Elektroninė žiniasklaida

Įvadas

Žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime yra ypatingas. Ji tampa lyg dar vienas gyvybiškai svarbus žmogaus poreikis (kaip oras, maistas, miegas), be kurio sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimo – ryte skaitome laikraščius, dieną – klausome radijo, vakare – žiūrime televizijos laidas. Be to, nuolat naudojamės ir internetu, o turėdami laisvesnę valandėlę neretai perverčiame ir žurnalus. Visa tai rodo, kad žiniasklaidos turinys turi galimybę daryti įtaką mūsų požiūriui, vertybėms ir net gyvenimo būdui. Perfrazuojant žinomą Merfio dėsnį galima pasakyti, kad žiniasklaida veikia visus – ttuos, kurie pripažįsta, kad jiems įtaką daro žiniasklaida ir tuos, kurie šios įtakos nepripažįsta.

Darbo aktualumas. Pamažu Lietuvoje įsigalėja elektroninė žiniasklaida. Internete atsiranda vis daugiau naujų leidinių, kurie pretenduoja patenkinti tam tikrų vartotojų sluoksnių poreikius arba bando įtikti visiems, ištroškusiems naujienų. Šiaip ar taip, interneto žiniasklaida rutuliojasi, nestovi vietoje, todėl ir visuomenėje kyla diskusijos dėl jos reikalingumo.

Darbo objektas: elektroninė žiniasklaida.

Darbo tikslas: apžvelgti elektroninės žiniasklaidos padėtį Lietuvoje ir užsienyje.

Darbo uždaviniai:

1. palyginti tradicinę ir elektroninę žiniasklaidą, įvertinti pastarosios vaidmenį, privalumus bei trūkumus;

2. apžvelgti internetinės žžiniasklaidos raidą globalizacijos akivaizdoje;

3. apžvelgti elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo ypatumus;

4. įvertinti elektroninės žiniasklaidos kontrolės ypatumus;

5. peržvelgti periodikos paieškos internete galimybes.

1. Tradicinė ir elektroninė žiniasklaida

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsirado nauja žiniasklaidos rūšis – interneto žiniasklaida. Iki šiol bandoma ją apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus iir normas, tačiau tai vyksta tik neoficialiame akademiniame rate. Pasaulyje irgi bandoma nustatyti, kas yra interneto žiniasklaida, bet apibrėžimas yra gana prieštaringas. Kiekvienas, mokantis paskelbti tam tikrą informaciją ar tiesiog ją sugrupuoti tam tikrame portale, yra priskiriamas interneto žiniasklaidos kategorijai. Toks suvokimas kertasi su tradicinių leidinių samprata, todėl šiuo metu vis negęsta diskusijos apie tradicinės ir interneto žiniasklaidos santykį (www.press.lt).

Internetas atveria alternatyvų galimybes. Jei sakoma, kad žiniasklaida visuomet turi būti opozicijoje valdžiai, tai internetinė žiniasklaida, jei nori būti populiari, turi būti opozicijoje žiniasklaidai, kad tie, kurie yra nepatenkinti televizijų, laikraščių pozicija, ieškotų informacijos ir interpretacijų naujienų portaluose. Tačiau čia iš karto galime pamatyti pavojus. Šis alternatyvių žinių noras susijęs su gandų mechanizmu. Gandai irgi pusiau oficiali informacija. O internetas ggandams sklisti yra puiki terpė. Juk bet kas gali internete sukurti savo svetainę ir patalpinti ten vienokią ar kitokią informaciją, apie kokius nors žmones. Sakykime, Vakaruose egzistuoja tokios svetainės, kurių skaitytojai yra prašomi siųsti aprašymus, jei kur nors viešoje vietoje pamatė popžvaigždes. Žmonės mėgsta tokius portalus, juos skaito ir siunčia savo (ar išgalvotas) aprašymus, kaip koks Holivudo aktorius girtas vos išėjo iš baro Meksikoje. Rytuose ši interneto ypatybė išnaudojama kitokiais tikslais. Internetas panaudojamas politinei kovai. Kokioje nors svetainėje išmetamas kompromatas, kkitos žiniasklaidos priemonės pasigauna ir cituoja (o jei cituojama kita informavimo priemonė, nuo atsakomybės atleidžiama). Taip žinia išplatinama visiems potencialiems rinkėjams (online.5ci.lt).

1.1. Elektroninės žiniasklaidos vaidmuo

Žiniasklaidos vaidmuo šiandien pasaulyje vaidina milžinišką vaidmenį – ji ne tik atspindi realybę, bet ir ją formuoja. Daugeliu atveju žiniasklaidos vaidmuo gali būti sulygintas net ir su 1-ąja valdžia, nes retas iš mūsų turi galimybių patikrinti milžinišką žiniasklaidos pateikiamos informacijos objektyvumą. Irako karas vienaip yra nušviečiamas CNN, o kitaip arabų pasaulio žiniasklaidos. Prezidento rinkimų kampanija viename dienraštyje turėjo vienokį atspalvį, o kitame – visai kitokį.

