TAIKOMOJO KOMPLEKSO APRAŠAS
TAIKOMOJO KOMPLEKSO APRAŠAS
1. Bendras apibūdinimas
Turi būti nurodyta: kompiuterizavimo tikslas ir paskirtis; kompiuterizuojami objektai (valdymo technologiniai objektai, padaliniai, įmonės ir t.t., kurių valdymui skiriamas); skaičiavimų periodiškumas ir trukmė; sąlygos, kurioms esant kompiuteriai nenaudojami (jei reikia); komplekso informaciniai srautai ir ryšiai su kitais kompleksais; pareigybiniai asmenys ir (arba) padaliniai, kurie lemia konkrečių rezultatų gavimo sąlygas ir laiką (jei jie nenusakyti bendru sistemos funkcionavimo algoritmu); veiksmų paskirstymas tarp valdymo personalo (žmonių) ir techninių priemonių, esant įvairioms sprendimo situacijoms.
Taikymo srities informacinį modelį galima aprašyti oobjektiškai orientuotomis duomenų srautų schemomis. Juose vartojamos taikymo srities sąvokos ir nusakomi esminiai ryšiai tarp objektų. Su objektais siejami duomenys (duomenų bazės) ir procesai. Jie (kaip ir duomenų srautai, duomenų šaltiniai ir adresatai) suprantami taip pat, kaip ir duomenų srautų schemose.
Taikomojo komplekso ryšiai su kitais sistemoje gali būti nurodyti lentelėje. Tada duomenų rinkmenų (failų) aprašymai pateikiami priede.
2. Rezultatinė informacija
Turi būti vartotojams formuojami informaciniai pranešimai: rezultatinių pranešimų sąrašas ir aprašai; rezultatinių pranešimų struktūrinių vienetų, turinčių savarankišką prasminę reikšmę, (rodiklių, rekvizitų ir jjų rinkinių) sąrašas ir aprašai arba nuorodos į dokumentus, kuriuose jie aprašyti.
Pateikiama tik ta informacija, kuri perduodama valdymo objektui: rezultatiniai pranešimai – mašinogramos kaip dokumentai; vaizdų kadrai ekrane -videokadrai; duomenų rinkmenos (failai ir pan. mašininėse laikmenose, ar perduodami ryšio kanalais kkitoms informacinėms sistemoms), valdymo signalai. Aprašant kiekvieną rezultatinį pranešimą, nurodoma: pavadinimas, pateikimo forma, kodas, pateikimo periodiškumas ir laikas (leidžiamas sprendimo trukmės laikas), jo gavėjai ir paskirtis. Atsižvelgiant į pranešimo rūšį ir ypatumus, aprašą galima papildyti kitokiomis žiniomis.
Aprašant kiekvieną informacijos struktūrinį vienetą, nurodoma: pavadinimas to rezultatinio pranešimo, kuriame tas struktūrinis vienetas yra, pavadinimas, identifikatorius; skaičiavimų tikslumo ir patikimumo reikalavimai (jei reikia). Priede pateikiami dokumentų ir videokadrų formų pavyzdžiai (maketai). Rezultatinės informacijos pranešimų sąrašas ir aprašai gali būti pateikti lentelėje.
3. Pradinė informacija
Turi būti informacija, gaunama iš valdymo objekto: informacinių pranešimų sąrašas ir aprašai, pirminių pranešimų informacijos struktūrinių vienetų sąrašai ir aprašai.
Pateikiama tik pirminė informacija, gaunama iš valdymo objekto (dokumentai, videokadrai, kodogramos). Aprašant kiekvieną pranešimą, nurodoma: pavadinimas, pateikimo forma, kodas, gavimo dažnis ar llaikas ir jo siuntėjas. Aprašant kiekvieną pirminio pranešimo struktūrinį elementą, nurodoma: pavadinimas, reikalingas tikslumas (jei to reikia), informacijos šaltinis (padalinys, iš kurio jis gaunamas), to šaltinio identifikatorius. Priede pateikiami dokumentų ir videokadrų formų pavyzdžiai (maketai).
