Elektroninė komercija

Elektroninė komercija

Tais laikais, kai žodis “tinklas” dažniausiai reiškė įnagį, kuriuo žvejai gaudo žuvis, o parduotuvės adresas dažniausiai būdavo nurodomas taip: “raudonų plytų namas už kito kampo prie didelės liepos”, niekas nė sapnuote nesapnavo, kad netrukus tikram komersantui ar komivojažeriui gali tekti mokytis visokių keistų santrumpų: “url”, “html” ir panašių. Žodis “interaktyvumas” tais laikais reiškė intensyvų flirtą su priešingos lyties atstovu, žodis “protokolas” – tai, ką teisėtvarkos pareigūnas surašo mums ką nors padarius ne taip.

Tie neatmenami laikai buvo visai neseniai. DDėl interneto atsiradimo datos kol kas vis nesutariama, bet nemaža pasaulio dalis 1999 metais šventė pasaulinio kompiuterio tinklo dešimtąjį gimtadienį. Per dešimtį metų visuotinis informacijos tinklas sugebėjo pasaulio ekonomikoje padaryti perversmą, reikšme civilizacijos raidoje prilygstantį ugnies, rato ar garo mašinos atradimui.

Sukurtas kaip akademinio elito bendravimo priemonė, internetas greitai buvo pastebėtas veiklių verslininkų. Ir štai jau kalbame apie e-prekybą, e-verslą, e-pinigus, e-vyriausybes, o virš Lietuvos kartkartėmis bando pūstelėti e-vėjai.

Kad ir koks iš principo nesudėtingas dalykas yra e-komercija, visada pravartu prisiminti, kkad stalus geriausiai gamina profesionalūs staliai, o dantis geriausiai taiso profesionalūs stomatologai. Tad jeigu sumanėte diegti savo versle e-komercijos elementus, patarimo ir pagalbos kreipkitės į informacinių technologijų profesionalus.

Įvadas į elektroninę komerciją

E-komercijai, kaip ir kiekvienai kitai, reikia iš esmės kketurių dalykų: pirkėjo (Jono, “Toyotos”, “Microsofto”), pardavėjo (Petro, “Boscho”, “Intel”), jų susitikimo vietos (turgaus, supermarketo, universalaus interneto adreso) ir visuotinio mainų ekvivalento (dramblio kaulų, kriauklių, metalo gabaliukų) tai yra, pinigų.

E-komercija ir e-verslas – neseniai į apyvartą patekę terminai. Kasdien girdime pasakojimus apie interneto kompanijų sėkmę.

E-komercija apima visas santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Internete perkama ir parduodama viskas:

– produktai: kompiuteriai, kompiuterinės programos, drabužiai, knygos, garso ir vaizdo įrašai, maistas, gėrimai, sporto prekės, mobilieji telefonai, parfumerija ir visa kita, ką tik galima įsivaizduoti.

– pramogos: žaidimai, loterijos ir t.t.

– paslaugos: kelionės, prekybos vietos internete, reklama, skelbimai, darbo paieška ir pasiūla ir t.t. <

E-komercija yra pasaulinis reiškinys. Jos infrastruktūra kuriama, atsižvelgiant į konkurenciją ir jos palaikymą, privačias investicijas, valstybines ir tarptautines skatinimo programas, atvirą ir pigų priėjimą prie interneto.

Visame pasaulyje ir kiekvienoje atskiroje įmonėje e-komercija vystoma etapiškai:

1) savo svetainės sukūrimas ir informacijos apie save patalpinimas joje,

2) aktyvus ir pasyvus komunikavimas (informacijos pastovus atnaujinimas, atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, svetainės lankytojų skaičiaus patikrinimas ir t.t.),

3) visos veiklos operacijų perkėlimas į internetą: pirkimas, pardavimas, užsakymas, reklama, klientų aptarnavimas, konsultavimas, tiekimo grandžių valdymas ir t.t. <

E-komercijos rūšys:

– elektroninės parduotuvės;

– elektroniniai skelbimai;

– elektroniniai aukcionai;

– elektroninė bankininkystė;

– elektroninis tarpininkavimas.

E-parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą Prekės tokiose parduotuvėse yra tarsi išdėliotos „vitrinoje”. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti prekes, tereikia užpildyti pirkėjo registracijos ir pirkimo anketą bei atsiskaityti mokėjimo kortele.

Elektroniniai skelbimai yra panašūs į skelbimus spaudoje. Čia taip pat skelbiama, kas perkama, parduodama ar keičiama, nurodant svarbiausius produkto parametrus, kainą bei būdą, kaip galima susirasti pirkėją ar pardavėją

Elektroninių aukcionų principas yra toks: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, mokestį už prekės paskelbimą aukciono rubrikoje, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialūs pirkėjai naršo po rubriką ir siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti

Elektroninė bankininkystė yra moderni, patogi ir patikima, anot bankų atstovų, klientų banko sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos. Tačiau šia paslauga gali naudotis ne kiekvienas, nors ir turintis ryšį su internetu. Tai yra programa, instaliuojama už atskirą mokestį kiekvieno pageidaujančio kliento asmeniniame kompiuteryje. Šiuo metu yra aktyviai kuriama ir jau kai kur naudojama klientų aptarnavimo sistema, veikianti per iinternetą.

Kaip ir tradicinei komercijai, taip ir elektroninei komercijai būtina infrastruktūra, kuri palengvintų pirkėjų ir pardavėjų sąveiką. Ši infrastruktūra dar vadinama e-komercijos architektūra, kuri susideda iš keturių pagrindinių dalių:

§ tinklo paslaugų teikėjų (pvz. prieiga prie interneto);

§ techninės įrangos (pvz. asmeniniai kompiuteriai, serveriai, ir t.t.);

§ programinės įrangos (elektroninio verslo sprendimai ir t.t.)

§ paslaugų ( pvz. elektroniniai atsiskaitymai, autentiškumas, sertifikavimas, tinklo diagnostika).

E- komercija yra gerai nes:

– greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

– mažesnės kainos;

– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;

– taupomi ištekliai;

– mažinami kaštai;

– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

– tobulinama įmonės informacijos sistema;

– atsiveria naujos verslo galimybės.

E- komercijos trūkumai:

– sprendimai ir sistemos ne visada suderinamos. Įmonės kuria ir diegia savas e-komercijos sistemas ir produktus. Tai reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias e-komercijos sistemas ir jų sąsajų su organizacijų informacijos sistemomis. Be to sistemos turi sugebėti aptarnauti klientus.

– nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis. Įmonės nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų vartojimo ir naudoti visai naujas e-komercijos sistemas.

– projektavimas ir vystymas kainuoja. Reikia atsižvelgti ne tik į projektavimui ir vystymui skirtas lėšas, bet ir į tolesnio sistemų palaikymo ir vystymo kaštus.

– reikia palaikyti elektroninių duomenų mmainų standartą. Naujosios e-komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp verslo partnerių.

– ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų apsunkina e- komercijos sistemų projektavimą.

Kai kalbama apie elektroninį verslą internete, visos įmonės yra skirstomos į tris grupes, angliškai vadinamas “bricks and mortar” (plytos ir skiedinys), “clicks and mortar” (klaptelėjimai ir skiedinys) bei “dot-coms”(taškas ir com). Pirmasis pavadinimas skirtas kompanijoms, tradiciniu būdu plėtojančioms savo verslą, antrasis apibūdina kompanijas, kurios derina sandorius atliekamas internete su fiziniu prekių judėjimu. Tikrasis interneto verslas neturi kitų namų išskyrus kibernetinę erdvę. Tokios įmonės vadinamos “dot-coms”.

Kaip ir tradiciniame versle “clicks and mortar” bei “dot-coms” įmonių veiklą pradedame nuo verslo plano. Siekdami nugalėti savo konkurentus ir plėtoti sėkmingą verslą internete privalome atsakyti į šiuos tradicinius klausimus:

– kokie yra mūsų verslo tikslai ir strategija,

– kokia yra mūsų marketingo strategija ir veiksmai,

– kaip planuosime ir matuosime veiklos rodiklius,

– kaip suprasime mūsų išlaidų struktūrą ir finansus,

– kaip efektyviai valdysime darbuotojus,

– kokie yra verslo vadovo prioritetai?

“Dot-coms” verslo įmonių atsakymai į išvardintus klausimus iš esmės skiriasi nuo tradicinių. Tradicinis verslininkas, formuodamas savo veiklos tikslus, gali gana tiksliai apsibrėžti savo rinką, pažinti savo klientus, suprasti jų poreikis ir šios informacijos pagrindu sukurti savo

veiklos misiją ir viziją. Interneto verslininkui atsiveria vartotojai visame pasaulyje, bet tuo pačiu jo verslo idėja tampa prieinama ir didžiuliam ratui konkurentų. Neribotos galimybės interneto versle derinamos su nuolatinėmis grėsmėmis, todėl būtina keisti visą verslo modelį, nekintančios lieka tik misija, vizija ir kompanijos kompetencija. Visos neesminės jūsų verslo funkcijos turi būti atiduotos aptarnaujančioms kompanijoms, bankams, logistikos firmoms, telekomunikacijų, interneto tiekėjams.