Žiniasklaidos „populiarumą“ galima paaiškinti bent keliais aspektais. Visų pirma – populiarumas dėl pasitikėjimo žiniasklaida. Lietuvoje šis rodiklis yra vienas didžiausių. Tai sąlygoja daugelis faktorių, o turinį lemia rinkos, t.y. pasiūlos ir paklausos dėsniai, nes žiniasklaida taip pat yra verslas. Antra, egzistuoja žiniasklaidos „sezoniškumas“, t.y. vasarą išauga radijo ir žurnalų populiarumas, o sumažėja TV bei interneto. Ir galiausiai, vis didesnį populiarumą įgauna internetinė žiniasklaida – tai sąlygoja ir besiplečiančios techninės galimybės bei didėjanti interneto skvarba.

Internetas sujungė planetą į vieną tinklą, per kelias sekundes galima prisijungti prie jums rūpimo informacijos šaltinio, nesvarbu kuriame pasaulio taške jis būtų. Šis pasaulis yra vienalaikis ir neturintis jokių ribų. Laiko tarpas tarp to, kai informacija patalpinama internete iir jos panaudojimo sumažėjo praktiškai iki nulio.

Pasaulis iki interneto atrodė kitaip. Pirma, jis buvo apribotas geografiškai. Dienraščiai, žurnalai buvo leidžiami tam tikrai geografinei erdvei. Paprastai ta erdvė buvo apspręsta tautinės valstybės sienomis. Žmogus, esantis kitame pasaulio taške, be abejo, galėjo sekti jį dominančios šalies įvykius, tačiau tai jis galėjo daryti tik su tam tikru laiko tarpu – tol kol laikraščiai pasieks jį. Taigi internetas panaikino šį geografinį ir laikinį atidalijimą (online.5ci.lt).

1.2. Internetinės ir tradicinės žiniasklaidos privalumai ir trūkumai

Kitas aktualus klausimas yra interneto ir tradicinės žiniasklaidos pranašumų ir trūkumų klausimas. Spaudoje informacija pateikiama kartą per dieną, tuo tarpu internete naujausia informacija gali būti paskelbiama net kelis kartus per valandą. Pavyzdžiu galėtų būti rusiškas interneto laikraštis „Gazeta.ru“, kuris labai operatyviai nušviečia svarbiausius įvykius. Lietuvoje operatyvumas yra naujienų agentūrų BNS ir ELTA rankose, nes ką tik parašyta žinutė iš karto atsiduria internete. Amžina žurnalistikos problema yra pateikiamos informacijos kokybė. Dienraštyje informacijai pateikti skiriama nedaug laiko, todėl žurnalistas nelabai gali analizuoti ir apibendrinti (tai galima daryti žurnale). Iš internete skelbiamų žinių taip pat negalima tikėtis greito apibendrinimo, tačiau tai jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vieniems reikia komentarų, kitiems – vien tik sausų faktų. Belieka tik skaityti atskirus leidinius, ir viskas. Iki šiol interneto žiniasklaidos aaktuali ir skausminga problema – informacijos patikimumas. Kuria informacija galima tikėti, o kuria – ne? Laikui bėgant vieni leidiniai užsitarnaus gerą vardą, nes skelbia patikimas žinias, todėl vartotojai jas nesibaimindami skaitys. Kita vertus, teikiama informacija gali neatitikti realios situacijos, tačiau tokius pačius reiškinius galima įžvelgti ir tradicinėje spaudoje.

Tradicinė spauda skelbia savo tiražą, kuris galbūt yra netikslus. Interneto leidiniams šiuo atveju yra kur kas geriau, nes visada skaitytojas gali pasižiūrėti, kiek kiekvieną dieną apsilanko vartotojų. Generuoti vartotojų skaičių kol kas yra sudėtinga, bet įmanoma, tačiau save gerbiantis leidinys taip nesielgia, nes nuo vartotojų skaičiaus labai priklauso teikiamos reklamos kiekis.

Mintis, kad interneto žiniasklaida išstums tradicinę, galima vadinti kliedesiais. Nuo pat Gutenbergo išradimo, spauda nuolat buvo gąsdinama, kad koncepcija pasens ir išnyks. Atsiradus radijui, daugelis manė, kad tai spaudos galas. Prognozės nepasitvirtino. Atsiradus televizijai, situacija buvo tokia pati, tačiau spaudai didelės įtakos tai neturėjo. Dabar, atsiradus internetui, vėl sklando kalbos apie būsimą spaudos krizę, tačiau, ar tai pasitvirtins, pamatysime ateityje. Spausdintas laikraštis turi vieną privalumą, kurio neturi nei radijas, nei televizija, nei internetas: tai yra pastovaus pavidalo informacija, turinti išliekamąją vertę. TV reportažas praeina, dalis informacijos iš karto yra pamirštama, tas pats pasakytina ir apie radijo reportažą. Informacija internete dabar niekur

nebedingsta, nes paprasčiausiai visi straipsniai yra kaupiami archyve.

Spaudžiama liaudies žurnalistikos didžioji žiniasklaida pradėjo keistis. Galimybė komentuoti ir dalyvauti forumuose žinių portaluose tapo gero skonio rodikliu. Skaitytojai kviečiami pranešti vietines naujienas, net ir svarbias asmenines, publikuoti fotografijas. Mėgėjiški fotoreportažai apie gaisrus JAV pietuose, kuriuos publikavo vietinis „online“ laikraštis NewMexican.com, tapo vienu labiausiai lankomų puslapių Amerikoje. Kurį laiką nepaprastai populiarus buvo kaubojų laikraštis „The Dallas Morning News“, savo interneto svetainėje pakabinęs skaitytojų padarytas sudužusio kosminio laivo nuolaužų nuotraukas.

