Kalbos klaidos ir jų taisymai
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. SINTAKSĖS KLAIDOS 5
1.1 PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS 5
1.2 PADALYVINIŲ, PUSDALYVINIŲ, DALYVINIŲ KONSTRUKCIJŲ
VARTOJIMO KLAIDOS 6
2. MORFOLOGIJOS – LEKSIKOS – SINTAKSĖS KLAIDOS 7
3. SINTAKSĖS KLAIDŲ ANALIZĖ 9
3.1 PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ ANALIZĖ 9
3.2 PADALYVINIŲ, PUSDALYVINIŲ, DALYVINIŲ KONSTRUKCIJŲ
VARTOJIMO KLAIDŲ ANALIZĖ 10
4. MORFOLOGIJOS – LEKSIKOS – SINTAKSĖS KLAIDŲ ANALIZĖ 10
NAUDOTA LITERATŪRA 13ĮVADAS
Susiklosčiusi Lietuvos istorinė situacija turėjo didelės įtakos lietuvių kalbai. Rusifikacija, germanizacija, polonizacija labai veikė lietuvių kalbos raidą. Dėl jų atsirado daug naujų žodžių. Tokie žodžiai kaip pinigas, durpės, turgus ir dar daug kitų yra atkeliavę iš kitų kalbų, tačiau jie yra prigiję mūsų kkalboje, jei jų nebūtų, būtų labai keista. Tokie žodžiai yra vadinami norminiais skoliniais ir jie paprastai neturi pakaitalo lietuvių kalboje. Yra ir kita žodžių grupė – barbarizmai. Barbarizmas – tai skolintas žodis, turintis kalboje gerų atitikmenų. Pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjęs žodis pončka, lietuvių kalboje turi gražų atitikmenį – spurga, iš vokiečių kalbos šlipsas – kaklaraištis ir dar daug kitų. Dėl rusų ir vokiečių okupacijos lietuvių kalbą užplūdo rusizmų, germanizmų. Dabar į kalbą plūsta iš vakarų atkeliavę anglizmai, tačiau juos, kkaip ir prieš tai minėtus, lietuvių kalbininkai bando pakeisti į norminius lietuviškus žodžius, pavyzdžiui, ofisas – biuras, sponsorius – rėmėjas, biznis – verslas ir kiti. Kai kurie iš jų labai greitai prigyja kalboje, o kai kurie – ne. Pavyzdžiui, vis ddar kalboje vartojami popkornai, nors geriau skamba spragėsiai, spragūnai. Dar yra ir hibridų – žodžių, sudarytų iš dviejų kalbų, pavyzdžiui darinys kaiminka – kaimynė. Darinys yra neteisingas, nes prie lietuviškos šaknies pridėta rusiška priesaga. Tokiu būdu neteisingai vartojami priešdėliai, priesagos. Tokių žodžių yra labai daug. Kita žodžių grupė – semantizmai – tai žodžiai, vartojami ne pagal reikšmę. Pavyzdžiui, pažymys ne statomas, o rašomas.
Tai tik maža dalis klaidų, kurias nagrinėja leksikos mokslas. Morfologijos ir sintaksės mokslai analizuoja klaidas, kai netaisyklingai sudaromi žodžiai, netinkamai vartojami linksniai. Šiame darbe yra nagrinėjamos sintaksės, leksikos ir morfologijos klaidos. Pavyzdžiai neatsitiktinai parinkti iš buhalterinių dokumentų. Šie dokumentai fiksuoja ir liudija svarbiausius gyvenimo reiškinius, atvaizduoja įmonių ir organizacijų ekonominę būklę, kuria domisi ne tik įmonės darbuotojai, bet iir išoriniai vartotojai, čia turi vyrauti tikslus, nuoseklus, loginis minčių dėstymo būdas. Buhalterinių dokumentų kalba turi būti tiksli, konkreti ir net formulėmis ir skaičiais verčiamos teksto dalys turi būti kuriamos nustatyta tvarka, kurią reglamentuoja kanceliarinė kalba.
