Lengvoji atletika 1918-1940m.
Lengvoji atletika 1918-1940
Turinys
• Pratarmė 2
• Įvadas 3
• 1.1. Lengvosios atletikos, kaip sporto
sąjūdžio, pradžia 3
1919 3
1920 3
• 1.2. Pirmieji, bet tvirti žingsniai 4
1921 4
1922 4
1923 5
1925 5
1926 6
• 1.3. Į Amsterdamo olimpines žaidynes 6
1927 6
1928 6
1929 7
• 1.4. Lietuvos sporto suvalstybinimo keliu 7
1930 7
1931 7
1932 8
1933 8
• 1.5. Debiutas pirmajaje Europos čempionate 8
1934 8
1935 9
1936 9
1937 9
• 1.6. Tautinės olimpiados metai 10
1938 10
1939 11
1940 11
• Išvada 12
• Literatūros sąrašas 13
Pratarmė
Aš paėmiau tokią referato temą, todėl kad pats esu lengvaatletis ir žaviuosi šią “sporto šakos karaliene”. Jau septynerius metus aš sportuoju ir jau pasiekiau neblogų rezultatų. Dalyvavau Respub-likos čempionatuose, Lietuvos pirmenybėse, Prezidento taurės varžybose ir Jaunimo žaidynėse. Kasmet prestižinių rungčių skaičius, kuriuose aš dalyvauju, vis didėje, o tai reiškia, kkad esu aukšto lygio sportininkas.
Tik istorijos patikrintomis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Lietuvos lengvaatlečių istorinis kraitis svarbus visai lietuvių tautai.
Su nuostaba peržiūriu jau amžinybės nubėgudių dienų įvykius ir dar kartą akis akin susidūrėme su tų įvykių dalyviais – treneriais, mokslininkais, orgalizatoriais, sportininkais, dar kartą akivaizdžiai pamatėme, kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Jie vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių llietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą. Lengvaatlečių pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, kitose reikšmingose tarptautinėse varžybose vis primindavo pasauliui apie Lietuvą, garsino jos vardą įvairiose šalyse.
Taigi akmenis lengvosios atletikos laimėjimų aukuro pjedestalui nesė dešimtys, šimtai žmonių, o kai kkurių pavardės liko nežinomos arba mažai žinomos. Bet taip Lietuvos lengvojoje atletikoje telkėsi entuziastinga ir veikli jaunystė.
Lietuvos lengvoji atletika turi išsaugoti savo garbingas tradicijas, padedančias ugdyti jaunuomenę, stiprinti sveikatą, siekti džiaugsmo bei laimės ir plėtoti tarptautinius ryšius su visu pasauliu.
Aš, tvirtai tikiu, kad mano referatas sudomins visus, kam brangi Lietuvos lengvosios atletikos istorija, ISTORIJA, kuria galima tikėti, gėrėtis ir branginti.
Įvadas
Pirmasis Pasaulinis karas padarė didelę žalą lietuvos ekonomikai, visuomeniniam gyvenimui, kultūrai. Lietuvos Taryba, 1918-02-16 paskelbusi Nepriklausomybės Aktą, padėjo nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūkimo pagrindus. 1921 m. demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuva paskelbta demokratine respublika.
Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė tik pirmuosius žingsnius. Totalitarinėse valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje ir kt. šalyse) sportas buvo smarkiai mmilitarizuotas ir ideologizuotas, tarnavo politikai.
Lietuva buvo agrarinė šalis. Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimyninių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labia primityvų kūno kultūros supratimą. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra turčių pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas. J. Narbutas (1978, p. 9) rašo:
“Nerpiklausomybės kovų laikotarpyje ir jam pasibaigus, vyresnioji karta visas savo jėgas buvo sukaupusi atkurtos valstybės atstatymui. Dalis jų buvo net įsitikinusi, kad sportas, tai toks, mūsų neskaitlingai tautai iir vos atsikūrusiai valstybei yra per didelė prabanga. Lietuva esanti zemės ūkio kraštas ir jos jaunimas pakankamai “prisisportuoja” prie dalgio, plūgo ir grėblio. Bet čia buvo darbas, o ne sportas, darbas, kurį turėjo dirbti Lietuvos jaunimas, buvo jų pragyvenimo šaltinis, besitęsiantis nuo gilios senovės.”
Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto orgalizacijos ir pirmieji sporto klubai. 1920-09-15 V. Bagdonavičius, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: “Sveikame kūne – sveika siela”. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai. LFLS organizacijoje išaugo daug gabių sportininkų. Tarp savo narių turėjo mūsų tautos didvyrį Steponą Darių, kuris buvo aktyvus ne tik sporto aikštelėse, bet parodė ir nepaprastų organizacinių gabumų bei sumanumo ir tuometiniame Lietuvos sportiniame gyvenime dažnai ėjo atsakingas pareigas.
1.1. LENGVOSIOS ATLETIKOS, KAIP SPORTO SĄJŪDŽIO, PRADŽIA
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventė”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kkaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje. S. Garbačiauskas prisimena šį įvykį straipsnyje “Mūsų lengvoji atletika” (“Karys”, Nr. 6, vasario 7-14, 1923). Jis teigia: “Bandymai buvo panašus šiek tiek į rungtynes. Rungtynių nariai buvo silpni. Visi dalyviai pirmą sykį rungtyniavo ir pirmą sykį juos matė. Rungtynes sekė nemaža žmonių minia ir domėjosi pirmu šiuo įvykiu Lirtuvoje.”
Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai. 60 m greičiausias S. Garbačiauskas (9,0), 400 m – L. Latonas (1.10,0), šuolis į aukštį – L. Latonas ir Šembergas (po 1,49), šuolių su kartimi nugalėjo Markevičius (2,52), ietį toliausiai numetė Petrauskas (38,70), diską – Draugelaitis (20,20).
Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį). S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti ir pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį “Lietuvos sportas”. Jis daug rašė sporto klausimais to meto laikraščiuose, buvo pirmas lietuvis korespondentas olimpinėse žiemos žaidynėse Šamoni (1924).
1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mmergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. gegužės 18 d. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. Ji buvo pirmo Lietuvos sporto laikraščio “Lietuvos sportas” redaktorė. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai. Ji, kaip sporto korespondentė, 1924 m. dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir buvo Lietuvos moterų atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.
1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono, inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose, pievose, nes sporto aikščių nebuvo. E. Garbačiauskienė rašė: “Tai buvo atstatymo laikai. Karo nualintoje, svetimų artimų karių batais sumendžiotoje Tėvynėje tik skurdas ir vargas tebuvo. Niekas negalvojo apie sportą, fizinį auklėjimą mokyklose. Tada reikėjo dirbti, bet po darbo reikėjo kuo nors pasidžiaugti” (J. Narbutas, 1978, p. 91). Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.