4. Algoritmo aprašas
4.1. Paskirtis ir charakteristika
Turi būti nurodyta algoritmo (jo dalies) paskirtis; algoritmo panaudojimo apribojimai, galimybės ir sprendimų kokybės reikalavimai (tikslumas, sprendimo laikas ir pan.); bendri rezultatų ir pradinių duomenų (jų formatų, kodų ir kt.) reikalavimai, kurie padeda suderinti sprendžiamų uždavinių kompleksus.
4.2. Matematinis aprašas
Turi būti nnurodyti matematinis modelis arba kompiuterizuojamo proceso (objekto) ekonominis matematinis aprašas; priimtų prielaidų sąrašas ir pasirinkto modelio adekvatumo realiam procesui (objektui), esant įvairiems darbo režimams, reikalavimai; žinios apie mokslinio tyrimo darbų rezultatus, jei jie panaudojami algoritmams sudaryti. Aprašoma kuo plačiau naudojant matematikoje priimtas formalizavimo priemones ir žymėjimus.
4.3. Naudojama informacija
Turi būti skaičiavimams naudojamų (pradinių) duomenų failų, duomenų bazių ir kitokių rinkmenų sąrašas, kuris pateikiamas tokia tvarka: duomenų rinkmenos, suformuotos iš normatyvų ir žinynų dokumentų, valdymo signalų, arba nuorodos į dokumentus, kur yra tie duomenys (normatyvų ir žinynų duomenys, naudojamos duomenų bazės); pirminių pranešimų duomenų rinkmenos, suformuotos iš operatyviai gaunamų planų ir apskaitos dokumentų (operatyviniai duomenys); duomenų rinkmenos, suformuotos duotuoju ir kitais algoritmais, saugomi algoritmo realizavimui. Jei jų aprašai atskirai nepateikiami, tai kiekvienai rinkmenai (failui) nurodoma: pavadinimas, žymuo ir maksimalus skaičius įrašų, rekvizitų, kurie naudojami (arba nenaudojami). Patys dokumentai (blankai) pateikiami priede.
4.4. Sprendimo rezultatai
Turi būti duomenų rinkmenų (failų, duomenų bazių), formuojamų realizuojant algoritmą, sąrašas, kuris pateikiamas tokia tvarka: failai ir (arba) valdymo signalai, formuojami rezultatiniams pranešimams (dokumentams, videokadrams, valdymo signalams ir t.t..) gauti; failai, kurie paliekami saugoti šių ir kitų uždavinių kompleksams spręsti. Kiekvienam failui nurodoma: pavadinimas, žymuo ir maksimalus reikšmių skaičius, rezultatinių pranešimų rekvizitų pavadinimų sąrašas ir žymenys arba nuoroda, kuriuose dokumentuose ttos žinios yra.
Sprendimo metu suformuotos ir saugomos duomenų rinkmenos gali būti pateiktos lentelėje. Tada jų aprašai gali būti pateikti priede.
4.5. Sprendimo algoritmas
Algoritmo logikos ir panaudojimo rezultatų formavimo nuoseklumo aprašas, nurodant skaičiavimo etapus (žingsnius), skaičiavimų ir (arba) logines formules, kurios panaudojamos algoritme; nurodymai apie skaičiavimų tikslumą (jei reikia); priklausomybės, kurios reikalingos skaičiavimų tikrumui patikrinti; ryšių tarp algoritmo dalių ir operacijų aprašas; nurodymai, kokia tvarka rezultatiniuose dokumentuose turi būti išdėstomos reikšmės arba eilutės (pavyzdžiui, objektų kodų reikšmių didėjimo tvarka pagal objektų grupes ir t.t.).
Algoritme nurodomos ir aptariamos visos situacijos, kurios gali susidaryti jį vykdant. Reikia panaudoti sistemos rekvizitų, signalų, skilčių (stulpelių) ir eilučių sąlyginius žymenis (vardus), duodant nuorodas, kur jie aprašyti (jei tokie yra). Skaičiavimo formulėse reikia naudoti tuos rekvizitų žymenis, kurie panaudoti aprašant jų sudėtį kituose dokumento skyriuose.
Algoritmai dažniausiai pateikiami grafine forma. Paprastesnėmis situacijomis gali pakakti ir lentelių, kuriose surašomos matematinės rodiklių aritmetinių ir loginių ryšių formulės, arba net aprašyti žodžiu, pateikiant nuorodas Į taikomųjų programų paketų aprašus ir kitus dokumentus, kuriuose aptarti naudojami algoritmai.
