Pagrindinio,vidurinio,aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo įgijimas

IŠSILAVINIMO ĮGIJIMAS BENDROJO POVIDURINIO IŠSILAVINIMO ĮGIJIMAS

140

PAGRINDINIO,VIDURINIO,AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO

IŠSILAVINIMO ĮGIJIMAS

Pagrindinio,vidurinio,aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo įgijimo mastai rodo šalies

švietimo sistemos veiksmingumą,išsilavinimo prestižą,valstybės sudarytas sąlygas mokytis ir

studijuoti.

Pagrindinės mokyklos baigimo koeficientas yra svarbus šalies švietimo sistemos

veiksmingumo rodiklis.Jis rodo,kuriai daliai įstojusių į pirmą klasę moksleivių pavyksta įgyti

pagrindinį išsilavinimą.

Pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą įgijusių miesto ir kaimo moksleivių,vaikinų ir

merginų skaičius iš dalies rodo,ar užtikrinamos lygios galimybės švietime,rodo valstybės

sudarytas lyčių lygybės sąlygas mokytis,netiesiogiai rodo ugdymo turinio,metodų,mokymo

strategijų tinkamumą.

Aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo siekiančiųjų ir jį įgijusiųjų dalis rodo šalies

aukštojo mokslo plėtros llygį ir prieinamumą,t.y.valstybės sudaromas sąlygas studijuoti.

Įgijusiųjų pagrindinį,vidurinį,aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą santykis,lyginant su

gyventojų skaičiumi,netiesiogiai rodo visuomenės kultūros brandos lygį,atskleidžia

visuomenės poreikį lavintis.

¾ Sociologiniai tyrimai rodo,kad ypač

dažnai bedarbiais tampa asmenys,neįgiję

pagrindinio išsilavinimo.Daugumos

išsivysčiusių šalių pagrindinės

mokyklo s baigimo koeficientas yra

aukštesnis nei 0,9.Lietuvoje dėl didelio

moksleivių nubyrėjimo ir antramečiavimo

šis koeficientas yra gana žemas.Jau

keletą metų šis rodiklis beveik nesikeičia

ir yra lygus 0,77.Pernai buvo

prognozuojama,kad pagrindinę mokyklą

baigiančių jaunuolių koeficientas pradės

didėti,tačiau ir 2001 metais jis liko toks

pat.

¾

Moksleivių,įgyjančių pagrindinį ir

vidurinį išsilavinimą,skaičius pamažu

didėja,tačiau sunku nustatyti,kokią realią

įtaką tam turėjo/neturėjo pagrindinio

dešimtmečio mokymo įgyvendinimas ir

mokyklų tinklo pertvarka.

¾ 22001 m.pagrindinį išsilavinimą įgijo

43 477 dieninių bendrojo lavinimo

mokyklų ir 3071 profesinių mokyklų

moksleivis.1099 (su gimnazijų 2 kl.)

dešimtų klasių moksleiviai gavo tik

pažymėjimus,liudijančius,jog mokėsi

pagrindinėje mokykloje.

¾ 2001 m.vidurinį išsilavinimą įgijo ir

brandos atestatus gavo 25 319 vidurinių

mokyklų bei gimnazijų abiturientų ir apie

2470 profesinių mokyklų moksleivių.163

dvyliktų kklasių (su gimnazijų 4 kl.)

moksleiviai gavo tik pažymėjimus,

liudijančius,jog mokėsi vidurinėje

mokykloje.

¾

Studentų,įgijusių aukštesnįjį ir aukštąjį

išsilavinimą,skaičius nuo 1997 iki 2000

metų pamažu didėja (vidutiniškai

padidėja maždaug 1 tūkstančiu studentų

kasmet).

Pagrindinės mokyklos baigimo koeficientas

Pagrindinės mokyklos

baigimo koeficientas

Skaičius moksleivių,

pradėjusių mokytis I klasėje

Skaičius moksleivių,įgijusių

pagrindinį išsilavinimą*

2000 metais 2001 metais 1990 –1991 1991 –1992 1999 –2000 2000 –2001

0,77 0,77 53 504 56 643 41 365 43 477

Duomenų šaltiniai:Lietuvos švietimas 2000;ITC

*Be profesinių mokyklų.