spaudos darudimas

Viniaus tuskalėnų vid. m-klos

10C klasės mokinės

Viktorijos Akambakaitės

LIETUVIŠKOS SPAUDOS DRAUDIMAS

1864-1904m.

Mokytoja: A.Braziulienė

Vilnius 2004m.

SPAUDOS DRAUDIMAS LIETUVOJE

Spaudos draudimas 1864-1904 metais Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo

kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl RAIDĖS. Caro valdžia visomis priemonėmis mėgino

įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą.

Lietuviai griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido , gabeno ir platino draudžia-

muosius raštus ir tokiu būdu sukūrė naują tautinę spaudą. Tai ssvarbus tautinės kultūros kovos laiko-

tarpis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir

apskritai kultūros istorijoje.

Lietuviškų spaudmenų reforma rusinimo tikslais buvo sugalvota ankščiau, bet pradėta vyk-

dyti 1863-1964 metų sukilimo malšintojo Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva.

Dar 1864m. pavasarį Muravjovas paskyrė komisiją lietuviškiems spaudiniams rusiškuoju

raidynu leisti. Ją sudarė lenkas Varšuvos lektorius St. Mikuckis, rusas J.Krečinskis ir du lietuviai:

A.Petkevičius ir R.Ivinskis. Talkinami Kauno gimnazijos direktoriaus, M.Navikovo, J.Šulgino ir

mokytojo Koširino, jie parengė lietuviškiems spaudiniams ppritaikytą rusų raidyną, kuris lietuvių

buvo vadinamas ,,graždanka’’ arba tiesiog ,,kirvukais’’ . 1864m. gegužės 14d. Muravjovas krei-

pėsi į carą ir gavo jo pritarimą lietuviškai spaudai lotyniškomis raidėmis uždrausti. Tais pačiais

metais išleista ir pirmoji lietuviška knyga rusų raidėmis (Abėcėlė žemaitiškai –– lietuviška). Forma –

liu spaudos draudimo pagrindu, pasinaudodamas karo padėties galiomis, pasirūpino Muravjovo

įpėdinis Vilniaus generalgubernatorius Kaufmannas.1865m. rugpjūčio 25d. jis paskyrė lietuviškoms

knygoms peržiūrėti komisiją, kuri nurodė, jog visa lietuviška raštija per pastaruosius 30 metų tarna-

vusi revoliucinei propagandai ,o jai vadovavęs vyskupas M. Valančius. Susitaręs su N.A. Miliutinu,

Kaufmannas 1965m. spalio 6d. raštu įsakė Vilniaus, Gardino, Kauno, Minsko, Vitebsko ir Mogiliavo

gubernatoriams prižiūrėti, kad būtų uždraustos lietuviškų spaudinių lotynų raidėmis spausdinimas,

įvežimas, pardavinėjimas ir bet koks platinimas.

Tuo pačiu jis įsakė Vilniaus cenzūros komitetui jo primtako Muravjovo žodinį paliepimą be

išsisukinėjimų vykdyti, o Vilniaus mokslo apygardai pavedė rūpintis išleisti kiek galima daugiau

liaudžiai knygų ir vadovėlių parašytų lietuviškai, bet ne rusų raidėmis. Kaufmanno prašymu rugsėjo

13-15d. vidaus reikalų mministras Valujevas slaptu aplinkraščiu draudimą išplėtė visai Rusijai, įsaky –

damas:

1.Visiems spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams nespausdinti

lietuviškų raštų lotyniškomis raidėmis;

2. Visose gubernijose neleisti draudžiamą spaudą įvežti, pardavinėti bei platinti;

3. Draudimą paskelbti visiems spaustuvių, litografų ir chromolitografų savininkams, o išspau-

sdintus raštus konfiskuoti.

Toks buvo oficialus spaudos draudimo pagrindas.

