Žurnalistikos funkcijos

TURINYS

Įvadas…………………………1

Informacinė funkcija……………………….2

Aiškinamoji funkcija ………………………..4

Auklėjamoji funkcija……………………….6

Kultūrinė funkcija …………………………7

Pramoginė funkcija………………………..9

Išvados…………………………10

Literatūra …………………………12

Įvadas

Šiandien, mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be laikraščių, žurnalų, radijo, televizijos. Tai tapo mūsų kasdieninio gyvenimo poreikiu. Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį visuomenė įprato į žurnalistų pateiktą medžiagą žiūrėti, kaip į laisvos informacijos, minčių, idėjų skleidėją. Visuomenės informavimo priemonių pagalba nusakomi įvairūs procesai bei įvykiai, vykstantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atskleidžiami jų trūkumai ir parodomos teigiamos savybės, kartu skatinama ieškoti teigiamų pokyčių ir problemų sprendimo būdų. Būtent žurnalistikos dėka galima sužinoti apie gyvenimo skaudulius, ttrūkumus, piktnaudžiavimą valdžia. Šių problemų mūsų gyvenime yra pakankamai ir dažnai visuomenės informavimo priemonės būna vieninteliai tokios informacijos skleidėjai ir analizatoriai. Tikriausiai tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje labai pasitiki žiniasklaida –atlikus visuomenės nuomonės tyrimus išaiškėjo, kad jos reitingai aukščiausi ir siekia net iki 70 %. Kartu žiniasklaida pabrėžiama kaip šalies demokratizavimo kriterijus, kuriuo vertinama pilietinė visuomenės branda.

Taigi žurnalistikos tikslas – operatyviai ir tiksliai informuoti visuomenę apie realios tikrovės įvykius, reiškinius, juos nuolat atspindėti visuomenės informavimo priemonėse, kryptingai veikti vvisuomeninį gyvenimą, siekti pažangių permainų; taip pat tai – viešosios nuomonės išreiškimas ir aktyvus jos formavimas aktualiausias žmonių gyvenimo ir veiklos klausimais bei kultūrinis ir dorovinis žmonių auklėjimas. Kad realizuotų šiuos tikslus žurnalistika atlieka įvairias funkcijas. Siekiant realizuoti žurnalistikos funkcijas, vvisuomenės informavimo priemonės platina įvairios tematikos, skirtingų žanrų žurnalistikos kūrinius, kurie turi tam tikrą paskirtį, konkrečias užduotis.

Šios funkcijos labai įvairios, jų pagalba sprendžiami visuomenei aktualūs uždaviniai. Funkcijų pobūdis priklauso nuo daugelio veiksnių: visuomenės išsivystymo, demokratijos laimėjimų, socialinių – kultūrinių sąlygų, tradicijų, istorijos.

Žurnalistikos teorijoje jos funkcijoms teikiama didelė reikšmė. Tai susiformavo neatsitiktinai. Bet kokios veiklos sistemos funkcijų apžvalga ir analizė yra bene svarbiausi jos teorijos momentai.

Pirmiesiems Lietuvos laikraščiams buvo būdinga kultūrinė funkcija. Pati visuomenės kultūra ugdoma auklėjant ir mokant, o žurnalistai – visuomenės informatoriai, auklėtojai, mokytojai. Taigi tokie buvo žurnalistikos uždaviniai.

Šių dienų žurnalistikoje, atsižvelgiant į istorijos raidą, susiformavo 5 žurnalistikos funkcijos: informacinė, aiškinamoji, auklėjamoji, kultūrinė ir vis daugiau ir daugiau vietos užimanti komercinė – pramoginė funkcija.