Norint imtis e-komercijos, reikia turėti:

– produktą/paslaugą;

– savo tinklalapį;

– būdą, kuriuo žmonės galėtų pasiekti tinklapį – registruotą savo svetainės adresą;

– būdą ppriimti užsakymus – paprastai tai esti “on-line” užsakymo forma;

– būdą priimti pinigus – paprastai sąskaitą apmokėjimams kreditinėmis kortelėmis (tam galima naudoti saugų užsakymų lapą ir ryšį su banku arba tradicinę saskaitą “on-line” ar paštu) arba atsiskaitymams čekiais;

– galimybę įvykdyti užsakymus (dažniausiai naudojantis pervežimo įmonių paslaugomis), o jei tai informacija ar programinė įranga – failų persiuntimo paslauga;

– būdą priimti grąžinamus produktus;

– būdą priimti klientų pretenzijas;

– būdą aptarnauti klientus ( el.paštas, on-line formos, on-line konsultacijos, dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos, kklientų apsilankymo knyga ir t.t.).

Elektroninės mokėjimų sistemos

Komercija – elektroninė ar neelektroninė – neįmanoma be visuotinio mainų ekvivalento, tai yra, pinigų. Tad kaip pardavėjai gauna pinigų iš pirkėjų, kai prekiaujama internete?

Elektroniniai atsiskaitymai yra pagrindinė e- komercijos dalis. Elektroninė atsiskaitymų sistema tturėtų veikti realaus laiko (on-line) režimu ir saugiai. Ateityje tai suteiktų galimybę atsisakyti popierinių pirminės informacijos laikmenų naudojimo ir pereiti prie darbo su elektroniniais dokumentais. Tačiau tam reikia sukurti atitinkamą aplinką: įteisinti elektroninę sandorio sudarymo formą, sukurti elektroninių dokumentų naudojimo vykdant elektroninius atsiskaitymus normatyvinę bazę, sukurti elektroninio parašo naudojimo taisykles, užtikrinti elektroninių dokumentų apsaugos sertifikuotos programinės įrangos suderinamumą Lietuvos ir pasaulio mastu, pateikti pasiūlymus dėl atsakomybės už nustatytų taisyklių pažeidimus ir t.t. Globalus verslo dialogas rūpinasi konkrečiais e-komercijos sprendimais, elgesio taisyklėmis ir kodeksais, susijusiais su reguliavimo normomis versle, kurios formuojamos konsultuojantis su valstybių vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Lietuvoje elektroniniams atsiskaitymams naudojamos magnetinės ir integroscheminės kreditinės kortelės: IMPARcard (Snoro bankas), Visa, Mastercard (Vilniaus bankas, Lietuvos taupomasis bankas). Šis atsiskaitymo būdas, nenaudojant grynųjų ppinigų, leidžia atlikti tokias operacijas:

– išsiimti grynųjų pinigų;

– mokėti visus mokesčius;

– atsiskaityti už prekes ir paslaugas realiose parduotuvėse ir internete.

Niekas neapsaugotas nuo kredito kortelės duomenų “nutekėjimo”, juos perduodant internetu, ar jų pavogimo.

Be kortelinės atsiskaitymų sistemos internete yra dar kelios alternatyvios atsiskaitymo sistemos, kurios skiriamos į dvi grupes:

1) sąskaitos valdymas per internetą,

2) elektroninių pinigų naudojimas, atsiskaitant su parduotuvėmis

Pirmosios grupės paslaugas Lietuvoje teikia Vilniaus bankas, Snoro bankas. Klientas gali pasirinkti bankinių operacijų atlikimą per internetą (VB Telebankas) arba bankinių operacijų atlikimą ttelefonu (VB Linija).