Kai algoritmai nėra sudėtingi ir pakanka nurodyti tik skaičiavimo formules bei jų panaudojimo nuoseklumą, jos gali būti pateikiamos lentelėje.
TAIKOMOJO KOMPLEKSO
„KOMPIUTERINĖS FIRMOS BUHALTERINĖ APSKAITA“
APRAŠAS
1. Bendras apibūdinimas
Pagrindinis tikslas – kompiuterių dalių, programinės įrangos įsigijimo, jų kiekio iir judėjimo įmonės sandėliuose bei sunaudojimo (gavimo, išdavimo ir laikymo įmonės sandėliuose), darbuotojų atlyginimų, mokesčių apskaita. Kaip pradinė imama informacija, esanti kompiuterių dalių ir programinės įrangos apskaitos pirminiuose dokumentuose, įstatymų nustatytas minimalus atlyginimas (toliau – MMA), darbuotojų pareigos, išdirbtas laikas per mėnesį. Kompiuterių dalys (toliau – KD) ir programinė įranga (toliau – PĮ) į sandėlį gaunami su jų lydimaisiais dokumentais. Iš sandėlio išduodamos pagal limitines korteles arba reikalavimus. Tos operacijos vykdomos nuolat (gavimo ir išdavimo laikas nereglamentuojamas).
Visų dokumentų informacija į mašinines laikmenas įrašoma buhalterijoje, ir formuojama duomenų bazė. Pagrindiniai rezultatai pateikiami mašinogramose, kurios perduodamos sandėlininkams ir buhalteriams, t.y. jų gavėjais yra sandėlis ir buhalterija. Prireikus galima peržvelgti laikomų duomenų bazėje informaciją, formuojant atitinkamus vaizdo kadrus ekrane (videokadrus). Informacija apdorojama tik kompiuterizuotai. Jei atsiranda sunkumų tai padaryti, tokios situacijos sprendžiamos pasitelkiant kitų padalinių kompiuterius, tačiau priimtoji technologija nekeičiama, nes keitimai gali pakenkti informacijos tikrumui.
Taikomojo komplekso ryšiai su kitais sistemos kompleksais
Naudojama informacija Sprendimo rezultatai
Komplekso kodas Failo kodas Failo kodas Komplekso kodas
DBKDPĮl NF0l M13 PIB
Čia DBKDPĮl – taikomasis kompleksas, kuriame formuojamas kompiuterių dalių ir programinės įrangos kainynas, duomenys apie darbuotojus, darbuotojų atlyginimus, mokesčius, o PIB – kuriame skaičiuojamas pajamų bei išlaidų balansas.
2. Pradinė informacija
Informacija, gaunama iš valdymo objekto
Pranešimo pavadinimas ir pateikimo forma
Pranešimo kodas
Gavimo dažnis
Informacijos siuntėjas
Dokumentai
1.Pajamų orderis
2.Limitinė kortelė
3.Reikalavimas
4.Perdavimo važtaraštis
5.Duomenys apie darbuotojus
6.Mokesčiai
Dl
D2 D3 D4
D5
D6
Gavus KD ir PĮ
Išdavus KD ir PĮ
Išdavus KD ir PĮ
Perdavus KD ir PĮ
Priėmus naują darbuotoją
Kas mėnesį
Buhalterija
Buhalterija
Parduotuvė
Buhalterija
Kadrų skyrius
Buhalterija
Videokadrai
1.Gauti KD ir PĮ
2.Išduoti KD ir PĮ
3.Duomenys apie darbuotojus
VK0l
VK02
VK03
Gavus KD ir PĮ
Išdavus KD ir PĮ
Esant poreikiui
Sandėlis
Sandėlis
Kadrų skyrius
Duomenų rinkmenos (failai)
1.KD ir PĮ kainynas
2.Duomenys apie darbuotojus
NF0l
NF02
Pakitus kainoms
Kas mėnesį
Marketingo skyrius
3. Rezultatinė informacija
Informacija, perduodama vartotojams
Pranešimo pavadinimas ir pateikimo forma Pranešimo kodas Pateikimo periodiškumas ir laikas Informacijos gavėjas
Dokumentai (mašinogramos)
1.KD ir PĮ gavimo žiniaraštis
