FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI

Untitled

VILNIAUS KOLEGIJOS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

Nuolatinių studijų skyriaus

I kurso BA13A grupės studentė

FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO

KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI

Projektinis darbas

` Dėstytojas E. VAITILAVIČIUS

Įvertinimas _____________________________

Vilnius

TURINYS

ĮVADAS

Tyrimairodo, kad dauguma Lietuvos moksleivių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jų augimą ir brendimą. Mokslininkai, tyrę Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą, įžvelgia ryškias jo sumažėjimo tendencijas. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 proc. Lietuvos berniukų ir daugiau nei 40 proc. Lietuvos mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja.

Temos aktualumas. Medicinos ir viisuomenės sveikatos specialistams mažėjantis susidomėjimas aktyvia fizine veikla kelią didelį rūpestį, todėl jie ragina aiškinti vaikams fizinio aktyvumo svarbą sveikatai ir skatinti juos būti kuo aktyvesniais. Svarbiausia – ugdyti vaikų poreikį būti fiziškai aktyviems ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi.

Darbo tikslas – sužinoti fizinio aktyvumo svarbą, suprasti kas yra fizinis pajėgumas ir sužinoti jo nustatymo būdus.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti, kas yra fizinis aktyvumas ir kuo jis naudingas.

Atskleisti, kas yra fizinis pajėgumas?

FIZINIS AKTYVUMAS

Fizinio aktyvumo samprata

Visa veikla. Susijusi suu judėjimu, yra fizinė, pavyzdžiui, ėjimas, namų ruošos darbai, mankštinimasis. Fizinė veikla gali pareikalauti labai mažų arba labai didelių pastangų.

Taigi ji gali būti ir visiškailengva ir labai sunki. Tai priklauso nuo energijos kiekio, kuris eikvojamas judesiams atlikti. Pagalvok, kada daugiau reeikia energijos: prausiantis ar tvarkant kambarį, einant ar bėgant, vedžiojant šunį ar sportuojant? Čia pateikti pavyzdžiai yra susiję su judėjimu, tačiau ne visi su aktyviu judėjimu. Fizinis aktyvumas siejamas su energingu judėjimu. Priimta sakyti kad fizinis aktyvumas yra toks judėjimas, kai energijos išeikvojimas daug didesnis, negu ramiai sėdint ar gulint. Ramiai sėdintis ir gulintis žmogus yra fiziškai pasyvus. Dažniausiai vaikų fizinis aktyvumas pasireiškia laisvalaikiu sportuojant, žaidžiant judrius žaidimus, bėgiojant ir pan. Kuo daugiau energijos suvartojama, tuo fizinis aktyvumas yra didesnis, kuo mažiau – mažesnis. Fizinis aktyvumas gali būti mažas, vidutinis, didelis ir labai didelis.

Veiksniai, turintys įtakos fiziniam aktyvumui

Kodėl vieni vaikai ir suaugusieji yra fiziškai aktyvūs, o kiti – ne? Vienintelio atsakymo nėra ir negali būti. Žmogaus fizinis aktyvumas priklauso nuo daaugelio priežaščių. Tos priežastys yra vadinamos fizinio aktyvumo veiksniais. Kadangi šių veiksnių yra gana daug, jie skirstomi į keletą grupių. Fizinio aktyvumo veiksniai bus pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Kai kurie fizinio aktyvumo veiksniai

Biologiniai Lytis Amžius	Nuo žmogaus nepriklauso, žmogus negali pasirinkti nei gimimo datos, nei lyties. Dažniausiai: Berniukai yra aktyvesni už mergaites, vaikai yra aktyvesni už suaugusius.
Psichologiniai Suvokti fizinio aktyvumo trikdžiai Suvokta fizinio aktyvumo nauda ir žinios, kaip būti fiziškai aktyviam Fizinio aktyvumo tikslai ir pasitikėjimas savimi Fizinio aktyvumo teikiamas džiaugsmas	Visiškai priklauso nuo žmogaus: nuo savidrausmės, savigarbos, išsilavinimo ir kt. Labai svarbu žinoti priežastis, kurios trukdo būti fiziškai aktyviam. Gerai pagalvojus, pasirodys, kad daugelį jų galima pašalinti. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp žinojimo, kodėl reikia būti aktyviam ir kaip būti fiziškai aktyviam. Žinios apie fizinio aktyvumo naudą (kodėl reikia būti fiziškai aktyviam?) nelabai gali paveikti žmogaus fizinį aktyvumą. Žinojimas kaip būti fiziškai aktyviam, yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo kaitos veiksnių. Šioje srityje didžiausias tavo pagalbininkas yra kūno kultūros mokytojas. Siekiami fizinio aktyvumo tikslai stiprina pasitikėjimą savimi. Todėl visuomet gerai pagalvok, ar įgyvendinsi tai, ką planuoji. Klaidinga manyti, kad mankštinimasis yra nemalonus ir varginantis darbas. Tai ne darbas, o maloni veikla. Fizinis aktyvumas turi teikti džiaugsmą, todėl ji planuodamas teik pirmenybę fiziniam aktyvumui, kurį labiau mėgsti. Nepamiršk – jis turi būti visapusiškas.
Socialiniai Draugų fizinis aktyvumas Šeimos fizinis aktyvumas	Priklauso nuo žmogaus charakterio. Artimiausių draugų bei šeimos narių fizinis aktyvumas skatins tavo aktyvumą. Ir atvirkščiai, tu gali paveikti draugų ir šeimynos aktyvią elgseną. Svarbu teisingai įvertinti padėtį ir pasirinkti tinkamą sprendimą.

