Skoliniai ir jų vartojimas lietuvių kalboje.

TURINYS

ĮVADAS 3

SKOLINIAI IR JŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE 4

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

PRIEDAS 11ĮVADAS

,,Joks kitas dalykas neišmoko tiek logiškai galvoti kaip kalba, nes be kalbos nėra minties. Jokio kito dalyko nemokėjimas nekrinta taip į akis, kaip kalbos nemokėjimas. Tokiu būdu geras kalbos mokėjimas skiria mokytą žmogų nuo nemokyto. Žmogaus kalba yra jo išsilavinimo veidrodis.”

J. Balčikonis

Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigiasi IIndija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių yra ir baltai.

Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.

Tačiau mūsų kalboje atsirado daug žodžių iš kitų kalbų, kurie yra svetimos kilmės. Jie vadinami skoliniais. Šiame darbe aš apžvelgsiu skolinių atsiradimą mūsų kalboje, ar galima jų vartojimo išvengti? Priede pateiksiu netaisiklyngai vartojamu žodžių pavyzdžių. Manau mūsų kalba yra labai graži, joje yyra pakankamai lietuviškų žodžių, tad jos nereikėtų darkyti svetimos kilmės žodžiais, ypatingai naujaisiais skoliniais, atkeliavusiais iš vakarų. Be abejonės yra tokių skolinių, kurie atėję į mūsų kalbą labai senei ir jų vartojimo mes nevengiame, nes be jų tikriausiai neišsivaizduotume savo bbuities.SKOLINIAI IR JŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų.

Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais: pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.

Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai.

Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nėra kuo jų pakeisti, todėl laikomi vartotinais ir dedami į visus norminamuosius žodynus.

Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš suomių, latvių ir prūsų kalbų.

Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kkalbos skolinių dalis yra slavizmai.

Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos. Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:

1. Tikruosius skolinius.

2. Tarptautinius žodžius.

3. Svetimybes.

Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių, jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ ppavadinimo. Tvirtai lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas, botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t, germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali nustatyti, jog tai – svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis. Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos,

rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.

Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės.

Kad žodžiai galėtų būti laikomi tarptautiniais, reikia, kad jų reikšmės įvairiose kalbose sutaptų arba būtų bent artimos. Pavyzdžiui, žodžiai atomas, kosmosas, kostiumas, muziejus, tenoras, teleskopas, tabakas, romansas, šokoladas ir t.t. visose kalbose, kuriose jie vartojami, reiškia tą pačią sąvoką. Tačiau nemaža atvejų, kai internacionalizmų semantikos bendrumas yra gana reliatyvus. Pavyzdžiui, jjei žodis daugiareikšmis, tarptautinės gali būti ne visos jo reikšmės. Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės, pvz.: atomas, daktaras, demokratija, deputatas, filologas, filosofas, kosmosas, telefonas, teleskopas ir t.t. Tarptautiniais yra virtusių nemaža ir kitų kalbų žodžių, pvz.: anglų — biudžetas, biznis, džentelmenas, futbolas, mitingas, spiningas; prancūzų — ansamblis, biuras, feljetonas, reportažas; italų — adažio, serenada, tenoras; ispanų — cigaras, gitara, marmeladas, romansas; vokiečių — anšlagas, fejerverkas, krachas, plackarta; arabų — admirolas, arsenalas, balzamas, haremas; tiurkų — atamanas, turbanas; rusų — bolševizmas; indų — bananas, džiunglės; Amerikos indėnų — jaguaras, kaučiukas, šokoladas; australiečių — bumerangas, kengūra, tabu.; afrikiečių — gorila, zebras; japonų — bonza, geiša ir t.t.

Drąsiai. vartotini tie tarptautiniai žodžiai, kuriems nėra pakaitų, pavyzdžiui, mokslo sričių pavadinimai gramatika, matematika, algebra, fizika, chemija, geografija, istorija (visi kilę iš senovės graikų kalbos, tik algebra – arabiškas žodis; daug tarptautinių žodžių pasauliui davė ir jau mirusi lotynų kalba, svarbesnės Europos kalbos, ypač prancūzų, anglų, vokiečių). Arba štai Australijoje šokinėja kengūra, auga eukaliptas – visas pasaulis taip vadina, todėl neverta lietuvių kalbininkams laužyti galvą, kuo kengūrą arba eukaliptą pakeisti. Kai kurie tarptautiniai žodžiai (elektra, kinas, klasė, koridorius, paštas, pensija, radijas, šokoladas, telefonas, televizorius, tortas) ttaip įėję į mūsų buitį, kad be jų savo kalbos neįsivaizduojame. Tiesa, praeityje buvo kalbininkų (juos dabar vadiname puristais, t.y. perdėtais kalbos grynintojais), kurie buvo užsimoję iš kalbos išmesti visus tarptautinius žodžius: pavyzdžiui, telefoną jie siūlė keisti tolkalbiu, teatrą – vaidykla, o prieš tai net buvo siūlyta vypsonė. Jų pastangų visuomenė nepalaikė. Neprigijo ir kai kurie neblogi kalbininkų siūlymai, kad ir čiurkšlys vietoj dušas.

