Senovės Egipto architektūra – piramidės,kolonos, teatrai…

Senovės Egipto architektūra – mokslininkų sunkiai įminamas

architektūrinis stebuklas!Vos tik išgirdę žodį Egiptas, pagalvojame

apie piramides.Tai šios šalies, ir kone viso Afrikos žemyno simbolis.

Egipto piramidės – vienas iš septynių Pasaulio stebuklų. Šie statiniai

ne tik pribloškia stulbinančia išvaizda ir sudėtingais piešiniai, bet

ir sukelia labai daug klausimų apie jų kilmę. Pagal visiems žinomus

faktus, jas pastatė dar gilioje senovėje Egipto vergai. Egipto

piramidžių kilmė dar iki šiol sukelia daug klausimų. Atidžiau

patirynėjus šiuos galingus statinius, surandama labai idomių sutapimų.

Iš vienos pusės žiūrint, susidaro lygai 30° kampas ties Nilo delta.

Dar vienas labai idomus faktas tas, kad piramidės skleidžia didelę

radiaciją ir jų spinduliuojama energija siekia net kosmoso platybes.

Mokslininkai tyrinėję Egipto piramides rado neaiškios struktūros

kažkokios būtybės piešinį. Piramidėse yra rasta radioaktyviojo smėlio,

kuris kelia didelę radiaciją, nuo kurios prasideda įvairūs sutrikimai.

Tai yra vienas ir vienintelis iš stebuklų, apie kurio išvaizdą, dydį

ir formą reikia spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs

stebuklas.

Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje,

dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų

driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo

oazės.

Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kapui piramidę, buvo III

dinastijos faraonas Džoseras. Tai buvo šešiø pakopų pastatas, kurio

šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės

statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas,

patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą

Imhotepui su jjo statula.

Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia

iš jų – Cheopso piramidė. Manoma, kad ši piramidė pastatyta apie

2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147

metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)

ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės

ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos

pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai

nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir

Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas

kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000

kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti

kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės. Ir

visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides

nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų

didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir

0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.

Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.

Panagrinėkime, kaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo

piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose

griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos

drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis

papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų. Čia pat

juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių

rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau

aptašyti bblokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą

juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir

žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį,

vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa tai – nepaprastai varginantis

darbas, nes darbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys

mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.

Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis,

iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau

statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų

užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas

teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba

spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.

Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –

kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.

Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai

nušlifuotomis ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto

saulëje šios plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono

didybę.

Tai yra vienas ir vienintelis iš Stebuklų. Tai vienas ir

vienintelis Stebuklas, apie kurio išvaizdà, dydį ir formą nereikia

spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs Stebuklas.

Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje,

dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų

driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo

oazės.

Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kapui piramidę, buvo III

dinastijos faraonas Džoseras. Tai bbuvo šešiø pakopų pastatas, kurio

šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės

statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas,

patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą

Imhotepui su jo statula.

Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia

iš jų – Cheopso piramidė. Manoma, kad ši piramidė pastatyta apie

2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147

metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)

ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės

ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos

pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai

nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir

Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas

kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000

kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti

kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės. Ir

visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides

nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų

didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir

0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.

Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.

Panagrinėkime, kaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo

piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose

griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos

drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis

papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų. Čia pat

juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių

rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau

aptašyti blokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą

juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir

žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį,

vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa tai – nepaprastai varginantis

darbas, nes darbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys

mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.

Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis,

iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau

statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų

užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas

teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba

spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.

Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –

kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.

Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai nušlifuotomis

ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto saulëje šios

plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono didybę.

Antra pagal dydį – faraono Chefreno (arba Chafros) piramidė. Ji

8m mažesnė negu Cheopso, bet mažiau apgriuvusi. Netoli jos yra žymusis

sfinksas.

Gizos piramidės ir Sfinksas.

Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės

statytos prieš daugiau nei 2500

metų prieš Kristų. Bet stebėtinas yra

ne tik piramidžių amžius. Iki šiol nėra atsakymo į klausimą – kaip

piramidės buvo pastatytos? Mes manome, kad jos buvo didžiuliai kapai,

statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis.

Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų

gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos

medicininės paslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai

duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo

vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną,

kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo

neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo

samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės

buvo statomos pagal iš anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė

Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų

atgabenimui. Nepaisant visų surinktų įrodymų, vis dar yra netikinčių,

kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius

statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų

atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro.

