos vištoms, eesant skirtingam lesalo sunaudojimui 46 – 65 sav., kiaušinių masės gamyba 55,5 g/ per dieną (II fazė)

Maisto medžiagos Poreikis vištai per dieną (g) Lesalo kokybiniai rodikliai, esant sulesimui per dieną

105 g 110 g 120 g

Baltymingumas 18,40 17,50  16,70  16,00  15,50 

Metioninas 0,38 0,36  0,35  0,33  0,32 

Metioninas/cistinas 0,71 0,68  0,65  0,62  0,59 

Pasisavinamas M/c 0,59 0,56  0,54  0,51  0,49 

Lizinas 0,83 0,79  0,75  0,72  0,69 

Pasisavinamas lizinas 0,68 0,65  0,62  0,59  0,57 

Triptofanas 0,20 0,19  0,18  0,17  0,17 

Treoninas 0,58 0,55  0,53  0,50  0,48 

Kalcis 4,30 4,10  3,90  3,75  3,60 

Fosforas (bendras) 0,54 0,51  0,49  0,47  0,45 

Fosforas (pasisav.) 0,38 0,36 0,34  0,33  0,32 

Natris 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 

Chloras 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 

Vitaminų ir mikroelementų normos yra pateikiamos 8 lentelėse.

8 lentelė. Rekomenduojamos mikroelementų normos vištinių paukščių lesaluose

Mikroelementas Geležis Varis Cinkas Manganas Jodas Selenas

mg/kg SM

Viščiukai ir pakaitinės vištaitės 70 6 40 50 0,40 0,15

Dėsliosios vištos 100 7 50 50 0,50 0,15

9 lentelė. Vitaminų normos vištiniams paukščiams1)

A D3 E2) K3 B1 B2 B6 B12 Nia – cinas D – pantoteno rūgštis Folio rūgštis Biotinas C2) Choli-nas

TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg

Pakaitinėms vištaitėms 7000–10000 1500–2500 0–30 1–3 1,000–3,000 4–7 2,500–5,000 0,010–0,025 25–50 9–11 0,800–1,200 0,080–0,150 100–150 200–400

Dėsliosioms vištoms 8000–12000 2000–3500 15–30 2–3 1,500–3,000 4–8 3,000–5,000 0,015–0,025 20–50 8–10 0,500–1,000 0,080–0,150 100–200 200–500

1) esant 88 % SM

2) esant stresinėms situacijoms.

Lėtai augantiems viščiukams broileriams Label Rouge rekomenduojamos tokios lesalo maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų normos.

10 lentelė. Rekomenduojamas lesalas išauginti „Label“ veislės viščiukus broilerius

Vienetai Startinis Augimo Pabaigos Papildymas 30% kviečių

Paukščio amžius dienos 0 – 28 28 – 63 63 – 84 63 – 84

Lesalo kiekis / paukščiui per auginimo laikotarpį g 750 3,000 2,950 –

Apykaitos energija (MJ / kg) 11,93 12,14 12,35 –

Baltymingumas % 21,0 19,5 17,0 19,0

Žali riebalai % 1,2 1,2 1 – 1,13 1 – 1,13

Aminorūgštys

Lizinas % 1,17 1,02 0,78 0,97

Metioninas % 0,52 0,46 0,40 0,50

Metioninas+cistinas % 0,88 0,80 0,68 0,78

Treoninas % 0,77 0,68 0,51 0,59

Argininas % 1,29 1,13 0,86 1,00

Makroelementai

Kalcis % 1,05 – 1,15 0,90 – 1,00 0,80 – 1,00 1,20

Įsisavinamas fosforas % 0,48 0,42 0,38 0,46

Natris % 0,16 – 0,18 0,16 – 00,18 0,16 – 0,18 0,19 – 0,21

Chloras % 0,15 – 0,20 0,15 – 0,20 0,15 – 0,20 0,17 – 0,22

Mikroelementai

Cinkas mg 70 70 70 70

Varis mg 10 10 10 10

Geležis mg 50 50 50 50

Manganas mg 60 60 60 60

Jodas mg 1 1 1 1

Selenas mg 0,2 0,2 0,2 0,2

Vitaminai

Vitaminas A TV 12,500 10,000 10,000 10,000

Vitaminas D3 TV 2,500 2,000 2,000 2,000

Vitaminas E (*) mg 30 30 30 – 100 30 – 100

Menadionas (K3) mg 2,5 2 2 2

Tiaminas (B1) mg 2,5 2 2 2

Riboflavinas (B2) mg 8 6 6 6

Pantoteno rūgštis mg 15 10 10 10

Piridoksinas (B6) mg 3,5 3,0 3,0 3,0

Niacinas (PP) mg 40 30 30 30

Folio rūgštis mg 1 0,8 0,8 0,8

Vitaminas B12 mg 0,02 0,01 0,01 0,01

Vitaminas C mg 30 – – –

Biotinas mg 0,2 0,1 0,1 0,1

Cholinchloridas (***) mg (600) (500) (500) (500)