Fizinis aktyvumas ir sveikata

Norint būti sveikam reikia sportuoti, mankštintis, t.y. būti fiziškai aktyviam. Nemažiau svarbu žinoti, kodėl fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir kaip būti fiziškai aktyviam? Kodėl fizinis aktyvumas stipriną sveikatą? Svarbiausias priežastis galima suskirstyti į tris grupes. Suskirstymą matome 2 lentelėje.

2 lentelė

Svarbiausi veiksniaai stiprinantys sveikatą

Fizinė savijauta	Psichinė savijauta	Socialinė savijauta
Gerina kūno išvaizdą, laikyseną, raumenų veiklą.	Skatina gyvenimo siekius	Padeda bendrauti su aplinkiniais, dirbti komandoje.
Stiprina kaulus, mažina ligų riziką, gerina gyvenimo kokybę.	Padeda įveikti stresą ir įtampą, žadina gyvenimo džiaugsmą.	Padeda užmėgsti naujas pažintis, įsigyti naujų draugų.
Lavina jėgą, ištvermę, lankstumą ir visapusišką fizinį pajėgumą.	Didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi.	Gerina įvaizdį ir padeda įgyvendinti asmeninius siekius.

Koks fizinis aktyvumas turėtų stiprinti sveikatą? Jis netūrėtų būti vienodas visiems. Toks pat fizinis aktyvumas vienam gali būti sveikas, kitam – per sunkus arba per lengvas. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinės būklės ir siekiamų tikslų.

Pakankamas fizinis aktyvumas

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tiriant atsitiktinai parinktus 20 – 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, kad apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla. Pakankamas fizinis aktyvumas yra naudingas:

Saugo nuo aterosklerozės;

Mažina pavojų susirgti išemine širdies liga ir insultu;

Padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą;

Padeda išvengti nutukimo;

Lėtina osterporozės ir osteoartrozės progresavimą;

Reguliuoja virškinimą;

Padedatreniruoti raumenis.

Mankštos pratimai, reguliariai atliekami ne rečiau kaip 4 kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 30 min. (optimali mankštos trukmė – 30 – 60 min.), laikomi pakankamu fiziniu aktyvumu. Reguliariai mankštindamiesi suaugės žmogus gali 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą bei sustiprinti sveikatą. Taip kiekvienas gali 10 -15 metų sumažinti savo biologinį amžių. Fizinį aktyvumą geriausia didinti kasdien, pavyzdžiui, kasdien eiti į darbą pėsčiomis. Jei į darbą tenka vykti viešuoju transportu, tuomet bent dalį kelio reikėtų eiti pėsčiomis. Rekomenduojama lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Namų ruošos darbus rekomenduojama atlikti energingai ir greitai. Vakarais, užuot gulėjus priešais televizorių, geriau pasivaikščioti lauke. Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę. Kaip pasirinkti tinkamiausią sporto šaką? Atsakymai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

Sporto šakų efektyvumas

Fizinis aktyvumas	Ištvermė	Lankstumas	Jėga
Badmintonas	++	++	++
Bėgimas ristele	++++	++	++
Važiavimas dviračiu	++++	++	+++
Futbolas	+++	+++	+++
Golfas	+	++	+
Greitas ėjimas	++	+	+
Joga	+	++++	+
Lipimas laiptais	+++	+	++
Plaukimas	++++	++++	++++
Svarmenų kilnojimas	+	+	++
Šokinėjimas	++++	+	++
Tenisas	++	+++	++

Reikšmės: ++++ – puikiai vystosi, +++ – labai gerai, ++ – gerai, + – mažai naudos.

Ne kiekvienas nori ir gali eiti mankštintis į sveikatingumo centrą ar bėgioti stadione. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių fizinę veiklą supranta kaip, pavyzdžiui, darbą sode ar kitokią fizinės veiklos rūšį, kuria jis užsiima atlikdami įvairius buities darbus. Pagyvenusiems žmonėms saugiausias pasivaikščiojimas gryname ore. Reguliarus ir nuolatinis vaikščiojimas sumažina sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdo audinio išretėjimą, o jau išsivysčius osteoporozei, gerina kraujo apytaką kauluose, kartu gerindamas kalcio, reikalingo kaulų mineralizacijai, pasisavinimą. Be to, nuolatinis vaikščiojimas lėtina diabeto eigą (gerina gliukozės pasisavinimą audiniuose), gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį, reguliuoja kraujospūdį. Saikingas, individualiai paskirtas fizinis aktyvumas po miokardo infarkto padeda sugrįžti į normalų, visavertį ir aktyvų gyvenimą, sumažina pakartotinio infarkto ar mirties riziką. Fizinio aktyvumo įvertinimas pateiktas 4 lentelėje.

4lentelė

Fizinio aktyvumo vertinimas

Aktyvumo rūšys	Trukmė	Vertė
Bėgimas	30 min.	++++
Darbas sode	1 val.	++
Važiavimas dviračiu	30 min.	+++
Ėjimas	30 min.	++
Plaukimas	30 min.	++++
Čiuožimas, slidinėjimas	1 val.	++++
Tenisas, kiti sportiniai žaidimai	1 val.	+++
Jūsų fizinio aktyvumo lygio per savaitę įvertinimas	Daugiau nei 25+ 25 – 20+ 15 – 19+ 10 – 14+ 5 – 9+ Mažiau nei 5+	Nuostabi savaitė. Labai gerai. Gerai. Labiau pasistenk kitą savaitę. Per mažai mankštinotės. Jums reikia labiau pasistengti.