Taigi tai internetinio laikraščio rredakciją daro atviresnę. Nors ji ir nelabai turi kitos išeities, ji privalo įsileisti savo skaitytojus į turinio kūrimą, jei nori išlikti.

Čia galime įžvelgti ir dar vieną svarbų aspektą. Ši interneto struktūra leidžia mums nebijoti visuotino sekimo, vienos didžiausios informacinės visuomenės baimės. Informacinės technologijos įgalina bet kurį individą sekti. Kitaip tariant, bet koks pilietis tampa visiškai neapsaugotas nuo valdžios sekimo aparato. Apie tai yra prirašyta gausybė liūdnų knygų. Tačiau valdantieji irgi gali būti stebimi savo piliečių. Žurnalistų priedermė kontroliuoti politikus iir pareigūnus. Internetas įgalina kiekvieną pilietį tapti žurnalistu. Galima įsivaizduoti, jog jei politikai susitinka kokioje nors kavinėje jis gali juos nufotografuoti ir paklausti, apie ką jie kalbėjo. Be to, galime įsivaizduoti tokią svetainę, kur būtų rašomi reportažai iš politikų susitikimų ssu rinkėjais. Politikai jaustų, kad yra stebimi, kad jų žodžiai yra fiksuojami. Todėl tikėtina, kad jais taip nesišvaistytų. Bet kokiu atveju tai yra dar viena pilietinė kontrolė.

Taigi internetinė žiniasklaida atveria naujas galimybes pilietinei visuomenei, tačiau taip pat slepia naujas manipuliacijos pavojus. Todėl reikalinga itin atidi šio naujo reiškinio analizė.

2. Internetinė žiniasklaida globalizacijos akivaizdoje

Globalizacija – tai terminas, skirtas žymėti, kaip globalios tendencijos yra pritaikomos vietinėms reikmėms ir kaip jos yra adaptuojamos. Sakykime, McDonald’s JAV yra greito maisto restoranas, pas mus tai yra tam tikro socialinio prestižo dalykas, o Korėjoje studentai vaikšto, norėdami paskaityti knygas, žodžiu praleisti laiką (kažkas panašaus į prancūziškas kavinukes). Tai yra globalizacija.

Internetinėje žiniasklaidoje šis procesas vyksta atvirkščiai, t.y. vietinės bendruomenės globaliuose tinklapiuose ieško sau įdomios informacijos, kai kkuo tarpu tos bendruomenės nariai, išbarstyti po pasaulį, domisi lokalinėmis arba vietos naujienomis. Ką tai reiškia? Didėjant kitų kalbų – o visų pirma anglų – mokėjimui, atsiveria vis didesni ir – tai labai svarbu – kokybiški informacijos resursai. Tai lemia, kad specializuoti tarptautiniai leidiniai įgyja vis didesnę potencialią auditoriją. Taigi lietuvis skaitytojas, kuris turi specialių interesų, visuomet pasirinks kokybiškesnį leidinį. Norint užtikrinti kokybę, reikalingi resursai. Resursų išlaikymas priklauso nuo auditorijos dydžio. Taigi tarptautiniai leidiniai gali pateikti kokybišką informaciją ir todėl jjie bus pasirenkami. Vartotojo logika – jei mane domina pasaulio ekonomika, aš skaitysiu „The Economist“, „Financial Times“, bet ne „Verslo žinias“, jei domina užsienio naujienos, tai pasiskaitysiu tuos CNN ar BBC, bet ne lietuviškus naujienų portalus. Tuomet kaip tokiame globaliame pasaulyje galima išsilaikyti?

Lieka lokalinės naujienos. Nors mūsų pasaulis ir globalus, tačiau mes gyvename tam tikroje vietoje ir mums yra svarbios lokalios naujienos. Todėl jei esu ne tik teoretikas, kuris grynai dėl smalsumo domisi pasaulio ekonomine raida, tai tikrai paskaitysiu ir „Verslo žinias“, kur pateikiamos vietos, t.y. lietuviškos žinios (žr. 1 priedą).

Iš to, kad lokalios naujienos tampa mažų kraštų žiniasklaidos varikliu, seka, kad žiniasklaidos uždavinys, susiformavęs XIX amžiuje – formuoti, konstruoti tautą – nemirė ir XXI amžiuje.

Globalizacija žymi dar ir vis didesnį žmonių judėjimą: vienos ar kitos tautos atstovai barstosi po pasaulį, po įvairias kultūrines ir kalbines zonas. Tačiau barstymasis nereiškia, kad tautinio identiteto potyris yra susilpnėjęs. Priešingai, esant kitoje kalbinėje terpėje iškyla noras bendrauti gimtąja kalba, sužinoti vietos naujienas. Ir štai čia interneto vaidmuo tampa kertinis. Naujienų portalai tampa tomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios leidžia palaikyti tautiškumą, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje gyvename. Internetas leidžia skirtingose pasaulio dalyse gyvenantiems lietuviams kasdien palaikyti ryšį ir jaustis dalyvaujant tautos gyvenime. Ir globalėjant ppasauliui, lietuviams vis labiau migruojant ieškant darbo svetur, ši interneto funkcija taps aktualesnė.