Bendras cholino kiekis % 0,16 0,14 0,12 0,12

(*) Labai didelis kiekis sustiprina imunitetą ir prailgina broilerių mėsos laikymą

(**) Reikia atsižvelgti į žaliavas, naudojamas raciono sudarymui

(***)Vertė naudojama neskaičiuojant kiekio žaliavoje

Viščiukams, pakaitinėms vištaitėms ir dėsliosioms vištoms gali būti rekomenduojami tokios ekologinių lesalų receptūros, kurios buvo apskaičiuotos Martino Liuterio universitete Agroekologijos institute.

11 Lentelė. Ekologinių lesalų sudėtis ir maistingumas.

Pašarinės žaliavos Viščiukams Pakaitinėms vištaitėms Suaugusioms vištoms

Kviečiai 57,22 36,43 39,38

Kvietrugiai 10,00 15,00 16,00

Žirniai 10,00 12,00 12,50

Avižos – 16,00 –

Kukurūzų glitimas 4,90 7,98 9,75

Bulvių baltymai 9,80 2,01 4,58

Alaus mielės 2,50 1,00 –

Linų sėmenys 1,00 1,00 1,00

Liucernos miltai – 5,00 5,00

Saulėgrąžų aliejus 0,70 0,32 1,63

Kalkakmenis 0,77 0,52 7,87

Dikalcio fosfatas 1,80 1,40 0,89

Natrio chloridas 0,31 0,34 0,40

Premiksas 1,00 1,00 1,00

Apskaičiuotos vertės %

Baltymingumas 19,7 17,6 19,6

Lizinas 0,91 0,70 0,79

Metioninas 0,36 0,32 0,35

Metioninas+cistinas 0,71 0,65 0,68

Kalcis 1,31 0,97 4,10

Fosforas 0,61 0,53 0,42

Natris 0,12 0,16 0,20

Linolio rūgštis 1,03 1,04 1,61

Apykaitos energija (MJ/kg SM) 12,2 11,4 11,2

Analogiškos lesalų receptūros gali būti naudojamos ir Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgiant į šių lesalų receptūrų sudėtį matome, kad reikiamam lesalo baltymingumui gauti yra naudojamos brangios žaliavos. Todėl ekologinių lesalų gamyba yra brangesnė, palyginus su įprastine.

Apibendrinimas

Ekologiniuose ūkiuose paukščių laikymas narveliuose yra griežtai draudžiamas. Organizuojant Lietuvoje ekologinę kiaušinių ir paukštienos gamybą, visų pirma turi būti naudojamos alternatyvios paukščių laikymo sistemos, kaip ir ES šalyse. Paukščių laikymas alternatyviose sistemose, pilnai atitinkantis ES reikalavimus kol kas Lietuvoje nėra plačiai taikomas, nes tai susiję su papildomomis finansinėmis investicijomis.

Vištų linijų derinių ar veislių, skirtų ekologiniams ūkiams, Lietuvoje jau yra įvežta. Broilerių auginimui reikalinga įvežti lėtai aaugančias linijų derinius.

Visos pašarinės žaliavos, naudojamos paukščių lesinimui turi būti išaugintos ekologiniuose ūkiuose.

Pašarinės žaliavos ir pašarams skirtos gaminti pradinės žaliavos, pašarų priedai, pagalbinės medžiagos, skirtos lesalų gamybai bei kombinuotieji lesalai, negali būti gaunami iš genetiškai modifikuotų augalų ir organizmų.

Pašarinės žaliavos racionų sudarymui turi būti naudojamos tik išaugintos Europos šalyse. Importinių žaliavų naudojimas iš užjūrio yra neleistinas. Paukščių lesaluose, grūdai turi sudaryti nemažiau kaip 65 proc. Sojos, rapsų išspaudos ar aliejai, naudojami lesalų gamyboje, gali būti gaunami tik šalto presavimo būdu. Jei baltyminės pašarinės žaliavos apdorojamos riebalų gavimui cheminiais tirpikliais, jos nėra leidžiamos naudoti. Taip pat, sudarant lesalų receptūras paukščiams, draudžiama naudoti pašarinius antibiotikus, apetitą skatinančias medžiagas, konservuojančias medžiagas, sintetines dažo medžiagas, hormonus, sintetines aminorūgštis, sintetiniu būdu pagamintus pašarų priedus, išskyrus vitaminus, didesnėmis koncentracijomis varį, kaip augimą stimuliuojančią medžiagą. Paukščių ekologiniuose lesaluose gali būti naudojami fermentai ir mikroorganizmai, jei jie atitinka 70/524/ES direktyvos reikalavimus. Tačiau kai kuriose šalyse fermentų ir mikroorganizmų panaudojimas ekologinės paukštininkystės ūkiuose yra nepageidautinas.