Svetimybės, arba barbarizmai yra tokie skoliniai, kurių svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Tai žodžiai, kurie neatitinka bendrinės kalbos normų ir lieka už jos ribų. Bendrinėje kalboje visi jie turi adekvačius pakaitalus. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota. Bet šnekamojoje liaudies kalboje jų vartojama dar gana daug. Barbarizmai yra laikomi neigiamu kalbos reiškiniu – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame (žr. Vartotina svetimoji leksika).

Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o

naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos (ir sakytinės, ir rašytinės).

Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių, lenkų. Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu. Neretai neaišku, iš kurios slavų kalbos žodis imtas, nes keliose jis tas pats.

Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: Vienas kitas germaniškas žodis galbūt atėjo per slavus.

Kalbos mokslo jie traktuojami kaip normos priešybė, t.y. kalbos klaidos. Barbarizmų vartojimas pateisinamas tik grožinės literatūros kūriniuose kaip tam tikra sstilizavimo priemonė Skoliniai, atėję į kalbą, visų pirma pasikeičia fonetiškai. Garsai, neturintys analogiškų lietuvių kalbos fonologinėje sistemoje, arba pakeičiami kitais, akustiniu požiūriu panašiais garsais, arba visai netariami. Skolinių kirčio vieta paprastai išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žodis kilęs ar iš kurios į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio kilmės šaltinio, daug kur pasiremiama to žodžio kirčiavimu rusų kalboje, nes ši kalba gerai išlaiko originalo kirčio vietą. Paskolinto žodžio kirčio vieta lemia kirčiavimo paradigmą, aarba kirčiuotę.

Dalis kitakilmių žodžių į lietuvių kalbą patenka tiesiai iš pirminio šaltinio, t.y. iš tos kalbos, iš kurios šie žodžiai yra kilę arba paplitę į dabartines civilizuoto pasaulio kalbas. Pavyzdžiui, botanikos, medicinos terminai imami tiesiog iš lotynų, senovės graikų kalbų, mmuzikos — iš italų, sporto — iš anglų kalbos ir t. t. Tačiau nemažai skolinių ateina per kaimynų kalbas tarpininkes. Ypač daug svetimų žodžių į lietuvių kalbą pateko per slavų (lenkų, rusų) kalbas. Kai žodis ateina tiesiai iš pirminio šaltinio, jo asimiliacija priklauso nuo lietuvių kalbos ir tos kalbos, iš kurios žodis kilęs, fonologinių ir morfologinių. sistemų santykio. O kalbos tarpininkės, kuriose svetimas žodis jau yra asimiliavęsis pagal tų kalbų dėsnius, į lietuvių kalbą žodį jau kiek kitokios struktūros, negu jis buvo pirminiame šaltinyje.

Skolinių kirčio vieta paprastai išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žodis kilęs ar iš kurios į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio kilmės šaltinio, daug kur pasiremiama to žodžio kirčiavimu rusų kkalboje, nes ši kalba gerai išlaiko originalo kirčio vietą. Paskolinto žodžio kirčio vieta lemia kirčiavimo paradigmą, arba kirčiuotę. Svetimos kilmės daiktavardžiai paprastai kirčiuojami pirmąja arba antrąja kirčiuote. Pirmąja kirčiuote kirčiuojami pastovią kirčio vietą turintys žodžiai:

a) jei jų antras nuo galo skiemuo turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: forma, norma, remontas, transportas,

b) jei yra kirčiuotas tolimesnis negu antras nuo galo skiemuo, pvz.: distancija, profesorius, simetrija, talentas. Antrąja kirčiuote kirčiuojami kilnojamą kirtį turintys skoliniai. Antrame nuo galo skiemenyje jie turi tvirtagalę ppriegaidę arba trumpą kirčiuotą balsį, pvz.; advokatas, gramas, produktas, progresas. Taigi paskolinti žodžiai paklūsta senų lietuviškų žodžių kirčiavimo taisyklėms.