Taigi tam tikroje geografinėje erdvėje gyvenantys žmonės, vedami savo specifinių interesų, linksta tarptautinių leidinių link, tuo tarpu po pasaulį išsibarstę tautiečiai gali sekti savo tautos naujienas internete. Taigi internetinių leidinių vaidmuo palaikant tautiškumą tampa labai svarbus (monitoring.press.lt).

3. Interneto žiniasklaidos reglamentavimas Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje interneto žiniasklaidą (informacijos viešą skelbimą internete) reglamentuoja:

· 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas, Nr. VIII-1905;

· 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Nr. I-1234;

· 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, Nr. IX-1067;

· 2002 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Telekomunikacijų įstatymas, Nr. IX-1053;

· 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, Nr. VIII-1443;

· 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 250 Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo.

Tarp minėtų teisės aktų svarbiausi yra Visuomenės informavimo įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 250 Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo (toliau taip pat vadinamas Tvarka).

Esamo Lietuvos interneto turinio teisinio rreguliavimo analizė atskleidžia esamo reguliavimo nenuoseklumą ir neatitikimą realiai situacijai. Pagrindinės identifikuotos problemos: neaiškus elektroninės visuomenės informavimo priemonės apibrėžimas, per didelis valstybinis reguliavimas, nepaliekant erdvės savireguliacijos iniciatyvoms, profesinės etikos ir sankcijų taikymo problemos (ypač neprofesionalių informacijos rengėjų ir platintojų atžvilgiu), interneto paslaugų tiekėjų atsakomybė ir pareigos.

Nors Lietuvoje šioje srityje šiuo metu neveikia savireguliavimas, bent dalis Lietuvos interneto paslaugų teikėjų taiko savaveiksmius interneto turinio reguliavimo mechanizmus, veiksmingai reaguoja į pranešimus apie neteisėtą ir žalingą interneto turinį, todėl nors interneto žiniasklaidos problematika turi būti reglamentuota įstatymo normomis, turi būti sudarytos prielaidos interneto paslaugų tiekėjų savireguliacijai gal net ją betarpiškai skatinant (pvz. patvirtinant pavyzdingą veiklos kodeksą).

Remiantis atlikta Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių bei Europos Bendrijų teisės norminių aktų analize dėl neskelbtinos informacijos kontrolės internete, darytina išvada, kad egzistuojanti Šios srities reglamentavimo esama sistema Lietuvoje nėra nuosekli ir pakankama, dėl šių priežasčių:

1. Šiuo metu neskelbtinos informacijos kontrolė internete reglamentuojama įstatymu, o ribojamos informacijos platinimas poįstatyminiu teisės aktu. Užsienio valstybėse tiek neskelbtinos informacijos kontrolė, tiek ribojamos informacijos platinimas reglamentuojami įstatymais, nes kontrolės bei ribojimo priemonių taikymas Internetu platinamos viešosios informacijos atžvilgiu susijęs su įvairiais žmogaus teisių ribojimais.

2. Poįstatyminiuose teisės aktuose yra normų, kurios turėtų būti nustatytos tik įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu, juo

labiau Vyriausybės, t.y. vykdomosios valdžios priimtu teisės aktu. Pavyzdžiui, Tvarkos 8 punkto reikalavimai LR įregistruotiems juridiniams asmenims, turintiems ir valdantiems interneto tinklalapius, jų pradiniame puslapyje lengvai įskaitomu šriftu kontrastiškame fone nurodyti tam tikrus savo duomenis). Taip pat Tvarkos 11 bei 12 punktų nuostatos, kuriomis tinklalapio įkūrėjas (valdytojas), sužinojęs apie tarnybinėje stotyje laikomą neskelbtiną informaciją, privalo nedelsdamas ją panaikinti arba nutraukti prieigą prie jos, priešingu atveju gali būti pripažintas atsakingu už tinklalapio turinį. Tvarkoje neatsižvelgiama А tai, kad vykdydamas Tvarkos nustatytas ppareigas tinklalapio įkūrėjas (valdytojas) gali nepagrįstai pažeisti LR Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtintas trečiųjų asmenų saviraiškos laisvės ir kitas teises. Dar svarbesnės nuostatos nustatytos Tvarkos 13 punkte, kuris nustato pareigą informacijos prieglobos paslaugų teikėjams neatlygintinai teikti operatyvinės veiklos subjektams informaciją, fiksuojamą savo ūkinei veiklai užtikrinti apie asmenų kuriems teikiamos paslaugos duomenis bei sistemines bylas. Kaip jau minėta LR Konstitucinis teismas 2002 rugsėjo 19 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiu LR Konstitucijai Telekomunikacijų įstatymo nuostatą, kuria telekomunikacijų operatoriams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nnuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos (kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje) technines galimybes. Vadovaujantis analogija Ši taisyklė taikytina ir interneto paslaugų teikėjams, tarp jų ir interneto prieglobos paslaugų teikėjams. įvertinus tai, kad Tvarka nustato ppareigas ūkio subjektams, be to, Šių pareigų legitimumas teisiškai diskutuotinas, manytina, kad tokios nuostatos neturėtų būti įtvirtintos Vyriausybės nutarimu.

