Graikijos Istorija

GRAIKAI

Olimpo kalnas – graikų dievų buveinė, taippat aukščiausias Graikijos kalnas

(2920 m.).

Antikinę Graikiją sudaro 7 sritys: Peloponesas, Atika, Beotija, Tesalija,

Makedonija, Trakija, Jonija.

Šalis tetinka: avims, vynuogėms ir alyvmedžiams auginti.

Daugelis graikų buvo: žvejai, pirkliai, jūreiviai.

VI tūkst. pr. kr. į Graikiją, Kretą, Egėjo jūros salas atsikelia žemdirbiai

(iš Mažosios Azijos). Prasideda neolito era. Šios senosios civilizacijos

vadinamos: HELADĖS (žemyno Graikija, Peloponesas ir gretimos salos),

KIKLADŲ (Kikladų salos), MINO (pagal legendinio Kretos karaliaus vardą).

Mino civilizacija (3000-1450 m. pr. kr.). Kretiečiai iš pradžių buvo garsūs

kviečių, miežių, vynuogių ir alyvų augintojai – vėliau tapo jūrų

plaukiotojais, valdančiais prekybą Egėjo jūroje. 2000 m. pr. kr. imti

statyti dižiuliai ir prabangūs rūmai be įtvirtinimų. 1450 m. pr. kr. staiga

Kretos civilizacija dingsta, tikriausiai ją sunaikina Mikėnų achajų

galybės, o galbūt stiprus žemės drebėjimas. Gamtos kataklizmą, kuris tuo

metu sunaikino Teros – Santorio salą, kai kas laiko Atlantidos mitu.

II tūkst. pr. kr. po Aziją ir Europą pasklinda indoeuropiečiai, tarp jų

germanų, slavų, graikų protėviai. Tie kurie apsigyvėno Graikijoje vadinami

jonėnais (apie 2000 m.), achajais (apie 1900m.), dorėnais (apie 1100 m.);

istorikai ddavė jiems bendrą vardą helėnai. Romėnai juos vėliau pavadino

graikais.

Achajai įsikuria Peloponese apie 1900 m. pr. kr. (miestai: Tirintas, Argas,

Mikėnai)

1600 – 1100 m. pr. kr. Egėjo jūrojo viešpatauja achajų civilizacija, dar

vadinama mikėnų. Iš pradžių vertėsi: žemdirbyste, gyvūlininkyste – vėliau:

jūreivyste.

1450 m. pr. kkr. achajai sužlugdo Kretos civilizaciją ir apie 1200 m. pr.

kr. sugriauna Trojos miestą (po apgulties trukusios 10 metų).

1100 m. pr. kr. Mikėnų civilizacija pasiduoda Dorėnų civilizacijai. Egėjo

rūmų pasaulis nugrimzdo užmarštin – jis tapo kitoks .

1100 m. pr. kr. – 9 a. pr. kr. – graikų viduramžiai (tamsieji šimtmečiai).

Nuo 1100 m. pr. kr. bronzinius ginklus pakeičia geležiniai, keramika imta

puošti geometriniais motyvais, mirusieji vis dažniau deginami.

Rašytiniai šaltiniai: „Iliada“ ir „Odisėja“. „Ilijadoje“ pasakojama apie

Trojos karą. Trojos kare pasižymėjo Odisėjas – Itakės karalius ir kitas

graikų karalius Achilas, kuriam pavyksta nukariauti Trojos didvyri Hektorą.

„Odisėja“ pasakojimas apie Odisėjo (lot. Uliso) sugrįžimą į tėvynę.

Artėjant 9 a. pr. kr. graikų pasaulis persiorientuoja į miestus, valstybes

(graik. – polis).

Nuo 8 a. iki 5 a. pr. kr. prasideda intensyvi kolonizacija Viduržiemio

jūros ššiauriniuose krantuose bei Juodosios jūros pakantėse. Graikai pradeda

bėgti iš savo miestų dėl derlingos žemės stygiaus. Kolonizacijos principas:

svarbiausias miestas, metropolis, paskiria išsikeliantiems piliečiams vadą,

kuris vertas tapti naujo miesto steigėju. Pirmoji graikų kolonija Pitekūzai

(775 m. pr. kr.)

775 m. pr. kr. – achajinė Graikija – ją sudaro šimtai miestų, dažniausiai

besivaržančių tarpusavyje. Sparčiai vystosi gyvi prekybiniai mainai. 690 m.

pr. kr. pradedamos kalti monetos.