Skoliniai prisitaiko ir prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos. Paprastai jie gauna lietuviškas galūnes ir kaitomi pagal kurį nors žodžių linksniavimo ar asmenavimo tipą. Svetimos kilmės vyriškos giminės daiktavardžiai lietuvių kalboje dažniausiai gauna galūnes -as, -is ir linksniuojami pirmąja linksniuote, pvz.: futbolas, montažas, nektaras, festivalis, charakteris; moteriškos giminės daiktavardžiai gauna galūnes -a, -ė ir linksniuojami antrąja linksniuote, pvz.: amnestija, antena, grupė. Būdvardžiai dažniausiai turi galūnę -us, -i arba yra gavę lietuviškas priesagas, pvz.: konkretus, -i, legalus, -i, objektyvus, -i, talentingas, -a, kultūrinis, -ė ir t.t. Veiksmažodžiai dažniausiai gauna priesagą -uoti, -uoja, -avo ir kaitomi kaip lietuviški žodžiai, turintys tą pačia priesagą.

Tik nedidelė dalis kitų kalbų kilmės žodžių lietuvių kalboje lieka nekaitomi, pvz.: aveniu, interviu, ateljė, fojė, kredo ir t.t.

Be slavizmų, lietuvių kalboje gana gausu germanizmų. Lietuvių kalbą labiausiai yra veikusi vokiečių kalba. Pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pateko XIII—XIV amžiuje. Kai kurie skoliniai galėjo ateiti ir anksčiau per prūsų kalbą, nes prūsai kurį laiką gyveno kaimynystėje su gotais ir palaikė su jais tiesioginius kontaktus.

Germanizmų palyginti su slavizmais lietuvių bendrinėje kalboje vartojama maždaug 3 kartus mažiau (apie 0,5% bendrinės kalbos žodžių). PPlačiai vartojami bendrinėje kalboje tokie germaniškos kilmės žodžiai: amatas, budelis, bulius, durpė, kalkės, kunigas, pinigas, skydas, vertas ir kt.

Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių), tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie. Ar reikia žodžio sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau prigijusį tarptautinį žodį mecenatas (meno rėmėjas)? Vietoj parduotuvė jau neleistinai pasakoma šopas, vietoj savaitgalis – vykendas, vietoj įstaiga, kontora, raštinė – ofisas. Kai kas net perima angliškus žodžius su dėmeniu -menas. Ypač daug naujų svetimybių atplūdo su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais, nes lietuviškai jų pavadinti be kalbininkų talkos iš pradžių nemokėta. Angliškai be reikalo pavadinta daug naujesnių sportinių žaidimų, sporto inventoriaus ir terminijos dalykų. Atsirado ir kitokių nereikalingų angliškų pavadinimų bei terminų: barteris arba barteriniai mainai (= natūriniai (prekių) mainai). Kai kurių naujų svetimybių pakaitai dar tik kuriami (ypač muzikos srities) arba iš kelių pasiūlytųjų galutinai dar neišrinktas vienas.

Skoliniai yra svetimi mūsų kalboje, bet jų neišvengia nė viena civilizuo.ta tauta, tik klausimas: kiek ir kokių įsileisti? Antra vertus, jų negalim įsileisti per daug, jie stums savuosius, vartotinus terminus, kkalbą skurdins ir sunkins.IŠVADOS

Išanalizavusi skolinių atsiradimą mūsų kalboje supratau, kad norint išsiugdyti atsakingą požiūrį į gimtąją kalbą ir jos kultūrą, gebėti taikyti bendrąsias ir praktines rašybos, atpažinti netaisyklingą žodžio vartojimo atvejį, tobulinti šnekamąją ir oficialiąją kalbą visų pirma savo kalbą reikia gerbti ir mylėti. Anot amerikiečių kalbininko Teodoro S. Trustono: ,,Lietuvių kalba, būdama labai sena, yra nuostabios sandaros, tobulesnė net ir už sanskritą ir senąją graikų kalbą, turtingesnė už lotynų ir kur kas subtilesnė už tas visas tris. Nėra jokių abejonių, kad kita jokia kalba pasaulyje nėra įgijus tokią vertę kaip lietuvių. Didžios šlovės diadema pridera lietuvių tautai, sukūrusiai, išrutuliojusiai ir taip ištobulinusiai žmonių kalbą su jos nuostabia ir aiškia garsine sandara.” (Pikčilingis J.” Žodžio interviu”, 1982, p. 31 – 32).

