Tremtiniu givenimas

ISTORIJA

Atkūrus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi spręsti politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarime Nr.19 ,,Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų“ numatytos priemonės, užtikrinančios grįžtančių asmenų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Šioje programoje buvo deklaruotas Lietuvos valstybės įsipareigojimas padėti reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vvaikų šeimoms, aiškiai apibrėžiant bazines priemones, sudarančias realią galimybę sugrįžti į Lietuvą, integruotis į šalies gyvenimą. Pastarąjį dešimtmetį grįžti pareiškė norą per du tūkstančius šeimų. Jau didesnė dalis jų pasinaudojo valstybės teikiama parama ir persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą. Numatytų priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, programą įgyvendinti padeda Vyriausybės patvirtinta nuolat veikianti komisija. Komisijos personalinę sudėtį sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Tremtinių grįžimo fondo bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, okupaciniu laikotarpiu neteisėtai represuota apie 300-500 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Daugelis jų žuvo lageriuose, o išlikusiems ilgus metus buvo uždrausta grįžti į Lietuvą. Nors represuoti asmenys į Lietuvą grįžti pradėjo 1956 metais, šiuo metu buvusios SSRS teritorijoje gyvena tūkstančiai buvusių tremtinių ir jų palikuonių. Nemaža jų dalis verčiasi ypač sunkiai dėl pokomunistinių valstybių ekonomikos nuosmukio, karo veiksmų ir kitų nepalankių aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus grįžtantys reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai gali atgauti prarastą nuosavybę (žemę, kitą išlikusį turtą), įsikurti Lietuvoje savo lėšomis (esant tokioms lėšoms) arba gauti valstybės paramą, esant sunkiai materialinei būklei ir neturint galimybės savo lėšomis apsirūpinti gyvenamuoju plotu.

1992 m. pradėjus vykdyti tremtinių grįžimo programą, norinčių ir turinčių teisę nustatyta tvarka gauti valstybės sąskaita pastatytus butus, įskaitoje buvo 250 šeimų. Grįžtančių asmenų šeimų pageidaujančių nustatyta tvarka nuomoti valstybės lėšomis įgytus butus kasmet daugėjo ir 2001 mmetų pradžioje jau buvo 948 tokios šeimos. Visą šį laiką buvo skiriamos atitinkamos lėšos grįžtančių asmenų butams įgyti, tačiau norinčiųjų nuomotis savivaldybių butus daugėjo kur kas sparčiau, negu buvo įgyjama ir nuomojama butų. Savivaldybių nuomojami butai grįžtantiems asmenims įgyjami iš šiam tikslui skiriamų valstybės investicijų lėšų. Nuo 1992 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomos lėšos grįžtančių asmenų butams statyti ir pirkti. Nuo 1997 metų Europos Tarybos vystymo bankas (iki 2000 metų – Europos Tarybos socialinio vystymo fondas) Lietuvai teikia llengvatinėmis sąlygomis paskolą grįžtančių asmenų aprūpinimą gyvenamuoju plotu iš dalies finansuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šio banko pasirašytą susitarimą numatyta gauti 12,5 mln. JAV dolerių (50 mln. litų) paskolą. Paskola sudarys 37 procentus visų investicijų, skiriamų grįžtančius asmenis aprūpinti būstu, ir bus grąžinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Atsižvelgiant į sunkumus aprūpinant gyvenamuoju plotu sugrįžtančių nuolat gyventi į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vaikų šeimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 Vilniaus mieste Naujojoje Vilnioje įsteigė 60 -ies butų Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punktą. Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė panaudos sutartį dėl šių namų naudojimo ir tvarko visus apgyvendinimo, eksploatacijos reikalus. Grįžtančių tremtinių laikini apgyvendinimo namai aprūpinti būtiniausiais baldais, yra visi komunaliniai patogumai. Namai priima laikinai gyventi grįžtančius į Lietuvą tremtinius. Jų paskirtis – apgyvendinti tremtinius laikotarpiui, kurio reikia laukiant buto, statomo valstybės ar savo lėšomis, taip pat nuosavo namo ar buto susigrąžinimo, pilietybės klausimams išspręsti, kompensacijai gauti, pensijai įforminti.

Taip pat 1997 m. rudenį grįžtančius bei anksčiau grįžusius vienišus ir pasenusius Sibiro kalinius ir tremtinius – priėmė Tremtinių grįžimo fondo iniciatyva pradėtas rekonstruoti pensionatas “Tremtinių namai”, kuriame apsigyveno 75 asmenys. Šį pensionatą Socialinės aapsaugos ir darbo ministerija perėmė į ministerijos balansą, tokiu būdu valstybės lygiu užtikrino paramą teikiant socialines garantijas ir globą jo gyventojams.

Nors valstybė, vykdant tremtinių grįžimo programą, per 1992 – 2001 m. butais aprūpino 1427 grįžtančių tremtinių šeimas, tam skyrusi per 60 mln. litų, į savivaldybes su prašymais suteikti butus nuolat kreipiasi asmenys, turintys teisę nustatyta tvarka gauti valstybės lėšomis pastatytus butus. 2002 metais savivaldybių žiniomis grįžtančių i Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių sąrašuose yra 954 šeimos.