ryšiai su visuomene

Kultūrinių organizacijų darbo sėkmė labai priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos veiklą. Jei organizacijai pavyksta visuomenėje ir ypač svarbiose jos grupėse suformuoti teigiamą įvaizdį, jai daug lengviau siekti savo tikslų. Svarbu rūpintis, kad visuomenė tai žinotų ir teisingai suprastų. Visuomenės nuomonei formuoti reikia pastangų, tam tikros veiklos, kuri vadinama darbu arba ryšiais su visuomene.

Norėdami tiksliau apibrėžti, kas tai yra ryšiai su visuomene, galime teigti, jog tai veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įįmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo bei supratimo atmosferą.

Tai labai plati veiklos sritis, apimanti palankių veiklos sąlygų organizacijai kūrimą ir palaikymą.

Ryšių su visuomene funkcijos:

1) nuomonės formavimo;

2) kontaktavimo;

3) valdymo;

4) įvaizdžio kūrimo;

5) harmonizavimo;

6) pardavimo skatinimo;

7) stabilizavimo;

8) tolydumo (vieningumo).

Pasitelkdama ryšius su visuomene, įmonė siekia perduoti informaciją į išorę (visuomenei) ir į vidų (saviems darbuotojams). Nuolatinis pasikeitimas informacija, tai yra žinioms apie faktus bei nuomones, yra būtinas tiek įmonei, tiek su ja susijusiems asmenims.

Per ryšius su visuomene organizacija užmezga ir palaiko kontaktus su jai svarbiausiomis visuomenės gyvenimo sritimis bei vvisuomenės grupėmis. Ypač svarbūs ir glaudūs kontaktai su visuomenės informavimo priemonėmis: laikraščiais, žurnalais, televizija, radiju. Labai reikšmingi ir geri kontaktai su visuomenėje pripažintais autoritetais, profesiniu požiūriu kompetentingais specialistais, politinėmis ir ūkinėmis institucijoms, jaunimu.

Ryšių su visuomene veiksmai nėra savitiksliai, jie naudojami sspręsti tam tikriems valdymo uždaviniams. Jie sudaro sąlygas lengviau įgyvendinti įmonės ketinimus bei planus, sukuria pasitikėjimą jos sprendimais, gali sušvelninti nepageidaujamą nuomonę ar požiūrį.

Ryšiai su visuomene padeda išlaikyti vieningą kultūrinės organizacijos stilių. Iš ryšių su visuomene funkcijų matyti, kad jos glaudžiai siejasi su marketingo bei rėminimo tikslais. Tačiau priešingai reklamai ar pardavimo skatinimui, kurių tikslai tiesiogiai susiję su pardavimu. Ryšių su visuomene tikslas platesnis – sukurti palankią, geranorišką atmosferą kultūrinės organizacijos veiklai. Informuojant visuomenę apie įmonės ekonominę ir technologinę padėtį, verslo principus, darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, įmonės indėlį į visuotinę gerovę (fondų kūrimas, stipendijų steigimas) į miesto, rajono, ar krašto ekonomiką darbo vietų kūrimas), rūpinimąsi aplinkosauga, ji pristatoma visuomenei, formuojamas palankus jos įvaizdis.

KULTŪRINEI ORANIZACIJAI SVARBIOS VISUOMENĖS GRUPĖS

Ryšiai su vvisuomene turi tam tikrą “adresatą” – kultūrinei organizacijai svarbias visuomenės grupes:

1) pačią visuomenę;

2) finansines grupes;

3) komercines grupes;

4) valdžios grupes;

5) žiniasklaidos grupes;

6) įmonės vidines grupes.

Visuomenė svarbi kiekvienai kultūrinei organizacijai jau vien dėl to, kad visos kitos grupės į ją įeina. Taigi, bendras visuomenės nuostatas vienaip ar kitaip veikia ir kiekvienos smulkesnės grupės požiūrį bei elgseną. Sužlugusios reputacijos, praradusi visuomenės pasitikėjimą įmonė vargu ar gali tikėtis, kad ją teigiamai įvertins kuri nors smulkesnė grupė.