2.KD ir PĮ išdavimo žiniaraštis
3.KD ir PĮ perdavimo žžiniaraštis
4.KD ir PĮ gavimo per mėnesį žiniaraštis
5. KD ir PĮ išdavimo per mėnesį žiniaraštis
6. Apyvartos žiniaraštis
7. Įmonės balansas
8. Darbuotojų kartoteka
MGll
MG12
MG13
MG21
MG22
MG23
MG31
MG41
10 dienų
10 dienų
10 dienų
Mėnuo
Mėnuo
Mėnuo
10 dienų
10 dienų
Sandėlis
Sandėlis
Sandėlis
Buhalterija
Buhalterija
Buhalterija, marketingo skyrius
Buhalterija
Buhalterija
Videokadrai
1. KD ir PĮ gavimas
2. KD ir PĮ išdavimas
3. KD ir PĮ pardavimas
4. KD ir PĮ judėjimas (apyvarta)
5. Darbuotojų kartoteka
VKl
VK2
VK3
VK4
VK5
Kai reikia
Kai reikia
Kai reikia
Kai reikia
Kai reikia
Sandėlininkas, buhalteris
Sandėlininkas, buhalteris
Sandėlininkas, buhalteris
Sandėlininkas, buhalteris
Buhalteris
Duomenų rinkmenos (failai) <
KD ir PĮ
M15
Pasibaigus mėnesiui
Mėnuo
4. Algoritmo aprašas
5.3. Naudojama informacija. Pradinė sprendimo informacija
Duomenų rinkmenos pavadinimas Duomenų rinkmenos kodas Informacijos šaltinis
Normatyvų ir žinynų duomenys
1. KD ir PĮ kainynas
2. MMA
NF0l
NF02
Marketingo skyriaus KD ir PĮ kainynas
Kadrų skyriaus duomenų bazė
Operatyviniai duomenys
2. KD ir PĮ gavimas
3. KD ir PĮ llimitų panaudojimas
4. KD ir PĮ poreikis
5. KD ir PĮ vidiniai perdavimai
6. Darbuotojų darbo kokybė
M0l
M021
M03
M04
M05
DI
D2 (išdavus KD ir PĮ)
D3
D4
D5
Failai, gauti sprendžiant kompleksą
7.KD ir PĮ likučiai mėnesio pradžioje
8.Atlyginimų balansas
9.Bendras įmonės balansas
M151
M161
M171
Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1511
Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1611
Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1711
4.4. Sprendimo rezultatai
Sprendimo rezultatai
Duomenų rinkmenos pavadinimas Duomenų rinkmenos kodas Pateikimo periodiškumas
Duomenų rinkmenos (failai)
1. KD ir PĮ gavimo suvestinė
2. KD ir PĮ išdavimo suvestinė
3. KD ir PĮ judėjimo suvestinė
4. KD ir PĮ judėjimas per mėnesį (sandėlio apyvarta)
5. KD ir PĮ likučiai mėnesio pabaigoje
6. Darbuotojų atlyginimų išmokėjimo suvestinė
7. Bendro įmonės balanso suvestinė
M11
M12
M13
M14
Ml5
M16
M17
10 dienų
10 dienų
10 dienų
Mėnuo
Mėnuo
Mėnuo
Mėnuo
4.5. Sprendimo algoritmas
Algoritmų, pateikiamų grafine forma turinys ir detalizavimas priklauso nuo įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių tačiau jose vartojami tie patys standartizuoti ssimboliai. Jie taip pat vartojami aprašant informacijos technologijas, jų realizavimo būdus ir priemones, įvairias duomenų ar programų srautų, jų struktūros, tinklines ir pan. schemas. Jose naudojami nustatytos formos duomenų, procesų.
Bene bendriausios yra schemos, kuriose aprašomos pradinių duomenų (duomenų rinkmenų) apdorojimo ir rezultatų formavimo nuoseklios operacijos, o kiekvienai operacijai – įvestis ir išvestis. Jos apibendrintai gali būti vadinamos kompleksų schemomis. Plačiai žinomos hierarchinėmis informacijos apdorojimo (įvesties, apdorojimo ir išvesties) procesų schemomis.
Bendras algoritmas (hierarchinė informacijos ir jos apdorojimo procesų schema)