3. LR poįstatyminiuose teisės aktuose atkartojamos įstatymų (pavyzdžiui, Tvarkoje atkartojamos Telekomunikacijų įstatymo nuostatos) bei EB teisės norminių aktų nuostatos (pavyzdžiui, Tvarkos 11 bei 12 punktuose atkartojamos EB direktyvos 2000/31/EB nuostatos), tačiau nedetalizuojamos. Vadovaujantis bendraisiais juridinės technikos principais būtent įstatymuose tyrėtų būti nustatytos bendrosios taisyklės, kurios vėliau detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose.

4. Tvarka ir kiti galiojantys LR įstatymai (pvz. Visuomenės informavimo įstatymas) numato susijusias taisykles ypač dėl elektroninių visuomenės informavimo priemonių reglamentavimo, todėl darytina išvada, kad Tvarkos ir įstatymų reglamentavimo sritis iš esmės persidengia, kas nėra toleruotina.

Remiantis išdėstytu siūlytina informacijos rengimą ir platinimą internete reglamentuoti įstatymų nuostatomis. šiuo metu galiojančios Tvarkos pagrindu galėtų bbūti parengtas specialus skirsnis А Visuomenės informavimo įstatymą ar kitą specialų įstatymą. Rengiant tokias įstatymo nuostatas, siūlytina įtraukti nuostatas dėl savireguliacijos skatinimo priemonių, bei atsakomybės už įstatymo nevykdymą (neperkeliant Tvarkos 4 bei 8 skyrių). Taip pat patartina atkartoti Tvarkoje esančias nuostatas dėl neskelbtinos informacijos platinimo viešai prieinamuose kompiuterių tinkluose draudimo, detalizuoti neskelbtinos informacijos Šalinimo procedūras, tame tarpe teismų vaidmenį, atvejus kuomet informacija gali būti Šalinama neatidėliotinai pačių interneto paslaugų teikėjų iniciatyva, detalizuoti informacijos pripažinimo žalinga procedūras, numatyti savireguliacijos institucijų skatinimo ppriemones (pvz. patvirtinant pavyzdinį interneto paslaugų teikėjų veiklos kodeksą; teisių kurios Šiuo metu suteiktos valstybės institucijoms (informacijos ženklinimo priemonių) perdavimą savireguliacijos institucijoms), taip pat turi būti numatyta atsakomybė už įstatymo nevykdymą, įskaitant galimybes uždaryti įstatymo nevykdančius tinklapius ar apriboti prieigą prie jų, bei konfiskuoti neskelbtinos informacijos platinimo priemones (www.ivpk.lt).

4. Elektroninės žiniasklaidos kontroliavimas

Bene aktualiausias klausimas yra susijęs su cenzūra. Kaip kontroliuoti interneto žiniasklaidą? Akivaizdu, kad daugeliui kils klausimas „o kam ją iš viso kontroliuoti? Gal užtektų tik reguliavimo?“ O reguliuoti ir kontroliuoti internetą kai kuriems veikėjams būtų dėl ko. Šiuo metu bet kas gali paskelbti savo komentarus žinių portale „Delfi.lt“ įvairiausiais klausimais, tarp jų ir pornografijos, narkotikų ir antisemitizmo. Kartais komentaruose gausu ir necenzūrinių žodžių ar posakių. Kyla kitas klausimas: ar leidinys, kurio puslapiuose skelbiama smurtinė, antisemitinė ar pornografinė informacija, neturėtų būti paskelbtas smurtiniu? Tokią išvadą galima daryti vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu. Iš kitos pusės tas pats įstatymas internetui visiškai negalioja, kadangi ten nėra nieko apie interneto žiniasklaidą. Vadinasi, tinklo leidiniai yra už įstatymo ribų, o tai jų redaktoriams suteikia teisę elgtis, kaip nori, publikuoti, ką nori.

Išeitis iš tokios situacijos gali būti tik savireguliacija – bendras leidinių susitarimas, apie ką galima, o ko negalima rašyti, kaip rašyti ir kokius komentarus ppriimti. Turi būti nustatytos tam tikros normos, jas turėtų nustatyti patys interneto žurnalistai, leidėjai, redaktoriai, netgi tinklo administratoriai ir verslininkai. Lietuvos žiniasklaidos praktika rodo, kad savireguliacijos institucija veikia gana neblogai, tuo tarpu valdžia nuolat bando kontroliuoti ir reguliuoti žiniasklaidą, tačiau jai tai nelabai sekasi. Reikia prisiminti dar 1994 metais įvykusį spaudos streiką, kai buvo išleisti tušti laikraščiai su vienu vieninteliu atsišaukimu, arba neseniai bandytą įsteigti cenzūros instituciją.

Turime jau ir savikontrolės pavyzdžių: „Omnitel laiko“ žinių portalo ir „Penkių kontinentų“ „News.lt“ naujienų sistemos bei elektroninio žurnalo „Penki kontinentai ONLINE“ redaktoriai komentarų problemą išsprendė labai paprastai. Komentaras nepasirodo, kol jo neperskaito redaktoriai. Jei jame vartojama neleistina leksika, jis yra taisomas arba apskritai ištrinamas. Nebūtina išsakant nuomonę keiktis, keikti žydus ar gėjus, kadangi kol kas internetu naudojasi daugiausiai jauni ir išsilavinę žmonės. Redaktoriai mano, kad prižiūrėti elektroninių leidinių tvarką rimtas leidinys tiesiog privalo (www.komtiltai.lt).