Duomenų perdavimo saugumas

Informacijos saugumas e-komercijoje yra vienas iš svarbiausių reikalavimų. Šis reikalavimas dalijasi į tris aspektus:

– slaptumas: siųsdamas dokumentą, siuntėjas nori, kad jį skaitytų gavėjas, ypač tai svarbu, jei siunčiamas kredito kortelės numeris,

– autentiškumas: gaudamas dokumentą, gavėjas nori, kad jis būtų toks, koks buvo išsiųstas ir kad jo siuntėjas būtų tas asmuo, kurio gavėjas tikisi,

– efektyvumas: tiek gavėjas, tiek ir siuntėjas norėtų, kad pritaikius saugumo sistemą, darbo našumas nesumažėtų arba bent jau sumažėtų nežymiai,

Šiuo metu technologija suteikia vienintelę saugią sistemą – kriptografines sistemas, skirtas įvairaus pobūdžio sandoriams.

Finansinėms operacijoms naudojamos šifravimo priemonės ir informacijos filtravimo bei saugos priemonės – “brandmauer” arba “firewall”. Jų veikimą ir e-komercijos funkcionavimą sąlygoja esama juridinė bazė. Lietuvoje jau priimtas Elektroninio parašo įstatymas, rengiamas Elektroninio dokumento įstatymas.

Elektroninis parašas įstatyme apibūdinamas kaip „elektroniniai duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais elektroniniais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti arba pasirašančiajam asmeniui identifikuoti“. Elektroninis parašas yra unikalus kiekvienam klientui suteikiamas slaptažodis (kodas). Jis patvirtina, kad dokumentą išsiuntė konkretus asmuo ir kad siunčiami duomenys nebuvo pakeisti. Elektroninio parašo įstatymas prilygina šį kodą – elektroninį parašą popieriuje užfiksuotam parašui, turinčiam juridinę galią. Kadangi elektroninis parašas skirtingai nuo ranka rašyto parašo nėra tiesiogiai susijęs su pasirašiusiojo asmens ffizinėmis savybėmis, tai jis turi būti siejamas su fiziniu asmeniu per specialų sertifikatą. Dėl to yra reikalinga trečioji šalis, laiduojanti elektroninio parašo ir juo pasirašiusiojo asmens sąryšį ir to sąryšio nustatymo priemones. Elektroninio parašo patikimumo problema žymia dalimi priklauso nuo laiduojančių struktūrų. Lietuvoje tokį skaitmeninį sertifikatą – e-pasą išduoda VĮ „Infostruktūros“ sertifikatų centras. E-pasas atlieka dvi skirtingas funkcijas: dokumento pasirašymą ir jo konfidencialumo užtikrinimą. Šių funkcijų įgyvendinimui specialių teisinio reguliavimo priemonių nereikia, nes tai privatus susitariančių šalių reikalas. E-pasas prieinamas visiems interneto vartotojams nuo 1996 m. rugsėjo mėn. Šis centras suteikia skaitmeninius parašus ir šifravimo raktus įvairiems interneto komunikacijų, e-komercijos ir elektroninių duomenų mainų technologijų naudotojams. Elektroninio parašo sistemas taip pat kuria ir naudoja komerciniai bankai.

Elektroninis parašas yra pagrindinis elektroninių dokumentų ar elektroninių sandorių elementas, suteikiantis jiems juridinę galią, tačiau neapimantis visų jiems keliamų reikalavimų. Todėl elektroninių dokumentų ar elektroninių sandorių įteisinimas reikalauja atskiro elektroninių dokumentų, elektroninių sandorių ar e- komercijos įstatymo. Tam, kad elektroniniu būdu pasirašytas dokumentas galėtų būti naudojamas kaip teisminis įrodymas, reiktų atitinkamai papildyti Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus.

Elektroninės komercijos teisinai aspektai

E- komercija sėkmingai gali būti vystoma tik tuo atveju, jei jai yra sukurta teisinė aplinka. Iki šiol egzistuojančios atskirų šalių civilinės teisės, tarptautinės privatinės tteisės, komercinės teisės ir kitų teisių normos negali užtikrinti sparčiai besivystančios e-komercijos juridinio reglamentavimo. Kita problema – vykstant globalizacijai e-komercijos sutartys kompiuterių tinkluose sudarinėjamos tarp partnerių šalyse su skirtingomis teisinėmis sistemomis. Todėl 1998 m Jungtinių Tautų Tarptautinės Prekybos Teisės Komisija, formuodama vienodą požiūrį į elektroninę komerciją, ir įteisindama elektroninę sutarties sudarymo formą, patvirtino e- komercijos įstatymo modelį.

Europos Komisija, siekdama suvienodinti e-komerciją reglamentuojančią atskirų šalių įstatyminę bazę ir teisinius aktus, priėmė kelias direktyvas, kurias ES šalys per 18 mėn. turi adaptuoti savo teisinėse sistemose. Svarbiausios ES direktyvos reglamentuoja:

• reikalavimus informacinės visuomenės paslaugų teikėjams,

• reikalavimus komercinėms komunikacijoms,

• elektroninių sutarčių sudarymą,

• telekomunikacinių tarpininkų atsakomybę ir kt.

Didžioji dabartinių Lietuvos įstatymų (Civilinis Kodeksas, Prekybos Įstatymas, PVM įstatymas ir pan.) šiuo metu nereglamentuoja arba netinkamai reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius kartu su elektronine komercija.

Šiuo metu ruošiamas Lietuvos elektroninės prekybos (e-komercijos) įstatymas, kuriame numatoma:

• įteisinti informacinės visuomenės paslaugų teikimą,

• pripažinti elektroninę informaciją,

• aptarti elektroninių sutarčių sudarymą,

• reglamentuoti reikalavimus komercinėms komunikacijoms,

• nustatyti telekomunikacinių tarpininkų atsakomybę ir kt.

Ruošiamas Lietuvos elektroninės prekybos (e-komercijos) įstatymas iš esmės turi atitikti Europos Sąjungos e- komercijos direktyvas.

Vien tik elektroninės prekybos įstatymo priėmimas Lietuvoje nėra pakankamas, nes likusi teisinė sistema nebūtų paruošta elektroninei komercijai. Todėl priimtas įstatymas veiktų nepakankamai efektyviai arba visiškai neveiktų. Praktikoje diegiant

elektroninę komerciją, teikiant informacinės visuomenės paslaugas dar nėra išspręstos šios teisinės e-komercijos problemos:

• apmokestinimas,

• vartotojų teisių apsauga ir kt.

Elektroninės komercijos modelis

Kad ir kiek knygų skaitytum, vis tiek geriausia mokytis prisėdus prie kompiuterio. Tam skirtas e- parduotuvės mokomasis modelis, kurį pagal realiai dirbančios parduotuvės prototipą adaptavo kompiuterijos bendrovė “Lithill”.

Jūs patys galite tapti parduotuvės pardavėjais arba pirkėjais. Pardavėjai patys talpina menamas prekes, pirkėjai už jas atsiskaito menama elektronine kortele, todėl galite pirkti ir parduoti viską, kas šaus į galvą. PPatekę į e-parduotuvę, pirmiausia susipažinkite su prekybos taisyklėmis ir sąlygomis, kurios nesunkiai randamos sekant nuorodas.

Elektroninės komercijos apžvalga

El. komercija yra pasaulinis reiškinys. Jos infrastruktūra kuriama, atsižvelgiant į konkurenciją ir jos palaikymą, privačias investicijas, valstybines ir tarptautines skatinimo programas, atvirą ir pigų priėjimą prie interneto.

El. komercija ir el. verslas – neseniai pradėti vartoti terminai. Kasdien girdime pasakojimus apie interneto bendrovių sėkmę. El. komercija apima visas santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, rreklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Kol kas didžioji dalis interneto prekybos atsiskaitymų atliekama nurašant lėšas iš kredito kortelių. Tam naudojamos paprastos HTML formos su SSL šifravimu.

Kaip ir įprastiniam, taip ir elektroniniame sandėryje dalyvauja dvi pusės – ppirkėjas ir pardavėjas. Kadangi elektroniniame sandėryje mokėjimas grynais pinigais neįmanomas, čia visada dalyvauja ir trečioji pusė, užtikrinanti pinigų judėjimą, – bankas. Patikimų mokėjimų per internetą mechanizmų trūkumas dabar yra viena pagrindinių priežasčių, stabdančių elektroninės komercijos plitimą.

Atsiskaitymo būdai ir modeliai

„GlobeID Bankinking“ – tai patikrintas sprendimas, leidžiantis bankams ir finansinėms institucijoms siūlyti modernias elektroninės komercijos paslaugas. Atvira sistemos architektūra naudoja esamus ir galės naudoti planuojamus diegti mokėjimų ir saugumo protokolus.

Lietuvoje Vilniaus bankas, siūlo atsiskaitymą už komunalines paslaugas internetu.

Elektroninė komercija Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios elektroninės komercijos užuomazgos pasirodė jau 1997 m. spalio mėn. „Penki kontinentai“ ir „Comsoft“ parodos „Infobalt“ metu pristatė veikiančias prekybos sistemas. Nuo to laiko el. komercijos srityje nuveikta tikrai nemažai. Atsirado nemažai firmų, kurios savo verslą išplėtojo internete: <

„Office 1“

raštinės reikmenys, multimedija, kompiuteriai, popierius, rašikliai, biuro baldai, įranga ir t. t.

24×7, užsakymo ir pristatymo paslauga

kompiuterinė, programinė, garso įranga, organizacinė technika, knygos; kompiuterinių sistemų priežiūra; informacinė sistema mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms

http://www.commerce.lt

elektroninė komercija

Sekso prekių parduotuvė

pirma sekso prekių parduotuvė internete

Elektroninės komercijos bazė

parduotuvėms galimybė nemokamai reklamuoti savo prekes, pirkėjams – išsami informacija apie prekes, užsakymas, pristatymas

Dovanos internetu

virtuali dovanų parduotuvė

„Rinkis.lt“

interneto aukcionas Lietuvoje. Galima parduoti ir pirkti

„Biuras.lt“

biuro įrangos parduotuvė internete

Geri žaislai

garsiausių pasaulyje žaislų gamintojų produkcijos pardavimas

„Apsipirk.lt“

interneto parduotuvių tinklas ((statyba, gėlės, automobiliai)

UAB „Fibiura raštinės reikmenys“

elektroninė parduotuvė

Elektroninė mugė

http://www.office.aiva.lt/InternetParduotuve

„Aiva.lt“ prekių elektroninė parduotuvė

„Aveniu.lt“

„E-store“

Čia rasite buities prekių, drabužių, kompiuterių detalių ir daug kitų prekių

Ir kt.

El. komercijos rūšys:

– elektroninės parduotuvės (el. parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą. Prekės tokiose parduotuvėse yra tarsi išdėliotos vitrinoje. Jei norite tokiose parduotuvėse nusipirkti prekių, tereikia užpildyti pirkėjo registracijos ir pirkimo anketą bei atsiskaityti mokėjimo kortele.);

– elektroniniai skelbimai (elektroniniai skelbimai yra panašūs į skelbimus spaudoje. Čia taip pat skelbiama, kas perkama, parduodama ar keičiama, nurodant svarbiausius produkto parametrus, kainą bei būdą, kaip galima susirasti pirkėją ar pardavėją);

– elektroniniai aukcionai (elektroninių aukcionų principas yra toks: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, mokestį už prekės paskelbimą aukciono rubrikoje, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialūs pirkėjai naršo po rubriką ir siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti);

– elektroninė bankininkystė (elektroninė bankininkystė yra moderni, patogi ir patikima, anot bankų atstovų, klientų banko sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos. Tačiau šia paslauga gali naudotis ne kiekvienas, nors ir turintis ryšį su internetu. Tai yra pprograma, įdiegiama už atskirą mokestį kiekvieno pageidaujančio kliento asmeniniame kompiuteryje).

El. komercijos ypatybės ir privalumai:

– Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

– mažesnės kainos;

– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;

– taupomi ištekliai;

– mažinami kaštai;

– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

– tobulinama įmonės informacijos sistema;

– atsiveria naujos verslo galimybės

– informacija apie produktus laikoma duomenų bazėje, kas leidžia greit ir patogiai keisti produktus, jų kainas, sandėlio informaciją.

– Užklausos metu iš duomenų bazės generuojami puslapiai, todėl pakeitus duomenis apie produktą, jau kitą sekundę vartotojas gaus atnaujintą informaciją. Visa tai iš kūrėjų nereikalauja statinio puslapių kodo generavimo, tam užtenka tik keisti įrašus duomenų bazėje.

– Sistema priima kreditinės kortelės informaciją ir persiunčią ją pardavėjui elektroniniu paštu kartu su užsakymu užkoduotą PGP kodu.

– Sistema veikia su SSL (Secure Sockets Layer) interneto serveriais ir tai užtikrina, kad visi kliento duomenys, persiunčiami internetu, yra užkoduoti.

– Sistema dirba tiek su savo vidiniais duomenų bazių formatais , tiek su SQL serveriais, todėl galima naudoti standartines SQL duomenų bazių priemones duomenims administruoti.

.

Literatūra

1. http://www.elpasas.lt/gp/savokos.html.

2. Vilius Kontrimas, „Saugumo protokolai elektroninės komercijos srityje“, Kompiuterija, 2001 m. gegužė.

3. „Įmonės tinklas rytoj“, Naujoji komunikacija, 2000 m. Nr.4.

4. http://www.datum.com.

5. http://www.yes.lt/media_lt.php

6. http://www.infocom.lt/index.asp