ĮVAIRAUS AMŽIAUS ŽMONIŲ FIZINIS AKTYVUMAS

Moksleivių fizinis aktyvumas ir sveikata

Fizinio aktyvumo nauda

Ilgametė pedagoginė patirtis ir moksliniai tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas yra naudingas visų žmonių – įvairių lyčių (vyrų, moterų, vaikų), įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės, įskaitant ir neįgalius žmones – fizinei, socialiniai ir psichiniai sveikatai tausoti ir stiprinti. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia teigiama fizinio aktyvumo poveikį gerinant mitybos įpročius, mažinant tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą, smurtą, didinant funkcinius gebėjimus, skatinant bendravimą ir socialinę integraciją. Pakankamo fizinio aktyvumo privalumai:

Stipriną širdies raumenį, didina šio raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo greitį, dėl to padidėjasistolinis ir minutinis širdies tūris;

Gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę bei ekonomiškumą (mažėja nuovargio sparta);

Didina jonų pernašą ląstelėse;

Didina eritrocitų bei kraujo kiekį

Mažina širdies susitraukimų dažnį (ŠŠD) ir kraujospūdį ramybės sąlygomis ir submaksimalaus (beveik didžiausio) intensyvumo darbo metu;

Mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

Mažina aterosklerozės plokštelių kiekį arterijose;

Mažina trombocitų kiekį;

Mažina tikimybę susirgti diabetu, nes gerėja angliavandenių apykaitą;

Mažina sočiųjų riebalų rūgščių kiekį kraujyje;

Mažina riebalinio audinio kiekį kūne (nutukimą) bei gliukozės kiekį kraujyje;

Mažina stresą, depresiją

(didina atsparumą stresui);

Malšina norą rūkyti;

Reguliuoja mitybą;

Mažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu;

Didina organizmo prisitaikymą prie nepageidaujamų aplinkos veiksnių;

Mažina tikimybę susirgti osteoporoze (sumažėti kaulų tankiui);

Garantuoja tinkamą organizmo augimą, optimizuoja senėjimo procesą;

Gerina fizinį bei protinį darbingumą. Teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi.

Mokinant moksleivius ir studentus reikia siekti, kad perteikiamos žinios netaptu savitiksliu dalyku, kartu reikia ugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti, interpretuoti įgytas žinias ir patyrimą lavinant fizines galias, daryti savarankiškus sprendimus renkantis kūno kultūrospriemones ir būdus. Būtina gebėti ffiziniais pratimais lanksčiai ir operatyviai reaguoti į organizmo fizinius ir funkcinius kitimus ekstremaliomis ir kitomis aplinkybėmis. Tada įgyjamos žinios įgauna vidinę prasmę, žadina poreikį toliau gilintis ir tobulėti. Vadinasi, žinios gali iš esmės veikti kūno kultūros vertybių internalizavimo procesą pagal tokia schemą:

1 pav. Kūno kultūros vertybių interanalizavimas

Fizinio aktyvumo svarba sveikatai

Sveikata – tai fizinė, protinė, emocinė, socialinė bei dvasinė žmogaus gerovė. Manoma, kad žmogus jaustųsi sveikas jam reikia: prigimtinės fizinės sveikatos, prieglobsčio, nuolatinių pajamų pragyvenimui, sveikos socialinės aplinkos bei galimybės sportuoti. MManoma, kad žmogaus sveikata tik 10 proc. priklauso nuo medikų pagalbos, o 90 proc. – nuo gyvenimo būdo.

Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimususijusias vertybines nuostatas. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atveju susiję ssu jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių sveikatai įtakos turi daug veiksnių, dažniausiai socialiniai ir ekonominiai. Vieni svarbiausių socialinių veiksnių yra socialinė aplinka (mikroaplinka ir makroaplinka), dienotvarkė, patalpų higiena, buitinės ir mokymosi sąlygos, medicininė – sanitarinė pagalba. Įvairios fizinio aktyvumo rūšys padeda išsaugoti sveikatą.

5 lentelė

Veiksniai, turintys įtakos žmonių fiziniam aktyvumui

Veiksniai, mažinantys žmonių fizinį aktyvumą	Veiksniai, nedarantys įtakos žmonių fiziniam aktyvumui	Veiksniai, didinantys žmonių fizinį aktyvumą
Sveikatinimo kultūros stoka (žmonės nežino tikrosios fizinio aktyvumo naudos)	Mokyklinis sportas (tik berniukams)	Suaugusių žmonių reakreacinio sporto įgūdžiai
TV žiūrėjimas	Rūkymas	Fizinio aktyvumo naudos supratimas
Per didelis fizinio aktyvumo krūvis: intensyvumas, trukmė, dažnumas (žmonės atbaido sportiniai krūviai)		Patraukli aplinka

Sveika gyvensena turi tapti gyvenimo būdu nuo pat pirmųjų gyvenimo minučių, t.y. nenutrūkstamas procesas, apimantis visą vaiko-paauglio-jaunuolio ugdymo laikotarpį. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu. Fizinis aktyvumas yraa viena sveikos gyvensenos ugdymo dalių. Mokinių protinio bei fizinio darbingumo ugdymas yra svarbi ir aktuali pedagoginė problema.

Atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantys paaugliai pasižymi didesne socialine integracija bei savigarba. Tačiau nėra atskleista, kurie mokymosi veiksniai ir mokymosi paskatos yra susiję su savigarbos jausmu. Be to, dar stokojama duomenų, rodančių, kaip psichosocialinės sveikatos rodikliai siejasi su įvairia fiziškaiaktyvia veikla.

2.2 Pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas

Senėjimo procesas -dėsningas reiškinys, kuriam paklūsta visa, kas gyva gamtoje. Bet kiekvieno žmogaus senėjimo procesas yra individualus, čia negalima remtis jokiommis kalendorinėmis datomis. Senatvė gali būti ankstyva arba vėlyva. Gerontologijos mokslo įrodyta, kad senėjimo procesas yra dviejų rūšių: vienas – fiziologinis senėjimo procesas, antras – patologinis, t.y. priešlaikinis. Tai reiškia, kad toje pačioje amžiaus grupėje gali būti skirtingo biologinio amžiaus, nevienodos sveikatos bei skirtingo darbingumo žmonių.