Šiuolaikinė kanceliarinė lietuvių kalba pradėta kurti tik praėjusio amžiaus pradžioje, kai buvo atgauta spaudos laisvė pradėta svarstyti visuomeninių organizacijų veiklos taisyklės ir įstatai. Atkūrus nepriklausomybę iš pagrindų pasikeitė lietuvių kalbos svarba tuometiniame gyvenime, taigi ir administracinės bei kanceliarinės kalbos vartojimo sąlygos. Atsikračius pašalinės įtakos, ppradėta kurti lietuvių kalbos reikalavimų nežeidžianti kanceliarinė kalba.
Kalbos kultūra
Kanceliarinė kalba plačiai naudojama rengiant finansinius dokumentus, kuriuose dar dažnai padaroma daug klaidų.
Darbą sudaro dvi dalys, kurias dar galima suskirstyti smulkiau. Pirmoje dalyje pateiktos sugrupuotos leksikos, morfologijos, sintaksės, mišrios klaidos ir tų klaidų taisymas, o antroje dalyje pateikta tų klaidų analizė.
Kalbos kultūra1. SINTAKSĖS KLAIDOS
1.1 Prielinksnių vartojimo klaidos
1. Automobilis Mazda 326 buvo pirktas, ant išsimokėjimo ( = Automobilis Mazda 326 buvo pirktas išsimokėtinai).
2. Čekis išrašytas ant šimto litų ( = Išrašytas šimto litų čekis).
3. Kanceliarinių prekių paskyrė, tik ant aštuoniasdešimt litų ( = Kanceliarinių prekių paskyrė už aštuoniasdešimt litų).
4. Ataskaita rašoma du kartus į mėnesį ( = Ataskaita rašoma du karus per mėnesį).
5. Balansas sudaromas du kartus į metus ( = Balansas sudaromas du kartus per metus)
6. Pagalbinis darbininkas Jonas Jonaitis uždirba į mėnesį 600 litų (= Pagalbinis darbininkas Jonas Jonaitis uždirba per mėnesį 600 litų).
7. Pažyma duota pristatyti į darbo biržą ( = Pažyma duota pristatyti darbo biržai).
8. Dėl darbo užmokesčio kreipkitės pas buhalterį adresu : Žirmūnų 139-311, Vilnius. ( = Dėl darbo užmokesčio kreipkitės į buhalterį adresu: Žirmūnų 139-311, Vilnius).
9. Nustatyta, kad buvo pavogta prekių už 3 tūkstančių litų ( = Nustatyta, kad buvo pavogta prekių , kurių vertė 3 tūkstančiai litų).
10. Per ataskaitinius metus UAB “********” dirbo nuostolingai, padaryta nuostolių uuž 650 tūkstančių litų ( = Per ataskaitinius metus UAB “*******” dirbo nuostolingai, padaryta 650 tūkstančių litų nuostolių).
11. Rezultatai už antrąjį pusmetį ( = Antrojo pusmečio rezultatai ).
12. Už praėjusį mėnesį UAB “Saulės vėjas” patyrė 30 tūkstančių litų nuostolių ( = Per praėjusį mėnesį UAB “Saulės vėjas” patyrė 30 tūkstančių litų nuostolių).
13. Už 2001 metus sutaupytos lėšos, bus panaudotos . ( = Per 2001 metus sutaupytos lėšos, bus panaudotos. ).
14. Atsižvelgdami į virš išdėstyta, prašome . ( = Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome . ).
Kalbos kultūra
1.2 Padalyvinių, pusdalyvinių, dalyvinių konstrukcijų vartojimo klaidos
15. Įsakau atleisti J.Janulionį iš darbo pačiam prašant ( = Įsakau atleisti J.Janulionį iš darbo paties prašymu ).