7 – 6 a. pr. kr. uzurpatoriai, tironai, įtvirtina asmeninę, nepaveldimą

valdžią – atsiranda nauja valdžios forma – tironija. Ši revoliucija

baigiasi demokratija. Graikija vvis dar išlieka iliuzine valstybe, nes taip

ir neįstengia politiškai susivienyti.

V a. pr. kr. pasižymi tuo, kad graikai siekai politinės vienybės. Tai

„klasikinė“ epocha, kai sutaria karas ir darna.

VI a. pr. kr. persai atima iš graikų Joniją, Trakiją, Makedoniją (persų

karalius Darijas).

499 m. pr. kr. Atėnų ir Eritrėjos palaikomi miesto Euboje palaikomi sukyla

Jonijos miestai. Graikai sudegina persų miestą Sardus. Po 5 metų Darijus

sugriauną Miletą.

490 m. pr. kr. Darijaus laivynas plaukia užkariauti Gaikijos, tačiau jie

buvo sutriuškinti.

480 m. pr. kr. persai vėl bando pakartoti savo žygius, tačiau vėl

nesėkmingai – jie buvo sutriuųkinti – Medų karus (persai dažnai vadinami

medais) laimėjo graikai.

Atėnai norėdami atitolinti persų pavojų su graikų miestais sudaro Delo

sąjungą. Netrukus Atėnai iškyla virš kitų miestų ir tampa Egėjo jūros salų

ir pakrantės imperijos centru.

510 m. pr. kr. Atėnai kuria savo demokratiją. Atikos miesto politikai

vadovauja Peiklis. Iškyla tokie dramaturgai, kaip: Sofoklis, Euripidas,

Aristofanas; tokie istorikai, kaip: Herodotas, Tukididas; tokie filisofai,

kaip: Skoratas, Platonas, Aristotelis. Atėnai imti vadinti Graikijos

mokykla..

431 m. pr. kr. – prasideda Peloponeso karas su Sparta – 404 m. pr. kr.

Atėnai kapituliuoja, pasiduoda išsekusiai Spartai.

359 m. pr. kr. Makedonijos karaliumi tampa Pilypas II. Jis sukuria falangų

kariuomenę, 388 m. pr. kr. jis pavergia graikų miestus, suteikia tam tikrų

laisvių Atėnams, suvienija visus likusius miestus išskyrus Spartą ir sudaro

Korinto sąjungą – bbaigiasi suverenaus ir nepriklausomo miesto valstybės

vaidmuo.

336 m. pr. kr. vos nusprendęs pradėti karą su persais Pilypas II nužudomas,

sostas atitenka jo sūnui Aleksandrui – jisai galutinai išvaduoja Graikiją

iš persų jungo. 336 m. pr. kr. persai dar bando atsitiesti tačiau jie

sutriuškinami prie Iso. Vėliau Aleksandras Egipte pastato miestą

Aleksandriją. Aleksandras Mesapotamijoje sutriuškina persus ir jam

atsiveria Babilono vartai, netrukus jis nukariauja ir Indiją. 323 m.

Aleksandras miršta – greičiausiai nuo maliarijos. Jam mirus vyksta kova dėl

valdžios ir įsiviešpatauja Lagidų, Seleukidų ir Atigonidų dinastijos. Tai

buvo helenistinė civilizacija .

Dievų pasaulis. Laukuose gyveno kentaurai (pusiau žmonės, pusiau arkliai),

satyrai (ožio kojomis), miškų šaltiniuose gyveno nimfos. Žmonės didvyriai:

Tesėjas (Atėnų įkūrėjas nužudęs Minotaurą), Edipas (išvadavęs Tėbus),

Heraklis (atliko 12 garsių darbų).

Nuo 776 m. pr. kr. rengiamos sportinės žaidynės Dzeuso garbei.

Pomirtinis gyvenimas (pragaras) – Hado karalystė. Rojus – Eliziejaus

laukai.

147 psl. dievai.

Graikai sugalvoja: žemę dirbti trasomis, išranda geležinį noragą vietoje

arklo, girnas ir spaustuvą. Smarkiai buvo plėtojama statyba ir architektūra

– išrasti kėlimo prietaisai skridinys ir skrysčiai. Išrasta trirema –

karinis laivas su daug irkluotojų. Smarkiai išvystytas mokslas: 300 m. pr.

kr. Euklidas parašo geometriją, Ktesibijas išranda garo mašiną tačiau to

pats dar nesuvokia .

Metekai – svetimšaliai taip vadinti Atėnuose.

Helotai – vargai taip vadinti spartoje.

Periokai – laisvi tačiau poliinių teisių neturintys žmonės gyvenę spartoje.