Sudėtingame žmogaus senėjimo procese ypatingą reikšmę turi aukštosios nervų veiklos pakitimai. Senstant sumažėja reakcijos greitis į įvairius dirgiklius. Pagyvenę žmonės yra daug lėtesni nei jauni. Smarkiai sumažėja nervinių procesų paslankumas, todėl pagyvenusiems žmonėms yra daug sunkiau pereiti iš vienos veiklos rūšies į kitą, sunkiau yra laužyti savo dinaminį stereotipą. Metams bėgant iš esmės kinta individo lankstumas, greitumas, ištvermė, taip pat bendroji ištvermė. Taip pat žymiai sumažėja pagyvenusių asmenų, niekada nesportuojančių ištvermė, tai pastebima dirbant įvairius darbus, motorinėje veikloje, kuri reikalauja ypatingų jėgos, greičio fizinių ypatybių.

Labai svarbu žinoti, kad po intensyvaus fizinio krūvio staiga sutrinka pagyvenusių žmonių kvėpavimas, pailgėja darbingumo atsistatymo periodas. Nuo gimimo iki paskutiniųjų gyvenimo dienų žmogaus organizme vyksta sudėtingiausi struktūriniai procesai, kurie keičia ląstelių audiniųbei organų sandarą. Kaip nėra amžinos jaunystės, taip nėra ir amžino gyvenimo. Be to, kūno kultūra reikšmingas ir fiziologinės endokrininės sistemos, kurios pakitimai yra glaudžiai susiję su organizmo senėjimo procesu, faktorius. Ji turi poveikį tokioms ligoms, kaip aterosklerozėė, nutukimas ir pan. Jeigu pagyvenę žmonės atlieka fizinius pratimus ar užsiiminėja bet kokia fizine veikla, tai pamažu sulėtėja su senėjimo procesas, pagerėja judesių koordinacija, auga raumenų masė, pagerėja greitumo, ištvermės, jėgos bei lankstumo ypatybės, o aktyviai užsiiminėjantys kūno kultūra atrodo gerokai jaunesni už nesportuojančius bendraamžius. Jų kūno forma, laikysena yra kaip jauno žmogaus, eisena žymiai lengvesnė. Fizinių pratimų dėka išsitiesia pečiai, jie tampa platesni, pilvas įsitraukia, pasikelia krūtinė, pagerėja laikysena. O jeigu žmogaus laikysena yra graži, tai rodo, kad jis yra sveikas. Reguliarūs,nuolat didėjantys fiziniai krūviai gerina žmogaus savijautą, miegą, atmintį, pagerėja bendras organizmo darbingumas, padidėja organizmo atsparumas deguonies trūkumui, įvairiems infekciniams susirgimams, toksinių medžiagų poveikiui bei piktybiniams augliams susidaryti. Visų organizmo sistemų atsinaujinimas, tobulėjimas galimas tik tada, kai panaudojamas plataus fizinių pratimų arsenalas, nuolat didina treniruočių krūvių apimtis bei jų intensyvumas.

FIZNINIS PAJĖGUMAS

Fizinio pajėgumo samprata

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) nurodo, jog optimali (gera) sveikata – ta ne vien nebuvimas, bet visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Europos Tarybos Sporto vystymo komitetas ir EUROFIT`o(Europos fizinio pajėgumo testo) Koordinacinė grupė 1990 m. taip pat akcentavo nuostatą, jog sveikatą turėtu apibrėžti ne vien ligos nebuvimas, bet ir kitos dimensijos. Sveikata turėtų būti apibūdinta kaip būsena (būklė), įgalinanti bet kurio amžiaus žmogų aktyviai gyventi ir iišlaikyti savo funkcinę nepriklausomybę pasenus. Vadinasi, sveikata yra žmogaus būklė, kurią sąlygoja fizinė, socialinė ir psichinė dimensijos. Ši būklė leidžia individui kasdien tenkinti asmeninio gyvenimo, buities, laisvalaikio ir kitas reikmes, taip pat padeda savo sugebėjimus realizuoti profesinėje ir kitoje veikloje. PSO, aptardama sveikatos sąvoką, nurodo, jog sveikata – tai pozityvus fenomenas, parodantis ir nusakantis visapusiško asmeninio bei socialinio gyvenimo išgales. Be to, pabrėžiama, kad sveikata negali būti gyvenimo tikslas. Sveikata – tai kasdieninis veiklos šaltinis – versmė.Šiuo aspektu sveikata siejama su pilnaverčio ir džiaugsmingo gyvenimo funkcinėmis galimybėmis. Iš to seka, kad sveikata – tai vertybė, kurios negalima nusipirkti ar pagydyti vaistais.

Ypač svarbus sveikatos komponentas – tai fizinis pajėgumas. Neretai jis apibrėžiamas kaip sugebėjimas patenkinamai atlikti fizinį darbą ar tradiciškai gali būti siejamas su kai kuriomis profesijomis (apsaugos darbuotojo, gaisrininko ir pan.) ir ypač – su sportine veikla, t.y. specifinė užduotimi, kuria siekiama maksimaliai išlaisvinti su viena ar kita sporto šaka susijusius fizinio pajėgumo komponentus. Todėl šiuo aspektu fizinis pajėgumas labiausiai parodo raumenų darbą (buityje, aktyviai poilsiaujant) ir ypač siejamas su individo funkcinėmis galimybėmis – nepervargstant atlikti reikiamas fizines užduotis.