16. Administratoriaus įgaliotas asmuo Jonas Uselis pačiam prašant išbrauktas iš komisijos narių ( = Administratoriaus įgaliotas asmuo Jonas Uselis paties prašymu išbrauktas iš komisijos narių ).
17. Remiantis išdėstytu, piliečiai prašo prekių atkrovimo iš sandelio. ( = Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, piliečiai prašo iškrauti prekes iš sandėlio ).
18. Remiantis LR DSĮ 1999 04 26 nutarimu Nr. 19, įsakau atleisti V.B. iš darbo pačiam prašant. ( = Remdamasis LR DSĮ 1999 04 26 nutarimu Nr. 19, įsakau atleisti V.B. iš darbo paties prašymu).
19. Aktas surašytas trijuose egzemplioriuose ( = Aktas surašytas trimis egzemplioriais ).
20. Buhalterinės apskaitos registrus reikia tvarkyti griežtai llaikantis reikalavimų ( = Buhalterinės apskaitos registrus reikia tvarkyti griežtai pagal reikalavimus ).
21. Lėšos naudojamos nesilaikant jų tikslinės paskirties ( = Lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ).
Kalbos kultūra2. MORFOLOGIJOS – LEKSIKOS – SINTAKSĖS KLAIDOS
22. Tvirtinu apyskaitą sumoje 600 litų ( = Tvirtinu 600 litų apyskaitą ).
23. Bendroje sumoje išleista 1 500 litų ( = iš viso išleista 1 500 litų ).
24. Užsakovas įsipareigoja nupirkti medžiagų bendroje sumoje už 10 tūkstančių litų ( = Užsakovas įsipareigoja nupirkti medžiagų iš viso už 10 tūkstančių litų ).
25. Viso mokėti 300 litų ( = Iš viso mokėti 300 litų ).
26. Prekių atnaujinimas finansine prasme yra labai reikšmingas ( =Finansiškai prekių atnaujinimas yra labai reikšmingas).
27. Buhalteris pasilieka teisę operuoti turima informacija ( =Buhalteris pasilieka teisę disponuoti turima informacija).
28. Mes gi savo istoriją kol kas matuojame tik penkmečiu ( Mes gyvuojame tik penkeri metai).
29. Komisija atžymėjo, kad padaryti nuostoliai .. ( = Komisija pažymėjo, kad padarytą nuostolių ).
30. Atremontuotam gamybiniam pastatui, buvo skirta 150 tūkstančių litų ( = Suremontuotam gamybiniam pastatui, buvo skirta 150 tūkstančių litų).
31. Damokėti buhalterijos darbuotojams po 100 litų, už papildomą darbą. ( = Primokėti buhalterijos darbuotojams, po 100 litų už papildomą darbą ).
32. Trūkumų padengimui į kasą įmokėta 150 litų ( = Trūkumams padengti į kasą įmokėta 150 litų ).
33. Atlyginimą mokės penkiolikto birželio
( = Atlyginimą mokės birželio penkioliktą ).
34. Iš viso 270 litų, tame tarpe PVM 48,96 litų ( = Iš viso 270 litų, iš jų PVM 48,96 litų ).
35. Atsiskaitymą reikia pateikti 2002 m. spalio 31 dienai. ( = Atsiskaitymą reikia pateikti iki 2002 m. spalio 31 dienos; spalio 31 dieną ).
36. Išvestas darbo užmokesčio vidurkis ( = Apskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis ).
37. Buhalterijos tikrinimo metu rasti trūkumai : ( = Tikrinant buhalteriją rasti trūkumai ).
38. Inventorizacijos pravedimui sudaryta komisija ( = Inventorizacijai atlikti sudaryta komisija )).
39. Skirta 3 000 litų baldų įsigijimui ( = Skirta 3 000 litų baldams įsigyti ).
40. Tikrinant sandėlį rastas RI – 5010 žaliavų nedateklius ( = Tikrinant sandėlį rastas RI- 5010 žaliavų trūkumas ).
Kalbos kultūra
41. Nurašyti nuo balanso, automobilį VAZ – 21, valstybinis numeris LVZ 526 . ( = Nurašyti ir išbraukti iš balanso, automobilį VAZ –21, valstybinis numeris LVZ 526 ).