Lietuvių kalba, viena seniausių išlikusių pasaulio kalbų, nuėjo sunkų kelią. Daugelį metų lenkinta, rusinta ji išliko. Ar lietuvių kultūra, meno tradicijos galės pasipriešinti Vakarų menui? Aišku, kad ne. Mūsų gimtoji kalba buvo atsidūrusi daug kartų kritiškose situacijose. Kad taip neatsitiktų, kad tauta išliktų, turime, anot Daukšos, nepamiršti tėvų papročių, tradicijų, mylėti protėvių žemę ir gerbti, išlaikyti protėvių kalbą. To mus ir moko leksika. Suabejojus dėl kokio žodžio ar jo reikšmės, visada tikrinkimės norminamojoje kalbos literatūroje. Pirmieji 14 sakinių, kuriuos

pateikiu priede, yra iš šnekamosios kalbos, kuriuos kartais tenka išgirsti. Dažnai išgirstu netaisiklyngai vartojanų žodžių, svetimos leksikos, manau todėl, kad gyvenu provincijoje. Kiti 10 sakinių yra iš ivairių šaltinių.LITERATŪRA

1. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas.

2. Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas, 2000

3. Pikčilingis J. /Žodžio interviu/ Vilnius, 1982

4. Rudaitienė V., Vitkauskas / Vakarų kalbų naujieji skoliniai/ Vilnius, 1998.

5. Rašto darbų rengimo metodiniai nurodymai. Vilniaus kooperacijos kolegija,2004

6. Šukys J./ Kalbos kultūra visiems/ Kaunas, 2003PRIEDAS

1. Šiandien mama liepė užsirišti žiurstą. (= prijuoste). (Nevartotinas skolinys iš germanų kalbos).

2. Suvalgyk buterbrodą. (= sumuštinis, sviestainis). (Nevartotinas sskolinys iš germanų kalbos).

3. Aš kolekcionuoju nakleikas. (= lipdukas). (Nevartotinas skolinys iš rusų kalbos).

4. Šiandien lankiausi univermage. (= universalinė parduotuvė). (Nevartotinas skolinys iš rusų kalbos).

5. Tavo graži kurtkė. (= striukė). (Nevartotinas skolinys iš rusų kalbos).

6. Šis vyriškis yra tikrai geras šaumenas. (= renginių vedėjas, vadovas, organizatorius). (Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos).

7. Aš labai mėgstu hamburgerius. (= mėsainis, mėsos suvožtinis). (Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos).

8. Vakar nusipirkau naujus rolikus. (= riedučiai) (Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos).

9. Kartais su draugais mes žaidžiame peinbolą. (= dažasvydis). ( NNevartotinas skolinys iš anglų kalbos).

10. Kai nuvyksiu į Stokholmą, apsistosiu hotelyje. (= viešbutis). ( Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos).

11. Apsiauk tapkes.(=šliurės, šlepetės).(Nevartotinas skolinys iš slavų kalbos)

12. Tai bus mano investicija į ateitį. (Vartotinas).

13. Kodėl toks didelis akcizo mokestis?(Vartotinas).

14. Rytoj vyks renovacija.(Vartotinas)

15. …arba kepti fry puode.(=skrudintuvėje).(Nevartotinas sskolinys iš anglų kalbos).Užrašas ant koldūnų pokuotės.

16. Šio šau,vakaro karaliene buvo išrinkta Elena.(=renginio).(Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos). Dienraštis ,,Respublika“.

17. Štapikų kapoklės apsauga pritvirtinta…(=stiklajuosčių). (Nevartotinas skolinys iš rusų kalbos). Medienos apdirbėjo pareiginiai nuostatai.

18. Monitoringo lygis.(=priežiūros, tyrimo). (Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos). Darbo saugos ir ekologijos konspektai.

19. Marketingo politikos tikslas – operatyviai reaguuoti į visuomenės poreikius.(=rinkodaros ir rinkotyros).(Skolinys iš anglų kalbos). Dienraštis ,,Lietuvos rytas“.

20. Totalinis išpardavimas, fotoaparatai žemiausiomis kainomis!(=visuotinis).(Nevartotinas skolinys iš anglų kalbos). Reklaminis lankstinukas.

21. Investicija į asmens ir šalies saugumą.(Vartotinas). Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos.

22. Veiklos lizingas, tai sandoris kurį sudaręs klientas per visą sutarties laikotarpį moka nuomos mokestį.(=išsimokėjimas).(Skolinys iš anglų kalbos). Reklaminis lankstinukas.

23. Dividendas mažinamas proporcingai laikui, kada už akcijas dar buvo nevisiškai apmokėta.( vartotinas skolinys iš lotynų kabos). AB ,, VVilniaus vertybinių popierių birža“.

24.