Seniau fiziškai pajėgus žmogus buvo įsivaizduojamas didelių ir labai stiprių raumenų,atliekantis žygdarbius ir įveikiantis visas jo kelyje pasitaikančias kliūtis, pavyzdžiui, toks buvo Heraklis, Odisėjas. Iš tikrųjų fi

zinio pajėgumo nereikia siekti tik su dideliais raumenimis ir jėga. Fiziškai pajėgus ir ištvermingas yra maratono bėgikas, lankstus – gimnastas, vikrus – tenisininkas, stiprus – sunkiaatletis. Siekiant fizinio pajėgumo, fiziniai pratimai ir jų nauda sveikatai yra labai skirtingi. Fizinis darbas taip pat yra gera mankštinimosi priemonė. Fizinis pajėgumas priklauso nuo fizinių pratimų, kurių poveikis žmogaus organizmui yra labai įvairus, o pratimų pasirinkimą lemia siekiami tikslai. Iš dalies galima sakyti, kad fiziškai pajėgaus žmogaus kūnas ir jo funkcijos yra geriausios būklės.

Tradiciškai įįvairaus (jauno, vidutinio, vyresnio ir senyvo) amžiaus asmenų fizinis pajėgumas apibrėžiamas kaip sugebėjimas:

Žvaliai ir gyvai atlikti kasdienines užduotis;

Be pernelyg didelio nuovargio ir su pakankama energija aktyviai ilsėtis;

Susidurti su nenumatytais veiksniais (įvykiais).

Supaprastinus šį apibrėžimą, fizinį pajėgumą galima apibūdinti kaip žmogaus organizmo funkcinio pajėgumo savybių rinkinį, įgalintį dalyvauti fizinėje ir kitoje veikloje apskritai. Funkcinio pajėgumo savybes galima galime suprasti kaip specifinius fizinio pajėgumo komponentus, būtent: kūno sandarą (kompoziciją), aerobinį pajėgumą, raumenų jėgą, lankstumą ir ištvermę. Analizuojant ir vertinant žmogaus fizinį pajėgumą, labai rreikšmingi du momentai:

Asmens individualūs ypatumai, kurie iš esmės nulemti genetiškai;

Funkcinės galimybės – sugebėjimas įvykdytiužduotis, susijusias su raumenų darbu.

Fizinis pajėgumas yra tokia būklė, kai žmogus, normaliai dirbdamas, nepavargsta, išlieka energingas ir gerai jaučiasi. Pavyzdžiui, tu gali dvi valandas ruošti namų darbus, bbaigęs mokytis, turi pakankamai energijos užsiimti kita veikla, jautiesi žvalus ir netgi atsiradus netikėtai kliūčiai tau netrūksta energijos ją įveikti. Fizinis pajėgumas yra fizinio aktyvumo rezultatas, kitaip sakant, fiziniu aktyvumu įgyta tavo geriausia fizinė būklė. Fiziniam pajėgumu turi įtakos ne tik fizinis aktyvumas, bet ir kokybiška mityba, pakankama miego trukmė.

Fizinis pajėgumas gali būti nustatomas (tiriamas) keliais aspektais, būtent: 1) siekiant įvykdyti fizinio parengimo klasifikacines normas (spec. tarnyboms, sportininkams) ir 2) norint palaikyti bei stiprinti su sveikata susijusį fizinį pajėgumą.

Fizinio pajėgumo reikšmė

Kodėlsvarbu būti fiziškai pajėgiam? Kodėl fizinis pajėgumas padeda gerai jaustis, būti žvaliam ir energingam? Siekti fizinio pajėgumo reikia dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, fizinis pajėgumas gali pagerinti tavo gyvenimo kokybę. Antra, fizinis pajėgumas gali sustiprinti tavo sveikatą. Štai dešimt argumentų, įįrodančių šių teiginių teisingumą:

Fizinis pajėgumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Mankštinantis širdies raumuo darosi stipresnis. Kai širdies raumuo stipresnis, širdis rečiau susitraukdama išstumia per minutę daugiau kraujo. Taigi širdies darbas yra galingesnis. Juo didesnis fiznis pajėgumas, tuo geresnė kraujotaka: palaikomas normalus kraujospūdis ir kraujas lengviau grąžinamas atgal į širdį;

Fizinis pajėgumas stiprina plaučių funkciją. Mankštinantis plaučių tūris padidėja, jie išsiplečia. Raumenys, padedantys plaučiams išsiplėsti, stiprėja. Kiekvieną kartą galima įkvėpti daugiau kraujo ir kraujas teikia didesnį kiekį deguonies organizmo ląstelėms. Deguonis rreikalingas ląstelių darbui;

Fizinis pajėgumas gali padėti stresinėmis aplinkybėmis. Stresas – tai organizmo fizinė ar psichinė reakcija i dirgiklius. Reakcija gali būti naudinga arba žalinga. Jeigu organizmo reakcija į stresą yra neigiama, tai tks stresas gali pakenkti sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 15-os minučių ėjimas patirtą neigiamą stresą sumažina labiau negu organizmo įtampą slopinančios tabletės;

Fizinis pajėgumas stiprina kaulus. Paprastai vyresnių nei 40 metų nesportuojančių žmonių kaulai darosi silpni ir trapūs.Sportuojant kaulų tankis didėja, todėl yra mažesnė tikimybė patirti traumą (pavyzdžiui, susilaužyti koją griūvant) ar kitą nelaimingą atsitikimą;

Fizinis pajėgumas gali pagerinti išvaizdą. Mankštinantis yra naudojama energija, kurią žmogus gauna su maistu. Taigi tavo kūno masė bus normali, tokia, kokios reikia, kad augtum stiprus ir sveikas. Raumenys bus tvirti ir laikysena graži;