Ekologinių lesalų gamyba Lietuvoje galima tik pilnai funkcionuojant ekologinei javų ir kitų baltyminių žaliavų gamybai, atitinkančiai ES reikalavimus. Auginant javus ir ankštines kultūras, ekologiniuose ūkiuose reikalinga pastoviai nustatinėti jų maistinę vertę, nes palyginus su įprastinėmis auginimo sąlygomis, minėtų pašarinių

žaliavų maistingumas yra mažesnis. Tikslinga įvertinti ekologinės paukštininkystės adaptavimo Lietuvoje sąlygas ir produktų pardavimo galimybes Lietuvos ir ES rinkose.

Sutrumpinimai

Apykaitos energijos (N-koreg.) – apykaitos energija, koreguota pagal azotą

MJ – megadžiauliai

SM – sausosios medžiagos

Met – metioninas

Cis – cistinas

Liz – lizinas

Tre – treoninas

Tri – triptofanas

Arg – argininas

Ile – izoliaucinas

Leu – leucinas

Val – valinas

His – histidinas

Fen – fenilalaninas

Tir – tirozinas

Gli – glicinas

Ser – serinas

Pro – prolinas

Ala – alaninas

Asp – asparagino rūgštis

Glu – gliutamino rūgštis

Ekologiniuose ūkiuose auginami paukščiai turi būti pritaikyti auginti alternatyviose llaikymo sistemose (ant gilaus kraiko, voljerinė sistema ir paminėtų sistemų derinimas su paukščių išėjimu į lauko aikšteles). Šiuose ūkiuose paukščių auginimas narveliuose yra griežtai draudžiamas. Vištos, skirtos auginimui ekologiniuose ūkiuose dažniausiai yra didesnės masės. Jos turi pasižymėti mažesniu polinkiu į kanibalizmą, noriai dėti kiaušinius į lizdus, tolygiai pasiskirstyti po paukštidę ir pasivaikščiojimo aikšteles, turi būti gerai apsiplunksnavusios. Todėl tie vištų linijų deriniai, kurie buvo auginami narveliuose, nepritaikyti auginimui alternatyviose paukščių laikymo sistemose. Į Lietuvą įvežti Dominant vištų linijų deriniai (raibos iir juodos) pritaikytos auginimui ekologiniuose ūkiuose. Šių vištų produktyvumas yra pateikiamas I – oje lentelėje.

1 lentelė. Dominant juodos D 109 linijų derinio produktyvumo rodikliai

Vištaičių auginimo periodas (iki 18 savaičių)

Gyvybingumas 95 – 97 

1 vištaitės svoris 18 savaičių 1,5 kg

Lesalo sunaudojimas ttenkantis 1 vištaitei 6,2 kg

Kiaušinių dėjimo periodas (iki 78 savaičių)

Gyvybingumas 93 – 96 

Amžius, kai dėslumas 50  23 savaitės

Maksimalus dėslumas 91 

Dėslumas pradinei vištai 298 kiaušinių

Dėslumas vidutinei vištai 306 kiaušinių

Vidutinis kiaušinio svoris 62,5 g

Kiaušinių masė vidutinei vištai 19,1 kg

Lesalo sunaudojimas 1 vištai per dieną 122 g

Bendras lesalo sunaudojimas tenkantis 1 vištai 45 kg

Lesalo sunaudojimas tenkantis 1 kiaušiniui 161 g

Lesalo sunaudojimas 1 kg kiaušinių masės pagaminti 2,60 kg

Gyvas svoris, 78 savaičių 2,10 kg

Kiaušinio lukšto spalva Rudas

Temperamentas Ramus

Rūšiuojama pagal lytį ir apsiplunksnavimo greitį

Šios vištos pasižymi lėtesniu lytiniu brendimu, mažesniu dėslumu, palyginus su vištomis pritaikytomis laikyti narvelinėse baterijose.