1866m. Valujevas pasirūpino jį papildyti caro įsakymu, įpareigojančiu ir mokslo reikalams ski-

riamus lietuviškus testus spausdinti vien rusų raidėmis.Tačiau ir šis įstatymas, kaip nurodo N.Biržiška,

įstatymu neskelbtas. 1871m. vasario 28d. ppanaikinus karo padėtį Lietuvoje, nustojo galioti visi to meto

suvaržymai , kurių daugumas iš naujo paskelbti įstatymo forma. Spaudos draudimo įstatymas nebuvo

paskelbtas. 1880m. balandžio 22d. buvo atšauktas ir caro įstatymas draudęs lotyniškų raidžių vartoji-

mą mokslo leidiniuose. Teisiškos galios neturintį spaudos draudimą rusų administracija toliau griežtai

vykdė.Liaudžiai atmetus naująjį raidyną, caro valdžia tiek nebesirūpino knygų spausdinimu, kiek drau-

džiamos spaudos persekiojimu. Spaudos draudimas virto akla priespaudos priemone. Per visą 40m.

laikotarpį pasirodė 54 leidiniai rusų raidėmis, kurių didesnė pusė išleista pirmame spaudos draudimo

dešimtmetyje. Lietuvoje atsirado knygnešiai, slapta periodinė spauda, steigėsi naujos slaptos spaudos

platintojų draugijos,didėjo bylų skaičius.Stiprėjantis pasipriešinimas ir nesiliaujančios pastangos lega-

liu būdu panaikinti spaudos draudimą pagaliau įtikino įtakingus rusų šviesuomėnės sluoksnius, net

pačią caro administracija tuo susirūpinti ir užbaigti užsitęsusią nenormalią padėtį,kurioje buvo laikoma

tik viena lietuvių tauta.

SPAUDA MOKYKLOSE

Pagal I.Kornilovo veiklą ir Vilniaus švietimo apygardos m-lų valdymo taisykles

1864m. buvo uždarytos visos katalikų parapinės ir kitokios nevalstybinės m-los, kuriose iki tol

neretai mokyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba Vilniaus gub. m-lose buvo visiškai uždrausta, o

Kauno gub. m-lose ji leista tik kaip pagalbinė pirmaisiais mokslo metais. Iš lietuviškos spaudos

leista naudoti tik maldaknyges ir elementorius rusiškomis raidėmis (kirilica). Kirilicos įvedimo

liet. raštui iniciatoriai buvo AA.Hiferdingas ir S.Mikuckis. Muravjovo 1864m. birželio 17d. nuro-

dymyu buvo uždrausta lot. Raidėmis spausdinti lietuviškus elementorius, nuo 1864m. lapkričio

23d visus pasaulietinio turinio leidinius. 1865m. vasario 15d.uždrausta platinti ankščiau cenzūros

apribotas 6 liet. knygas (tarp jų M.Valančiaus ,,Žemaičių vyskupystę’’).

PIRMOSIOS DRAUDŽIAMOS LIETUVIŠKOS KNYGOS (LEIDINIAI)

Pirmosios draudžiamos lietuviškos knygos išėjo 1865m. Lietuvoje. Čia savo politines

brošiūras spausdino ir M.Valančius; jose smerkė stačiatikybės brukimą ir prievartinę asimilia-

ciją. Prūsijoje buvo išleista ir švietėjiška jo beletristika. Jis sukūrė pirmąją nelegalią liet. knyg-

nešių organizaciją (veikė 1867-70). Iki 1883m. Lietuvoje buvo spausdinta daugiausia carizmo

iš esmės nesmerkianti rel. Literatūra; vienas jos leidimo ir platinimo svarbiausių organizatorių

buvo M.Sederavičius. Reikšmingiausi lietuviški leidiniai iki 1883m. : Kazanės universiteto iš-

leistas Antano Juškos knygos ,,Lietuviškos dainos’’(1880-82) ir ,, Svotbinė rėda veliuoniečių

lietuvių’’(1880).

Leisti spausdinti lot. raidėmis lietuviškas knygas pirmieji prašė : Valančius,

M.Miežinis, L.Ivinskis, taip pat Zavadskiai, P.Vileišis ir kt. Lietuvos inteligentai. Nuo 1881m.

kolektyvinius prašymus ėmė rašyti valstiečiai. Jų iki 1904m. buvo parašyta ne mažiau kaip 93.

Pirmieji per spaudos draudimo liberaliniai demokratiai period. leidiniai:

,,AUŠRA’’(1883-1886);

,,VARPAS’’(1889-1905);

,,LIETUVIŠKASIS BALSAS’’(1885-89);

,,GAZIETA LIETUVIŠKA’’(1879-80);

,,ŠVIESA’’(1887-88 IR 1890);

,,ŽEMAIČIŲ IR LIETUVOS APŽVALGA’’(1890-96);

,,TĖVYNĖS SARGAS’’(1896-1904);

,,APŠVIETA’’(1892-93);

,,NAUJA GADYNĖ’’(1894-96) IR KT.