Informacinė funkcija. PPati pirmoji žurnalistikos pareiga – pateikti visuomenei informaciją apie vykstančius politinius, ekonominius, socialinius reiškinius. Ši žurnalistikos funkcija yra viena iš svarbiausių. ,,Žurnalistika, atspindėdama tikrovę, savo kūriniuose vaizduoja konkrečius įvykius, procesus, dėsnius, poelgius, būdingus tai tikrovei ir padedančius visai auditorijai tiksliau orientuotis socialinio gyvenimo kasdienybėje ir tendencijose.”(1. p 72) Visuomeninėse informacinėse priemonėse nuolat pateikiama aktuali informacija įvairiais klausimais: moksliniais, politiniais, ekonominiais, socialiniais, visuomeniniais, kultūriniais ir kt., taip pat plečiamas visuomenės žinių akiratis, naudojantis patyrimu, naujomis idėjomis sprendžiamos problemos. Atlikdama informacinę funkciją žžurnalistika užima labai svarbią vietą visuomenėje, nes žmonės nuolat siekia gauti teisingas ir objektyvias ir nešališkas žinias apie įvykius politiniame – ekonominiame, socialiniame – kultūriniame gyvenime.

Reikalavimai informacijos pateikimui pakankamai griežti – ji turi būti operatyvi, objektyvi, problemos tikslios, detaliai išanalizuotos, atitinkančios žmonių poreikius, turi būti operuojama tiksliais faktais.

Informacija visuomenės informacinėse priemonėse, pateikiama atsižvelgiant į konkrečią skaitytojų auditoriją, nes žmogus paprastai iš gausaus informacijos srauto atsirenka tai, kas jam svarbu, aktualu, kas tenkina jo interesus, be to informacijos srautai tokie dideli, kad žmonės ne visada gali viską aprėpti. Taigi informacija pateikiama, atsižvelgiant į įvairius visuomenės sluoksnius.

Aišku, norint įsitikinti kaip žurnalistikos teorija atsispindi realiuose leidiniuose, kartu bus pateikiama ir nepriklausomo savaitraščio “Dialogas” analizė.

Savaitraštis ,,Dialogas”, yra specifinis, skirtas pedagogų auditorijai. Jame pateikiama informacija apie švietimą Lietuvoje, nagrinėjama švietimo pokyčių analizė, pateikiamos skirtingos nuomonės, įvairiopa patirtis. Informacija aktuali daugiausia dirbantiems Švietimo įstaigose. Informacinei funkcijai “Dialoge” skirtos rubrikos: ,,Naujienos”, “Informuoja ministerija”, “Statistika”, “Dėmesio”, ,,Tyrimai”, ,,Mokyklose”, ,,Švietimas šalies žiniasklaidoje”. Naujienoms skirtas antras puslapis, jame trumpai apžvelgiami šalies įvykiai susiję su švietimo problematika, naujovėmis, renginiais. Kitose rubrikose taip pat trumpai komentuojami švietimo politikos klausimai, švietimo institucijų gyvenimo aspektai. Pateikiamos žinios šiose rubrikose dažniausiai objektyviai atspindi didžiausias švietimo sistemos negeroves, klaidas, trūkumus. Informacija pateikiama ttrumpai, tiksliai, tačiau kadangi tai yra savaitraštis, tai dažnai ji nėra pakankamai operatyvi. Nors iš kitos pusės čia pateikiama informacija retai yra sensacinga ir sensta ne taip greitai.

Aiškinamoji funkcija. Šiuo metu nėra tikslinga vien tik atskleisti įvairius faktus, įvykius, reiškinius, procesus. Žmones paprastai domina platesnis, išsamesnis jų paaiškinimas, pateikimas su žurnalistų ar specialistų komentarais. Kadangi žurnalistikos tikslas – padėti geriau orientuotis sudėtingame šiandieniniame pasaulyje taigi svarbi tampa ir aiškinamoji funkcija.

Žurnalistai, žinių patikimumui patikrinti, siūlo žmonėms įvairias nuomones, pateikia faktus iš įvairių šaltinių, trumpai nušviečia klausimo istoriją, pateikia ekspertų atliktą faktinę analizę ir interpretaciją, be to ir pačiam žmogui paliekama laisvė išsisakyti, rinktis, analizuoti, daryti savo išvadas. Ypač ši funkcija išryškėjo nepriklausomybės laikotarpiu. Analizuojamų reiškinių tematika labai įvairi, apimanti politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, teisinius, mokslinius, techninius – gamybinius ir kt. klausimus.