RYŠIŲ SU VISUOMENE TIKSLAI, PRINCIPAI IR INSTRUMENTAI

Ryšių su visuomene tikslas – pakeisti neigiamą požiūrį į tteigiamą, nežinojimą pakeisti žinojimu. Informacijos apie organizaciją žinojimas sukuria pagrindinį ryšių su visuomene tikslą – supratimą tarp visuomenės ir organizacijos.

Negatyvi situacija :

• priešiškumas;

• nepalankus nusistatymas;

• abejingumas;

• nežinojimas;

Pozityvi situacija :

• palankumas;

• pripažinimas, pritarimas;

• susidomėjimas;

• pažinimas;

Visos organizacijos turi labai aiškiai suformuluoti ryšių su visuomene veiklos tikslus, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus. Ryšių su visuomene teritorijoje skiriami keletas svarbiausių tikslų, kurių būtina siekti, įgyvendinant sukurtas programas.

Svarbiausi tikslai :

• kurti ir stiprinti pasitikėjimą ir palankumą organizacijai;

• didinti visuomenės susidomėjimą, atsižvelgiant į jos interesus ir poreikius;

• kurti ir palaikyti komunikaciją ir bendradarbiavimą su visuomene;

• įgyti supratimą ir pritarimą organizacijos veiklai;

• organizacijos interesų išreiškimas, pristatymas ir koregavimas;

• visuomenės nuomonės veikimas;

• konfliktų sprendimas ir derybos;

• sutarimo, dermės tarp organizacijos ir visuomenės sukūrimas.

Ryšiai su visuomene padeda įmonėms kritinėse situacijose išlikti, išgyventi, užtikrina jos stabilumą. Tai daugiausia priklauso nuo kreditorių, pirkėjų ir darbuotojų pasitikėjimo. Tokį pasitikėjimą įgyti ir išsaugoti – vienas svarbiausias ryšių su visuomene uždavinių.

Kultūrinės organizacijos turi laikytis pagrindinių ryšių su visuomene veiklos principų, kurie iš dalies lemia šios veiklos efektyvumą ir gerus rezultatus. Būtina laikytis principų, nes taip galima išvengti neretai nepagrįstų kaltinimų kultūros organizacijoms dėl savanaudiškų interesų, siekiant tikslo. Pagrindiniai principai yra šie:

• ryšiai su visuomene susiję tik su realia tikrove, konkrečiais faktais;

• ryšių su visuomene profesijoje vyrauja visuomeninis, o ne asmeninis interesas;

• siekiant pritarimo, palankumo organizacijai, parenkant ryšių su visuomene programas, pagrindinis kriterijus yra vvisuomenės interesas;

• užtikrinti gerus santykius su žiniasklaida, kaip pagrindiniu viešuoju komunikacijos kanalu;

• Ryšių su visuomene praktikai turi būti geri komunikatoriai – informuoti tol, kol bus pasiektas supratimas;

• Naudotis dviejų kelių komunikacija, tai yra nuolat tirti visuomenės nuomonę.

• Efektyviai dirbti su organizacijos publikomis, naudotis ir kitų socialinių mokslų – komunikacijos, sociologijos , semiotikos ir kitų mokslų žiniomis. Vien intuicijos neužtenka;

• Ryšių su visuomene veikla, ypač darant tyrimus, reikalauja įvairių disciplinų – politinių mokslų, ekonomikos, istorijos žinių;

• Ryšių su visuomene praktikas privalo paaiškinti visuomenei problemas, kol jos dar netapo organizacijos krizės situacija;

• Ryšių su visuomene veikla matuojama vienu standartu – etiškumu.

Svarbiausius ryšių su visuomene instrumentus galime suskirstyti į tokias grupes ;

• darbas su visuomenės informavimo priemonėmis ; interviu spaudos leidiniams, radijui, televizijai ;spaudos konferencijos,laidos apie įmonę per radiją, televiziją, redakciniai straipsniai, reportažai ir pan.

• ryšių su visuomene renginiai ; konferencijos, seminarai, jubiliejinės šventės, apdovanojimų įteikimas, atvirų durų dienos ir pan.

• ryšių su visuomene kampanijos ; foto konkursai, aukcionai socialiniams tikslams ir t.t.

• publikacijos ; ataskaitos apie firmos būklę, prospektai, brošiūros, įmonės laikraščiai ir pan. ;

• pokalbiai ; pranešimai, prezentacijos, pokalbių šou, diskusijos ant podiumo ir kt. ;

• kiti : dalyvavimas parodose,įmonei ar visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbiuose renginiuose bei akcijose, mokslo, meno, sporto rėmimo fondai, premijos ir kt.

Kultūrinių organizacijų ir visuomenės komunikacijos, informacijos apie rrenginius skleidimo pagrindiniai tikslai yra šie :

• suteikti informaciją ir sukelti auditorijos susidomėjimą renginiu ;

• išryškinti renginio pranašumus bei skirtumus, palyginti su konkurentų tokia pačia veikla;

• parodyti renginio naudingumą visuomenei ;

• suformuoti ir išlaikyti organizacijos įvaizdį bei reputaciją

• įtikinti visuomenę aplankyti organizuojamą renginį.

RYŠIŲ SU VISUOMENE SĄLYTIS SU MARKETINGU

Pastaruoju metu vis dažniau reiškiama nuomonė, kad su marketingu susijusi, į jį orientuota su visuomene veikla apima daugiau nei vien tik populiarinimas.

Ryšiai su visuomene padeda spręsti tokius marketingo uždavinius :

• padeda į rinką įvesti naujas prekes ;

• remia brandos stadiją pasiekusių prekių pozicijos rinkoje atkūrimą ;

• kelia susidomėjimą tam tikra prekių grupe ;

• daro poveikį tam tikroms tikslinėms grupėms ;

• “gina” prekes, patyrusias visuomenės kritiką ;

• formuoja tokį įmonės įvaizdį, kuris teigiamai veikia jos gaminamas prekes;

Ryšių su visuomene marketinge naudojimas reikalauja numatyti jo tikslus ir uždavinius, parengti programą, ją įgyvendinti ir įvertinti rezultatus.

Ryšiai su visuomene marketingo programą sudaro priemonių parinkimas ir jų naudojimo laiko nustatymas.

Štai pavyzdžiui teatre marketingo strategijos esmę sudaro rinkos segmentavimas. Galima manyti, kad teatras lengvai priima marketingą todėl, kad būtent rinkos segmentavimas jam pasirodė itin patrauklus. Žiūrovai ir potencialūs žiūrovai yra pagrindinis rinkos segmentas paslaugų marketinge, tuo tarpu ryšiuose su visuomene gali būti daugiau, įvairesnių ir svarbesnių komunikacijos adresatų (valdžios įstaigos, kiti teatrai, rėmėjai, teatro darbuotojai ir t.t).Pasaulio teatruose

vienodai efektyviai taikomas ir marketingas, ir ryšiai su visuomene. Vienos ar kitos strategijos pasirinkimą lemia konkretaus teatro situacija ir tikslai.

POPULIARINIMAS – SVARBI RYŠIŲ SU VISUOMINE DALIS

Net ir šiuo metu kartais rėminimo elementu laikoma tik ta ryšių su visuomene dalis, kuri vadinama propaganda arba populiarinimu, suprantant jį kaip nemokamą (skirtingai negu reklama) informacijos apie įmonės prekes, paslaugas ar veiklą, skleidimą visuomenės informavimo priemonėmis. Tai pat pabrėžiama, kad populiarinimas savo pobūdžiu yra trumpalaikis, o tuo tarpu ryšiai su visuomene dažniausiai pasižymi ilgalaikiu ppoveikiu.

Populiarinimo esmė ta, kad juo siekiama paskleisti pageidaujamą informaciją tam tikrų asmenų grupei ne tiesiogiai, o per informacijos skleidimo galimybę turinčias visuomenės grupes. Tai visų pirma įvairių rūšių žiniasklaida, tai pat asmenys, galintys perteikti informaciją kitiems (dėstytojai, visuomenės veikėjai, garsūs specialistai). Įmonė suteikia informacijai pradinį postūmį, tačiau toliau ji jau sklinda be jos tiesioginio įsikišimo: žurnalistai nusprendžia, ką ir kaip aprašyti straipsniuose, politikai – ką paminėti savo kalbose ir t.t. Savo ruožtu žiniasklaidos priemonės, ypač specializuoti laikraščiai ir žurnalai, skirti ttam tikram skaitytojų ratui, vienu svarbiausiu savo uždavinių laiko skaitytojų informavimą apie tos srities naujoves.

Populiarinimo priemones galima suskirstyti į keletą pagrindinių grupių:

• informaciniai biuleteniai;

• teminiai straipsniai

• spaudos konferencijos

• autoritetingų asmenų nuomonių pristatymai.

Informaciniais biuleteniais paprastai vadinamas ne ilgesnis nei vieno puslapio (300 žodžių) tekstas, anksčiau pplatintas tik spausdintu ar nuotraukų pavidalu, o dabar – elektronine ar vaizdo forma. Informacija išsiuntinėjama žiniasklaidos priemonių atstovams, tikinti, kad šie ja pasinaudos savo nuožiūra kurdami pranešimus, straipsnius, laidas ir kt.

Biuletenius paprastai gauna ir naujienų agentūros, kurios teikia informaciją daugeliui žiniasklaidos priemonių. Vis dažniau jie siuntinėjami ir svarbesniems klientams ar jų grupėms; asociacijoms, klubams ir pan.

Teminiai straipsniai – tai didesnės apimties rašiniai, paprastai specialiai parengti publikuoti viename ar keliuose leidiniuose. Dažniausiai įmonė straipsnį ar informacinių faktų rinkinį nusiunčia pasirinktiems žurnalistams, palikdama šiems spręsti dėl jų publikavimo laiko ir formos. Tačiau neretai straipsnių spausdinimas užsakomas, t.y jiems nuperkamas plotas tai pat kaip ir reklamai. Šie straipsniai, kaip ir užsakomieji (įmonės užsakymu žurnalistų parašyti), labiau priskirtini reklamos sričiai ir net gali įgauti įįstatymų draudžiamos paslėptos reklamos pavidalą.

Spaudos konferencijos – tai renginiai, į kuriuos kviečiami žurnalistai, norint per juos paskleisti tam tikrą informaciją. Kiek mažiau skubotai rengiami vadinamieji brifingai. Jų metu pristatomi ir aptariami tam tikro laikotarpio įvykiai, duodami paaiškinimai tam tikra tema. Brifingai gali būti rengiami sistemingai pvz., kas du ar tris mėnesius.

Autoritetingų asmenų nuomonės pasitelkiamos tuomet, kai įmonės pranešimui norima suteikti papildomo objektyvumo. Be jai žinomo visuomenėje populiarių asmenų naudojimo reklamoje, jų nuomones galima pateikti ir išplatinti atsiliepimų ar interviu forma, kkviesti juos į minėtas spaudos konferencijas ir pan.

Aprašyta populiarinimo veiksmų įvairovė leidžia suprasti, kad šie veiksmai gali būti skirti pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms. Paneigdama neteisingą informaciją įmonė gali orientuotis į visą visuomenę, aiškindama planus – į savo darbuotojus ar financinius sluoksnius.

Tarp populiarinimo ir reklamos yra reikšmingų skirtumų. Reklamą užsako ir už ją sumoka aiškiai save nurodantis užsakovas (įmonė ar organizacija). Populiarinimo straipsnis ar interviu gali atsirasti paties žurnalisto iniciatyva, o už infomacijos paskleidimą niekas tiesiogiai nemoka – tai būna tiesiog straipsnis arba tam tikros laodos dalis. Tiesa, tiek straipsnis, tiek interviu ar bet kuris kitas žurnalisto kūrinys gali būti įmonės inicijuotas jau aptartais būdais.

Kadangi populiarinimo informacija apie įmonę ir jos prekes pateikiama ne jos užsakymu, o žiniaslaidos priemonių darbuotojų iniciatyva, visuomenė šią informacija linkusi patikėti labiau nei reklama.Pateikiama tik žurnalistų bei specialistų informacija apie įmonės veiklą, jos naujoves, pareiškiama nuomonė. Tuo tarpu reklaminiai pranešimai verčia vertinti juos atsargiau jau vien dlto, kad akivaizdus įmonės suinteresuotumas ką nors parduoti.

RYŠIŲ SU VISUOMENE BEI ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMIS

ATSTOVO DARBAS

Ryšių su žiniasklaidos priemonėmis bei visuomene atstovo darbas kultūrinių organizacijų veikloje – jeigu ne sunkiausias, tai vienas nedėkingiausių darbų, kuris niekada nesibaigia. Net kai baigiasi renginys, projektas, programa, finansiniai metai, šioje srityje atokvėpio nebūna. Toliau reikia ggerinti savo organizacijos įvaizdį visuomenėje, tarp esamų ir potencialių rėmėjų, tikintis tolimesnės finansinės paramos.

Jeigu į kokį nors organizuotą renginį nesusirinko žmonių, jeigu tas renginys nesusilaukė reikiamos spaudos dėmesio, pirmiausiai kaltinami tie, kurie rūpinosi ryšiais su spauda ir visuomene. Sėkmės atveju pagyrimai tenka kitiems.

Dažnai kultūrinės veiklos organizacijos, kovodamos už būvį, neturi laiko rūpinis esminiais klausimais, padedančiais suformuoti organizacijos ryšių su visuomene ir žiniasklaida politiką bei strategiją. Taigi organizacijos atstovas žiniasklaidai ir visuomenei turi žinoti šiuos klausimus į kurius remiasi visas jo darbo pobūdis. Kas yra organizacijos auditorija? Kaip organizaciją vertina žiniasklaida? Ar ji bent žino, kad tokio pobūdžio kultūrinė organizacija egzistuoja? Koks yra ivaizdis rėmėjų ir potencialių rėmėjų akyse?

Dar 1990 m. Nieko nebuvo žinoma apie atstovo spaudai arba ryšiams su visuomene vaidmenį ar veiklą organizacijoje. Ta veikla per kelerius metus tapo atskira profesija. Ir tai ne nauja mada – ir vyriausybinės organizacijos ir privačios firmos turi atstovus spaudai ir ryšiams su visuomene.

Ryšių su visuomene ir žiniasklaida kampanija

Šiame darbe turi dalvauti kuo daugiau kultūrinės organizacijos narių. Ryšių su visuomene (RSV) tastovo užduotis yra sudaryti kuo didesnę darbo grupę kuri padėtų vykdyti šią kampaniją. Atstovo tikslas yra suformuluoti tikslus ir uždavinius ko jis sieks. Jo darbas yra sudaryti kreipimosi projektą. Apgalvoti pagrindines tezes oorganizacijai rūpimais klausimais. Jo tikslas yra, paveikti vius organizacijos narius ir darbuotojus trumpai ir aiškiai vartoti pagrindines formuluotes, susijusias su organizacija. Aiškios, tiesios ir paprastos formuluotės – tai pusė sekmės užmezgant RSV ir žiniasklaida.

Jis turi žinoti organizacijos auditoriją. Kokius žmones jis nori pasiekti, pasitelkęs žiniasklaidą.Jis turi galvoti taip, kaip žmonės, kuriuos jis nori pasikti, nes žiniasklaida tėra tik informavimo priemonė.

Jis turi išnagrinėti ir ivertinti jam prieinamų žiniasklaidos priemonių – laikraščio, radijo programosar televizijos – galimybes. Kurios iš jų gali geriausiai pasiekti jam rūpimą auditoriją.

Įvertinti savo išteklius ir galimybes. Tai gali būti lėšos, pagalbininkų laikas ir gabumai, su organizacijos veikla susijusių kitų organizacijų renginiai, kuriuos galima panaudoti savo tikslams įgyvendinti.

Kam reikalinga RVS žiniasklaida kampanija

• viešajai nuomonei paveikti

• asmenims, formuojantiems viešąją nuomonę, įtikinti

• sukelti visuomenės susidomėjimą organizacijai rūpima tema.

Informacinis pranešimas žiniasklaidai

Kekvienos kultūrinės organizacijos atstovas visuomenei/žiniasklaidai turi mokėti paruošti tokį pranešimą.Kas tai yra?

Tai trumpa ir konkreti informacija apie organizacijos renginį, programą, projektą ir pan., kuri yra paruošiama ir pateikiama standartine forma. Toks pranešimas paprastai neviršija vieno puslapio, bet niekada nebūna ilgesnis nei du puslapiai. Jo tikslas – informuoti apie svarbų įvykį, renginį, problemą į kurią organizacija nori atkreipti žiniasklaidos dėmesį.

Kaip informacija turi būtu pateikiama spaudai? JAV žiniasklaida laikosi auksinės penkių „K“ taisyklės. Reikia stengtis pateikti atsakymus

į penkis klausimus, prasidedančius raide“ K“: KAS? KĄ? KUR? KADA? KODĖL arba KAS IŠ TO?

KAS?: kas yra pranešimo spaudai objektas? Tai gali būti asmuo, grupė, renginys ar veikla.

KĄ?: ką reikėtu žinoti/ Čia yra svarbu atkreipti žurnalisto dėmesį taip, kad informacija būtu perskaityta ir pagarsinta.

KUR?: jei tai renginys ar spaudos konferencija, kur ji vyks ? Reikia nurodyti tikslų adresą, tai pat pridėti planą su paaiškinimais, kaip rasti renginio vietą, nurodyti aukšto, kabineto numerį. Paaiškinti taip ,jog žurnalistui nereikėtu klaidžioti po tik oorganizatoriams žinomas patalpas.

KADA?: kada tai vyks? Aiškiai nurodyti datą, svaitė dieną, tikslų laiką ir planuojamą trukmę.

KODĖL?: kodėl tai taip svarbu? Pirmoji pastraipa ar antraštė turi suintriguoti perskaityti visą pranešimą. Pranešimas žiniasklaidai turi būti parašytas taip, jog skaitinčiajam nebūtų sunku perbėgti akimis puslapį.

Pradėti rašyti pranešimą žiniasklaidai reikia svarbiausios minties, laipsniškai pateikiant papildomos informacijos svarbumo mažėjimo tvarka. Kitap tariant, pranešimą spaudai geriausia rašyti klasikiniu žurnalistikoje principu.

Kaip teisingai adresuoti pranešimą?

Tai tai pat yra atstovo su visuomene/žiniasklaida galvos skausmas, vienas iš jo darbų. Pranešime jjis aiškiai turi nurodyti, kuriam asmeniui ar asmenims jis adresuojamas. Siunčiant jį į dienraštį, savaitraštį, reikia teisingai nurodyti redaktoriaus pavardę ir pareigas.

Ką daryti, jai atstovas nežino šia tema rašančio žurnalisto?

Pranešimą reikia siųsti vyriausiojo redaktoriaus vardu. Tačiau tuo atveju būtina turėti iinformaciją apie įvairias žiniasklaidos priemones Lieetuvoje.

Atstovas ryšiams su visuomene/žiniasklaida turėtų rinkti informaciją šias klausimais:

• žiniasklaidos priemonės pavadinimas

• kas sprendžia, kokius įvykius reikia nušviesti? Vardas, pavardė, pareigos

• kas ji arba jį arba ją pavaduoja?Vardas, pavardė, pareigos

• ar yra žurnalistas rašantis straipsnius mums rūpima tema? Vardas, pavardė, pareigos

• kurią savaitės ar mėnesio dieną, ir kuriuo laiku priimami sprendimai dėl straipsnių spausdinimo?

• Prieš kiek laiko iki renginio reikėtų pranešti apie jį šiai žiniasklaidos priemonei?

• Kokią medžiagą reikėtų pateikti šiai žiniasklaidos priemonei kartu su informaciniu pranešimu? Gal reikalinga informacija, nuotraukos, spalvotos skaidrės, garso įrašai ar vaizdajuostės? Kas dar galėtų būti naudinga?

Atstovas ryšiams su visuomene/ žiniasklaida privalo mokėti rašyti pranešimus spaudai.Pvz.:

Pranešimas žiniasklaidai

(SP UAB „ JAUNIMO TEATRAS“) Jakšto g. 20, tel:12345 Faksas:12345

SKUBIAM PASKELBIMUI

Data:2002m.sausio 12d.

Kontaktinis asmuo:

Tel:xxxxx, Faksas:xxxxx

Pavadinimas

Tekstas, testas, tekstas, tekstas.

Pranešimas žinisklaidai neturi viršyti 2 puslapių. Paskutiniojo puslapio apačioje, viduryje, maudinga išspausdinti ženklą -2 -, reiškiantį teksto pabaigą.

Spaudos konferencijos

Atstovas ryšiams su visuomene/žiniasklaida rengia spaudos konferencijas tik tuo atveju, jeigu turi pranešti ką svarbaus žiniasklaidai, nes spaudos konferencijoms reikia nemažai laiko, lėšų ir energijos. Be to žurnalistai neina į tokias spaudos konferencijas, kuriose neišgirs nieko naujo. Jeigu jau atstovas ryšiams su visuomene/žiniasklaida nusprendė surengti spaudos konferenciją, labai svarbu ją tinkamai suplanuoti ir organizuoti

Konferencijos vieta.Ji turi būyi patogioje atvykti vietoje, patogi ir išoriškai patraukli. Jos patalpose tturi pakakti vietos televizijos įrangai,kameroms,mikrofonams. Pgal savo galimybes atstovas ryšiams su visuomene/žiniasklaida turėtu pasirūpinti nedideliais užkandžiais, mineraliniu vandeniu ir kava bei arbaa. Tai labai svarbi detalė. Prie įėjimo į salę turi būti paruoštas stalas, ant kurio padėta:

• medžiagos spaudai komplektai ir kita informacija

• dalyvaujančių spaudoskonferencijų sąrašas

• svečių ir kitų organizacijų sąrašas

• kita medžiaga

Konferencijos laiką atsovas ryšiams su visuomene/ žiniasklaida pasirinks priklausomai nuo to, kurią žiniasklaidos priemonę norės matyti konferencijoje. Paprastai geriausias laikas – rytas.Atstovo ryšiams su visuomene/žiniasklaida kompetencijoje yra susisiekti su kitomis organizacijomis, kad įsitikintų, jog tuo laiku neplanuojami kiti svarbūs renginiai. Kovoje dėl žiniasklaidos dėmesio visada yra daug varžovų. Planuojant konferencija atstovas turim aptarti:

• kurių žiniasklaidos atstovus kviesis

• ar pakviesti rėmėjai ir kitokie žmonės kurių dalyvavimas galėtų pritraukti į konferenciją žurnalistų

• kas ves konferenciją

• suplanuoti ir palikti pakankamai laiko klausimams.

Išvados

Ryšių su visuomene funkcijų bei veiklos elementų išsiaiškinimas leidžia suvokti ir pačią esmę. Daugelis pasitiki ryšiais su visuomene dėl jų skiriamo nemažo dėmesio vyriausybės ir verslo žmonių socialinei ir viešai atsakomybei. Tai pat vertinama, jog RSV priverčia organizaciją reaguoti į visuomenės interesus. Taigi , RSV yra organizacijos vadovybės atsakomybė ir pareiga. Vertinant RSV darbą, labai svarbu nustatyti, kaip įgyvendinus tam tikras priemones pasikaeis kultūrinės organizacijos ir jos renginių žinomumas ir tikslinių grupių nuomonė. RSV praktikai susilaukia ppagarbos dėl organizacijos ir visuomenės ryšių nustatymo ir sustiprinimo, ir dėl vadovų dėmesio socialinei bei viešai atsakomybei. RVS padeda organizacijai numatyti ir reguoti į reksmingas visuomenės nuomones, naujas vertybes, gyvenimo stilių marketingo aplinkoje, pakeitimus tarp rinkėjų ir įstatymų leidėjų, bei kitus socialinius, ekonominius. Technologinius ir politinius pasikeitimus. Be RSV funkcijų organizaijoje sutriktų funkcionavimas ( dėl nejautrumo pakeitimams). RSV padeda organizacijai reaguoti į aplinkas kontruoliuojant visuomenės poreikius ir interesus, interpretuojant juos organizacinių sprendimų ir veiksmų šviesoje ir pasirūpinant grįžtamuoju ryšiu.

Labai svarbu pateikti informaciją apie savo organizaciją ir jos veiklą, renginius. Tuo turi užsiimti RSV „ žmogus“ . Nors atrodytu, kad ati paprastas ir savaime suprantamas dalykas, tačiau dar nemažai organizacijų ir institucijų (jų tarpe ir gerai žinomos) nemoka parodyti savęs. Tuo tarpu nukenčia prekė kurią organizacija siūlo, ir pirkėjas kuris tos prekės norėtų, tačiau nežinojo, kad tokia prekė jau egzistuoja. Taigi, geras ryšių su visuomene/žiniasklaida specialistas yra visos kultūrinės organizacijos variklis, nuo kurio priklauso organizacijos pateikiamos prekės ar produkto paviešinimas.

Naudota literatūra:

1) Glosienė A. „ Ryšių su visuomene ABC:mokomoji knyga“ 1999m. V.

2) Hajamas A. „Marketingas žaliems“ 1999m. Smaltijos leidkla. K.

3) Jungtinių valstijų informacijos agentūra „žiniasklaidos priemonių vadovas moterims“ 1999m.

4) Kindurys V. „Paslaugų marketingas“ Vilniaus universiteto leidykla 1998m. V.

5) Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras „Praktinis vadovas Lietuvos nnevyriausybinėms organizacijoms“ 1998m. V.

6) Nugaraitė A. „valdžia ir žiniasklaida“ 1999m. V.

7) Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Urvilaitė R., „Marketingas“ „Eurigmo“leidykla 1998m. V.

8) Urbanavičius S. „Marketingo pagrindai“1991m.Vilnius –Šiauliai.

9) Urbanskienė R., Obelenytė O., „Reklama ir rėminimas“ „Technologijos“ leidykla 1995m. K.

10) Vilimienė R. „Idėjos ir iniciatyvos“ 1999m.

11) Virvilaitė R. „Marketingas“1997m. K.

12) Virvilaitė R., Valainytė J. „Strateginis marketingo valdymas“ 1996m. K.

13) Žvirblis A „Marketingas: kursas menedžeriui“. „Balticon“leidykla 1992m. K.

14) Kotler P., „Marketing – manegement:analysis, planing, implementation and control,“7 ed.,Prentice Hall Inc.: Engelwood Cliffs 1991m.

15) Nerisss J.S. „Publics relations“ New Jersey: Prentice Hall 1984m.

16) Wilcox D.L. , Ault P.H., Agee W.K. „Public relations.Strategies and tactics“ Harper Collins Pulishes 1998m. New York .

17) http://www.rinkodara.lt/article.asp?Article ID=144