Broilerių auginimui tinka tik lėtai augantys paukščiai. Tai gali būti Sasso, Kabir Chicks arba Label Rouge linijų derinių paukščiai. Šie paukščiai pasižymi lėtesniu augimu, didesnėmis lesalų sąnaudomis produkcijos vienetui gauti, tačiau galbūt geresne paukštienos kokybe. Pagal ES direktyvą 1840/1999 mėsiniai paukščiai turi būti auginami ne trumpiau kaip 81 dieną. Tokius reikalavimus atitinka jau minėtas Label Rouge linijų derinys.

2 lentelė. Broilerių “Label” produktyvumo charakteristika

Viščiukų amžius, dienomis Viščiukų svoris, g Lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, kg

7 85 0,8

14 170 1,16

21 290 1,40

28 440 1,60

35 615 1,78

42 810 1,94

49 1025 2,07

56 1250 2,21

63 1470 2,38

70 1675 2,58

77 1860 2,79

84 2025 3,03

Auginant paukščius ekologiniuose ūūkiuose reikalinga prisilaikyti jiems skirtų laikymo sąlygų.

Negalima paukščių laikyti narveliuose, jie privalo turėti galimybę laisvai išeiti į lauką.

Vandens paukščiai privalo turėti visuomet priėjimą prie tekančio vandens, tvenkinio arba ežero, jei tai leidžia klimatinės sąlygos.

Paukštidės privalo atitikti sekančius minimalius reikalavimus:

– dedeklių paukštidėse turi būti įrengta išmatų duobė, kuri užimtų pakankamai didelę dedeklėms skirto vištidės ploto dalį;

– joms turi būti padarytos laktos, kurios būtų pritaikytos atsižvelgiant į vištų grupių dydį ir skaičių;

– jose turi būti įrengtos landos, atsižvelgiant į paukščių dydį; šių landų bendras ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 m kas 100 m2 paukščiams skirto pastato ploto;

– kiekvienoje paukštidėje turi būti laikoma ne daugiau kaip:

4 800 vištų,

3 000 dedeklių ,

5 200 perlinių vištų,

4 000 moteriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba 3 200 vyriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba kitų ančių rūšių,

2 500 kaplūnų, žąsų arba kalakučių.

– Viename gamybiniame vienete, auginant paukščius mėsai, vienas bendras naudingas paukštidės plotas maksimaliai gali sudaryti 1600 m2.

Dedeklėms, papildomai šalia natūralios šviesos gali būti naudojamas dirbtinis apšvietimas, kad būtų užtikrinta daugiausiai 16 valandų apšvietimo ttrukmė kasdien, tuo tarpu privaloma laikytis mažiausiai aštuonių valandų nepertraukiamos nakties ramybės be dirbtinio apšvietimo.

Naminiai paukščiai turi turėti nuolatinį išėjimą į aptvarus, jei tai leidžia klimatinės sąlygos, ir kiek tai įmanoma, ši galimybė turi būti suteikta bent trečdalį jų auginimo laiko. Šie aptvarai didžiąja dalimi turi būti apaugę augalija ir su apsauginiais įrenginiais. Vištos turi turėti netrukdomą priėjimą prie girdyklų ir lesyklų, kurių turi būti pakankamas kiekis.

Paukščių ankstyviausias skerdimo amžius turi sudaryti nemažiau kaip:

broileriams 81 dieną,

kastruotiems penimiems gaidžiams – 150 dienų,

antims (patelės) – 49 dienos

antims (patinėliai) – 70 dienų,

Mulardo antims – 92 dienas,

Perlinėms vištoms – 94 dienas,

kalakutams ir žąsims (skirtos kepimui) – 140 dienų.

Visos pašarinės žaliavos, naudojamos paukščių lesinimui turi būti išaugintos ekologiniuose ūkiuose. Pašarinės žaliavos racionų sudarymui turi būti naudojamos tik išaugintos Europos šalyse. Importinių žaliavų naudojimas iš užjūrio yra neleistinas. Paukščių llesaluose, grūdai turi sudaryti nemažiau kaip 65 proc. Sojos, rapsų išspaudos ir aliejai, naudojami paukščių lesinime, gali būti gaunami tik šalto presavimo būdu. Jei baltyminės pašarinės žaliavos apdorojamos riebalų gavimui cheminiais tirpikliais, jos nėra leidžiamos naudoti. Taip pat, sudarant lesalų receptūras paukščiams, draudžiama naudoti pašarinius antibiotikus, apetitą skatinančias medžiagas, konservuojančias medžiagas, sintetines dažo medžiagas, hormonus, sintetines aminorūgštis, genetiškai modifikuotus pašarus, sintetiniu būdu pagamintus pašarų priedus, išskyrus vitaminus, didesnėmis koncentracijomis varį, kaip augimą stimuliuojančią medžiagą. Paukščių ekologiniuose lesaluose gali būti naudojami fermentai ir mikroorganizmai, jei jie atitinka 70/524/ES direktyvos reikalavimus. Lesalų gamybai ekologiniuose paukštininkystės ūkiuose gali būti naudojamos tokios pašarinės žaliavos:

1. javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

2. Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

rapsų sėklos, rapsų išspaudos; garu pakaitintos sojų pupelės, sojų išspaudos, sojų pupelių lukštai; saulėgrąžų sėklos ir saulėgrąžų išspaudos; medvilnės sėklų

ir medvilnės išspaudos; sėmenys ir sėmenų išspaudos; sezamo sėklos ir sezamo sėklų išspaudos; palmių branduolių išspaudos.

3. Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai: avinžirniai; lęšiai; žirniai, žirnių miltai, žirnių sėlenos; pupos, pupų miltai, pupų sėlenos, pašarinės pupos; vikiai; saldieji lubinai.

4. Gumbavaisiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

džiovinti cukrinių runkelių griežiniai; bulvės, bulvių krakmolas, bulvių baltymai; batatai; maniokas.

5. Kitos sėklos ir vaisiai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

sausos citrusinių vaisių, obuolių, pomidorų ir vvynuogių išspaudos.

6. Žaliasis pašaras ir stambus (neapdorotas) pašaras Šitai grupei priklauso tokie produktai :

liucernos miltai (ar granulės), dobilų miltai (granulės), žolės miltai.

7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

8. Pieno produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

nugriebto pieno milteliai, pasukų milteliai, išrūgų milteliai, becukriai išrūgų milteliai, išrūgų bbaltymų milteliai (fizikiniu būdu ekstrahuoti), pieno kazeino milteliai, laktozės milteliai.

9. Žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:

žuvų miltai, žuvų taukai, nevalyti menkės kepenų taukai, fermentiniu būdu gauti tirpūs arba netirpūs autolizatai, hidrolizatai iir proteolizatai.

10. Mineralai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :

natris: nevalyta jūros druska, stambi gyvulinė druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, natrio bikarbonatas, natrio chloridas; kalcis: kalkingieji jūros dumbliai, vandens gyvūnų kriauklės, kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas; fosforas: nufluorintas dikalcio fosfatas, nufluorintas monokalcio fosfatas; magnis: bevandenis magnis, magnio sulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas; siera: natrio sulfatas.

11. Mikroelementai. Šita grupė apima šiuos produktus :

Geležis: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfatas, monohidratas, geležies (III) oksidas.

Jodas: kalcio jodidas, anhidridas, kalcio jodidas, heksahidratas, kalcio jodidas.

Kobaltas: kobalto (II) sulfatas, monohidratas ir /arba heptahidratas, kobalto (II) karbonatas, monohidratas.

Varis: vario oksidas, vario (II) karbonatas, monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas.

Manganas: mangano (II) karbonatas, mangano oksidas, mangano (II) sulfatas, mono ir/ arba tetrahidratas.

Cinkas: cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfatas, mmono ir / arba heptahidratas.

Molibdenas : amonio molibdatas, natriomolibdatas.

Selenas: natrio selenas, natrio selenitas.

12. Vitaminai, provitaminai ir kitos tiksliai chemiškai aprašytos medžiagos, pasižyminčios panašiu veikimu. Šitai grupei priklauso medžiagos, leistos naudoti pagal ES direktyvą 70/524/ES. Sudarant receptūras, pirmenybė teikiama pašarinėse žaliavose esantiems natūraliems vitaminams.

13. Fermentai. Šitai grupei priklauso fermentai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.

14. Mikroorganizmai. Šitai grupei priklauso mikroorganizmai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.

15. Rišamosios, birumą ir tankumą gerinančios medžiagos. Šitai grupei priklauso tokios medžiagos:

koloidinis silicio oksidas, silicio ddioksidas, bentonitas, kaolinitas, vermikulitas, perlitas.

Kol nėra sudaryta javų, išaugintų ekologiniuose ūkiuose maistingumo lentelių, galima naudotis įprastinių žaliavų maistingumo lentelėmis. Žinant pašarinių žaliavų drėgnį bei baltymingumą, pagal atitinkamas formules galima paskaičiuoti amino rūgščių koncentraciją. Tai padeda optimaliau sudaryti ekologinių lesalų receptūras paukščiams. (Aminorūgščių sutrumpinimai pateikti 3 puslapyje)