Leksika, žodžių daryba: kalbos kultūra (referatas)
1. ĮVADAS 3
2. LEKSIKA 4
2.1. Žargonai 4
2.2. Barbarizmai 4
2.3. Frazeologizmai 5
2.4. Hibridai 5
2.5. Vartotina svetimoji leksika (skoliniai) 5
2.5.1. Senieji skoliniai 5
2.5.2. Barbarizmai 6
2.5.3. Tarptautiniai žodžiai 6
2.6. Semantizmai 6
3. ŽODŽIŲ DARYBA 7
3.1. Priešdėlinės žodžių darybos klaidos 7
3.2. Sudurtinių žodžių darybos klaidos 8
4. KLAIDŲ TAISYKLĖS 9
5. IŠVADOS 11
6. LITERATŪRA 12
7. PRIEDAI 13
ĮVADAS
„Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla. Ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.“ A. Baranauskas
Visi žinome, kad kalbos kultūra – ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stiklius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, ggestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas. Šiame darbe stengsiuosi panaudoti visą turimą informaciją, sukauptą per paskaitas, ir vadovėlių pagalba, bei remtis didžiųjų klaidų sąrašu.
2. LEKSIKA
Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:
1. nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;
2. nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertiniai;
3. netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos kai kas vadina semantizmais.
2.1 ŽARGONAI
Žargonas – tai „„specifinė iškraipyta kalba“, kuri nuo literatūrinės skiriasi leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos. Ji neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, netaisyklinga, vulgari, turinti tam tikrą stilistinę paskirtį. Nors gramatinės sistemos šie žodžiai ir neturi, tačiau ir jjiems būdingos kai kurios darybos ypatybės. Iš jų ryškiausios – trumpinamas, prastinimas, iškraipymas, svetimų darybos priemonių vartojimas: univerka – universitetas; stipkė – stipendija. Šiuolaikinio jaunimo žargonai: babkės ( = pinigai), barakas ( = bendrabutis), diskanas ( = diskoteka).
2.2 BARBARIZMAI
Barbarizmai –tai svetimi, nereikalingi žodžiai, atėję į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinė kalba ginama ir turi būti ginama nuo barbarizmų.
Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujaisiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos- tiek sakytinės, tiek rašytinės.
Slaviškosios kilmės barbarizmai aatėję į lietuvių kalbą, nes ilgai vienaip ar kitaip bendrauta su slavais.
1. Uždaroji akcinė bendrovė „Rūta“ siuva dailius kalnierius ( = apykakles), kurių dauguma nešioja ir mūsų įstaigos darbuotojai, kasininkai.
2. Barterinė ekonomika ( = Natūrinių mainų) – tai ekonomika, kai nėra vienos, visuotinai pripažintos mainų priemonės, o prekės mainomos viena į kitą.
2.3 FRAZEOLOGIZMAI
Frazeologizmas – tai pastovus žodžių junginys, turintis tokių pat savybių kaip savarankiškas žodis. Jie yra neskaidomi, vaizdingi ir ekspresyvūs.
1. Darbuotojui reikalingą aparatą pasisekė nusipirkti pigiau grybo ( = pigiau, sutaupant).
2.4 HIBRIDAI
Hibridai – ttai nevartotini žodžiai, kurių šaknis lietuviška, bet nelietuviški priešdėliai, priesagos, nelietuviška antroji šaknis, kai žodis sudurtinis: dabėgti ( = pribėgti), daėsti ( = užbaigti valgyti), nedamuštas ( = neprimuštas)
Juose yra ir savų, ir svetimų elementų, t. Y. reikšminių žodžio dalių. Hibridų būna vartotinų ir nevartotinų.
Vartotini tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalboje įteisintų tarptautinių žodžių elementų. Nevartotino hibrido kuri nors reikšminė žodžio dalis lietuvių kalboje neįteisinta – yra svetimkūnis.
1. Studentai geru vasaros laiku dažniausiai eina link gedeminkės ( = Gedemino pilies).
2.5 VARTOTINA SVETIMOJI LEKSIKA (SKOLINIAI)
Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai.
2.5.1. SENIEJI SKOLINIAI
Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nėra kuo jų pakeisti, todėl laikomi vartotinais ir dedami į visus norminamuosius žodynus.
Šie skoliniai visiškai prisitaikė lietuvių kalboje ir šiandien traktuojami, kaip savi žodžiai.
2.5.2. TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI
Tarptautiniai žodžiai tarp reikalingų svetimybių užima labai svarbią vietą visose kultūringose kalbose. Tarptautiniai žodžiai paprastai kyla iš vienos kurios kalbos ir ta pačia arba svetima reikšme paplinta daugelyje kalbų. Tiktai savosios kalbos skurdinimu reikia vadinti tokį tarptautinių žodžių vartojimą spaudoje:
1. Būtina minimizuoti ( = kiek galima sumažinti) Jono Jonaičio komandiruotės išlaidas.
2. Mikroekonomikos paskaitoje studentai atidžiai klausėsi apie fiskalinę ( = iždo) politiką.
2.6 NEVARTOTINI VERTINIAI (VERTALAI)
Vertinys –– tai žodis ar posakis, sudarytas pagal svetimos kalbos pavyzdį, antraip tariant, išverstas „paraidžiui“. Vertinių yra dvi rūšys: vieni jų kalbai labai reikalingi, ilgainiui net papildo pagrindinį žodinį fondą, o kiti – tiesiog barbarizmai. Vertiniai kalbą turtina, vertalai ją gadina.