Egiptiečiai nei garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė

tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami

pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip

dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo

perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir

garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žemės ir dangaus, jungiantis

mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas

kapas. Laidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido

garbinti faraoną ilgai po jo, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad

suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į

‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio

Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jūs pamatysite schemą, kaip

visa tai atrodė). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną

dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.

[pic]

Cheopso piramidė

Seniausia piramidė Gizoje ir didžiausia visame Egipte 146 m

aukščio didžioji Khufu piramidė, pastatyta 2570 m. pr. Kr. Per 46

šimtmečius jos aukštis tesumažėjo 9 metrais. Piramidės konstrukcijai

panaudota 4,6 milijonai akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria

vidutiniškai 2,5 tonos. Nors piramidės viduje nėra daug dėmesį

traukiančių objektų, vis dėl to apsilankymo tokio seno statinio viduje

įspūdžiai bus nepamirštami, nors toks pasivaikščiojimas yra visiškai

neįmanomas, jeigu kenčiate net nuo lengviausio laipsnio

klaustrofobijos. Šiaurinėje dalyje esantis piramidės įėjimas

koridoriumi žemyn veda link nebaigto kapo (paprastai uždarytas), apie

100 m ilgio ir esančio apie 30 m žemiau piramidės. Už 20 m nuo įėjimo

yra aukštyn kylantis 1,3 m aukščio ir 1 m pločio koridorius, kuris

veda į Didžiąją galeriją, kuri yra 47 m ilgio ir 8,5 m aukščio. Taip

pat yra mažesnis horizontalus praėjimą,kuris veda į karalies salę. Kai

pakilsite Didžiąja galerija į Karaliaus salę, atkreipkite dėmesį į

viršuje esančių akmens blokų sujungimo tikslumą. Skirtingai negu

likusi piramidės dalis, pagrindinė kapavietės salė yra pastatyta iš

raudonojo granito blokų. Stogas, kuris sveria daugiau kaip 400 tonų,

sukonstruotas iš 9 didžiulių granito stulpų, atskirtų tarpais taip,

kad apsaugotų salę nuo didžiulio lubų svorio. Oras šioje patalpoje yra

gaivus, kadangi patalpos vėdinimui buvo numatytos angos šiaurinėje ir

pietinėje sienose.

Į Rytus nuo Piramidės yra Karalienės piramidės – trys apie 20 m

aukščio statiniai, kurie daug kam atrodo tik kaip piramidės formos

akmenų krūva. Šios piramidės buvo statomos kaip kapavietės Khufu

žmonoms ir seserims.

Sfinksas

Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti Sfinkso paskirtį, yra tiek

pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą. Sfinkso

pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į

Khafre piramidę, o pastarųjų metų geologiniai ir archeologiniai

tyrimai įrodė, kad Sfinksas buvo išskaptuotas iš akmens valdant

faraonui, greičiausiai tam, kad atspindėtų pagrindinius to faraono

valdymo bruožus, kadangi sfinkso galvos apdangalas yra toks,kokį

nešiojo šeimos nariai.

Iš ankstyvųjų keliautojų užrašų galime spėti, kad sfinksas neteko

nosies XI – XV amžiuje, nors kai kurie dėl šio sužalojimo kaltina

Napoleoną. XIX amžiuje dalis nukritusios barzdos buvo išvežta iš

Egipto, ir dabar saugoma Britų muziejuje Londone.

Šiuo metu Sfinksą kamuoja kur kas didesnės problemos, nei prarasta

nosis. Jo ‘ligą’ galima pavadinti akmens vėžiu, kadangi sfinksas

ardomas iš vidaus. Dvi labiausiai tikėtinos šios ligos priežastys –

užterštumas ir kylantys požeminiai vandenys. XX amžiuje keletą kartų

buvo bandoma Sfinksą restauruoti, tačiau ttie bandymai dažnai tik dar

labiau pakenkdavo.