5. Periodikos paieška internete

Per pastaruosius keletą metų daugelis spausdintų žurnalų ir laikraščių įgijo ir savo elektronines versijas. Šiandien virtualioje erdvėje gausu tiek bendro pobūdžio, tiek mokslinių bei specialiosios paskirties periodinių leidinių. Tik kaip rasti reikiamą? Ir ar dominantis leidinys apskritai turi savo elektroninį pavidalą?

Į šį klausimą iš dalies nėra sunku atsakyti po ranka turint bibliografinį periodinių leidinių banką, pavyzdžiui, „„Ulrich`s on Disc”, kuriame be bibliografinio aprašo pateikiami ir interneto svetainių adresai. Tačiau šia galimybe Lietuvoje gali pasinaudoti nebent Nacionalinės bibliotekos skaitytojai. Visiems kitiems ieškotojams tenka keliauti į pasaulį kompiuterių tinklą.

Žinoma, paprasčiausia įrašyti paieškos sistemos užklausos laukelyje tikslų periodinio leidinio pavadinimą (kaip frazę), išnaudoti galimybę (jei tokia yra) klausimą patikslinti, nurodant, kad jo reikia ieškoti pavadinime. Tačiau populiarių pavadinimų laikraščiai ir žurnalai dažnai maišomi su tokias pat antraštes turinčiomis svetainėmis ir dokumentais, todėl ne iš karto randame spaudą..

Daug lengviau orientuotis interneto adresų kataloguose. Neapsiriksime pasirinkę tokias kategorijas kaip „Naujienos”, „Spauda”, „News and Media”, „Journals” ar pan. Tačiau ir čia kartais reikia nemažai pakeliauti, kol randame reikiamą leidinį. Todėl pravartu žinoti svetainių, skirtų masinės informacijos priemonių paieškai. Pavyzdžiui, „Editor & Publisher” (http://emedial.mediainfo.com/emedia/) visą dėmesį skiria laikraščių, žurnalų bei radijo ir televizijos kompanijoms rasti. Čia galime ieškoti pagal labai įvairius kriterijus, turime nemažai laisvės pritaikyti savo paieškos sugebėjimus. Išplėsta paieška suteikia papildomų galimybių tiksliau apibūdinti ieškomą leidinį. Radus periodinį leidinį, reikėtų jį identifikuoti. Tai nesunku, jei periodinis leidinys turi ISSN numerį. Elektroniniai leidiniai registruojami nacionalinėse ISSN agentūrose atskirai, nepriklausomai nuo savo spausdinto analogo. Labai gaila, kad Lietuvoje populiariausių laikraščių bei žurnalų elektroninės periodikos leidėjai tuo dar nesirūpina. “Adresų kraitelėje” rasime nuorodą į

ISSN agentūros Lietuvoje tinklapį. (Vaškevičienė A., 2001)

5.1. Laikraščių ir žurnalų vartai

Internete yra ne viena svetainė, komplektuojanti laikraščius arba žurnalus. Praktiniu požiūriu galėtume jas suskirstyti į laisvai prieinamas ir prenumeruojamas. Tiek vienose, tiek kitose gali būti labai įvairių periodinių leidinių paieškos galimybių. Paprasčiausias svetaines sudaro leidinių sąrašai pagal temas arba abėcėlę, teminės kolekcijos. Didesnėse žurnalų ar laikraščių svetainėse galima ieškoti pagal reikšminį žodį pavadinime, referate, autoriaus pavardėje. Tokioms svetainėms dažnai atstovauja prenumeratos agentai, duomenų bankų kūrėjai, leidėjai, bibliotekos ar tiesiog entuziastai.

Prenumeruojamų dduomenų bankų svetainių savininkai paprastai siūlo savo lankytojams daugiau ir įvairesnių galimybių tiek žurnalų, tiek straipsnių paieškai. Jose paprastai yra paieška, kurioje užklausai formuluoti galime vartoti šnekamosios kalbos klausimą, loginius operatorius, atskirus žodžius. Kartais pateikiami žodynai, reikšminių žodžių sąrašai. Deja, tokių bankų prenumeratos kaina žlugdo viltis skaityti leidinį ar gauti straipsnio kopiją.

Puikius teminius elektroninių leidinių sąrašus pateikia įvairių projektų archyvai ir elektroninės bibliotekos. Jos į savo kolekciją įtraukia tik patikrintą ir įvertintą informaciją, tad galime neabejoti dėl rastų leidinių kokybės. TTačiau elektroninės bibliotekos negali užtikrinti ar prognozuoti elektroninės spaudos raidos. Tai priklauso nuo leidėjų. (Vaškevičienė A., 2001)

5.2. Leidyklų svetainės

Leidyklos, skelbiančios savo leidinius virtualioje erdvėje, rūpinasi, kad jie būtų lankomi ir skaitomi. Todėl, suradę leidyklų svetaines, galime tikėtis, jog rasime nuorodų įį jų elektroninius leidinius, kurių skaitymo sąlygos būna labai įvairios.