42. Pinigus galima paimti pagal įgaliojimą ( = Pinigus galima paimti pateikus įgaliojimą ).
43. UAB “Bazilė” pajamos, palyginant su praėjusiais metais, padidėjo 100 ttūkstančių litų ( = UAB “Bazilė” pajamos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 100 tūkstančių litų ).
44. Pareiškimas atleisti iš darbo paduotas 1962 10 11. ( = Prašymas atleisti iš darbo paduotas 1962 10 11 ).
45. Šiuo pažymima, kad į PVM deklaracijos D ddalies 48 lauk. “Atskaitoma įsigytų ( importų) prekių (paslaugų) pirkimo ( importo ) PVM suma, tiesiogiai priskirta PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai” įrašytas šių išlaidų pirkimo PVM: ( = Pažymima, kad į PVM deklaracijos D dalies 48 lauk. “Atskaitoma įsigytų (importo) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM suma, tiesiogiai priskirta PVM įstatymo 58 str.1 dalyje nurodytai veiklai” įrašytas šių išlaidų pirkimo PVM: ).
46. Duomenys iš žiniaraščio Nr. 25-9 pernešami į DK suvestinę. ( = Duomenys iš žiniaraščio Nr. 25-9 perkeliami į DK suvestinę ).
47. 2720 sąskaitos pinigų likutį reikia pernešti į kitų metų sąskaitą. ( = 2720 sąskaitos pinigų likutį reikia perkelti į kitų metų sąskaitą ).
48. Įsiskolinimą prašome pervesti į AB “Vilniaus bankas” Naujamiesčio filialas atsiskaitymų sąskaitą 25467464, b.k. 2260101730. ( = Įsiskolinimą prašome pervesti į AB “Vilniaus bankas” Naujamiesčio filialo atsiskaitomąją sąskaitą 25467464, b.k. 260101730 ).
49. Inventorizacijai atlikti sudaryti sekančios sudėties komisiją : ( = Inventorizacijai atlikti sudaryti šios, tokios sudėties komisiją ).
50. Lėšos sunaudotos sekančiai : ( = Lėšos sunaudotos taip, šiems reikalams ).
51. Įsakau : bendrabučio vedėjai Kristinai Timofejevai išmokėti premiją 200 litų sumoje. ( = Įsakau: bendrabučio vedėjai Kristinai Timofejevai. išmokėti 200 litų premiją ).
52. Prašome atsiųsti pažymėjimą apie Stefanijos Dvil, gim. 1939 m. darbą. ( = Prašome atsiųsti ppažyma dėl Stefanijos Dvil, gim. 1939 m., darbo stažo ).
53. 1,2,3,4 lentelėse atsispindi kiti duomenys ( = 1,2,3,4 lentelėje atsispindi kiti duomenys ).
Kalbos kultūra3. SINTAKSĖS KLAIDŲ ANALIZĖ
3.1 Prielinksnių vartojimo klaidų analizė
Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ji yra bendrinės kalbos atmaina, turinti tam tikrų savo ypatybių. Aptarsime dažniausiai vartojamas klaidas.
Viena iš populiariausių klaidų – prielinksnių vartojimas. Prielinksniai, tai žodžiai, kurie eina su linksniu ir rodo linksniuojamo žodžio ryšį su kitais žodžiais. Prielinksnis ant vartojamas su kilmininko linksniu ir rodo : vietą , kur kas nors yra ar vyksta, arba paviršių į kurį veiksmas dar tik krypsta; Veiksmo atlikimo būdą; objektą, į kurį nukreiptas veiksmas. Šiuo prielinksniu negalime reikšti laiko, būdo, tikslo, priežasties, aplinkybių.
1.2.3. sakiniuose kaip tik ir yra šios klaidos. Prielinksnis į vartojamas su galininku, juo dažniausiai reiškiama vieta, į kurią patenka, ar link kurios krypsta veiksmas.
4.5.6. sakiniuose prielinksnį į negalima vartoti laiko tarpui reikšti, jis nusakomas prielinksniu per.
Taip pat prielinksnis į nevartotinas 7. sakinyje.
Prielinksnis pas vartojamas su galininko linksniu ir paprastai žymi : vietą; veiksmo kryptį. Pas nevartotinas veiksmo adresatui žymėti su veiksmažodžiais : įsigyti, kreiptis, prašyti, reikalauti, skambinti, skųstis, teirautis. Tai parodoma 8. sakinyje.
Prielinksnis už vartojamas su kilmininko ir galininko linksniais.
9.10. sakiniuose nnereikėtų vartoti prielinksnio už reiškiant kiekybinius požymius.
11. sakinyje prielinksnis už netinka laikui nusakyti.
12.13. sakiniuose prielinksnis už netinka laiko tarpui nusakyti ir buvusiam laiko tarpui reikšti.
14. sakinyje verstinį posakį virš išdėstytas, virš pateiktas reikia keisti posakiu aukščiau išdėstytas, pateiktas.
Kalbos kultūra
3.2 Padalyvinių, pusdalyvinių, dalyvinių konstrukcijų vartojimo klaidų analizė
Sakinyje padalyvis reiškia šalutinį sakinio veiksmą. Taisyklingos padalyvinės konstrukcijos labai dažnai turi laiko reikšmę, dalykiniuose raštuose taisyklingai vartojamos padalyvinės konstrukcijos reiškiančios sąlygą, dažnai su priežasties reikšmės atspalviu.
15.16. sakiniuose negalima vartoti padalyvinių konstrukcijų su žodžiais, kurie pakartoja veiksniu pasakytą dalyką.
17. sakinyje negalima vartoti dalyvių įnagininko be daiktavardžio.
18. sakinyje negalimas padalyvio vartojimas asmeniniuose sakiniuose: Remiantis ( = Remdamasis ).
19. sakinyje kiekiui nusakyti vietininko konstrukcija negalima.
20.21. sakiniuose daugiau tinka prielinksnio pagal konstrukcija.4. MORFOLOGIJOS – LEKSIKOS – SINTAKSĖS KLAIDŲ ANALIZĖ
Morfologija – tai gramatikos šaka, kuri nagrinėja kalbos dalis, žodžių grupes, jų sudėtį, kaitymą ir darybą. Viena iš populiariausių klaidų – veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvio painiojimas.
Leksika ( gr. lexikos “žodinis”, lexis “žodis, posakis” ) – kalbos žodžių visuma. Leksikos normos nusistovi natūraliai ir aprašomos žodynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose. Leksikos klaidos yra bendrinės.
Sintaksė – gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių junginius ir sakinius. Žodžių ryšiai yra derinimas, valdymas ir šliejimas.
22. sakinyje vietininko forma kiekiui ar ssumai nurodyti yra klaida, žodžio suma dažniausiai iš vis nereikia.
23.24. sakiniuose sumuojamas kiekis nusakomas konstrukcija iš viso.
25. sakinyje viso negalima vartoti bendrajai sumai reikšti ir lentelės sumuojamai eilutei vadinti; turi būti iš viso.
26. sakinyje finansine prasme nevartojamas žodžių junginys.
27. sakinyje operuojama informacija, tai yra medicininis terminas, operuoti galima žmogų, o informacija mes galime disponuoti.