Seti I šventykla

Seti I šventykla pastatyta iš klinčių ir smiltainio blokų pagal

neįprastą “L” formos planą, joje yra 7 šventovės. Ši šventykla buvo

pastatyta Seti I (XIX dinastija), tačiau kai dekoraciją ir kai kurias

detales baigė jo sūnus Ramzis II. Į šventyklą būdavo patenkama per

pirmąjį piloną, kuris stovėjo priešakyje įlankos, jungiančios

šventyklą su Nilo upe. Kieme vis dar galima pamatyti Ramzio II kovų

scenas, išpieštas ant sienų ir du šulinius, skirtus dvasininkų

apsiplovimo ritualui. Antrasis, panašaus dydžio pilonas stovėjo

priešais portiką, kurio nišose buvo Ramzio II, pavaizduoto Ozyrio

pavidalu, statulos. Iš antrojo kiemo galima patekti į administracinių

pastatų ir sandėlių kompleksą, kur taipogi buvo audiencijos salė, su

specialiomis pakylomis karaliaus sostui. Seti I laikais buvo 7 durys,

vedančios į 7 šventoves, dedikuotas Seti I, Ptah, Ra – Harakti, Amonui

–Ra, Ozyriui, Izidei ir Horui. Ramzis II paliko tik vieną pagrindinį

ir vieną, mažesnį, šalutinį įėjimus.

Iš karto už Seti I šventyklos yra užslaptintas įdomus statinys,

vadinamas Ozyrionu, kuris buvo atrastas 1903 m.. Ozyrionas, manoma,

buvo sukonstruotas Seti I, o dekoruotas vėliau jo vaikaičio Merenptah.

Šis monumentas turėjo originalų stogą, vienintelis įėjimas į jį buvo

per ilgą skliautuotą koridorių, dekoruotą scenomis iš “Vartų knygos”

ir prasidedantį nuo šiaurinės Seti šventyklos sienos. Koridoriaus gale

staigus posūkis nuveda į dvi sales, dekoruotas scenomis iš “Mirusiųjų

knygos”, mitologijos ir aastronomijos. Šiandien lankytojai į Ozyrioną

gali patekti mediniais laiptais, esančiais pietinėje didžiulės

centrinės salės pusėje. Centrinė salė pastatyta iš smiltainio, bet

joje dar yra 10 milžiniškų raudono granito kolonų (kiekviena 2.6 m.

skersmens), remiančių masyvius stogo blokus. Centrinė salės dalis yra

sala, kuri galėjo būti atskirta nuo likusios pastato dalies grioviu,

pilnu vandens. Salos gale buvo sarkofagas ir pridengta skrynia,

leidžiantys daryti prielaidą, jog šis pastatas buvo pseudo laidojimo

rūsys. Ozyrionas buvo interpretuojamas kaip dievo Ozyrio kenotafas

(simbolinis antkapinis paminklas be kapo). Kadangi šis statinys buvo

“palaidotas” po kalva, įmanoma, kad centrinė salė buvo sukonstruota,

kad simbolizuotų didįjį Ozyrio mitą, kuris pasakoja, kad dievas Ozyris

buvo palaidotas saloje, esančioje pirmapradžiuose vandenyse.

Džozerio laidojimo kompleksas

Laiptuotoji Džozerio piramidė, pastatyta apie 2650 m. pr. Kr.

vyriausiojo faraono architekto Imhotepo, yra seniausias Egipte ir

greičiausiai visame pasaulyje monumentas iš akmens. Iki šiol tai yra

pagrindinis Sakkaros akcentas. Tobulas Imhotepo sugebėjimas panaudoti

akmenį ir jo bandymas pakeisti egiptiečių kapaviečių įrengimo būdą

visiškai kita linkme pakreipė visą Egipto architektūrą. Piramidė buvo

pradėta statyti kaip paprastas kvadratinis statinys, o dabartinę formą

ji įgavo praėjusi šešias statybos ir perstatymo stadijas. Kiekvienoje

stadijoje statytojų darbas įgaudavo vis daugiau slaptumo, kartu

tobulėjant statytojų įgūdžiams perkelti, prijungti ir sutvirtinti

didžiulius akmeninius blokus. Pirmoji šešių pakopų piramidė buvo

pastatyta 60 m aukščio, ir buvo pagražinta baltomis klintimis.