Kartais leidėjai elektroninius leidinius leidžia skaityti nemokamai arba už labai nedidelį papildomą mokestį bibliotekoms, kurios prenumeruoja spausdintą versiją. Kai kurie leidėjai skatina tik elektroninių leidinių prenumeratą, kurių kaina paprastai būna mažesnė už popierinių. Šis teiginys dažnai negalioja, kai leidyklos siūlo prenumeruoti ne atskirus leidinius, o visą savo elektroninių leidinių kolekciją su archyvu. Labai daug leidinių yra nemokami, kai kurie leidėjai leidžia skaityti turinius, referatus ne tik naujausiuose leidiniuose, bet ir archyvuose. Dienraščiai dažnai skelbia naujausią numerį internete nemokamai, tačiau archyvų naudojimo sąlygos labai įvairios. (Vaškevičienė A., 2001)

5.3. Bibliotekų kolekcijos

Bibliotekose įsitvirtinus informacijos technologijoms, tradicinės jų funkcijos atsispindi ir interneto svetainėse. Todėl jose yra nemažai puikių elektroninės spaudos kolekcijų.

Pavyzdžiui, Britų bibliotekos laikraščių kolekciją ((http://www.bl.uk/colections/newspaper/sources.html) pirmiausia sudaro jų nacionaliniai elektroniniai leidiniai. Ši svetainė – tai integruota nacionalinių elektroninių laikraščių kolekcija, čia sprendžiami jų komplektavimo, saugojimo ir naudojimo klausimai. Britams šie leidiniai prieinami bibliotekoje spausdinti, jie gali naudotis kopijomis mikrofilmuose ir kompaktiniuose diskuose. Na, o mums belieka lankytis bibliotekos svetainėje, kurioje netrūksta nuorodų ne tik į Didžiosios Britanijos, bet ir į užjūrio leidinius bei jų nuorodų katalogus.

Šefildo universiteto biblioteka komplektuojamus elektroninius žurnalus pateikia lentelėje (http://www.shef.ac.uk/~lib/elecjnls/atoz.html). Joje rasime tiek prenumeruojamų, tiek laisvai skaitomų leidinių.

Per 7 tūkst. eelektroninių periodinių leidinių savo bibliotekos skaitytojams siūlo Kolorado valstybinio universiteto bibliotekos (JAV) svetainė (http://manta.library.colostate.edu/howto/keyjrl.html). Formuojant kolekciją leidiniai surandami ir įvertinami, moksliniai žurnalai pažymėti ženkleliu „Ac” („academic”, t.y. akademiniai). Tos pačios valstijos valstybinės bibliotekos elektroninių žurnalų vartų (http://www.coalliance.org/ejournal/) sudarytojai pirmiausia supažindina skaitytojus su elektroninių žurnalų apibrėžimu, jų įvairove, leidiniai svetainėje pateikiami pagal JAV Kongreso bibliotekos reikšminius žodžius, pateikti kiti elektroninių žurnalų sąrašai ir leidėjai.

Gana turtinga ir tvarkinga Australijos nacionalinės bibliotekos laikraščių kolekcija (http://www.nla.gov.au/oz/npapers.html) vilioja savo paprastumu. Ji parengta remiantis interneto dalykinių rubrikų rodykle ir nuolat atnaujinama. (Vaškevičienė A., 2001)

5.4. Elektroninė periodika – už ačiū

Ne JAV leidžiamų laikraščių interneto archyvo svetainėje (http://metalab.unc.edu/slanews/internet/forarchives.html) pateiktoje lentelėje puikiai atsispindi populiarių pasaulio dienraščių skaitymo, archyvų naudojimo ir prenumeratos sąlygos, o jei jau aplankėte anksčiau paminėtas svetaines, įsitikinote, kad ne viena iš jų pasitinka tik registruotiems vartotojams skirta informacija.

Įvertinę dabartinę padėtį Lietuvos bibliotekose, informacijos tarnybose ir informacijos ieškančių skaitytojų galimybes, akivaizdžiai matome, kad jiems jau neužtenka tik nemokamai internete skelbiamos spaudos.

Atviros visuomenės instituto ir kompanijos „EBSCO Publishing” bendro projekto „EIFL Direct” iniciatyva 2000-iais metais Lietuvos skaitytoją pasiekė tūkstančiai visateksčių žurnalų ir laikraščių. Šios programos tikslas – skatinti naudotis elektroninių leidinių kolekcijomis, palengvinti prenumeratos naštą užsakant brangius duomenų bankus. Tarpininkaujant Atviros Lietuvos fondui nemažas skaičius Lietuvos bibliotekų ppasinaudojo šia galimybe ir užsiprenumeravo duomenų banką EBSCO. Šio banko administravimo sistema leidžia sukurti vartotojui individualų slaptažodį, stebėti banko naudojimo statistiką. Šis bankas gali būti naudingas įvairių sričių specialistams, mokslininkams, studentams, ieškantiems informacijos humanitarinių, socialinių mokslų, verslo, ekonomikos, medicinos ir kitomis temomis. (Vaškevičienė A., 2001).

Išvados

1. Internetas atveria alternatyvų galimybes. Jei sakoma, kad žiniasklaida visuomet turi būti opozicijoje valdžiai, tai internetinė žiniasklaida, jei nori būti populiari, turi būti opozicijoje žiniasklaidai, kad tie, kurie yra nepatenkinti televizijų, laikraščių pozicija, ieškotų informacijos ir interpretacijų naujienų portaluose.

Internetas sujungė planetą į vieną tinklą, per kelias sekundes galima prisijungti prie jums rūpimo informacijos šaltinio, nesvarbu kuriame pasaulio taške jis būtų. Laiko tarpas tarp to, kai informacija patalpinama internete ir jos panaudojimo sumažėjo praktiškai iki nulio.