Aišku, analizuojamos problemos yra aktualios tam laikotarpiui, dominančios visuomenę ir reikalaujančios konkrečių sprendimų ar veiksmų galimybių. Nagrinėjami dokumentai, įstatyminiai aktai, projektai, kultūrinės veiklos programos padeda visuomenei geriau pažinti ir kritiškai įvertinti reiškinius, vykstančius šalyje, taip pat pastebėti trūkumus, klaidas, kompetencijos stoką, moralės pažeidimus tarp valdančių institucijų, kontroliuoti ar jos sąžiningai atlieka pareigas, kurias uždeda visuomenė.

Šios funkcijos sėkmingas integravimas į visuomenės informavimo priemonę priklauso nuo to, ar pateikiama žžurnalistinė medžiaga yra objektyvi, principinga, sąžiningai atlieka savo pareigas – aiškina, analizuoja, ar atsižvelgia į visuomenės ir jos grupės poreikius, interesus, motyvus, siekius. Svarbu, kad visuomenės informavimo priemonėse atsispindėtų reikšmingiausios šalies problemos, tokios, kurios kelia visuomenės susidomėjimą ir skatina visuomenę ieškoti sprendimo būdų.

Savaitraštyje ,,Dialogas” aiškinamoji žiniasklaidos funkcija atsispindi jų siekyje: – skatinti minčių apykaitą, provokuoti tikrą dialogą tarp valdininkų ir mokytojų, tarp mokytojų ir mokinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp tavęs ir manęs. Iš tiesų savaitraštyje daug vietos skirta įvairių minčių, nuomonių pareiškimui, komentavimui, analizei. Skaitytojams pateikiama medžiaga apie ruošiamus svarstyti švietimo įstatymų projektus, taip pat komentuojami jau galiojančių įstatymų, įsakymų, nutarimų trūkumai.

Šią funkciją atspindi šios savaitraščio rubrikos:,, Sutinkate ar prieštaraujate”, ,,Dialogo interviu”, ,,Požiūris”, ,,Laiškai”, ,,Klausiate – atsakome”, ,,Atgarsiai”, ,,Dialogas klausia”, ,,Nuomonė”, ,,Egzaminai”, ,,Specialistų žodis”, ,,Aktualu”, ,,Politika”. Žinoma, visiškai išskirti šias rubrikas vien analitinei funkcijai yra netikslinga, nes žurnalistikos funkcijos tarpusavy susijusios, jos papildo viena kitą: informuoja, analizuoja, formuoja vertybes ir pan., tačiau būtent šiose rubrikose didelis dėmesys skiriamas švietimo problemų analizavimui. Jose aptariamos ankstesnės švietimo sistemos formavimo klaidos ir privalumai, analizuojama mokyklų materialinė – kultūrinė bazė, analizuojamos švietimo ministerijos darbas ir besikeičiančių ministrų veikla, mokytojo darbo apmokėjimo klausimai, mokymosi krūvio didėjimo problemos bei egzaminų netobulumas, aptariamos visuomenės

problemos: skurdo, nusikalstamumo, žalingų įpročių plitimo. Straipsnių žanrai taip pat įvairus: interviu, diskusijos tarp politikų, ar jų nuomonės išreiškimai, ironiški straipsniai.

Savo nuomonę skaitytojas gali pareikšti, diskutuoti, internete. Vėliau įdomiausios, aktualiausios nuomonės yra spausdinamos savaitraštyje. Kokio tipo informacija pateikiama savaitraštyje parodyta 1,2 lentelėse.