Fizinis pajėgumas gali gerinti mokymosi pažangumą. Mankštinantis gerina kraujotaką, organizmas, kartu smegenys, geriau aprūpinami deguonimi. Fizinis aktyvumas padeda aiškiau mąstyti, daryti tinkamus sprendimus. Pasimankštinus gerėja mąstymo kokybė, ilgėja visaverčio protinio darbo trukmė;

Fizinis pajėgumas stiprina miegą. Prieš miegą labai svarbu būti atsipalaidavusiam, nejausti įtampos. Kai kurie žmonės yra pervargę, negali gerai išsimiegoti, todėl ryte prabudę jaučianuovargį. Mankštinimasis padeda atsipalaiduoti ir geriau išsimiegoti. Iš ryto jautiesi žvalus ir energingas;

Fizinis pajėgumas padeda greičiau atsigauti po ligos. Kai fizinė būklė gera, lengviau atgauti sveikatą;

Fizinis pajėgumas lėtina ssenėjimą. Širdies ir plaučių funkcijos yra geresnės, kai žmogus mankštinasi. Kitos organizmo sistemos ir funkcijos irgi stiprėja. Fizinis aktyvumas gali padėti būti stipriam ir sveikam daugelį gyvenimo metų.

Fizinis pajėgumas stiprina savigarbą, pasitikėjimą savimi. Būti fiziškai aktyviam kiekvieną diena reikia gebėti. Suplanuok savo veiklą taip, kad rastum laiko mankštintis ir valios tą siekti įgyvendinti (daugelis vaikų sako, kad neturi laiko mankštintis). Įveikdamas kliūtis, tu jausi pasitenkinimą savimi, ugdysiesi savigarbą ir įgysi gerų asmenybės bruožų.

Fizinio pajėgumo ir sveikatos ryšys

Fizinis pajėgumas – tai gebėjimas patenkinamai atlikti fizinį darbą. Dažnai fiziniu pajėgumu laikomas tik sportinei veiklai svarbūs gebėjimai. Tuomet jo svarbiausias tikslas – maksimaliai išlaisvinti konkrečiai sporto šakai svarbius fizinio pajėgumo komponentus. Žmogaus darbui ir buičiai fizinis pajėgumas yra svarbus kaip sveikatos komponentas padedantis išlaikyti gyvenimo aktyvumą. Jis susijęs su funkcinėmis galimybėmis atlikti kasdienes užduotis nepervargstant. Pakankamas senyvų žmonių fizinis pajėgumas suteikia jiems galimybę ne tik džiaugtis laisvalaikio pramogomis, bet ir išlaikyti socialinį aktyvumą. Taigi geras fizinis pajėgumas yra gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalis.

Su sveikata susijusįfizinį pajėgumą galima suvokti kaip gebėjimų, sąveikaujančių su sveikata, derinį, kurį sudaro individualūs ypatumai ir funkcinės galimybės. Individualūs ypatumai dažniausiai yra genetiškai nulemti. Funkcinės galimybės susijusios su individo gebėjimais atlikti darbines užduotis. Žmogaus individualūs ypatumai lemia organizmo prisitaikymo prie ffizinių krūvių dydį, o funkcinės galimybės – fizinio aktyvumo sukeltus pokyčius. Todėl, vertinant su sveikata susijusį fizinį pajėgumą, labai svarbu yra nustatyti žmogaus funkcines galimybes.

Fiziniam pajėgumui svarbesni yra fizinio aktyvumo dydis ir rūšis, todėl šio pajėgumo nustatymas yra naudingas, kai gauti rezultatai siejami su informacija apie žmogaus gyvenseną. Taigi atsižvelgiant į amžių ir lytį galima nustatyti sveikatai naudingą fizinio pajėgumo dydį. Mokslininkų atlikti tyrimai neabejotinai patvirtino fizinio pajėgumo svarbą sveikatai, ypač sergant išemineširdies liga. Menko fizinio pajėgumo vyrai dėl minėtos ligos miršta 8 kartus dažniau nei fiziškai pajėgesni. Senstant, fizinės galimybės nyksta, todėl neįmanoma nustatyti absoliutų įvairaus amžiaus žmonių fizinio pajėgumo dydį. Tokį sveikatą stiprinantį fizinio pajėgumo absoliutų dydį lengviau pasiekia jaunas, bet visiškai nerealu tą pasiekti daugumai vyresnių žmonių. Taigi reikia nustatyti fizinio pajėgumo ir jo dėsningo nykimo ribas, atsižvelgiant į amžių. Fizinio pajėgumo nykimas senstant atitinka galimybes tenkinti kasdienius gyvenimo ir rekreacijos poreikius.

Svarbu, kad fiziniai pratimai kuriuos atlieka žmogus, visiškai atitiktų jo individualų pajėgumą, kurį galima pamatuoti. Sveikatos ugdymo paskirtis – be rizikos didinant organizmo funkcinį pajėgumą, sukelti teigiamus sveikatos pokyčius. Jeigu genetinės galimybės yra menkos negalima skatinti žmogaus siekti labai gerų fizinių rezultatų. Į tai reikia atsižvelgti, sudarant gyventojų fizinio pajėgumo standartus ir neklaidinti žmonių, pateikiant fiz

inio pajėgumo dydį kaip minimalų dydį siekiant geros sveikatos. Bet kokio amžiaus ar lyties žmogus, kuris siekia savarankiškai, jausdamas psichologinį bei socialinį pasitenkinimą, atlikti fizinius darbus, privalo nuolat lavinti savo fizinį pajėgumą ir jį išsaugoti, nes vėliau nuostoliai nesutrumpėja, o kliūtys sunkiau įveikiamos. Su reakcija susijusios žmonių fizinės galimybės, kurių nestimuliuoja įprotis išlaikyti „gerą formą“, jiems senstant sparčiai nyksta.

ĮVAIRAUS AMŽIAUS ŽMONIŲ FIZINIS PAJĖGUMAS

Moterų fizinis pajėgumas

Vyresnioamžiaus moterys, palyginti su jaunesnio amžiaus moterimis, yra fiziškai aktyvesnės, laisvalaikiu mankštinasi sveikatos stiprinimo grupėse. Vyraujančiojo ffizinio pasyvumo jaunų moterų laisvalaikiu pagrindinė priežastis yra ta, kad „fizinis aktyvumas neteikia džiaugsmo“. Vyresnių moterų fizinis aktyvumas yra intensyvesnis, dažniau pasikartojantis, ilgesnės trukmės. Fiziškai aktyvių vidutinio amžiaus moterų fizinis pajėgumas – pusiausvyra, lankstumas (juosmeninės stuburo dalies, klubo, sąnario ir kelio sausgyslių paslankumas) ir pilvo raumenų ištvermė – yra geresnis nei jaunų fiziškai pasyvių moterų.

Studentų fizinis pajėgumas

Žmogus ir kultūra – du neatskiriami dalykai: kultūra sudaro optimalias sąlygas žmogaus psichofizinei brandai ir saviraiškai.Savo ruožtu žmogus, pasinaudodamas fizinėmis ir psichinėmis galiomis, siekiaugdyti iir puoselėti tautos ir žmonijos kultūrą. Taigi žmogaus fizinė prigimtis, kaip ugdymo objektas, negali būti izoliuota nuo kultūros vertybių. Ypač tai svarbu šiandieninėje Lietuvoje, kurioje žmogus fiziškai ir dvasiškai yra suniokotas. Merginų ir vaikinų fizinių ypatybių lavėjimas, jų formavimaisi, o kkartu ir brendimo laikotarpis baigiasi 20-25 – tais gyvenimo metais. Šis amžius laikomas pereinamuoju, nes faktiškai žmogus pereina į kitą amžiaus tarpsnį – brandos: motorinė funkcija, organai, sistemos ir visas organizmas iš esmės pasiekia aukščiausią visapusiško išsivystymo pakopą. Žmogus yra kupinas gyvybinių jėgų ir energijos, jo fizinis išsivystymas yra aukščiausio lygio, protinis vystymasis tęsiasi. Paprastai šio amžiaus tarpsniu pasiekiama gana puikių sportinių rezultatų.

Šiandien studentų kūno kultūra ir sportas patiria krizę. Mokymo programose sumažinus privalomąją kūno kultūros pratybų, daugelyje aukštųjų mokyklų pablogėjo fizinis studentų aktyvumas. Jau pirmaisiais studijų metais studentai praranda galimybę išsiugdyti reguliarių poreikį sportuoti. Antra vertus, studentai, nuolatos sportavę vidurinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose gana dažnai neturi galimybių, o kartais ir noro realizuoti asmeninių fizinės saviugdos programų. Manoma, kad menkus ssveikatos rodiklius, drauge ir abejingumą sportui bei kūno kultūrai, lemia daugybė veiksnių: technikos pažanga, hipodinamija, prastos materialinės, ekonominės sąlygos, neracionali mityba, žalingi įpročiai, per menkas rūpinimasis savo sveikata ir fizinėmis galiomis, žinių apie žmogaus organizmo grūdinimą bei treniravimą stygius,neišugdytas tobulo kūno ir judesių poreikis. Dauguma šių neigiamų veiksnių galima pašalinti žmogaus noru, valia ir pastangomis. Tik tada galima tikėtis, kad kūno kultūra ir sportas padės žmogui efektyviai stiprinti sveikatą ir gerinti fizinę būklę. Šios nuostatos ypač aktualios aukštųjų mokyklų studentams, nnes jų fizinis aktyvumas nepakankamas, o fizinio pajėgumo ir sveikatos rodikliai yra žemo lygmens.

Savarankiškas kūno kultūros pratybas dauguma mokslininkų pripažįsta kaip vieną perspektyviausių ir tikslingiausių formų diegiant kūno kultūrą į kasdienį studentų gyvenimą ir ugdant teigiamą požiūri į kūno kultūrą, o reglamentuotų kūno kultūros pratybų derinimas su savarankiškai atliekamu specialiuoju pratimų kompleksu teigiamai veikia fizinį parengtumą ir funkcinį pajėgumą. Deja, savarankiškų kūno kultūros pratybų forma – fizinės saviugdos pagrindas- dar nėra paplitusi tarp studentų. Saviugda, apibūdinama kaip aukščiausias savarankiškumo lygmuo, esti ir vienas pagrindinių ugdymo tikslų aukštojoje mokykloje, bet dėl daugelio priežasčių šiuo metu dar silpnai realizuojamas.

Pagyvenusių žmonių fizinis pajėgumas

Jeigu gera sveikata apibūdinama ne vien ligos nebuvimu, bet ir kitomis dimensijomis – visiška fizine, dvasine ir socialine gerove, tai fizinis pajėgumas gerontologiniu aspektu yra ypač svarbus sveikatos komponentas, kurį sąlygoja įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Dėl to susiformuoja tam tikra individuali žmogaus būsena, kuri leidžia (pagal asmeninius poreikius ir gebėjimus) aktyviai gyventi bei sudaro didesnę ar mažesnę tikimybę išlaikyti nepriklausomybę pasenus. Tačiau pagyvenusių žmonių poreikiai aktyviai gyventi ir kuo ilgiau išlikti nepriklausomiems labai skiriasi, nes žmogaus elgesys ir veikla – tai be galo sudėtingas procesas, kurį formuoja mūsų būtį sudarančių psichologinių, socialinių ir fizinių veiksnių įvairovė, paveldimumas, šeima, gyvenimiška patirtis bbei darbinės situacijos.