Taigi internetinė žiniasklaida atveria naujas galimybes pilietinei visuomenei, tačiau taip pat slepia naujas manipuliacijos pavojus. Todėl reikalinga itin atidi šio naujo reiškinio analizė.

2. Globalizacija žymi dar ir vis didesnį žmonių judėjimą: vienos ar kitos tautos atstovai barstosi po pasaulį, po įvairias kultūrines ir kalbines zonas. Tačiau barstymasis nereiškia, kad tautinio identiteto potyris yra susilpnėjęs. Priešingai, esant kitoje kalbinėje terpėje iškyla noras bendrauti gimtąja kalba, sužinoti vietos naujienas. Ir štai čia interneto vaidmuo tampa kertinis. Naujienų portalai tampa tomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios leidžia ppalaikyti tautiškumą, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje gyvename. Internetas leidžia skirtingose pasaulio dalyse gyvenantiems lietuviams kasdien palaikyti ryšį ir jaustis dalyvaujant tautos gyvenime. Ir globalėjant pasauliui, lietuviams vis labiau migruojant ieškant darbo svetur, ši interneto funkcija taps aktualesnė.

3. Šiuo metu Lietuvoje interneto žiniasklaidą reglamentuoja nemažai teisės aktų, iš kurių p svarbiausi yra Visuomenės informavimo įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 250 Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo.

4. Internetinei žiniasklaidai yra būtina savireguliacija – bendras leidinių susitarimas, apie ką galima, o ko negalima rašyti, kaip rašyti ir kokius komentarus priimti. Turi būti nustatytos tam tikros normos, jas turėtų nustatyti patys interneto žurnalistai, leidėjai, redaktoriai, netgi tinklo administratoriai ir verslininkai. Lietuvos žiniasklaidos praktika rodo, kad savireguliacijos institucija veikia gana neblogai, tuo tarpu valdžia nuolat bando kontroliuoti ir reguliuoti žiniasklaidą, tačiau jai tai nelabai sekasi.

5. Šiandien virtualioje erdvėje gausu tiek bendro pobūdžio, tiek mokslinių bei specialiosios paskirties periodinių leidinių. Tik kaip rasti reikiamą? Paprasčiausia įrašyti paieškos sistemos užklausos laukelyje tikslų periodinio leidinio pavadinimą (kaip frazę), išnaudoti galimybę (jei tokia yra) klausimą patikslinti, nurodant, kad jo reikia ieškoti pavadinime.

Literatūra

Informacinės visuomenės plėtros komitetas [interaktyvus]. Elektroninė žiniasklaida. Prieiga per internetą:

http://www.ivpk.lt/msis/Default.aspx-lsn_page_view=73_25.htm

Komunikacijos tiltai [interaktyvus]. Ryšių su visuomene agentūra: dažniausiai užduodami klausimai. Prieiga per internetą: http://www.komtiltai.lt/faq.php

Penki kontinentai [interaktyvus]. Ar mes pasiruošę virtualiam naujienų antplūdžui. Prieiga per internetą: http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=1924

Penki kontinentai [interaktyvus]. Ar spaudos “Titanikas” nuskendęs dėl interneto ledkalnio? Prieiga per internetą: http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=1718

Vaškevičienė A., 2001, Paieška internete. Kaunas. P. 152-157

Žiniasklaidos monitoringas [interaktyvus]. Lietuvos interneto resursai Jūsų verslui. Prieiga per internetą: http://monitoring.press.lt/press_info.asp

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Kai kurios Lietuvos elektroninės žiniasklaidos svetainės

Lietuvos rytas – http://www.lrytas.lt/

Verslo žinios – http://www.vz.lt/

Kauno diena – http://www.kaunodiena.lt/

Lietuvos žinios – http://www.lzinios.lt/

Lietuvos aidas &– http://www.aidas.lt/

Moteris – http://www.moteris.lt/

Valstiečių laikraštis – http://www.valstietis.lt/

Šiaulių kraštas, Šiaulių apskrities ir miesto laikraštis – http://www.skrastas.lt/

Užupis – http://uzupis.w3.lt/cgi-bin/uz

Vakarų ekspresas, dienraštis Klaipėdai ir Vakarų Lietuvai – http://www.vakaru-ekspresas.lt/

Klaipėda – http://www.klaipeda.daily.lt/

Alio reklama, reklaminis laikraštis – http://www.aliovakarai.lt/

Atgimimas – http://www.atgimimas.lt/

Santaka – http://www.is.lt/santaka/

Alytaus naujienos – http://www.ana.lt/

Anykšta, Anykščių krašto laikraštis – http://www.anyksta.lt/

Dainavos žodis, Alytaus miesto ir rajono laikraštis – http://www.dainzodis.lt/

Banga, Klaipėdos rajono laikraštis – http://www.gargzdai.lt/banga.html

Panevėžio balsas, miesto ir rajono dienraštis – http://www.paneveziobalsas.lt/

Telšių žinios &– http://www.zpienas.lt/zinios/

Palangos naujienos, miesto laikraštis – http://www.palangos.lt/

Diabetas – http://www.omnitel.net/lda/laikrastis/

Širvinta – http://www.stalingradas.free-hosting.lt/sirvinta

Būdas žemaičių – Mažeikių rajono laikraštis – http://www.budas.lt/