1. Dėstytoja liepė, paprašė studentų parinkti gražių išsireiškimų ( = posakių) apibūdinti išlaidas kitaip.
2. Po ne kurio ( = tam tikro) laiko mus aplankė VMI darbuotojai, nes slėpėme ataskaitas ir vėlavome atnešti deklaracijas.
3. Kai gerai uždirbsiu, galėsiu būti savistovus ( = savarankiškas).
4. Vis tik ( = vis dėl to) pasirodo, kad tie darbo daiktai jam nereikalingi.
5. Kai kurie žmonės skaito ( = mano), kad žinynai nereikalingi.
2.7 SEMANTIZMAI
Žodžiai, pavartoti ne ta, t.y. netinkama reikšme – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais.
Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Semantizmai – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisyklingumui.
1. Įmonė įsigijo įžymios įmonės technologijos, kuri dirba ( = veikia) nepriekaištingai.
2. Gavosi (= susidarė) didelis skirtumas tarp planuoto ir realaus biudžeto.
3. Įmonė norėdama išsaugoti savo gerą vardą ir ne bankrutuoti, įsiskolino ( = turi skolų, skolinga) bankui.
4. Darbuotojų nepasitenkinimas įmonės vadovu, iiššaukia ( = sukelia) jų užmokesčio sumažinimą.
5. Jo intelektualinės galios ( = žinios) labai menkos.
6. Dėl to dažniausiai samdomi tik tie darbuotojai, be kurių įmonė aplamai ( = apskritai) negali funkcionuoti.
3. ŽODŽIŲ DARYBA
Žodžių daryba yra žodžių darymas iš kitų žodžių – arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių. Yra keli tokio darymo būdai, kurie skirstomi į paprastuosius ir išvestinius. Paprastieji nėra padaryti iš jokio kito žodžio. Jie sudėti iš šaknies ir galūnės. Žodžiai padaryti iš paprastųjų žodžių pasitelkiant dalybinius elementus vadinami išvestiniais.
2.2 PRIEŠDĖLINĖS ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS
Priešdėliu vadiname žodžio dalį, kuri eina prieš šaknį. Priešdėlį gali turėti daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai.
1. Buhalterė dirba netvarkingai, nes darbastalio betvarkė ( = netvarka).
2. Šiandien likau bemiegė ( = mane kankino nemiga).
3. Jums dar reikės damokėti ( = primokėti) už šį gerai atliktą darbą.
4. Nereikia man darodinėti ( = įrodinėti) aiškių dalykų apie atlyginimo skaičiavimą.
5. Daleiskim ( = tarkim) jis to nežinojo.
6. Darbuotojas pavėlavo apsimokėti skolas ( = susimokėti skolas).
7. Pakeltas ( = perkeltas) darbuotojas į kitas pareigas, turėjo ilgiau dirbti.
8. Ši apkalta ( = Šis kaltinimas) sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.
3.2 SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS
Sudurtiniai žodžiai (kitaip dūriniai) yra sudaromi iš dviejų žodžių kamienų, kurie dažnai sutampa su šaknimis. Kamienai sudaromi su jungiamuoju balsiu ar be jo. Štai pateiama keletas pavyzdžių:
1. Šį leidinį
išleido žinoma „Pukas“ redkolegija ( = redaktorių kolegija).
2. Žmogų ištikusį nelaimė buvo išvežta į medpunktą ( = medicinos punktą).
ŽODŽIŲ KLAIDŲ TAISYKLĖS
1. Iš kitos kalbos atėjęs barbarizmas,svetimas pavadinimas, kurio negalima vartoti yra žodis kalnierius ( = apykakles).
2. Angliškai be reikalo pavadinta daug naujesnių sportinių žaidimų, sporto inventorius ir terminijos dalykų, o vienas iš jų barterinė ekonomika ( = natūrinių (prekių) mainų).
3. pigiau grybo ( = pigiau, sutaupant) – barbarizmo pakaitas dviprasmiškas, taigi šia prasme netinka toks žodžių vartojimas.
4. Netaisyklingai vartojamas pavadinimas – gedeminkės ( = GGedemino pilies).
5. Nevartotina, nes jų reikšmė įvairiose kalbose sutampa arba yra panaši – minimizuoti ( = kiek galima sumažinti). Taip pat vartojami daugelių kalbų mokslo terminas – fiskalinę ( = iždo).