1.2. PIRMIEJI, BET TVIRTI ŽINGSNIAI
1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo
1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės buvo rengiamos kasmet iki 1941 m., išskyrus 1925m., kai čempionatas dėl organizacinių nesklandumų neįvyko.
Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS. Varžybose dalyvavo 39 Kauno sporto klubo (KSK), Šaulių sąjungos, žydų sporto sąjungos “Makabi” ir Karo mokyklos sportininkai, buvo ir keletas užsieniečių.
S. Garbačiauskas po varžybų pažymėjo, kad Tarptautinė teisėjų komisija dirbo kantriai ir pasiauko-jamai. Varžybas įdomiai vedė ir komentavo dr. J. Eretas. Vyrų varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis. Net šešias dovanas paskyrė Ministrų kkabinetas, tai pat Ūkio bankas, Lietuvos prekybos ir pramonės bankas ir kitos organizacijos. Pirmenybes žiūrėti buvo atvykę daug aukštų valdžios pareigūnų ir kitų valstybių diplomatinio korpuso atstovų. Šios pirmenybės tai pat sukėlė nepaprastą kauniečių susidomėjimą. To meto spauda rašė, kad žmonės bėgo būriais tų pirmųjų Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių Vytauto kalne žiūrėti. Jose dalyvavo iš viso apie 100 lengvaatlečių. Vyrų varžybos buvo papildytos net 7 naujomis rungtimis (60, 200, 800 ir 5000 m bėgimais, trišuolis, kūjo metimas ir 4100 m eestafetės bėgimas).
Visose rungtyse,išskyrus šuolio su kartimi, pasiekti Lietuvos rekordai: 60m – 7,6 S. Garbaciauskas;
200 m – 25,2 S. Garbačiauskas; 5000 m – 18 min 30,0 s L. Juozapaitis;šuolis į tolį – 5 m V. Vokietaitis; šuolis su kartimi – 22,40 m E. Fersteris; diskas – 29,02 m I. Teršerskis; ietis – 40,57 Dargužas;kūjis – 17,86 K. Bulota; trišuolis – 10,50 m Bulota; rutulis – 9,90 m I. Teršerskis. Tačiau registruojant rekordus iškilo pilietybės klausimų.
Šios varžybos parodė, kad lengvosios atletikos populiarumas per du mėnesius, praėjusios nuo Lietuvos pirmenybių, labai išaugo. Gausus dalyvių skaičius, nauji rekordai ir naujos rungtys liudijo, kad šią sporto šaką pamėgo jaunimas, kad jis domisi sportu.
Svarbu dalyku reikia laikyti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje. Ne taip paprasta buvo moterims laužyti nusistovėjusias tradicijas. Tuometinė prietaringa, konservatyvi ir bažnyčios įtakoje esanti Lietuvos visuomenės dauguma ypač daug reikalavo iš moterų ir ypač mažai joms leido. Tas 100 m bėgimas parodė, kad yra drąsių merginų, kurios nepaiso nusistovėjusių kanonų. TTokiu būdu Lietuvos moterims buvo pravertos durys į naują viešą laisvalaikio veiklą.
1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. Garbačiauskas rašo, kad lengvaatlečių jau negali patankinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba. Eretas išspausdina bėgimo rungčių varžybų taisykles. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga skelbia ppirmąjį 1922 m lengvosios atletikos varžybų kalendorių. Šio kalendoriaus paskelbimas rodo, kad lengvajai atletikai skiriamas rimtas dėmesys, be to, renginiai suplanuoti ir paskelbti buvo pirmą kartą.
1922 m. ketvirtajame “Lietuvos sporto” numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Tuos abu straipsnius galima laikyti lengvosios atletikos mokslinės-metodinės literatūros lietuvių kalba pradžia.
Kaip buvo varžybų kalendoriuje numatyta, birženio 4-5 d. Įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės.
Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Garbačiauskas 100 m – 11.8; Vokietaitis 400 m – 59.0; Garba-čiauskas šuolis į aukštį – 1,59 m; Laurinaitis šuolio į tolį – 5,31 m Vokietaitis šuolio su kartimi – 2,50 m. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko 1-ą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis: Garba-čiauskienė – 60 m (8,6) ir 200 m (31,4)bėgimo; A. Karnauskaitė – ieties metimo (21,36).
Daug rekordų pagerino vyrai. Ypač pasižymėjo I. Teišerskis. Jis 7 kartus gerino Lietuvos rekordus. Du kartus buvo gerintas vyrų šuolio į tolį rekordas. Be kauniečių, pirmą kartą dalyvavo Utenos, Dotnuvos ir Ukmergės lengvaatlečiai. Tai naujas Lietuvos lengvosios atletikos ppuslapis.
1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. 1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. Jaunių varžybose rung-čių skaičius pasiekė 14.
1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį. Jame buvo tokie skyriai: Lengvosios atletikos istorija Lietuvoje; Lengvosios atletikos pratimai; Lengvosios atletikos higiena; Kaip organizuoti lengvosios atletikos rungtynes; Lengvosios atletikos rungtynių taisyklės. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspir-tis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams. Dėl lėšų stokos nutrūko “Lietuvos sporto” liedimas. Iš viso išleista 12 numerių.
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Nustojus eiti “Lietuvos sportui”, “Karys” pasidarė pagrindiniu lengvosios atletikos propaguotoju ir informacinės medžiagos teikėju.
Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. 1923 m. Kaune įvyko trečiosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jos sukėlė didelį susidomėjimą, nes jose dalyvavo ir Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, kurie buvo pasiekę neblogų rezultatų.
Lietuviai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių. Šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas. Buvo sukauptas neblogas varžybų vykdymo ir treniruočių ppatyrimas. Be to, čia būta ir geresnės sporto bazės.
Šiose pirmenybėse pirmą kartą skaičiuoti komandiniai rezultatai. Iš viso 120 dalyvių, iš jų 44 moterys. Rungčių prizininkai buvo apdovanoti medaliais, o estafetes laimėjusios komandos ir koman-dos nugalėtojos – taurėmis. Pastebimai išaugo sportininkų meistriškumas, apie ką byloja ne tik 8 vy-rų, 5 moterų ir 5 jaunių rekordai, bet ir tai, kad nugalėtojai susilaukė rimtos kitų dalyvių konkuren-cijos. Vykdyta komandinė įskaita skatino sporto klubų vadovus dėmesingiau rūpintis organizaciniais reikalais ir stengtis stiprinti finansinę bei materialinę bazę.
1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje “Sportas” (1924-04-20 Nr. 10 11) paskelbia Lietuvos rekordus. Vienas iš trūkumu yra tas, kad nenurodyta daugelio rekordų pasiekimo data.
