zodzio dalys, ju rasymo taisykles

Žodžio dalis Rašybos taisyklė Pavyzdžiai

Priešdėlis

1. priešdėliai į-, są- rašomi su nosinėmis.

2. priešdėliai in-, im-, san-, sam- rašomi be nosinių.

3. priešdėlis už- rašomas su ž, o priešdėlis iš- su š.

4. priešdėlis ap- rašomas su p, o priešdėlis at- su t. Įmonė, sąlyga

Intarpas, impilas

Sangrąžinis, sambrūzdis

Užkarda, išgąstis

Apžvalga, atgarsis

Šaknis

1. nosinės raidės žodžių šaknyje rašomas, kai:

• ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an , en, in, un

• ą, ę giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi

tarpusavyje

• tik es.l. veiksmažodžiuose ir iš jų

padarytose formose

• kai kurių daiktavardžių ir iš jų padarytų

žodžių šaknyse

2. balsių ir priebalsių rašymas:

• ilgosios balsės y, ūū dažniausiai rašomos

veiksmažodžiuose su priesagomis

– (ur)-(i)uoti, -(i)oti, -(s)oti

• priesaginiai daiktavardžiai, padaryti iš

būtojo akrtinio laiko 3a.

veiksmažodžių, išlaiko pamatinės

formos rašybą ( iš būtojo kartinio

laiko daromi daiktavardžiai, kurių

priesaga prasideda balse)

• priesaginiai daiktavardžiai, padaryti iš

veiksmažodžių bendraties, išlaiko

pamatinės formos rašybą ( iš

bendraties daromi daiktavardžiai,

kurių priesaga prasideda priebalse)

• galūninės darybos daiktavardžiuose,

padarytuose iš veiksmažodžių, gali

pailgėti šaknies balsis

• būsimojo laiko 3a. šaknies balsė

pailgėja arba išlieka nepakitusi

3. supanašėję priebalsiai rašomi pagal

giminiškus žodžius.

4. pagal giminiškus žodžius rašome balsius ir <

dvibalsius

5. po j dažniausia rašome a.

6. sudurtiniuose žodžiuose pailgėja šaknies balsis, kai įvyksta balsių ir dvibalsių kaita

Kąsti- kando; kęsti- kentė; grįsti- grindė; siųsti- siuntė.

Grąža, gręžti, grįžti, gręžinys;

Tąsa, tęsti, tįsti, ištįsėlis

Šąla- šąlantis, bąla, sąla, tręšta, tęžta, gęsta

Ąžuolas-ąžuolinis, vąšelis, ąsa, ąsotis, Kęstutis, lęšis, žžąsis

Lūkuriuoti, sūpuoti,

Stypsoti, šūkaloti

Griuvo- griuvėsiai

Džiūvo- džiūvėsiai,

Skyrė- skyryba

Skirti- skirtukas,

Griūti- griūtis

Dužo- dūžis, nutiko- nuotykis, sujudo- sąjūdis, patvino- potvynis, atleisti- atlydis.

Gyti- gis, lyti- lis, slysti- slys, matyti- matys

Miesčionis- miestas

Pavyzdžiai- pavyzdys

Puola-priepuolis, sėkmė- nesėkmingas

Pėda- katpėdėlės

Jai, jaunas, jazminas

Pjauna- lentpjūvė, leidosi- saulėlydis,

Suko- galvosūkis

Priesaga

1. –yti, -ija, -ijo vienodai rašoma visuose

išvestinuose žodžiuose

2. –iava.

3. –esnis, -iausias.

4. –eji, -eri, -etas.

5. –uotas, -otas.

6. –intelis

7. liepiamosios nuosakos priesaga visada- k.

8. būsimojo laiko 3a. priesaga rašoma taip,

kaip girdisi

Geltonyti, geltonija, geltonijo; dalyti, dalija, dalijo, dalijimas

Painiava, baudžiava

Geresnis, geriausias

Treji, ketveri, dvejetas

Sniegas- snieguotas, kalva- kalvotas

Vienintelis, naujintelis

Bėk, megzk

Veš, megs, grįš, grieš

Galūnė

1. daugiskaitos kilmininke rašome nosinę

2. naudininke, vietininke niekada nerašome

nosinės.

3. įvardžiuotinių formų moteriškosios

giminės vienaskaitos nagininke rašome

pirmąją nosinę.

4. vienaskaitos galininke rašome nosinę

(išskyrus mane, tave, save ir skaitvardžius nuo 11 iki 19- vienuolika, (.), devyniolika).

5. vietininke rašome –e, -(o, ė, y)j, -j.

6. tariamosios nuosakos vns. Ir dgs. 3 a. <

galūnėje rašome nosinę.

7. dalyvio vyriškosios giminės galūnėse

rašome nosinę.

Mūsų, brangiųjų, neišvažiuojamų

Manajam, mielajai, gerajame

Gerąja, skaitytąja knyga

Namą, gerą, saldųjį

Gražiame, trečiame; troboj, šalyj

Skaitytų, rašytų

Skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs