Viešoji kalba apie filmus

Viešoji kalba

Viešoji kalba

Esu Simona Rakauskaitė. Viešąjai kalbai pasirinkau temą „Kino filmai, kuriuos siūlyčiau pamatyti kiekvienam“. Kalbėsiu apie du man labiausiai įsimintiniausius ir vertingiausius filmus. Jų žanrai visiškai skiriasi – vienas filmas kalba apie senovės amžių, kai Lietuva dar priklausė Rusijos Caro valdžiai, o kitas filmas apie šiuolaikinį gyvenimą, jo pavojus ir paauglių neatsakingumą.

Pirmasis filmas apie kurį norėčiau pakalbėti tai Jono Trukano kostiuminė drama „Knygnešys“. Filmo premjera buvo šiais metais kovo 19 dieną. Vaidmenis atlieka tokie aktoriai kaip Laisvūnas Raudonis, VValerijus Jevsėjevas, Vytautas Kupšys, Mindaugas Papinigis ir kiti.

1864-1904 m. Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, kuriose skaityti ir rašyti mokyta lietuviškai, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda slapta platinti lietuvišką spaudą.

Filme vaizduojamas rusijos žandarų žiaurumas su Lietuvos žmonėmis, jie būdavo persekiojami, vaikai už lietuviškai ištartą žodį būdavo klupdomi ir turėdavo nešioti pajuokos lentelę tol, kol kitas vaikas prakalbėdavo lietuviškai. Caras siekė surusinti mūsų kraštą, liepė llietuviškus raštus spauzdinti graždanka, vaikai buvo vedami melstis į cerkves, verčiami garbinti carą.

Lietuvosžmonės buvo girdomi degtine, Rusijos valdžia manė, jog su silpna ir prasigėrusia valstybe bus lengviau kovoti, tačiau klydo, nes vis daugiau žmonių prisidėjo prie Lietuvos tautinio atgimimo.

Filmo aktorius kknygnešys Mažvydas,atlieka sunkų ir varginantį darbą, pačiomis blogiausiomis sąlygosmis, senas, sergantis ir išsekęs gabena slaptas lietuviškas knygas iš Tilžės. Galiausiai jį pasitinka kunigas Valančius, kurio bažnyčioje Mažvydas palieka gyvenimą.

Antrasis filmas tai Katerinos Hardvikdrama „Trylika“. Filmas išleistas 2003m. Jame trylikametė Treisė stengiasi pritapti tarp bendraamžių, tačiau pasirenka toli gražu ne geriausius draugus. Mokykloje pasirodžius naujai moksleivei Evai, kuri netruko tapti geriausia Treisės drauge, trylikametės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pirmiausia ji ima nebeklausyti mamos, elgtis su ja kaip su niekuo vertu žmogumi, vėliau ji ima vogti, bėgti iš namų ir pamokų, pradeda rūkyti, vartoti alkoholį bei narkotikus.

Naktiniai grįžinėjimai, muštynės tapo paauglių kasdienybe. Treisė nekenčia savo mamos draugo, kuris dažniausiai būna su jomis, paauglės tėvas išvykęs į kitą šalį, tad mergina iš ssielvarto ima plaustytis venas.

Filme atsiskleidžia šeimos drama, kai joje nėra vyro, motina serga depresija, dirba sunkų nuolatinį darbą, kad išlaikytų šeimą, dukra tampa tarsi svetima, ji atsisako pagalbos. Po ilgo laiko kančių Treises mama suvokia, jog reikia užbaigti visą šį chaosą ir uždrausti dukrai matytis su Eva.

Paauglė supranta, jog tik seni geri draugai ir rūpestingi artimieji, kurie ją visą laiką palaikė, gali ją išgelbėti nuo pražūties.

Po kiek laiko Treisė tapo tokia kaip ir anksčiau. Ant jos lovos vėl gguli žaislai, pigūs mamos siūti drabužiai, vaikiškos nuotraukos ir.telefonas laukiantis tėvo skambučio.

Taigi, žiūrėdama šiuos du skirtingų žanrų filmus aš galėjau palyginti senovę ir praeitį. Nors kalbama apie spaudos draudimo laikotarpį, tačiau tokių dalykų kaip narkotikai, naktiniai grįžinėjimai, vakarėliai pilni alkoholio- paauglių gyvenime tuomet nebuvo.

Filmas „Trylika“ tarytum apibūdina pasaulį, kuris vyksta aplink mus, situacijas, kurios gali nutikti betkuriam žmogui, įvykius, kurie palieka daug skaudžių prisiminimų.

Kiekvienas filmas turi blogybių, kuriose mes tikrai nenorėtume atsidurti. Pavyzdžiui nenorėtume gyventi šalyje, kurią valdo kita valstybė su žiauriais įstatymais, taip pat šalyje, kurioje negali kalbėti savo gimtąja kalba.

Kiekvienai motinai skaudu, jei jos vaikas tampa narkomanu ar alkoholiku kaip filme „Trylika“. Tai realybė, kuri visuomet kažkam vyksta, tačiau mes džiaugiamės tuo, jog tai vyksta ne mums.