Pagyvenusio žmogaus statusas ir vaidmuo visuomenėje, pažiūros, psichologinės nuostatos ryškiai keičiasi. Sukaupta didžiulė profesinė ir gyvenimiška patirtis tampa tarytum nereikalinga. Be to, senstančio žmogaus organizme vyksta negrįžtami procesai, pakinta sveikata. Kita vertus, nemaža į pensiją išėjusių žmonių sunkiai integruojasi į visuomenę. Dėl visų šių dramatinių pokyčių susiformuoja skirtingos pagyvenusių žmonių grupės. Vieni ne tik visiškai apsitarnauja, bet, turėdaminemaža laiko, aktyviai pasinaudoja visomis darbo ir rekreacijos galimybėmis, kurias teikia šių dienų gyvenimas. Jie nevengia fizinės veiklos, keliauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, labdaringame darbe ir t.t., todėl geras fizinis pajėgumas tampa kasdienine būtinybe.

Kita pagyvenusių žmonių grupė – sėslesnė, nemėgsta judėti, fiziškai dirbti, vaikščioti ir mieliau naudojasi transporto priemonėmis. Jie skaito knygas, žiūri televizijos laidas, jei gali, lanko koncertus, parodas, teatrus ir labiau linkę būti globojami. Juos tenkina suvokimas, jog atidirbo, o dabar jau pensininkai – pagyvenę žmonės kuriais privalo rūpintis jaunesnieji, todėl fiziniam pajėgumui skiria mažai reikšmės ir nejaučia diskomforto dėl jo laipsniško mažėjimo. Sveikatos pakitimus, taip pat pamažu išryškėjantį fizinio pajėgumo nykimą bando kompensuoti įvairiais vaistais ir vis didėjančiu neveiklumu- rekreacija. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad daugelis pagyvenusių žmonių nejaučia poreikio nei kūno kultūrai, nei kitoms fizinio aktyvumo rūšims ir nesupranta mankštos reikšmės savo kasdieninėje veikloje.

Vis dėlto pagyvenusius žmones ddomina fizinio darbo, fizinių pratimų poveikis jų amžiaus žmogaus organizmui. Jie pageidauja, kad gyventojai ir medicinos seserys dažniau su jais aptartų ir aiškintų fizinės veiklos reikšmę, parinktų individualiai fizinį pajėgumą atitinkančius saugius pratimus, jų kompleksus ir apmokytų teisingai juos atlikti. Taigi, pagyvenę žmonės skirtingai vertina fizinio pajėgumo ir aktyvumo reikšmę sveikatai, taip pat savo kasdieninėje veikloje skirtingai jaučia gero fizinio pajėgumo poreikį. Daugumą jų nepakankamai gerai suvokia tarp fizinio aktyvumo, fizinio pajėgumo ir sveikatos egzistuojančius tamprius tiesioginius ryšius. Todėl šioje srityje būtina plėtoti kvalifikuotą švietėjišką darbą, kuris tikrai būtų naudingas pagyvenusiems žmonėms ir visuomenei.

IŠVADOS

Pakankamas fizinis aktyvumas padeda įveikti stresus, depresiją, ramina nervų sistemą: gerėja miegas, greičiau užmiegama ir miegama visą naktį, todėl didėja darbingumas. Judėjimo aktyvumas yra pats svarbiausias sveikatą stiprinantis veiksnys. Be to, jis yra palyginti „pigus“. Tačiau sveikatos stiprinimo, judėjimo aktyvumo ir sporto treniruotės principai nėra tie patys.

Fizinis pajėgumas – tai svarbus sveikatos komponentas, nes žmogaus sveikata apibūdinama ne vien ligos nebuvimu. Jo sąvoka apima visišką fizinę, dvasinę beisocialinę sveikatą. Yra daug veiksnių, sąlygojančių pagyvenusių žmonių sveikatą, tačiau gerontologiniu požiūriu ypač svarbus fizinis pajėgumas. Kartu tai ir žmogaus organizmo funkcinio pajėgumo savybių rinkinys, o funkcinio pajėgumo komponentai: kūno sandara, aerobinis pajėgumas, raumenų jėga, ištvermė, lankstumas.

r>

LITERATŪRA

Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata. [interaktyvus]. Vilnius, 2007 [žiūrėta 2014 m. balandžio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2007/

85/a116-120.pdf

AUKŠTAKALNIENĖ, Asta.Fizinis aktyvumas. Moters sveikata ir ligos, 2006, Nr. 2 (31).

BUTKIENĖ, Margarita. Gydymo menas. Žmogaus, siekiančio fizinio pajėgumo ir sveikatos, savikontrolė, 2001, Nr. 5 (68).

NAUŽEMYS, Remigijus. Sveikata. Vyresnio ir pagyvenusio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo paslaptys, 2001, Nr. 5-6

Fizinio aktyvumo apibrėžimai, jo formos ir rūšys. [interaktyvus]. Vilnius, 2008 [žiūrėta 2014 m. balandžio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Mityba_ir_

fizinis_aktyvumas/Fizinio_aktyvumo_apibudinimas/Fizinio_aktyvumo_apibrezimai.pdf

ALBRIGHT, Peter. Gera sveikata. Alma littera, 11998. 176 p. ISBN 9986-025-46X.

STONE, Gene. Sveiko gyvenimo paslaptys iš viso pasaulio. Alma littera, 2012. 248 p. ISBN 10: 6090104876

Fizinis aktyvumas mūsų gyvenime. [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2014 m. balandžio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vaistai.lt/Fizinis-aktyvumas-musu-gyvenime-997.html