1 lentelė 2 lentelė

Informacijos pobūdis Straipsnių skaičius Straipsnių pobūdis Straipsnių skaičius

Faktai 10 Neutralūs 5

Faktai ir komentarai 6 Teigiami 9

Analizė 4 Kritikuojantys 12

Diskusijos 8 Probleminiai 8

Duomenys, pateikti 1 lentelėje parodo, kad daugiausia pateikiama grynų faktų, tačiau faktai yra ir komentuojami ir analizuojami. Diskusijoms, nuomonių išsakymui taip skirta nemažai vietos. Išanalizavus 2 llentelės duomenis, aišku, kad daugiausia savaitraštyje yra kritikuojančių straipsnių. Kartais kritikos gali būti ir per daug, nes ji gali formuoti visuomenės neigiamą požiūrį į švietimą. Štai Vytautas V. Landsbergis viename iš savaitraščio numerių kalbėjo apie mokyklų problemas Lietuvos provincijoje ir štai kitame numeryje pareiškė: “pavojinga yra duoti interviu ir leisti jį spausdinti nepatikrinus,- mat mūsų žurnalistika, deja, kartais yra linkusi pozityvią informaciją sutrumpinti ar išmesti, o paskelbti vien tik kritiką”(“Apie nuoskaudas veidrodžius ir meilę” // “Dialogas” Nr.42(635) p11 ). Palyginus nneigiamą ir teigiamą informaciją publikuojančių straipsnių skaičių pastebima, kad kritikuojančių ir probleminių straipsnių yra daugiau.

Auklėjamoji funkcija, taip pat labai svarbi, nes jos dėka yra formuojamos visuomenės vertybės, viešoji nuomonė, ugdomas žmonių sąmoningumas, skatinama siekti pažangių visuomenės tikslų.

Žiniasklaida informuodama visuomenę aapie reiškinius ir juos analizuodama tiesiogiai veikia žmones, jų požiūrius ir šaliai aktualius dalykus. Taigi žiniasklaida atlieka formuojamąją ir auklėjamąją funkciją. Žurnalistika žmonėms nuolat padeda susivokti įvykių gausoje, išskirti tai kas aktualiausia, opiausia, svarbiausia konkrečioje situacijoje; taip pat nustatyti savo veiksmų esant tai situacijai tikslus, veiksmų pobūdį, ir įvykus esminiams pasikeitimams politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, dvasinėje gyvenimo srityje, greitai persiorientuoti ir nepatirti didelių, tiek psichinių, tiek fizinių nuostolių. Visuomenės informavimo priemonių tikslas – parodyti kas jau padaryta, kaip tai paveiks mūsų gyvenimą, kaip reikėtų vertinti įvairius faktus, kokie turėtų būti visuomenės artimiausi ir perspektyviausi tikslai, realizuojant visuomenės idealus. Taigi žiniasklaida padėdama žmonėms geriau orientuotis socialinėje plotmėje, kelia žmonių sąmoningumą, kartu formuoja jų pasaulėžiūrą – pažiūras į pasaulį, į visuomenės tarpusavio ssantykius.

Į šią auklėjimo funkciją įeiną tiek valstybės praeities, tiek dabarties nušvietimas. Nuolat primenamos tautos ir kultūros istorija, tradicijos padeda ugdyti tautinę visuomenės sąmonę. Šį funkcija itin pasireiškia ugdant visuomenės vertybinių orientacijų sistemą. Ugdymas vyksta per žmonių sąmonės formavimą, kai gautos žinios apie istoriją, kultūrą, tradicijas, apie visuomenės raidos dėsnius, apie gyvenimo vertybes ir normos tampa žmonių vidinėmis savybėmis, tiesos ir teisingumo supratimo išraiška, aktyvia socialine pozicija.