6. Tai itin dažna klaida – išsireiškimų ( = posakių). Tai yra vertalas.
7. Vienas kitas žmogus pavartoja verstinį įvardį: po ne kurio ( = tam tikro).
8. Savistovus ( = savarankiškas) – iš verstinių nevartotinas būdvardis ir jų vedinys.
9. Vis tik ( = vis dėl to) – nevartotina nekaitoma kalbos dalis – dalelytė ( taip pat iir prieveiksmiai, jungtukai).
10. skaito ( = mano). Nevartotina, nes po skaito neina tik tarinio vardinė dalis išreikšta įnagininku. Skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti“.
11. Nevartotina reikšmė „veikti“ (kalbant ne apie žmogų) – dirba ( = veikia).
12. Gavosi (= susidarė) pavartota netaisyklingai, netinkama reikšme. Ši kklaida plinta labai greitai ir dažnai jau pasitaiko spaudoje.
13. Nevartotina įsiskolino ( = turi skolų, skolinga), nes įmonės atliekamas veiksmas negali turėti sangrąžinį žodį.
14. Iššaukia ( = sukelia) – panaudota negalima reikšmė.
15. Galios ( = žinios) – pavartotas svetima, neturėta reikšme. Žmogus negali turėti galių, gali tik žinoti, mokėti ir sugebėti. Bet šiame kontekste geriausiai tinka žodelis žinios.
16. Žodis aplamai reiškia „sujauktai,, netvarkingai“, todėl aplamai nevartotinas reikšme „apskritai“: aplamai ( = apskritai).
17. Vartodami priešdėlinius žodžius turime atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
1) Vartoti jį tik tuomet, kai pamatiniam žodžiui suteikia tam tikrą reikšmę.
2) Nevartoti priešdėlio tuomet, kai ir be jo žodis reiškia tą patį dalyką.
3) Tiksliai parinkti priešdėlį.
18. Iš daiktavardžių vietoj netvarka nesakytina betvarkė, nes tai reiškia „moteris, neturinti darbo, nedaranti tvarkos“.( betvarkė ( = netvarka))
19. Pri – dažniausią reiškia ppridėjimą – damokėti ( = primokėti).
20. Be – šis dalelytės kilęs prie veiksmažodžių pridedamas lyg akcentuojant, pabrėžiant būsenos pastovumą. Tačiau šiame kontekste netinka bemiegė ( = mane kankino nemiga).
21. Tiksliai parinkti priešdėlį darodinėti ( = įrodinėti).
22. Išreikšti reikia prieveiksmiu – daleiskim ( = tarkim).
23. Su apsi- yra dalinių vertalų, netinkamų jokiomis reikšmėmis, todėl jų priešdėlį reikia keisti arba numesti – apsimokėti skolas ( = susimokėti skolas).
24. Tiksliai parinkti priešdėlį pakeltas ( = perkeltas).
25. Ši apkalta ( = Šis kaltinimas) – nevartoti priešdėlio tuomet, kai ir be jjo žodis reiškia tą patį dalyką.
26. Tarp aplietuvintų sudurtinių dūrinių dar neišnyko dūriniai, sudaryti iš pirmo žodžio pradžios ir kito viso žodžio. Vietoj tokio dūrinio vartotinas dviejų žodžių junginys: redkolegija ( = redaktorių kolegija), medpunktą ( = medicinos punktą).
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
„Daug kartų buvome atsidūrę kritiškoje situacijoje ir išlikome. Turėkime vilties ir dabar, kad atras tauta jėgų išlikti, kai visi prioritetai atiduodami ekonomistiniam augimui, kovai su atsilikimu visose be išimties srityse.Tikėkim. Bet jeigu iš akių išleisim dvasinį augimą, neteksim visko. Jeigu savoji kultūra ir kalba pasirodys antrarūšė, mes būsime ne mes.“ A.Paulauskienė
Manau, šie A.Paulauskienės žodžiai šio darbo išvadoms. Mes iš šių klaidų pasimokėme ir dar kartą pakartojome,kaip taisyklingai vartoti. Šiame darbe rašau apie leksiką ir aiškinuosi leksikos klaidas. O taip pat ir žodžių darybą.
Darbas parašytas remiantis labai įvairia literatūra. Naudojau, be literatūros sąraše nurodytų knygų, laikraštį „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ Nr.31, Gedimino Kalčinsko „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, o taip pat „Apskaitos pagrindų“ paskaitų konspektu, bei kalbos kultūros paskaitose išklausytomis paskaitomis, A.Hajamo vadovėliu . Marketingas žaliems.
Manau, labai stengiausi rašant šį darbą, nors buvo sunku surinkti visą reikiamą medžiagą. Dauguma rastų klaidų yra semantinės ir žodžių darybos.
Manau, galėtų tik dažniau ir daugiau naudojamus žodžius konkrečioje specialybėje paaiškinti taisyklingai jau rodomojoje laidoje „Žodis nne žvirblis“. Ši laida trumpa ir retai rodoma. Tai toks būtų mano pasiūlymas. Klaidų būtų išvengta tuomet mažiau.
