Renesanso epocha

Xv a. Europoje vyko didelis kulturinis sajudis Renesansas(Atgimimas).Renesansas prasidejo klestinciuose Italijos miestuose, jo saltinis is naujo- is naujo atrastos graiku ir romenu dailes, literaturos ir mokslo idejos. Renesanso zmogus labai domisi filosofija, teologija, literatura, tapyba ir kitais menais, matematika, medicina, astronomija ir t.t. Italijos Renesansas skirstomas i du laikotarpius: Ankstyvuji ir Branduji Renesansus. Svarbiausias ankstyvojo Renesanso centras buvo Florencija. Ja tuo metu valde Mediciai- turtingiausiu Europos finansininku seima. Jie buvo puikiai susipazine su antika ir reme naujus menininkus. XVI a. ccentras persikele i Roma. Svarbus vaidmuo tuo metu teko ir Venecijai.Baznytiniu pastatu architekturoje ir dokere atsisakoma visko kas primena gotika. Del antikos itakos tobulesniais imta laikyti statinius, kuriuos uzbaigia kupolas. Toks pavyzdys-Romos panteonas. Zymiausias ir didingiausias Renesanso epochos kupolinis statinys- Sv. Petro katedra Romoje. Tarp zymiausiu architektu buvo Bramante ir Mikelandzelas. Pasiturintys zmones daugiau demesio eme skirti savo gyvenamosios vietos groziui ir patogumui. Renesanso skulpturos istorijos pradzia laikoma 1402m. kai jaunas juvelyras Lorencas Gibertis laimejo skulptoriu konkursa Florencijoje, baznycios priestato ddurims statyti. Siam darbui jis pasvente 50 metu. Mikelandzelas sias duris pavadino „Rojaus vartais“. Taigi, Renesanso menas neapsiriboje vien tik antikos pavyzdziu kartojimu. Is esmes tai buvo naujas meno stilius su savo menininkais, moslininkais ir gydytojais.