Savaitraščio ,,Dialogas” viena iš užduočių, kuri apima ir auklėjamąją funkciją – sukelti diskusijas, nes ttai kas skelbiama, turi rasti atgarsį visuomenėje ir atspindėti jos nuomonę, kartu formuoti jos požiūrius, vertybių sistemą. Šia funkcija siekiama paveikti žmonių sąmonę, idealus, motyvacinius veiksmus švietimo sistemoje. Straipsniuose analizuojamos švietimo ir visuomenės problemos, raginama ieškoti optimalių problemų sprendimo būdų, skatinama atkreipti dėmesį į ideologines vertybes, dvasinę kultūrą, todėl auklėjamoji funkcija ryškiai susijusi su kultūrine.

Auklėjamajai funkcijai atskleisti savaitraštyje yra skirtos rubrikos: Įvadinis puslapis “Sėkmės metai”, “Rupūs miltai”, “Psichologija”, “Kolega-kolegai”, “Metodai, “Socialinis darbas”, “Mokyklų tinklo optimizavimas”.

Kultūrinė funkcija. Šalia gausios informacijos, jos analizės, visuomenės informavimo priemonės neretai dalį dėmesio skiria dvasinėms, kultūrinėms vertybėms, meno, literatūros kūriniams. Šios publikacijos padeda atgauti dvasines jėgas, turtina žmogaus sielą. Visuomenės informavimo priemonės plačiai skleidžia informaciją apie kultūrinius renginius, interpretuoja literatūros, meno kūrinius, taip pat teikia žinias apie tautos istoriją, tradicijas. Šiuo metu kultūros institutų tinklas labai platus ir žurnalistikos dėka žmonės gali su jais susipažinti, perimti jų dvasines vertybes, turtinti savo sielą kultūros idealais. Taigi ir pati žurnalistika – vienas iš visuomenės kultūros institutų. Jos pagrindinis tikslas atliekant kultūrinę funkciją – visuomenės įtraukimas į kultūrinius reiškinius, taip pat jos formavimas, vadovaujantis šalies ir pasaulio kultūrinėmis vertybėmis. Kultūrinėje, dvasinėje sferoje žurnalistika atlieka pažintinę, šviečiamąją, auklėjamąją, mobilizuojančią funkcijas, yra orientuota į pačio žmogaus ugdymą, jo asmenybės tobulėjimą. KKultūros srityje, žiniasklaida padeda žmonėms prieiti prie literatūros, muzikos, teatro, nes kitu būdu daugeliui yra sunkiau pasiekiama. Visa tai padeda formuoti žmogų, skatina gerbti mokslą, išmintį, grožį. Kalbama ne vien tik apie klasikines vertybes, bet ir apie populiarų liaudies meną, kuris kilnina žmogų, jungia šeimas, motyvuoja visuomenę.

Vis tik Lietuvos žiniasklaidoje dėmesio kultūrai nėra pakankamai. Viena iš priežasčių – komercinė. Iš straipsnių propaguojančių kultūrinį gyvenimą, jo vertybes, pinigų daug neuždirbsi. Todėl ir laikraščiuose, televizijoje mirga politinių veikėjų veidai. Tuo tarpu rašytojų, dailininkų, menininkų veidai lieka nežinomi. Gal todėl ir nusikaltimų detales skaitom įdėmiai ir jos tampa svarbesnės už teatro spektaklio analizę ar mokslo konferencijos išvadas.

