Partizaninis judėjimas Lietuvoje

Kaip pasireiškė desidentų judėjimas?

1. pirmoji demonstracija 1956m. Demonstracijas iššaukdavo sporto

pergalės, roko koncertai, pagrindinės tautinės, religinės šventės.

2. Kuriami kraštotyros būreliai, kurie prisidengdavo kultūros studijomis.

Vykdavo įvairios tautinės akcijos.

3. Labai populiarus būrelis – Romuva Vilniuje. Sukurtas 1969m. Uždarytas

1971m. Buvo rengiami didžiuliai skandalingi renginiai.

4. Viena didžiausių demonstracijų, įvykusi pabaltyje iki Garbačiovo laikų

1972m. Kaune susideginus R. Kalantai.. Laidotuvės virto politinėmis

deminstracijomis. Suimta apie 500 moksleivių ir studentų.

Po to dėl politinių motyvų susidegino dar apie 10 žmoniu.

K OO N S P E K T A S

Klaipėda

2004-05-05[pic]

———————–

Rezistencija- tai pavergto krašto visuomenės priešinimasis pavergėjui.

Rezistencijos etapai:

I etapas

1940 – 1941m. pirmoji sovietų okupacija, pasipriešinimas pasyvus, pavienis,

nereguliarus. LAF‘o sukilimas – Lietuvos aktyvistų frontas. Tikslas –

atkurti nepriklausomą Lietuvą.

II etapas

1941 – 1944m. Nacistinė okupacija, bandoma nesikišti, kad pasipriešinimo

judėjimas nebūtų įvertintas, kaip parama sovietams. Sustabdoma LAF‘o

veikla. Veikia sovietinių partizanų būriai. (kalaborantai – kai vietos

gyventojai tarnauja priešininkų pusei)

III etapas

1944 – 1990m. II sovietinė okupacija. Rezistencijos judėjimai veikė iki

nepriklausomybės akto atkūrimo (kovo 11d.)

Partizaninis judėjimas:

Yra aaktyviausia rezistencinio judėjimo pasireiškimo forma.

Etapai:

• 1944 – 1946m. pavasaris. Kuriasi stichiniai būriai (būriai kūrėsi

stichiškai). Partizanai veikė aktyviai. Ypač drąsiai užimdavo

miestelius. Vykdė viešas egzekucijas komunistams. Sukuriama Lietuvos

Laisvės armija (LLA)

• 1946 – 1948 m. susikuria ypač didelis bbūrių skaičius. Beveik visuose

regijonuose veikė partizaninis judėjimas. Didelių akcijų nerengiama.

Taupomos jėgos ir kuriami planai prisidėti prie vakarų Europos

ginkluotos jėgos.

• 1949 – 1952m. burių skaičius mažėja. Jėgos išseko dėl:

a) Sovietinių šnipų diegimo į būrius ir jų sunaikinimo

b) Dėl vakarų Europos karinės pagalbos nesulaukimo

Partizaninio judėjimo priežastys:

1. Nepatenkinti sovietais

2. Vykdoma radikali žemės reforma- kolektyvizacija. Valstiečiai

„išbuožinami“.

3. Lietuvių mobilizavimas į raudonąją armiją.

4. Masiniai areštai ir deportacijos

5. Tikėjimas Europos pagalba atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

6. Patriotizmas

Partizanai naudojo įvairius kovos būdus ir metodus

1. Ginkluota kova

2. Informacinių biuliotenių leidimas

3. Gyventojų informavimas

Viso partizaniniame judėjime dalyvavo 0,5 – 0,1% visų Lietuvos gyventojų.

II etape suvienytos partizanų jėgos, pradeda kurti aiškias struktūros

pagal kariuomenės pavyzdį. Didelis dėmesys skiriamas būrių ddrausmei.

3 laikotarpyje partizanų jėgos silpo, nes buvo aišku, kad, kad pagalbos iš

vakarų nesulauks.

Su partizaniniu judėjimu kovojo NKVD- sovietų saugumas. Buvo steigiami

specialųs būriai- stibų. Jų tarpe buvo ne tik sovietų saugumiečiai, bet ir

kolaborantai.

Desidentas – žmogus nepriklausantis esamam rėžimui. Tai ypač populiarus

kovos būdas sovietų sąjungos okupuotose valstyvėse.

Kodėl vyko desidentinis judėjimas?

1. Lietuva kultūrinė autonomija.

2. Falsifikuojama istorija.

3. Kovojama su naciais.

4. Draudžiamos religinės, tautinės šventės.

5. Įsigalį rusų kalba. 8dešimtmetyje įsigalidarželiuose

6. Ypač griežta cenzūra menui, literatūrai, dainoms. Įsigali sovietinis

realizmas.

7. Kovojama prieš užsienietišką muziką, madą, šokius.

8. Vykdomas darbo jėgos perskirstymas. Lietuviai – Rusijon. Rusai-

Lietuvon

9. Žmonės verčiami dirbti saugumo naudai.

10. Nepaklusnius bausdavo įkalindami į psichiatrines ligonines.