Kalbos kultūra
28. sakinyje istorija yra matuojama. Sakinys klaidingas, nes matuoti galima kelią, ūgį, bet ne istoriją. Čia kalbama apie firmą, todėl ji tiesiog gyvuoja jau penkerius metus.
29.30. sakiniuose priešdėlis at- pasisavina kitų priešdėlių funkcijas, čia at- nevartojamas vietoj pa-, su-.
31. sakinyje priešdėlis da- nevartotina lietuvių kalboje, turi būti žodžiai su priešdėliais pri-, pa-, iš- ir kt., arba iš viso kitas žodis.
32. sakinyje naudininko su bendratimi netinka keisti veiksmažodinio daiktavardžio naudininku su kilmininku.
33. sakinyje dienos negalima nusakyti vyriškosios giminės kilmininko forma.
34. sakinyje pasakymas tame tarpe nevartojamas išskyrimui iš ko reikšti, tam vartojama iš jų, iš to skaičiaus, tarp jų.
35. sakinyje laiko ribai nusakyti nevartotinas naudininkas, riba nusakoma kilmininku su prielinksniu iki , o kai reikia pasakyti laiko momentą, vartojamas galininkas.
36. sakinyje skaičiavimui iš turimų duomenų reikšti dažniausiai pakanka veiksmažodžio apskaičiuoti.
38.39. sakiniuose su priemonių pavadinimais vartojamas neveiksmažodinių daiktavardžių naudininkas su bendratimi.
40. sakinyje žodį
nedateklius reikia keisti žodžiais nepriteklius, stoka,
trūkumas.
41. sakinyje greta žodžio nurašyti galima pasakyti papildomą žodį išbraukti.
42. sakinyje vietoje prielinksnio pagal geriau vartoti sinonimišką pasakymą su įgaliojimu, pateikus įgaliojimą.
43. sakinyje lyginimo santykiui nevartotinas padalyvis palyginant, o vartojamas bendratis palyginti.
44. sakinyje labiau tinka žodis prašymas nekeliantis reikalavimų, žodis pareiškimas daugiau tinka dokumentui, kuriame išdėstomas požiūris ir keliami reikalavimai.
45. sakinyje pažymimojo rašto pradžioje vartojamas žodis pažymima, nes būdvardiškasis įvardis šiuo nevartotinas be daiktavardžio.
46.47. sakiniuose nevartojamas veiksmažodis pernešti, labiau tinka perkelti kuris rreiškia perrašymą į kitą vietą.
48. sakinyje vietoje atsiskaitymų geriau vartoti atsiskaitomąją sąskaitą, apibūdinanti finansinės apyvartos operacijų visuma.
49. sakinyje išvardijimas nurodomas įvardžiais šis, šitoks, toks.
Kalbos kultūra
50. sakinyje sekančiai yra nevartotinas prieveiksmis prieš išvardijimą, tam tinka prieveiksmiai taip, šitaip.
51. sakinyje vietininkas netinka kiekiui reikšti, sumavimui reikšti
vartojamas pasakymas iš viso.
52. sakinyje negalima vartoti pasakymo pažymėjimas apie darbą, reikia vartoti dėl darbo stažo, dėl darbo užmokesčio.
53. sakinyje yra žodžių junginys, kuri sudaro keli kelintiniai skaitvardžiai ir daiktavardis, kurie rreiškia kelis vienarūšius daiktus, tai tas daiktavardis turi būti vienaskaitos formos.
Kalbos kultūraNAUDOTA LITERATŪRA
1. Kanceliarinės kalbos patarimai.- Vilnius 1993.
2. Lietuvių kalbos žinynas .- Kaunas 1998.
3. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998.- Vilnius 1998.
4. Žilinskienė V. Kalbos kultūra. Sintaksė.- Vilnius 1996.
5. Gavenauskienė D., Keršienė O., Leonavičienė V., VVėtienė E . Kalbos kultūros vadovėlis.- Vilnius 2001.
