Jungtinių Tautų Organizacija

Jungtinių Tautų Organizacija (the United Nations Organization) buvo įkurta 1945m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis šios Organizacijos tikslas, tuo metu atrodęs tarsi miražas tautų nesantarvės fone- stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus.

1945m. spalio 24d. 51 valstybė įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją. Šiandieną į šios tarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės- 188 šalys (1999-09-16).

Terminą „Jungtinės Tautos“ sugalvojo JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas.

JTO stengiasi palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje, plėtoti draugiškus tautų santykius ir bbendradarbiavimą sprendžiant tarptautines ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas, skatinti ir plėtoti pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms.

Jungtinės Tautos- pavyzdžio žmonijos istorijoje neturinti pasaulinio tarptautinio bendradarbiavimo sistema, įsipareigojusi kovoti prieš karus, puoselėti ir stiprinti žmogaus teises, remti teisingumą ir tarptautinę teisę, stiprinti socialinę pažangą ir draugiškus santykius tarp tautų. JTO yra centras, padedantis šalims derinti savo veiksmus šių tikslų įgyvendinimui.

Pagrindinis JTO dokumentas- Chartija- buvo parengtas ir pasirašytas 51 vyriausybės atstovų San Franciske 1945m.

JTO Chartija apibrėžia keturis pagrindinius oorganizacijos tikslus: išlaikyti tarptautinį saugumą ir taiką; vystyti draugiškus ryšius ir santykius tarp tautų; bendradarbiauti sprendžiant tarptautines problemas ir bendromis jėgomis skatinti pagarbą žmogaus teisėms visose šalyse bei centralizuotai atstovauti bet kokių tarpusavio santykių harmonizavimui.

Chartija skelbia, kad Jungtinių Tautų nnarėmis gali tapti visos taiką mylinčios šalys, kurios prisiima JTO įsipareigojimus ir sugeba juos vykdyti. Visos Jungtinių Tautų narės yra suverenios valstybės. Kiekviena valstybė, JTO narė, nežiūrint jos dydžio, turtingumo, politinių pažiūrų skirtumo, turi tik vieną balsą. Jungtinės tautos nėra pasaulį valdanti organizacija, ji taip pat neleidžia įstatymų. Tačiau būtent JTO vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant tarptautinius konfliktus, formuoja tarptautinės politikos prioritetus, taigi, visas pasaulis tam tikra prasme yra veikiamas šios organizacijos.

JTO valdo šeši pagrindiniai valdymo organai. Penki iš jų- Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba ir Sekretoriatas- yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke. Šeštasis- Tarptautinis Teismas- Olandijos mieste Hagoje.

Generalinė Asamblėja yra pagrindinis svarstymo organas. Pagrindinės Generalinės Asamblėjos funkcijos ir įgaliojimai yra šie:

1) svarstyti ir ssiūlyti bendradarbiavimą ir tarptautinę taiką bei saugumą palaikančius principus, taip pat nusiginklavimo bei ginkluotės sumažinimo klausimus;

2) skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautinį politinį bendradarbiavimą, tarptautinės teisės plėtojimą ir sisteminimą, pagrindinių žmogaus teisių garantavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo ir sveikatos srityse;

3) teikti pasiūlymus, kaip spręsti kiekvieną, nepriklausomai nuo ją sukėlusių priežasčių, problemą, kuri galėtų pakenkti draugiškiems santykiams tarp tautų.

Pirminis Saugumo Tarybos uždavinys yra tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Pagrindinės Saugumo Tarybos funkcijos ir įgaliojimai:

1) palaikyti tarptautinę ttaiką ir saugumą;

2) nagrinėti iškilusius ginčus ir konfliktines situacijas;

3) rekomenduoti būdus, kaip spręsti ginčus;

4) kurti ginkluotės kontrolės planus;

5) raginti valstybes imtis sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijos sustabdymui;

6) esant būtinybei, imtis karinių veiksmų;

7) vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas.

Pagrindinis Ekonominės ir Socialinės Tarybos uždavinys- skatinti tarptautinę kooperaciją ir šalių vystymąsi. Pagrindinės Ekonominės ir Socialinės tarybos funkcijos ir įgaliojimai yra šie:

1) būti pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobūdžio klausimai;

2) vykdyti ir inicijuoti tyrimus, teikti rekomendacijas ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo, sveikatos klausimais;

3) ugdyti pagarbą visų žmonių teisėms ir laisvėms.

Globos Taryba buvo įsteigta kuriant tarptautinę globos sistemą ir siekiant užtikrinti tarptautinę globojamų teritorijų priežiūrą.

Tarptautinis Teismas, taip pat žinomas Pasaulio teismo vardu- yra pagrindinis teisminis Jungtinių tautų organas. Teismas sprendžia teisminius šalių ginčus.

Sekretoriatas atlieka savarankišką ir administracinį darbą, kurio pagrindines kryptis nustato Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba ar bet kuris kitas Jungtinių Tautų Organizacijos valdymo organas.

Taikos išsaugojimas yra pats svarbiausias JTO uždavinys ir šios organizacijos veiklos prasmė.

Vienas iš pagrindinių Jungtinių tautų tikslų- pasiekti visuotinį nusiginklavimą ir absoliutų masinio naikinimo ginklų uždraudimą.

Vienas iš pirmųjų didelių Jungtinių Tautų laimėjimų žmogaus teisių srityje buvo tai, kad 1948m. gruodžio 10d. Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro įįstaigą Generalinė Asamblėja įsteigė 1951m. ir nuo to laiko ši įstaiga parėmė daugiau kaip 30 milijonų pabėgėlių.

1973m. buvo įkurta Jungtinių Tautų Sudano-Sahelio agentūra, kuria buvo siekiama gaivinti nuo sausros nukentėjusias Vakarų Afrikos šalis.

Kasmet besivystančioms šalims Jungtinės Tautos skiria daugiau kaip 10 bilijonų JAV dolerių.

Daugiau kaip 550 nepaprastai plataus spektro projektų 100 šalių pastaraisiais metais buvo skirti moterims.

Penkis kartus Nobelio taikos premijos laureatais tapo Jungtinių Tautų Organizacija arba savarankiškos jos šeimos agentūros.

Lietuva JTO nare tapo 1991m. Tuomet Lietuvos Respublikos reikšmė tarptautinėje politikoje smarkiai išaugo. Lietuva remia pastangas sustiprinti Jungtinių Tautų finansinį ir administracinį pajėgumą.

Jungtinės Tautos vaidino ir tebevaidina be galo svarbų vaidmenį siekiant tarptautinio stabilumo, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo visiems pasaulio gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo bei jų sprendimo.