Kadangi savaitraštis ,,Dialogas”susijęs su pedagogika, tai ir kultūros nuošalyje nepalieka. Kiekviename numeryje visuomenės dvasiniam tobulinimui skirti vidutiniškai 7 straipsniai: tai ir trumpi 10-20 eilučių pranešimai apie vykstančius renginius, o dažniausiai puse puslapio ar net puslapį užimantys žurnalistiniai kūriniai. Juose pateikiama medžiaga apie mokslininkus, rašytojus, menininkus, jų gyvenimą, kūrinius, sukaktis. Pristatomi dailininkai, jų parodos, taip pat pateikiamos knygos, susijusios ne tik su švietimu, bet ir kultūros, dvasios tobulinimu. Taip pat aprašomi vykę seminarai, projektai, konferencijos, kurie susiję su visuomenės vidinės kultūros tobulinimu, tautos istorija, tradicijomis, papročiais. Pristatoma ir mokyklų, vaikų darželių ir kitų pedagoginių institucijų kūryba, vvaikų, vadovaujamų kūrybingų, talentingų, vadovų, darbai. Kartu reprezentuojami įvairūs renginia, vykstantys tiek respublikiniu, tiek regioniniu, rajoniniu mastu. Savaitraštyje pateikiama informacija apie žmones, nusipelnusius kultūros srityje, apie teikiamos apdovanojimus už kultūrinę veiklą Lietuvai. Taip pat yra kalbama apie naujus kultūros reiškinius, palietusius ir kitas šalis ir Lietuvą. Kultūros funkcijai savaitraštyje skirtos šios rubrikos: “Fotoreportažas”, “Sukaktys”, “Projektai”, “Naujos knygos”, “Konkursai”, “Štrichai portretui”. Daugelis straipsnių visai neturi rubrikų.

Kiekviename savaitraščio numeryje galima rasti visą informaciją apie Lietuvoje vykstančius renginius, spektaklius, koncertus, konferencijas, parodas.

3 ir 4 lentelėse pateikiama informacija kaip straipsnių temos yra susijusios su žurnalistikos funkcijomis, kokių straipsnių yra publikuojama daugiausiai ir kiek jie užima vietos laikraštyje

3 lentelė 4 lentelė

Tema Straipsnių skaičius Funkcija Straipsnių pobūdis Straipsnių skaičius Ilgis(vieno straipsnio)

Švietimo sistema 15 informacinė Autoriniai 6 0,5-1 psl.

Politika 2 Informacinėaiškinamoji Informaciniai agent. pranešimai 6 10-30 eil.

Psichologija 2 Auklėjamoji Dokumentai 1 1 psl.

Kultūra 7 Kultūrinėauklėjamoji Redakciniai 6 0,5-1 psl

Pasaulinė patirtis 2 Informacinėauklėjamoji Skaitytojų laiškai 8 10-30 eil.

Visuomenės problemos 2 auklėjamoji Kitų laikraščių informacija 5 5-10 eil.

Pagal užsienio literatūrą 2 0,5 psl.

Pramogos 3 Pramoginė

Reklama 1 Pramoginė

Iš 3 lentelės matome, kad daugiausia straipsnių yra skiriama auklėjamajai- kultūrinei funkcijai, taigi savaitraštis daugiausia dėmesio skiria visuomenės nuomonės apie švietimo sistemą formavimui, kultūros vertybių perėmimui. 4 lentelėje pateikta medžiaga, kokio tipo straipsniai dominuoja : matosi, kad skaitytojai nors ir trumpai visuomet gali pareikšti savo nuomonę, kitų straipsnių yra maždaug po lygiai, kiek daugiau vietos skirta autoriniams ir redakciniams straipsniams. Kadangi dokumentai išeina ne

taip dažnai, o informacija pagal užsienio spaudą nėra labai aktuali Lietuvos pedagogams, šių publikacijų yra mažiausiai.