Laiptuotoji piramidė yra pagrindinis Džozerio laidojimo komplekso

akcentas. Pats kompleksas užėmė

15 hektarų plotą, ir buvo apsuptas

1645 m ilgio siena. Sienos likučiai yra išlikę iki šių dienų, jų

aukštis – apie 5 m, o pietrytiniame kampe siena buvo atstatyta iki

buvusio 10 m aukščio. Keturiolika durų imitacijų, atliktų pagal tikrų

medinių durų atitikmenis, buvo skirtos tam, kad faraono ka arba

lydinčioji dvasia galėtų ateiti ir išeiti kada panorėjusi. Gyviesiems

yra skirtas tik vienas įėjimas į piramidę, pietrytiniame komplekso

kampe, per vestibiulį ir ilgą koridorių tarp kolonų. Yra išlikusios 40

kolonų, kurias siekta padaryti panašias į papiruso stiebus. Sienos

buvo aatstatytos, tačiau statinių apsaugai skirtos lubos yra pastatytos

iš šiuolaikinio betono. Pagrindinio įėjimo salės stogą laiko keturios

įspūdingos kolonos, ir taip pat čia pamatysite imituotas ka skirtas

duris

Didysis pietinis kiemas

Pro pagrindinio įėjimo salę pateksite į didįjį pietinį kiemą,

didžiulę atvirą teritoriją, esančią šalia pietinio piramidės krašto,

kur atstatytas sienos fragmentas, vaizduojantis kobras. Kobra arba

„uraeus“ buvo Egipto karališkosios valdžios simbolis ir atstovavo

deivei Wadjet kaip spjaudantis ugnimi pasiuntinys, kurio užduotis yra

apsaugoti faraoną. Išsirietusi kobra su išpūstu pagurkliu buvo

naudojama kaip karališkųjų galvos apdangalų ar karūnos elementas.

Prie ppiramidės pagrindo yra altorius, o kiemo centre yra dvi

akmenimis pažymėtos B raidės formos. Ritualų metu šiuo keliu turėjo

prabėgti faraonas, kad įrodytų savo šaunumą ir gebėjimą valdyti. Tokie

ritualai buvo šventės Heb-Sed dalis, kuri paprastai būdavo rengiama,

praėjus 30 faraono viešpatavimo metų, ir reiškė simbolinį faraono

atnaujinimą ir jo valdžios pripažinimą, išreikštą valdininkų,

atvykusių iš viso Egipto. Heb-Sed elementai buvo perkelti į Džozerio

laidojimo kompleksą, kad įamžinti jo nuolatinį atsinaujinimą

amžinybei.

Pastatai rytinėje piramidės pusėje taip pat susiję su šia švente, ir

tai yra Heb-Sed kiemas. Šie pastatai yra Žemutinio Egipto relikvijos,

o pastatai vakarinėje pusėje simbolizavo Viršutinįjį Egiptą. Visi šie

statiniai buvo skirti Egipto dievų dvasioms, kurios susirinkdavo

stebėti faraono atgimimą šventės ritualų metu.

Šiauriniame Heb-Sed kieme yra Šiaurės rūmai ir Pietų rūmai, kurie

vėlgi simbolizuoja Žemutinį ir Viršutinįjį Egiptą, ir kartu visos

šalies vienybę. Švientieji abiejų regionų augalai vaizduojami

kolonose; Šiaurės rūmuose vaizduojami papirusai, o Pietų rūmų kolonų

viršūnė yra lotoso formos. Pietų rūmuose taip pat yra vienas iš

ankstyviausių turistų užrašų ant sienų pavyzdžių iš Ramzio II valdymo

laikų (maždaug 47 Ramzio II valdymo metai, 1500 metų po Džozerio

mirties). Hadnakhte, karališkasis raštininkas, išreiškė savo pagarbą

Džozeriui ‘maloniai keliaujant į vakarus nuo Memfio’.

Pompėjos kolona

Pompėjos kolona – maždaug 25 m. raudono granito kolona, kurios

perimetras 9m, buvo pastatyta imperatoriaus Diokleteno garbei. Tai

buvo didingas statinys, kurio požeminėse galerijose buvo palaidoti

šventieji dievo Apio buliai ir buvo pastatyti trys sfinksai. Po

pralaimėjimo Julijui Cezariui civiliniame kare, Pompėjus pabėgo į

Egiptą, kur 48 m. pr. Kr. buvo nužudytas. Vėliau viduramžių

keliautojai tikėjo, jog jis buvo palaidotas čia. Ši kolona –

aukščiausias antikinis monumentas Aleksandrijoje.

Romėnų teatras

Romėnų teatras – gerai išsilaikęs statinys su galerijomis,

mozaikinėmis grindimis, marmurinėmis kėdėmis žiūrovams, kur tilpdavo

iki 800 žmonių. Ptolomėjų laikais čia buvo Pano parkas ir malonumų

sodas. Įrašai teigia, kad ši vieta kartais būdavo naudojama imtynių

konkursams. Teatrą sudaro trylika balto marmuro, importuoto iš

Europos, pusrutulio formos aukštų. Jo kolonos padarytos iš žalio

marmuro, įvežto iš Azijos, ir raudono granito, importuoto iš Asuano.

Užkulisiai abiejose scenos pusėse dekoruoti mozaikine danga. Einant

nuo teatro žemyn, galima pamatyti masyvias arkas ir akmenines sienas,

romėnų vonių mūrą ir jų namų liekanas.

[pic]