,,AUŠRA’’

,,Aušra’’, pirmasis visuomeninis politinis ir literatūrinis liet. žurnalas lotynišku raidy-

nu . Ėjo 11883m. 03- 1886m.06 Ragainėje, Tilžėje. Leido – aušrininkai. Išėjo 40 numerių, su-

jungtų į 29 sąsiuvinius (buvo dvilypių ir trilypių numerių; visas komplektas turi 1331 puslapį).

Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Redagavo Basanavičius, J.Mikšas,

J.Šliūpas, M.Jankus ir J.A.Kalnėnas. Nelegaliai ,,Aušra’’ buvo platinama Lietuvoje, t.p. ir

tuose Rusijos imperijos miestuose, kur gyveno lietuvių inteligentų ir studentų; plito negausiai

(daugelis dvasininkų draudė knygnešiams ją gabenti ir platinti).

,,Aušra’’ buvo švietėjiškas, pasaulietinio pobūdžio buržuazinis liberalinis leidinys. Propa-

gavo D. ir M. Lietuvos lietuvių tautinį bendrumą. Smerkė carinę ir kitokią prievartinės liet. asi-

miliacijos politiką, reikalavo sulyginti liet. tautos teises su kitų Rusijos imperijos tautų teisė-

mis. Propagavo lituvių nac. savimonę ir savigarbą, priešino ją feodalinei unijinei tautos

sampratai , telkė liberalinę liet. inteligentiją, konsolidavo ją idėjiškai, siekė įtvirtinti jos

hegemoniją liet. nac. judėjime, reiškė luomų panaikinimo, valstiečių piliet. teisių sulyginimo su

kitais luomais idėją, propagavo prekybą ir amatus, smerkė feod. luomų sulenkėjimą, reikalavo

panaikinti liet. spaudos draudimą ir kurti mokyklas, spausdino romantinius ir realistinius

literatūros kūrinius, straipsnius liet. tautosakos ir liet. tautos istorijos klausimais. Žurnale

bendradarbiavo ~70 žmonių: be jau paminėtųjų , Mikalojus Akelaitis, Petras Arminas,

Stanislovas Dagilis, Aleksandras Fromas-Gužutis, Jonas Jablonskis, Jonas Juška, Vincas

Kudirka, Jonas

Mačys-Kėkštas, Maironis, Pranas Mašiotas, Stasys Matulaitis, Petras Vileišis

ir daugelis kitų.

KNYGNEŠIAI

Visus leidinius gabendavo į Lietuvą ir čia platindavo knygnešiai. Juos persekiodavo

valdžios pareigūnai. 1865-1904m. dėl lietuviškos spaudos įkliuvo 2854 asmenys, kai kurie iš jų po

kelis kartus (iš viso užfiksuota 3090 įkliuvimų) . Spaudos draudimas ,,daugiausia išjudino

žemutinius Lietuvos gyventojų sluoksnius, tuo prisidėdamas prie esminės lietuvių tautinio

judėjimo demokratizacijos’’ .

Knygnešių dėka draudžiama spauda pasklido ne tik po visą Lietuvą, jos kaimus ir miestus,

bet ppasiekdavo ir Latviją, Estiją, Peterburgą, Maskvą, Odesą, Mogiliovą ir kitas Rusijos imperijos

vietoves, kuriose gyveno lietuvių. Steigėsi gausios draudžiamos spaudos gabentojų, platintojų ir

skaitytojų organizacijos (M.Valančius, M.Sederavičius, S.Kušeliauskas; ,,Aušros’’ platintojų,

Garšvių bendrovė, ,, Atgajos’’, ,,Sietyno’’ , ,,Artojų’’ ir kt. draugijos, slaptos moksleivių bei

inteligentų draugijos). Įkliuvę dėl lietuvių spaudos 1866-1904m. buvo nubausti areštu valsčiaus

daboklėje-219 asmenų; areštu policijos areštinėje-647; kalėjimu-37; atidavimu policijos priežiūrai-

73 ir kalėjimu-35; ištrėmimu už savo ir kaimyninių gubernijų-117 ir kalėjimu-50; ištrėmimu į

europinės Rusijos šiaurės gubernijas ––30 ir kalėjimu-6; ištrėmimu į Sibirą-10 ir kalėjimu-1;

pinigine bauda-21; išteisinti-478; bylos, nutrauktos dėl caro manifestų-78; nežinoma, kaip baigėsi

byla-1189. Taigi represuotas buvo 2991 knygnešys.

Rusijos valdžios pareigūnai siekė, kad Prūsijos valdžia persekiotų kaip savo valstybinius

kaip savo valsybinius nusikaltėlius. Prūsijos policija sulaikydavo lietuviškų knygų siuntas,

areštuodavo knygnešius, juos pačius ir kaltinamąją medžiagą perduodavo Rusijos policijai.

MOTIEJUS VALANČIUS

Valančius Motiejus (1801m.02.28d. Nasrėnuose – 1875m.05.29d. Kaune ), rašytojas,

švietėjas, katalikų bažnyčios veikėjas. Kilęs iš valstiečių. Baigė Žemaičių Kalvarijos mokyklą,

1822-24m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, 1828m. baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų

seminariją. 1828-34m. Mozyriaus apskrities mokyklos, 1834-42m. Kražių g-jos kapelionas.

1840-42m. Vilniaus, 1842-45m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. 1845-1850m.

Varnių kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1850m. Žemaičių vyskupas ( 1850 – 64m.

Varniuose, nuo 1864 Kaune). Būdamas vyskupu, rūpinosi liaudies švietimu, organiza-

vo parapines mokyklas, reikalavo, kad jose būtų mokoma liet. kalba. Ragino kunigus dirbti

šviečiamąjį darbą, rašyti ir skelbti liet. knygas, rinkti tautosaką. Kovojo prieš girtavimą, organi-

zavo blaivybės d-jas. Prijautė 1863m. sukilimui, bet, carinės administracijos verčiamas,

paskelbė oficialų laišką, raginantį valstiečius jame nedalyvauti. Tačiau caro valdžia

Valančiumi nepasitikėjo, įtarė slapta remiant sukilėlius ir todėl vyskupystės centrą perkėlė į

Kauną. Uždraudus liet. spaudą, Valančius rūpinosi liet. knygų leidimu Prūsijoje ir platinimu

Lietuvoje (sukūrė knygnešių ir spaudos rėmėjų katalikiškos krypties organizaciją, kuri veikė

Kauno gub.). Už priešinimąsi caro valdžios politikai buvo baudžiamas piniginėmis baudomis,

sekamas policijos.

ETNINIŲ LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS

IR MODERNIOSIOS LIRTUVIŲ TAUTOS

FORMAVIMASIS

<.> Nuo Kalvių

per LLietuvą lig Vilniaus jau teiraujas:

ar Daukantas dar nepraėjo? Buvo

pakilęs gandas, kad kažkoks Jaunuolis

pro Mosėdį, Šates, pro Kalvariją

nutraukęs likn Telšių.

O kitą sykį

plačiai kalbėta, kad, girdi, jau grįžęs

ir kad parnešęs ,,Būdą’’ , ,,Abėcėlę’’ ,

,,Ugnies knygelę’’ ir maišelį sėklų,

ir kad kažkur dabartės prie Papilės

jis vaikšto pavenčiais ir sėja girią.

Nelengvas darbas, brač!

O Vilniuj vėlgi

būk matę jį prie Universiteto

ant laiptų sėdint. Sako, nusiavęs

ir apavą iškratęs – ak, ar girdit –

pakrikštydamas Lietuvos žeme

tą Pažinimo Medį, ant šakų jo

užpildamas gyvybės.

Anava

ar tik ne Daukantas? Nubėk, vaikeli,

įduok jam žodį, kol dar turim.

J.MARCINKEVIČIUS. Pažinimo medis//Raštai

V., 1982. T. 3. P. 107-108

LITERATŪRA

1. Tarybinė Lietuvos enciklopedija.

2. ,, Knygnešiai’’ 1999m..

3. ,, Lietuva ir pasaulis’’ 12kl. 2001m.

4. www.spaudos.lt/istorija/SD išsamiau.htm

5. www.ualgiman.tinklapis.lt/spaudos draudimas.htm

6. V.Biržiška. Lietuvių golgota.

TURINYS

Spaudos draudimas Lietuvoje………………………2-4psl.

Spauda mokyklose…………………………5psl.

Pirmosios draudžiamos liet. knygos(leidiniai)…………………6psl.

,,Aušra’’…………………………7psl.

Knygnešiai…………………………8psl.

M.Valančius …………………………9psl.

J.Marcinkevičiaus eil. …………………………10psl.

Literatūra …………………………11psl.