Pramoginė funkcija. Kad visuomenės informacijos priemonės būtų visapusiškos ir apimtų ne tik informacijos pateikimą bei jos analizavimą, informacijos vartotojui pateikiama ir lengvesnio pobūdžio medžiaga, skirta pailsėti, atsipalaiduoti, nusiraminti. Žurnalistikos kūriniai, skirti pramogai, poilsiui, laisvalaikiui, buičiai pirmiausia turi patraukti skaitytojus, klausytojus, žiūrovus savo kūrybingomis meninės išraiškos priemonėmis, atitikti visuomenės interesus, būti lengvai suvokiami, įdomus, praktiški prasmingi. Aišku visa tai kelia didelius reikalavimus žurnalistams, rengiantiems pramogines ppublikacijas, laidas. Tačiau, deja Lietuvoje šiuos tikslus užgožia komercinė funkcija – pateikti skaitytojui tai, kas turi didžiausią pasisekimą ir didina leidinių tiražą. Todėl neretai platinami menkos ir visiškai neturintys meninės bei žurnalistinės veiklos kūriniai, atskleidžiantys nusikaltimus, intymaus gyvenimo smulkmenas, sensacingus įvykius, smurtą, katastrofas, smulkmeniškai nagrinėjantys žymių visuomenės žmonių poelgius. Sensacija suprantama kaip iš tikro labai svarbus įvykis. Vietoj to, kad pramoginė funkcija atliktų savo tiesioginį tikslą – nuimtų įtampą, šie straipsniai visuomenę suerzina, skatina atsirasti blogiui, netinkamoms vertybėms. Taigi Lietuvoje ddidelė visuomenės informavimo priemonių dalis tarnauja komercijai ir sensacijai. Menas, kultūra lengvai paaukojami interesui. Vietoj dvasinę savivertę keliančių žurnalistikos kūrinių skaitytojams ar žiūrovams pateikiamos menkavertės publikacijos ar laidos.

Tinkamą kultūrinę, pramoginę, rekreacinę funkcija atliktų pašnekesiai su žymiais žmonėmis, atskleidžiant jjų teigiamas puses, reklaminiai informaciniai rašiniai apie poilsio praleidimo galimybes ir formas, jumoristiniai kūriniai, skatinantys atsipalaiduoti, specialūs lengvo turinio ar patariamieji rašiniai įvairių visuomenės grupių atstovams.

Pramoginei funkcijai savaitraštyje “Dialogas” taip pat skirta vietos – vidutiniškai 3 straipsniai. Pramoginei informacijai skirtos rubrikos”Svetur”, “Šyptelk”, “Vėlaus vakaro skaitiniai”, “Tėvams”.

Rubrikoje “Svetur” publikuojami pranešimai iš užsienio apie sensacingus įvykius švietimo srityje. Šie pranešimai deja neturi nei žymaus informacinio, nei auklėjamojo nei kultūrinio poveikio. Dažniausiai aprašomi neigiami, kritikuotini įvykiai. Tokių pranešimų yra vidutiniškai 5-8 viename savaitraštyje ir tik vienas, kitas pranešimas atspindi informaciją apie teigiamus reiškinius.

Rubrikoje “Vėlaus vakaro skaitiniai” pateikiami lengvo , neutralaus pobūdžio rašiniai. Juos skaitydamas žmogus gali atsipalaiduoti, pasijuokti, nors juose taip pat galima rasti sensacijų priemaišų. Straipsniai paprastai būna parengti ppagal užsienio spaudą.

Svarbesnė rubrika “Tėvams”- čia galima laisvu laiku pasiskaityti lengvo, suprantamo turinio publikacijas apie vaikų ir tėvų problemas. Kai kurios publikacijos yra gana rimtos ir gali būti priskirtos auklėjamajai funkcijai, kitos su gausia jumoro doze. Daugiausia jumoro galima rasti rubrikoje “Šyptelk”.

Savaitraštyje beveik visiškai nėra reklamos, reklamuojamas tik pats “Dialogas”. Skelbimų turinys susijęs su savaitraščio tematika: čia skelbiamos pedagogams laisvos darbo vietos, mokymosi, kvalifikacijos tobulinimosi , poilsio pedagogams galimybės.

