Lietuvos Respublikos prezidentai

Antanas Smetona (1874- 1944)

Gimė 1874m. rugpjūčio 10d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Užulėnio kaime.

Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija). 1893m. baigė Palangos progimnaziją. Įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją, iš kurios buvo pašalintas. 1897m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Universitetą baigė 1902m.

Grįžo į Lietuvą ir dirbo Vilniaus Žemės banke.

1902- 1907m.- Lietuvių demokratų partijos narys.

1905m. gruodžio 4-5d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.

1907-1913m. redagavo „Vilties“ laikraštį, 1914-1915m.- „Vairo“ žurnalą. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“.

Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. Redagavo „Lietuvos aido“ laikraštį.

1917m. rugsėjo 18-22d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku (1917-1919m.). 1918m. vasario 16d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Nuo 1919m. balandžio 4d. iki 1920m. birželio 19d.- pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas.

1920-1924m.- Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.

1921-1924m. redagavo įvairius leidinius, tarp jų „Vairo“ žurnalą. 11923m. lapkritį valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro kritinio straipsnio publikavimą „Vaire“.

1924m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.

1924m.- Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjas. 1925-1926m. buvo šios sąjungos pirmininkas.

1926m. išrinktas į III Seimą.

1923-1927m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės ffilosofiją, lietuvių kalbos stilistiką.1926m. tapo docentu. 1932m. A. Smetonai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro laipsnis.

1926m. gruodžio 17d.- vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. Perversmo dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Perrinktas 1931 ir 1938m. Prezidentu išbuvo iki 1940m. birželio 15d.

1924-1940m.- Tarptautinio banko valdybos pirmininko pavaduotojas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.

Paskelbė originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslo darbų.

1940m. birželio mėnesį pasitraukė į Vokietiją, vėliau- į Šveicariją ir pagaliau- į JAV.

Žuvo 1944m. sausio 9d. gaisre Klivlende.

Aleksandras Stulginskis (1885- 1969)

Gimė 1885m. vasario 26d. Raseinių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje, Kutalių kaime.

Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje. 1904m. baigė keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases, 1908m.- Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos ffilosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. 1913m. baigė Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas.

1917m. rugsėjo 18-22d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau- Valstybės Taryba). 1918m. vasario 16d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai.

Redagavo „Viensėdžio“ žurnalą, „Ūkininko“ laikraštį.

Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos ssteigėjų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.

II Mykolo Šleževičiaus (1918 12 26- 1919 03 12) Ministrų kabinete- ministras be portfelio.

III Prano Dovydaičio (1919 03 12- 1919 04 12) Ministrų kabinete- Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras.

IV Mykolo Šleževičiaus (1919 04 12- 1919 10 07) Ministrų kabinete- žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.

1919m.- vienas Ūkio banko steigėjų.

I Seimas (1922m.) A. Stulginskį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, II Seimas jį perrinko Prezidentu (1923 06- 1926 06).III Seimo Pirmininkas (1926 12- 1927 04).

1927m. iš politinio gyvenimo pasitraukė, tvarkė savo ūkį Kretingos valsčiaus Jokūbavo dvare. 1926- 1941m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ tarybų narys.

1941m. birželio 13d. okupacinės sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, į Rešiotus. 1952m. nuteistas kalėti 25m., bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos ATSR sandėlininku Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje.

1956m. A. Stulginskiui leista grįžti į Lietuvą. 1957- 1959m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje. Mirė 1969m. 09 22d. Kaune.

Kazys Grinius (1866- 1950)

Gimė 1866m. gruodžio 17d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime.

Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893m.- Maskvos uuniversiteto medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889m.).

Dar nebaigęs studijų, 1892m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

1893m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau- į Naumiestį. 1898- 1903m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905m. gyveno Vilniuje, 1906m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908-1910m. gyveno Vilniuje. 1910m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio.

1914-1919m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1000 tautiečių.

1919m. grįžo į Lietuvą.

Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys.

1920 06 19- 1922 02 02 vadovavo VI Ministrų kabinetui.

1922m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju.

1926m. birželio 7d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo iki 1926m. gruodžio 17d. perversmo.

Vėliau dirbo Kauno savivaldybėje.

Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

1944m. pasitraukė į Vakarus. 1947m. atvyko į Čikagą ((JAV).

Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906m.).

Mirė 1950m. birželio 4d. Čikagoje.