Tais metais K. Dineika išleido didelį veikalą “Moters kūno kultūra”, kuriame teigia:
“Bendrai imant, atletika moterims negeistina daugeliu žvilgslių. Ypač pradžioje, kol kūnas neparuoštas pedagogine gimnastika, žaidimai ir bendra pažiūra, kol kūnas sistemingai ir visapusiškai neišlavintas, lengvoji atletika, kad ir nerungtyninio pobūdžio, yra neįmanomas dalykas. Bet ir paruoštas moters organizmas nėra tikęs atletikai. Rungtyniavimas, iš viso imant, yra negeistinas, išskyrus žaidimus, kur lenktyniavimas yra apibrėžtas higienos ir pedagogiškos žvilgsniais, prisilai-kant prie moters anatominiai-fiziologinių ypatybių.”
Lengvosios atletikos specialistai atsakė:
“K. Dineika, rašydamas šį savo veikalą, parodė, kaip
jis tada buvo atsilikęs nuo moterų pasaulinio sportinio gyvenimo ir visai nesekė, kas dėjosi pasaulyje. Jau 1922 m. Paryžiuje įvyko pirmoji pasauli-nė moterų olimpiada, kurioje pagrindinės varžybos ir buvo lengvoji atletika.” (J. Narbutas, p. 170).
1924 m. išėjo vyr. leitenanto J. Pyragiaus 30 p. apimties knygutė, pavadinta “Sportiniai bėgimai”. Joje yra keturi skyriai: Trumpi bėgimai; Vidutiniai atstumai; Ilgieji atstumai; Estafetės.
1925 m. lengvosios atletikos reikalams kenkė ir prasidėję nesutarimai tarp atskirų sporto klubų ir orgalizacijų. Labai santūriai laikėsi Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, vvisi buvę vokiečių tautybės, ir tai trugdė suvienyti pastangas lengvosios atletikos labui. Dėl to Lietuvos sporto lygos centro komitetas Klaipėdos sporto šventės organizaciniam komitetui pareiškė protestą. Dėl finansinių nepriteklių ir orgalizacinių nesklandumų neįvyko 1925 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės.
1925 m. aktyvesni negu anksčiau buvo Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Dotnuvos, Vilkaviškio ir kt. meistrų lengvaatlečiai. Nors per metus lengvaatlečių meistriškumas mažai pagerėjo, bet pastebimai prasiplėtė geografija, o kartu ir masiškumas. Per metus moterys pasiekė 4 rekordus, vyrai 7 rekordus ir jauniai ppasiekė du rekordus.
“Sporte” (1926 m. balandžio mėn. Nr. 36) išspausdintame straipsnyje “Fiziškas auklėjimas” dr. A. Jurgelionis įspėja: “Deja, mums ne kartą teko konstatuoti, kad jau vaikai 15-16 metų rungiasi greitume 200, 400 ir net 800, 1500 m, ėjime 5 iir daugiau km. Be abejo, tai netoleruotini dalykai, vaikai pervargdami žeidžia savo šiedį”.
Varžybose didelio žiūrovų dėmesio susilaukė 20 km bėgimas. Toks ilgas nuotolis Lietuvoje buvo bėgamas pirmą kartą. Greičiausiai nuotolį (per 1:23.08,0) įveikė M. Klungevičius (LFLS, Dotnuva).
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Vis dėlto aukštesnio lygio rezultatų buvo mažai, nas daugumos rungčių varžybos vyko jau rugsėjo pabaigoje. Laikraštis “Rytas” (Nr. 225, spalio 6 d.) rašė: “Nors naujų rekordų ne per daugiausia, bet žiūrint į dalyvavusių atletų skaičių šios pirmenybės toli pralenkia kitas iki šiol visos buvusiais. Mums ne tik svarbu rekordai, kiek visos tautos sportavimas pakreipiant ją idealės ir racionalės fizinio lavinimo sistemos kkryptimi. Tai jau pradeda suprasti dauguma sporto organizacijų.”
Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams. Gerai pasirodė Suvalkijos – Marijampolės ir Vilkaviškio sportininkai.
1.3. Į AMSTERDAMO OLIMPINES ŽAIDYNES
Pamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui. Pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, o 1926 m. apsilankė net Respublikos Prezidentas. Ypač ryškų pėdsaką sporto istorijoje paliko trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius. 1922 m. vasario 1 d. išėjo “Lietuvos sporto” pirmasis numeris, kkuriame išspausdintas dr. K. Griniaus straipsnis “Senojo gydytojo testamento dalis”. Jis rašo: “Mano, kaip seno gydytojo, būtų didžiausias noras ir, taip tariant, testamentas, kad jauniasnioji dabartinė karta įvestų Lietuvoj daugiau švarumo ir susispiestų į galingas sporto draugijas. Dėl to sportas turi būti išmintingose rankose.”
1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Buvo sudarytas pirmenybių garbės komitetas, į kurį įėjo labai aukšti pareigūnai. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės. Tos pirmenybės buvo rekordinės ir rekordais. Moterys pagerino 6, vyrai – 9, jauniai – 6 Lietuvos rekordus. Jos turėjo ir ryškų politonį atspalvį. Į stadioną, lydimas aukštų karininkų ir vietos valdžios atstovų, atvyko Lietuvos Respublikos Prezinentas Antanas Smetona.
Lengvaatlečių laimėjimai rodo, kad Marijampolė tapo trečiuoju lrngvosios atletikos centru, nors sportavimo sąlygos čia buvo visai tokios pat kaip ir kituose Lietuvos apskričių centruose.
Rugpjūčio 14 d. Klaipėdos “Speilvereiningung” surengė tarptautines varžybas, kuriose dalyvavo lengvaatlečiai iš Vokietijos, Estijos ir Latvijos.
Klaipėdos lengvaatlečiai palaiko aktyvius tarptautinius ryšius: kviečia užsienio lengvaatlečius pas save ir dažnai svečiuojasi pas juos, o Kaunas sioje srityje dar yra labai mažai ką nnuveikęs.
1927 m.lengvaatlečiai po dvejų metų atoslūgio padarė didelį šuolį pirmyn. Buvo pagerinta daugu-ma rekordų. Išryškėjo keletas jaunų lengvaatlečių, jų padaugėjo. Pirmą kartą lengvaatlečiai galėjo pasinaudoti oficialaus trenerio paslaugomis. Iš Čekoslovakijos buvo pakviestas Mykolas Forostenka.
1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas – Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, – Aukštojoje Panemunėje Kaune. Jie atitiko laikmečio reikalavimus, juose buvo galima treniruotis ir rengti aukštesnio lygio lengvosios atletikos varžybas.
1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatle-čių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. Kiti teigė, kad dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pakels lengvaatlečių entuziazmą, paskatins aktyviai treniruotis.Po kelių mėnesių susiformavo nuomonė, kad lengvaatlečius į olimpines žaidynes siųsti reikia.
Kontroliniai normotivai to meto lengvaatlečiams buvo labai sunkūs. Tais metais buvo įvykdytas tik šuolio į aukštį reikalavimas vyrams, o dauguma kitų – tik po 5-15 metų. Birželio 29 d. Kaune A. Akelaitis, įveikęs 1,78 m aukštį, ne tik įvykdė olimpinį reikalavimą, bet ir pasiekė Lietuvos rekordą.
Po ilgų ir energingų ginčų liepos 23 d. į Amsterdamą galų gale išvyko penki lengvaatlečiai: P. Ragziulytė, H. Švėminas, J. Petraitis, A. Akelaitis ir V. Razaitis. LLietuvos lengvaatlečių debiutas olimpinėse žaidynėse buvo nesėkmingas. Kodėl taip atsitiko? Atsakymą į šį klausimą galima rasti laikraštyje “Sportas” (1928 m.,Nr.63) straipsnyje “Be vairo”. Be kita ko, rašoma: “.Ar yra treneriai? Ar kas nors prižiūri mūsų olimpinių kandidatų ruošimąsi ir jų gyvenimą? Ar kas nors tikrina jų sveikatą? Ar sudarytos geros sąlygos treniruotis ir normoms siekti? – Nieko! Mūsų sporto viršūnėms pakanka to, kad paskyrė kantrolei rungtynėms dienas ir sudėję rankas sėdi, laukia ir spėlioja ar kas pasieks normas, ar ne. Be vairo, gera laimė pasitikėjęs, plaukia vienas pats mūsų olimpinių kondidatų laivelis. Visą tą mūsų sporto viršūnių apsileidimą, inertiškumą skaudžiai pajutome siųsdami mūsų ekspediciją į Amsterdamą.”
1928 metai buvo lengvosios atletikos jėgų persigrupavimo metai. Pastebimai prarado savo pozicijas LFLS ir gerokai sustiprino LGSF lengvaatlečiai.
1929 metais, po apgailėtinų olimpinų startų, spauda apie lengvąją atletiką užsimena retai. Net paskelbė jokių sporto šakos veiklos planų.
Rupjūčio 31 – rugsėjo 1 d. aštuntosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės jau antrą kartą vyko Klaipėdoje. Dalyvavo 13 klubų, iš viso 172 lengvaatlečiai. Nors per visą sezoną iki pat Lietuvos pirmenybių sportininkai buvo pasiekę tik 6 rekordus ir atrodė, kad tie metai nebus labai vaisingi, tačiau Lietuvos pirmenybės pateikė nelauktų staigmenų. Buvo pagerinti 4 vyrų (800, 3000, 10000
m bėgimo ir 4X400 m), 5 moterų (100, 800 m bėgimo, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, ir disko metimo) ir du jaunių rakordai (1000 m ir 4X400 m). Tai parodė, kad, šlubuojant organizaciniams reikalams, bet patiems lengvaatlečiams nestokojant entuziazmo, ši sporto šaką dar gali progresuoti.
1.4. LIETUVOS SPORTO SUVALSTYBINIMO KELIU
1930 m. Lietuvos sporto organizacijos iš valstybės biudžeto jau gavo 30 tūkst. litų, tačiau to nepaka-ko. Dėl lėšų trūkumo 1932 ir 1936 m. olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai negavo.
Devintosios lengvosios atletikos ppirmenybės buvo surengtos rugpjūčio 23-24 d. Kaune, Aukštosios Panamunės karių stadione. Dalyvių susirinko, gausesnės buvo tik LGSF klubo komandos. Klaipėdos sporto organizacijos tas pirmenybes ignoravo, buvo atvykę tik keletas sportininkų.
Buvo pasiekti tris Lietuvos rekordai: 110 m b. b. 19,1 s. – A. Stankus; šuolio su kartimi – 3,35 m – J. Vabalas; 1500 m – 4 min 22 s. – A. Šimanas. Į varžybų uždaryma atvyko Prezidentas A. Smetona. Jis nugalėtojams įteikė dovanas.
Per 1930 m. lengvosios atletikos sezoną yypač mažai pasireiškė moterys. Pasiektas tik vienas rekordas, o apskritai moterų rezultatai buvo žemo lygio.
1931 m. buvo tęsiamas kūno kultūros ir sporto veiklos suvalstybinimas. Lietuvos sporto lygos suvažiavime dr. A. Jurgelionis perskaitė išsamų pranešimą ir pateikė informacija, kad tais metais vvyriausybė sporto reikalams paskyrė net 150 000 Lt.
Balandžio mėn. Buvo sudarytas naujas lengvosios atletikos komitetas. Pirmininko pareigos teko V. Bulotai (LFLS). Komitetas, pradėjęs vykdyti savo funkcijas, sudarė varžybų kalendorių, numatė išleisti taisykles, lengvaatlečių perėjimo iš klubo į klubą nuostatus, Lietuvos rekordų registravimo reikalavimus.
Tų metų pavasarį lengvaatlečiai nebuvo labai aktyvūs. Nors varžybų rengiama nemažai, bet dalyvių susirenka negausiai, jų rezultatai kuklūs. Liepos 5 d. Kaune buvo surengtos kontrolinės varžybos pasirengti Kauno, Klaipėdos, Liepojos ir Tilžės mačui. Šioms varžybams buvo skiriama daug dėmesio. Lietuvos lengvaatlečiai pasiekė keturis rakordus: šuolio į tolį – 6,54 m – F. Šmidtas (Kl); ieties metimo – 55,48 m – L. Puskunigis (K); 1500 m bėgimo – 4 min 15,5 s – A. Šimanas (K); estafetės 4400+300+200+100 m bėgimo – Kauno ringtinė – 2 min 10,1 s.
Dešimtosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės surengtos 5-6 d. Kaune, LFLS stadione. Dalyvavo vyrai, moterys ir jauniai. Iš Klaipėdos atvyko tik keletas lengvaatlečių.
Rugsėjo 11-13 d. Rigoje įvyko tradicinė Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada. Lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 8 Lietuvos studentai, tačiau tik V. Komarui pavyko užimti antrąją vietą šuolio į aukštį rungtyje.
Per Kauno miesto pirmenybes, kurios įvyko spalio 10-11 d., buvo surengtas specialus bėgimas 1000 mm rekordui pagerinti. Rekordą pasiekė A. Šimanas, nuotolį nubėgęs per 2 min 44,3 s.
1931 m. daug įvairių nesutarimų ir nesklandumų buvo tarp Klaipėdos krašto sporto organizacijų. Vieniems metams buvo diskvalifikuota “Spielvereiningung”, bet ji iš sportinės veiklos nesitraukė ir net sutrugdė surengti Klaipėdos krašto pirmenybes.
1932 m. liepos 16 d. priėmus kūno kultūros įstatymą prasidėjo naujas Lietuvos sportinio gyvenimo etapas. Tais lietuvos vyriausybė pradėjo sporto valstybinimą. Įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO) priimta į Lietuvos sporto lygą.
Šiais metais spauda pradėjo skatinti lengvaatlečius, kad jie treniruotųsi ištisus metus.
Gegužės 12-13 d. Rygoje rungtyniavo A. Šimanas. Dalyvavo ir buvęs pasaulio pasaulio rekordininkas vokietis O. Peltceris, kuriam 1926 m. priklausė 800 m – 1 min 51,6 s.
LGSF kvietimu iš Rygos O. Peltceris, norvegas Jakobsonas ir keletas Latvijos bėgikų atvyko į Kauną. Gegužės 16-17 d. Karių stadione įvyko pirmos Lietuvoje tokio pobūdžio tarptautinės bėgimo varžybos.
Gegužės 29-oji buvo skirta lengvajai atletikai. Beveik kiekvienos rungties varžybose dalyvavo po 10 ir daugiau sportininkių. Varžybos pasižymėjo ne tik masiškumu, bet ir meistriškumu. Buvo pasiekti šie rekordai: 200 m – 28,2 s – P. Radžiulytė (LFLS, K); 400 m – 1:07,4 s – Radziulytė; šuolio į aukštį – 1,38 m – J. Dzindziliauskaitė (LFLS, K); rutulio stūmimo – 99,77 m – M. Šteinaitė (“Sportverein” Kl); disko metimo – 28,39 m – M. Pakarklytė (LFLS, K).
1932 metais pasiekta daug rekordų, bet tie rezultatai dar nėra tokio lygio, kad būtų galima lygiaverčiai rungtyniauti nors su kaimyninių valstybių lengvaatlečiais. Nėra is kur pasisemti pačių elementariausių žinių, nei technikos, nei treniruočių, nei medicinos klausimais. Be to, dar ypač trūksta stadionų, salių, inventoriaus, aprangos, lėšų ir kt.
Kūno kultūros rūmai ruošėsi Sporūtos – tautinės kūno kultūros sistemos – įgyvendinimo darbams. Lapkričio 27 d. buvo paskelbtas svarbus kvietimas Lietuvos visuomenei padėti fiziškai auklėti jaunąją kartą. Svarbiausias tikslas – sveikata, išauklėta visuomenė. Fizinis auklėjimas – ne vien higienos, kūno mankštinimo reikalas, jis tūri ir visuomeninę, kultūrinę bei politinę reikšmę. Tuo tikslu buvo atliktas didelis darbas: apskrityse, valsčiuose, parapijose organizuoti Sporūtos komitetai ir sekcijos. Todėl kūno kultūra, mūsų tautinės vyriausybės remiama, įgijo tvirta organizacinį ir teisinį pamatą.
1933 m. rugpjūčio 6 d. Tilžėje įvyko ketvirtasis keturių miestų – Kauno, Klaipėdos, Liepojos ir Tilčės mačas. Buvo pasiekti tris Lietuvos rekordai: 1500 m – 4:08,4 s – Šimanas (LDS); disko meti-mo – 42,37 m – S. Šačkus (JSO); 400+300+200+100 m estafetės bėgimo – 2:07,2 s. Iš viso Kaunieciai iškovojo šešias pirmąsias vietas ir pirmą kartą pasiekė komandinę pergalę.
1933 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse dalyvavo didžiausias per visą laiką sporto organizacijų skaičius. Jų buvo 17, o dalyvių – 194, bet aukštu meistriškumu napasižymėjo.
Jaunalietuvių sporto organizacijos Kauno klubo nariai Jonas Ramanauskas ir Danielius Varnas rugpjūčio 23 d. iš Kauno pradėjo bėgimą aplink Lietuvą. Rugsėjo 10 d. baigė bėgimą.
1933 m. sezono varžybos labiau pasižymėjo masiškumu, tačiau geriasnių rezultatų buvo nedaug. Ypač blogai rungtyniavo moterys, kurios nepagerino nei vieno rekordo.
1.5. DEBIUTAS PIRMAJAME EUROPOS ČEMPIONOTE
1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui. Birželio mėnesį iš KKR direktoriaus pareigų pasitraukė dr. A. Jurgelionis. Ypač norėtųsi pabrėžti, kad Jurgelionio dėka mokykloje įvestos papildomos popietinės sporto pamo-kos, abiturientams įvesti kūno kultūros egzaminai. Kūno kultūra priligo kitiems mokslo dalykams. Naujuoju kūno kultūros rūmų direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Augustauskas.
Didelę propagandinę sporto šventę liepos 5-8 d. kaune metinių proga surengė jaunalietuvių sporto organizacija. Lengvosios atletikos varžybose dalyvavo apie 400 sportininkų iš 30 Lietuvos vietovių.
Baigęs Berlyno aukštąją kūno kultūros mokyklą S. Šačkus, be kitų pareigų, treniravo JSO lengvaatlečius. Tai pirmasis lietuvis, pradėjęs trenerio darbą.
Tryliktosios lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės rugpjūčio 25-26 d. surengtos Klaipėdoje. Jose dalyvavo apie 150 lengvaatlečių.
Jau 1934 m. pradžioje pasirodė užuomina dėl
Lietuvos lengvaatlečių dalyvavimo pirmosiose Euro-pos lengvosios atletikos pirmenybėse. Lengvosios atletikos sąjunga nutarė siųsti tris savo atstovus. Tai ta garbė atiteko S. Šačkui, V. Komarui ir V. Bakūnui.Varžybos vyko rugsėjo 7-9 d. Turine (ITL). Lietuvos atstovų rezultatai tokie: Bakūnas 400 m nubėgo per 52,6 s ir užėmė 5 vietą parengiamosiose varžybose; Komaras bėgo 110 m b. b. pusfinalyje – 16 s, o šuolio į aukštį rungtyje užėmė 7 vietą – 1,80 m; Šačkus dalyvavo dešimtkovės varžybose, bet jų nebaigė.
Rugsėjo 22-23 dd. Tartu vykusioje SELL olimpiadoje dalyvavo nemaža grupė Lietuvos studentų. V. Komaras pasiekė Lietuvos trišuolio rekordą – 13,49 m. Pirmą kartą užėmė 3 vietą. Jie aplenkė latvius.
Kaune spalio 7 d. į programą pirmą kartą buvo įtraukta vyrų 400 m barjerinio bėgimo rungtis. Nugalėjo J. Balčius – 1:01,4 s.
Laikraštyje “Kūno kultūra ir sveikata” (1934 m. spalio 18 d., nr. 42) buvo paskelbti kiekvienos runties penkių geriausių lengvaatlečių vyrų, moterų ir jaunių sąrašai. Tai buvo naujas reiškinys – lengvosios atletikos sstatistikos pradžia Lietuvoje.
1934 metais, po kelerių metų pertraukos, lengvoji atletika vėl pajudėjo į priekį. Pasiekta daug rekordų. Tarp moterų išryškėjo V. Hagen, A. Kačergytė, V. Šervydaitė. Sunku nusakyti tas priežastis, kurios teigiamai paveikė lengvosios atletikos raidą. Bet ne paskutinį vvaidmenį čia atliko ir tarptauti-nės varžybos, kuriose pradėjo dalyvauti moterys. Be to, spaudoje pasirodė metodinių straipsnių.
1935 m. “derlingas” rekordais, Lietuvos lengvaatlečiai pagerino net 35 rekordus, juos treniravo vengrų treneris A. Magdinecas. Suomijoje, Estijoje ir Vengrijoje buvo pradėta ieškoti trenerio, kuris sutiktų atvykti į Lietuvą treniruoti lengvaatlecių. Ir lietuviai sulaukė žadėto trenerio.
1935 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės vyko Kaune rugpjūčio 3-4 d. Sporto organizacijos užregistravo 218 dalyvių. Tose varžybose buvo pagerinta penkiolika rekordu.
Keletom dienom praėjus po Lietuvos pirmenybių, šeši lengvaatlečiai išvyko į pasaulio studentų olimpiadą Budapešte, kiri vyko rugpjūčio 10-18 d. Geriausiai sekėsi A. Vietrinui. 5000 m nubėgo 4 ir pagerino Lietuvos rekordą – 15:40,0 s.
Rugsėjo 28-29 d. Rygoje vyko tradicinė SELL olimpiada. Pirmą kartą joje dalyvavo ir ddvi Lietuvos studentės – V. Hagen ir J. Dzindziliauskaitė. Lietuvos studentai iškovojo dvi pergales: V. Komaras laimėjo 110 m b. b. (15,8), o Hagen toliausiai nustūmė rutulį (10,80). Lietuviai užėmė 3 vietą.
1936 m. įsteigtas Valstybinis kūno kultūros ženklas, atidarytas Kauno valstybinis stadionas, lietuviai neišvyko į Berlyno olimpines žaidynes, rygoje surengtos tarpvalstybinės lietuvos ir Latvijos ringtynių lengvosios atletikos varžybos.
Liepos 25-26 d. Klaipėdoje vyko penkioliktosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jose dalyvavo per 200 lengvaatlečių.
Rugpjūčio 30 d. Kauno lengvaatlečiai pirmą kartą išbandė nnaująjį Kauno valstybinį stadioną.Tai buvo sportininkų atrankinės varžybos į būsimą tarptautinį Lietuvos ir Latvijos mačą. Lietuvos ir Latvijos valstybių mačas vyko rugsėjo 12-13 d. Rygoje. Tai buvo pirmos Lietuvos lengvaatlečių tarptautynės varžybos. Rungtyniavo tik vyrai. Nors varžybos pralaimėtos gana dideliu skirtumu (latviai – 100, mūsiškiai – tik 69 tšk.), tačiau mūsų lengvaatlečiai daug ko pasimokė.
Rugsėjo 27-28 d. Helsinkyje vykusioje vienuoliktoje studentų SELL olimpiadoje dalyvavo ir Lie-tuvos studentų ringtynė. Kai kurie mūsų lengvaatlečių rezultatai suomiams paliko gerą įspūdį. 110 m rungtyje pergalę iškovojusio ir pasiekusio SELL rekordą bei pakartojusio Lietuvos rekordą V. Koma-ro rezultatas – 15,4 s. Komaras pasiekė ir Lietuvos trišuolio rekordą – 13,78 m. Dar buvo pagerinti du Lietuvos rekordai: 400 m – 51,5 s – Bakūnas; 3000 m – 8:53,6 s – A. Šimanas.
Metų pabaigoje Latvijos spauda atkreipė dėmesį į mūsų lengvaąją atletiką ir buvo įvertinti taip: “Kad ir nėra dar Lietuva pasiekusi šioje sporto šakoje mūsų išsilavinimo, tačiau atskiri sportininkai keliose varžybose jau dabar įveikia mūsų rekordininkus, per šokimo į aukštį, barjeriniame bėgime.”
1937 metais tiek sporto, tiek kitoje spaudoje atsirado įvairaus turinio straipsnių apie lengvąją atleti-ką. Tai ir metodiniai patarimai atskirų rungčių technikos bei treniruotės klausimais, ir įvairi rezultatų analizė. Pavyzdžiui, iš estų sporto žurnelo ““Esti sportdileht” buvo perspausdintas straipsnis, kuriame pateiktas 31 valstybės rekordų įvertinimas. Pagal rekordus Lietuva užėmė 29 vietą. Prastesni buvo tik Portugaligos ir Bulgarijos rekordai. Nemažai publikuota ir statistikos duomenų. Daugelio tų publika-cijų autoriai buvo L. Puskunigis, S. Šačkus, V. Gontis ir kt.
Jau keletą metų buvo nusistovėjusi pagrindinių varžybų rengimo tradicija, varžybų kalendorius. Tik reikia pastebėti, kad įvairių lengvosios atletikos varžybų ir renginių gerokai pagausėjo provincijos miestuose ir miesteliuose. Čia didelę iniciatyvą rodė įvairios sporto organizacijos ir klubai. Ypač garsėjo Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė, Marijampolė, Vilkaviškis, Telšiai.
Apskritai per 16 lengvosios atletikos gyvavimo Lietuvoje metų rekordai gerokai ūgtelėjo ir todėl jie buvo gerinami jau ne taip dažnai kaip anksčiau. Net svarbesnėse varžybose, kur dalyvavo žymiau-si lengvaatlečiai, rekordai nebebuvo dažnas reiškinys.
Jaunalietuvių sporto organizacija savo veiklos dešimtmečio jubiliejui paminėti surengė sporto šventę. Organizacijos narių susirinko iš visos Lietuvos. Per lengvosios atletikos varžybas buvo pasiekti trys rekordai: D. Fomino šuolio į tolį – 7,02 m (Panevėžys); L. Puskunigio abiejų rankų disko metymas – 70,79 m; E. Vaškelytė šuolis į tolį – 4,90 m.
Birželio 25 d. grupė Lietuvos geriausių sportininkų, tarp jų ir keturi lengvaatlečiai (S. Šačkus, V. Bakūnas, J. Tamulynas ir L. Puskunigis), išvyko į JAV parungtyniauti su savo tautiečiais. Liepos 11 dd. Čikagos universiteto stadione įvyko pirmosios lengvosios atletikos varžybos. Tuometinė Lietuvos spauda rašė: “Šiose varžybose čikagiečiams mūsų vyrai padarė staigmeną: laimėjo taškais varžybas ir įšskyrus šoki-mą su kartimi ir į aukštį, paėmė visas pirmąsias vietas. Tos dienos didvyris buvo Šačkus, daugiausia pelnęs laimėjimų”.
Rugsėjo 25-26 d. pirmą kartą Lietuvoje vyko SELL olimpiados lengvosios atletikos varžybos. Joms organizatoriai labai kruopščiai ruošėsi. Mūsų lengvaatlečiai vyrai neiškovojo nei vienos perga-lės. Kiek geriau sekėsi moretims. O. Šepaitienė nugalėjo 100 m bėgimo (13,5) ir šuolio į tolį (5,12) rungtyse, pagerinusi savo buvusį rekordą. V. Komarienė toliausiai (10,93) nustūmė rutulį.
“lietuvos sportas” (spalio 20 d., Nr. 40) išspausdino geriausių metų lengvaatlečių penketukus. Autorius, taškais įvertinęs sporto organizacijų atstovų užimtas vietas, nustatė pajėgiausią sporto organizaciją. Daugiausiai taškų atiteko Šaulių sąjungai (ŠS) – 151, JSO – 120, KSS – 20.
1.6. TAUTINĖS OLIMPIADOS METAI
1938 m. Kaune ir Klaipėdoje vyko pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada, kurioje, be Lietuvos sportininkų, dalyvavo daug tautiečių iš Latvijos, JAV, Brazilijos, D. Britanijos, Lenkijos (okupuoto Vilniaus krašto). Tautinė olimpiada sutraukė apie 2000 sportininkų, įvyko 18 sporto šakų varžybos. Olimpiadoje buvo numatyta plati lengvosios atletikos programa.
Liepos mėnesį rekordų ir šiaip geresnių rezultatų buvo kaip niakad gausu. Liepos 9-10 d. Kaune vyko antrosios tarpvalstybinės Lietuvos ir Latvijos
vyrų varžybos. Per jas buvo pagerinti rekordai: 400 m – 51,4 s – V. Bakūnas; 5000 m – 15:24,2 s – A. Vietrinas. Nugalėjo Latvijos komanda – 98 tšk., Lietuvos komanda surinko 72 tšk. Lyginant 1-jų ir 2-jų varžybų rezultatus, matyti didelė Lietuvos lengvaatlečių pačanga.
Visą laiką lengvaatlečių dėmesys buvo skirtas Pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai pasirengti. Tuo domėjosi visa Lietuva. Didelį smalsumą kėlė iš įvairių šalių atvykę lietuvių sportininkai.
Liepos 17 d. Valstybiniame stadione įvyko iškilmingas Lietuvos tautinės olimpiados atidarymas. ĮĮ atidarymo iškilmęs atvyko ir jas pradėjo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Po iškilmių atidarymo prasidėjo varžybos. Jose buvo pasiekti trys nauji Lietuvos rekordai: vyrų 100 m – 11,00 s – Bakūnas (ŠS, K); 100 m – 13,1 – Šepaitienė (ŠS, Pn); vyrų 1500 m – 4:04,8 – Šimanas (LGSF, K).
Liepos 18 d. rekordus pagerino: 200 m – 26,8 – Šepaitienė (ŠS); 400 m – 51,3 s – Bakūnas (ŠS).
Liepos 19 d. pagerino: šuolio į tolį – 5,31 m –– Šepaitienė (ŠS); rutulio stūmimo – 11,40 m – D.Vitartaitė (JSO, Š).
Liepos 20 d. rekordus gerino: šuolio į aukštį – 1,40 – J. Ziemčikaitė (Mokytojų seminarija, T), šuolio su kartimi – 3,60 m – J. Vabalas (“Grandis”, K).
Visas kketurias dienas varžybos vyko labai pakiliai, buvo daug žiūrovų. Pasibaigus Pirmajai Lietu-vos tautinei olimpiadai spaudoje publikuota daug straipsnių, kuriuose tas įvykis įvertintas labai teigiamai. Apibendrinant galima tvirtinti, jog spotrininkai, organizatoriai ir vykdytojai laikė sunkų egzameną ir jį išlaikė gerai.
Pagaliau ir Lietuvos lengvaatletės ryžosi išmėginti savo jėgas tarpvalstybinėse varžybose. Rugpjū-čio 25-26 d. Rygoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Latvijos moterų lengvosios atletikos mačas. A. Širvydaitė, 80 m nuotolį įveikusi per 15,2 s, vienintelė iš lietuvių užėmusi 1-ją vietą, bei D. Vitartaitė, numetusi diską 33,89 ir pasiekusi Lietuvos rekordą. Mačas pralaimėtas dideliu skirtumu – 34:56 tšk.
1939 m. pradžioje Lietuvos lengvosios atletikos vadovybė pradėjo rimtai svarstyti dalyvavimo 1940 m. olimpinėse vaidynėse helsinkyje galimybes. Buvo nustatyti rezultatai, tačiau per visą sezoną nei vieno tokio ““olimpinio”rezultato nebuvo pasiekta.
Iš visų 1939 m.vykusių lengvosios atletikos renginių reikia išskirti tarpvalstybinį Lietuvos ir Lenki-jos mačą. Tas renginys turėjo ir politinį atspalvį. Jis parodė, kad iki tol buvę labai šalti Lietuvos ir Lenkijos santykiai pradeda šilti. Mačas vyko birželio 10-11 d. Varšuvoje. Dalyvavo vyrai ir moterys. Lietuvos lengvaatlečiai vyrai pralaimėjo taškų santykiu 59:105, moterys – 19:38. Tik V. Komarui pavyko iškovoti pirmąją vietą šuolio į aukštį rungtyje. Jis peršoko 1,80 m. Lietuvos rekordus pasiekė: trišuolio – 14,25 m – AA. Kondrackas, šuolio su kartimi – 3,36 m – J. Vabalas, rutulio stūmimo – 13,63 m – B. Jankūnas.
To meto spauda šias varžybas komentavo įvairiai. Vis dėlto daugelis Lietuvos lengvaatlečių, kiek leido jų sugebėjimas, rungtyniavo gerai, todėl sportininkams rimtesnių priekaištų nebuvo.
Susipažinti su Suomijos bėgikų treniruočių ypatybėmis kelioms savaitėms buvo išvykęs geriausias Lietuvos bėgikas A. Šimanas. Rugsėjo 4 d. Lahti mieste įvykusiose varžybose jis pasiekė Lietuvos 5000 m bėgimo rekordą – 15:18,2 min.
Septynioliktosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės vyko rugpjūčio 25-27 d. Kaune, buvo atskirai paskirtos valandos jauniams, moterims ir vyrams. Varžybas 25 d. pradėjo jauniai.
Tik A. Vietrinas (LGSF) pagerino 10 000 m rekordą – 32:41,3 min. Kitų rungčių rezultatai, pasak spaudos, netikėtai prasti.
Tiek visai tautai, tiek sportui, skaudžią, nepataisomą žalą padarė hitlerinė Vokietija, kovo 23 d. nuo Lietuvos atplėšusi Klaipėdos kraštą. Rugsėjo 1 d. Vokietijai pradėjus karą prieš Lenkiją, teko koreguoti Lietuvos rudens sporto renginių kalendorių.
1939 m. lengvosios atletikos sezonas praėjo kukliai, be pakilimo ir entuziazmo. Pasiekti tik 5 vyrų ir tik vienas moterų rekordas. Nudaug ką nuveikė ir jauniai.
1939 m. spalio 10 d. padidėjo Lietuvos teritotija. Pagal sutartį su TSRS vyriausybe Lietuvai buvo grąžintas Vilniaus kraštas su Vilniaus miestu.
1940 m. birželio 15 d. LLietuvos Respublikos sportinis gyvenimas baigėsi. Tą dieną Lietuva buvo Sovietų Rusijos okupuota ir išbraukta iš pasaulio nepriklausomų valstybių tarpo. Su valstybės žlugi-mu baigėsi ir nepriklausomos Lietuvos sportinis gyvenimas, Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš visų tarptautinių sporto sąjungų. 1940-06-21 uždrausta viena gausiausių Lietuvos sporto sąjungų – Jaunalietuvių sporto orgalizacija (JSO), 1940 m. rugpjūčio mėn. likviduoti Šailių sąjungai priklausę klubai, o 1940 m. rugsėjo mėn. likviduoti visi lietuviški sporto klubai. 1940-12-31 panaikinta aukščiausioji Lietuvos sporto vadovaujanti institucija – Kūno kultūros rūmai ir įsteigtas Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas.
Liepos 23 d. Šimanas dalyvavo varžybose Maskvoje ir pasiekė lietuvos 1500 m rekordą – 4:02,6 s.
Aštuonioliktosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės įvyko rugpjūčio 23-24 d. Kaune, jau po okupacijos. Pirmenybės buvo kuklios, jose dalyvavo tik apie 70 lengvaatlečių.
Rugsėjo 10-11 d. Kaune vyko trijų Pabaltijo respublikų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – lengvosios atletikos varžybos. Nugalėjo Estijos komanda, surinkusi 163,5 tšk. Latvija surinko 110 tšk., o Lietuva – 87,5 tšk.
Pirmą varžybų dieną V. Bakūnas pasiekė Lietuvos rekordą, nubėgęs 400 m per 51,1 s, tačiau jo rezultatas buvo tik antras. Kitą dieną Lietuvos rekordą pagerino A. Jočys, 110 m berjerinio bėgimo rungtį baigęs per 15,1 s ir užėmęs pirmąją vietą. Lietuvos meterys nneiškovojo nė vienos 1-mos vietos.
Kaune lengvosios atletikos sezonas buvo užbaigtas maršalo Vorošilovo vardo krosu, kuriame, kaip pranesė spauda, dalyvavo per 5000 dalyvių. Tokio masinio renginio Lietuvoje dar nebuvo.
Išvada:
Tokia ir buvo prieškario Nepriklausomos Lietuvos Respublikos lengvosios atletikos kraičio skrynią, kurioje sukauptas jos lobis. Chronologine tvarka pateikiau įvykius ir jų dalyvius – Lietuvos sportininkus, sporto organizatorius, visuomenės veikėjus, siekiu parodyti lengvaatlečių nueito kelio dalį, jų sutiktas kliūtis, priimtus sprendimus ir lemiamas aplinkybes, padėjusias atsiskleisti ir tobulėti pirmiesiems talentingiems lengvaatlečiams, rasti, plėtoti ir populiarėti vis naujoms lengvosios atletikoms rungtims.
1918-1940 metai – tai ilgas Lietuvos sportinio gyvenimo laikotarpis, kuriuo mes, lietuviai, galime didžiuotis ir su malonumu jį prisiminti. Tai garbingas Lietuvos kultūrinio gyvenimo laikmetis.
Referate pateiktos įsimintinos datos, rezultatai, įvykiai padeda istoriškai suvokti lengvosios atle-tikos reiškinių raidą ir įvertinti jų kaitą. Nagrinėjant lengvosios atletikos įvykius išryškintos asmeny-bės, įveikusios ne tik naujas sporto aukštumas, bet ir pasižyminčios unikaliais gebėjimais, elgesiu, atsakingumu, drausmingumu, patriotizmu, dorove. Šie pavyzdžiai ugdo pagarbą sportui, padeda suvokti laimėjimų ir pralaimėjimų kainą. Šiais lietuvių tautos dukrų ir sūnų laimėjimais didžiavosi visa Lietuva. Sportininku pagrindinis tikslas buvo ir yra sportuojant stiprėti dvasiškai, fiziškai bei tautiškai ir kartu sportinėmis pergalėmis garsinti Tėvynę Lietuvą.
Istorinės patirties apibendrinimas – gyvybinga versmė, iš
kurios jėgų semiasi visas mūsų gyveni-mas. Sportininkų, trenerių, mokslininkų minties upeliai neturi nubėgti giliai po žeme ir amžiams išnykti, reikia sutelkti visas pajėgas vieningam kūrybiniam ieškojimui ir dideliems atradimams.
Istorija, kaip vandenynas, niekad neužšąla. Treneriai, mokslininkai ir sportininkai yra visų rezulta-tų, laimėjimų kūrėjai. Tai svarbu sporto istorijai ir praktikai. Tegul per lietuvių lengvaatlečių vardus Lietuvos vardas vis skamba pasaulyje, per jų pergales tiešgimsta pasaulis Lietuvos himną ir tiešvysta Lietuvos valstybinę vėliavą. Privalome daryti viską, kad sudrėkusiom akim giedodami “Vardan tos LLietuvos” matytume savo Trispalvę ant pačių aukščiausių pasaulio stiebų.
Literatūra
1. Dineika K., Eretas K. Lengvosios atletikos vadovėlis. K. 1922.
2. Fiziškas auklėjimas (žurnalas). 1923-1940.
3. Garbačiauskas S. Mūsų lengvoji atletika / / Karys. 1923. Nr. 6, p. 7-14.
4. Narbutas J. Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje. I tomas (1919-1936). – Čikaga. 1978. – 432 p.
5. Narbutas J. Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje. II tomas (1937-1940). – Čikaga. 1978. – 445 p.
6. Stakionienė V. Kūno kultūros ir sporto teorijos raida Nepriklausomoje ir sovietinėje Lietuvoje / / Lietuvos kūno kkultūrosir sporto problemos. – V.: Viltis. 1991, p. 12-13.
7. Šveikauskas Z. Lietuvos lengvosios atletikos raidos 1919-1989 m. bruožai / / Istorinė patirtis – sporto ateičiai / Mokslinės konferencijos medžiaga. – V.: Karminas. 1993.