Išvados

Išanalizavus funkcijas išaiškėja, kad šis terminas gali reikšti pačios žžurnalistikos vaidmenį visuomenėje, kartu tai yra ir žurnalistikos egzistavimo sąlyga, jos tikslas: kad visuomenės informavimo priemonės atliktų visas žurnalistikos funkcijas. Žiniasklaida turi didelį poveikį visuomenei, ne veltui ji vadinama “Ketvirtoji valdžia”. Ypatingas jos vaidmuo yra stiprinant demokratinę, teisinę valstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Žiniasklaida turi didelę galią valstybei, tik deja ne visada tinkamai ja naudojasi. Galia siejasi su atsakomybe, o ne visos visuomenės informavimo priemonės nori ją prisiimti, todėl ir atsiranda tikrovės neatitinkanti informacija, įžeidžiami žmonės, nepaisomos jų teisės į asmens neliečiamybę. Visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija turėtų būti kokybiška, vertinga. Jos dėka, vietoj nepakantumo įvairioms socialinėms grupėms skatinimo, vien tik blogybių, negerovių įvairiose gyvenimiškose srityse parodymo, turi būti daugiau dėmesio skiriama demokratinės valstybės stiprinimui, patriotizmo, pasididžiavimo savo tauta jausmų ugdymui

Išanalizavus savaitraščio “Dialogas” žurnalistines funkcijas galima daryti tokias išvadas:

1. savaitraštyje “Dialogas” atsispindi visos penkios Lietuvos žurnalistinės funkcijos;

2. daugiausia straipsnių savaitraštyje skirta informacinei funkcijai, nors dažniausiai jie yra trumpi ir daug vietos neužima;

3. “Dialoge” aiškinamąją funkciją atlieka tiek specialistų komentarai, analizė, tiek pačių skaitytojų išreikšta nuomonė;

4. savaitraštis yra suinteresuotas formuoti žmonių požiūrį į švietimą, jo politiką, atkreipti dėmesį į švietimo reformos trukdžius. “Dialogas” stengiasi įtraukti visuomenę į problemų sprendimą švietimo srityje, padeda žmonėms šviestis, auklėti save įvairioje aplinkoje. Visa tai savaitraštyje atlieka auklėjamąją funkciją’;

5. kultūrinė ffunkcija “Dialoge” yra puoselėjama, ji labai susijusi su auklėjamąja. Straipsniai, propaguojantys kultūrines vertybes užima antrą vietą pagal kiekybinį rodiklį;

6. daugiausia straipsnių skirta informacijai apie švietimo sistemą ir jos analizei;

7. kadangi švietimas susijęs su visuomenės auklėjimu, formavimu, savaitraštyje publikuojami straipsniai ir apie visuomenės problemas;

8. pramoginei funkcijai skirta pakankamai vietos , nors ne visos publikacijos atitinka šios funkcijos tikslus, padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Skaitytojai apkraunami kitų šalių sensacijomis;

9. savaitraštis “Dialogas” – tai leidinys, kuris stengiasi puoselėti kultūringą bei pagarbų bendravimą. Skiria didelį dėmesį švietimo naujovėms, analizuoja krašto valdymo problemas, formuoja Lietuvos ateities mokomąją viziją;

10. pakankamai daug straipsnių “Dialoge” yra orientuoti į kritiką ir per mažai ieškoma teigiamų pusių. Neigiamas požiūris gali formuoti atitinkamą visuomenės reakciją į švietimo sistemą. Joje ieškoma daugiausia to, kas yra netobula, nesistengiant atkreipti dėmesio į teigiamas puses, privalumus.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Urbonas V. Žurnalistikos pagrindai, -Vilnius: VU, 1992

2. Dialogas // 2004 sausis- lapkritis, Nr. 1-42

3. LR visuomenės informavimo įstatymas [žiūrėta 2004-11-10] prieiga per internetą:

4. Viešosios informacijos rengėjų deklaracija dėl aktualiausių Lietuvos žiniasklaidos klausimų.- [žiūrėta 2004-11-19] prieiga per internetą:

5. Koks šiandie žiniasklaidos galios ir atsakomybės santykis [žiūrėta 2004-11-23] prieiga per internetą:

6. Ta nupirkta ir smurtinė žiniasklaida[žiūrėta 2004-11-04] prieiga per internetą:

7. Gyventojų naudojimasis žiniasklaida: Lietuva Europoje. [žiūrėta 2004-11-19] prieiga per internetą:

8. Функции журналистики и функции СМИ [žiūrėta 2004-11-19] prieiga per iinternetą: