Motinos diena

Motinos diena-motinos pagerbimo,džiaugsmo ir apmąstymų diena-vaikų ir motinų diena.Tai šeimos židinio saugotojos,vaikų auklėtojos,pirmosios darbštumo,kalbos,gerumo mokytojos,papročių,liaudies dainų ir pasakų puoselėtojos bei kūrėjos diena.Tai didelės atsakomybės diena.Juk nuo motinos ir vaikų ryšio priklauso žmogaus,visumenės,tautos socialinis brandumas,dažnai ir ateitis.

Daugelis pasaulio tautų XX amžiaus ketvirtyje motinai pagerbti įsivedė specialią šventę-Motinos dieną.Trečiajame dešimtmetyje imta švęsti ji ir Lietuvoje.

Motinos diena-šia tema rašė rašytojas Juozas Kudirka.Jis nagrinėjo,kaip atsirado Motinos diena,kaip ji buvo švenčiama,kaip ją šventė svetur.Aptarinėjo bandymus pagerbt tėvą.Jis tikėjosi skaitytojams padėti geriau suprasti MMotinos dienos prasmę ir paskatinti gerbti motinas.

Šio referato tikslas yra trumpai apžvelgti Motinos dienos atsiradimą,šventimą.Nes motina kaip vertybė visiems suvokiama,tačiau daug kam kyla klausimų-ką šią dieną privalu daryti.Panaši bus šio referato pagrindinė mintis:sužinoti kaip atsirado ši šventė ir kaip ją šventė svetur,kaip šventė pas mus iki XX amžiaus devinto dešimtmečio.

Pagarbą motinoms tokia pat sena kaip ir pati žmonija .Svečiavimosi pas motiną diena nuo seno žinoma Anglijoje,Austrijoje,Prancūzijoje ir kitose šalyse.Anglijoje 1644 metų žiniomis,vaikai bei anūkai lankydavo ketvirtą gavėnios sekmadienį.Prancūzijoje mmotina buvo pagerbiama kitu laiku-paskutinį sekmadienį prieš Užgavėnes.Liaudiškus motinos pagerbimo papročius anglai atsivežė į Ameriką,ir ten jie buvo sumoderninti bei 1910 metais pritaikyti valstybės mastu.

Amerikiečiai XX amžiaus pradžioje Motinos dieną ėmė švęsti antrą gegužės sekmadienį.Vaikai pirkdavo motinai gėlę arba ddovaną,o kas motinos nebeturėjo-pušė jos kapą.Amerikiečiai vyrai šią dieną nešiojo prie krūtinės prisisegę raudoną gėlę-meilės motinai ženklą.Šventė,jau sumoderninta,netrukus grįžo į Europą.Tačiau Anglijoje gegužės mėnesį ji neprigijo,o ir toliau buvo švenčiama senu laiku-ketvirtą gavėnios sekmadienį.

Pirmasis pasaulinis karas paskatino dar labiau atsigręžti į motinas.Neilgai trukus po karo Motinos diena tapo populiariausia šeimos švente Austrijoje,Italijoje,Lenkijoje, Prancūzijoje,Skandinavijos kraštuose,Vokietijoje ir kitose šalyse.

Motinos kultas Lietuvoje,kaip ir kituose kraštuose,senas.Motinos vardas visur ir visada buvo laikomas garbingesniu už moters.Pagarbos motinai pradmenų buvo Žemynos, senovinės žemės ir vaisingumo deivės,įasmenintos moters gimdytojos ir maitintojos pavidalu,įvaizdyje.Motina dažnai,ypač dainose,lyginama su saule-„Skaisti saulė ant dangaus,tai yr mano motulė.“.Ji,kaip ir žemė,-maitintoja,kaip ir saulė,-šilumos teikėja. Skiriasi tik tuo,kad motinos širdies šiluma jaučiama visą gyvenimą.

Motinos meilė,atlaidumas ir ilgesys amžini.Pagarba motinai,jos išaukštinimas įpintas į vvisus šeimos papročius:tai ir dukters išleidimas į marčias,ir jaunamartės sutikimo apeigos,laidotuvių raudos.

Tikrai žinoma,kad motinos teisė buvo įtvirtinta 1529 metais Lietuvos Statute.

Lietuvės motinos istorinis vaidmuo didžiulis.Lietuviškuoju motinos pavyzdžiu istorikai ir rašytojai nuo seno laiko palangiškę Birutę-Kęstučio žmona.Tai iš jos kildinama lietuviškoji kunigaikščių dinastija,tai ji laikoma lietuviškųjų šeimos tradicijų pradininke. Ypač motinos vaidmuo Lietuvoje išaugo XVII-XX a.Kai vyrai ir sūnūs žuvo sukilimuose,karuose,kai jie ėjo emigrantų ir tremtinių keliais,mirė kalėjimuose,kai dar Valančiui neprabilus jie buvo žudomi alkoholio,jos genetiškai išsaugojo tautą.

Motinos daugiau negu kas kitas puoselėjo mūsų kalbą ir papročius.,,Mūsų kalbą,kuria mūsų prabočiai prieš tūkstantį metų kalbėjo,-rašė S.Daukantas,-ne raštai užlaikė,bet motinos,ant kurių kaulų seniai jau spindi saulė su žvaigždėmis“.Motina-liaudies dainų ir pasakų tobulintoja,kūrėja bei mokytoja.Liaudyje buvo nuostata,kad vaikas kiekvieną dieną iš motinos turi gauti tris pamokas:meilės,išminties ir sveikatos.Griežta valstietiška pedagogika ugdė meilę darbui,gerumą,jautrumą.Šeimoje įgyti doroviniai pagrindai turėjo prisidėti ir prie vaikų gyvenimo sėkmės.Ir kad per ilgus socialinės ir nacionalinės priespaudos amžius lietuvių tauta neprarado gyvybingumo,kad ji sukūrė savaimingą kultūrą ir išėjo į istorijos areną,tai didelis ir paprastos kaimo moters-Motinos nuopelnas.

Motinos,kaip neatskiriamos žmogaus ir tautos egzistencijos dalies,paveikslas tapo meninės kūrybos objektu.Iš profesionalų bene ryškiausią istorinį lietuės motinos tipą pavaizdavo P. Rimša skulptūroje ,,Vargo mokykla“.P. Rimšos sukurtas motinos portretas tapo simboliniu paminklu,įkūnijančiu tautos protestą prieš ilgus dešimtmečius trukusias carizmo pastangas sunaikinti lietuvių tautą,jos kalbą ir kultūrą.Ryškių darbų motinystės tema sukūrė skulptorius R. Midvikis,dailininkės D. Tarabildienė,S. Valiuvienė,grafikas S. Krasauskas bei kiti.

Motina pasiaukojimo ir darbštumo pavyzdžiu nemaža įtakos turėjo mūsų šviesuoliams-M. Akelaičiui ir M. Valančiui,S. Daukantui,J. Basanavičiui ir V. Kudirkai,P. Mašiotui ir kitiems.Grožiniuose veikaluose bei prisiminimuose motinos paveikslą piešė J. Biliūnas,Lazdynų Pelėda,Žemaitė,Šatrijos Ragana,Vaižgantas ir kt.Poetai B.Brazdžionis, K. Bradūnas,J. Degutytė,K.Inčiūra,J. Jakštas,R. Keturakis,J. Marcinkevičius,S. Nėris,J. Strielkūnas ir kiti savo eilėraščius skyrė motinoms.

Kitų valstybių ppavyzdžiai paskatino Motinos dieną įsivesti ir Lietuvoje.Yra,nors ir nepatikrintų,duomenų,kad šventinė motinos pagerbimo idėja Lietuvoje plito dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Pirmosios paskatos motinai pagerbti galėjo būti šventiniai emigrantų sveikinimo laiškai apie 1924 metus.Kiek vėliau Motinos dienos įvedimų Lietuvoje ėmė rūpintis įvairios organizacijos.1929 metais kovo 24 dieną Kaune įvykusiame Lietuvos moterų organizacijų pasitarime dėl Motinos dienos rengimo buvo nutarta kitų aukštos kultūros tautų pavyzdžiu šią šventę įvesti Lietuvoje-švęsti ją kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį.Jai rengti buvo sudarytas iš įvairių pažiūrų žmonių komitetas.Sudarant šventės programą,buvo atsižvelgta į kitų kraštų patirtį.Spauda šios dienos proga buvo kviečiama aptarti motinos vaidmenį istorijoje,vaikų auklėjime,visuomeniniame gyvenime bei spausdinti tinkamą beletristiką,o radijas-surengti specialias laidas;teatrai ir kino teatrai-parengti programas Motinos dienai;mokyklos ir įvairios organizacijos-minėti Motinos dieną;buvo skatinama skaityti įvairias paskaitas,daryti rinkliavas neturtingoms motinoms šelpti,lankyti,guosti ir šelpti sunkiai gyvenančias bei sergančias motinas.Vaikai buvo kviečiami namuose pagerbti savo motinas-įteikti dovanėles,o toliau gyvenantys aplankyti jas arba pasiųsti laiškus ir dovanas.Visuomenė buvo kviečiama prisiminti mirusias motinas,aplankyti ir papuošti jų kapus.Moterų katalikių draugija paprašė dvasininkus už mirusias motinas visose bažnyčiose laikyti pamaldas ir skaityti pamokslus.

Pirmiausia šį sumanymą ėmė garsinti spauda,ypač žurnalas ,,Motina ir vaikas“.Kiek dvejodamos prie to prisidėjo mokyklos;didžiausias jų indėlis-tai kreipimasis į vaikus.

2

Pamažu šventiniuose renginiuose išryškėjo trys idėjos:pirma-išaukštinti motinas,antra-ruošti jjaunas moteris ir merginas motinystei,trečia visuomenei parodyti tikrą motinų padėtį.Jau 1929 metais ,,Pieno lašo“ draugijos susitikime su Kauno mieste globojamomis motinomis pagrindinė draugijos pirmininko K. Griniaus pokalbio su motinoms tema buvo jų gyvenimo sunkumai ir ligos.Dėmesys motinų šalpai ypač padidėjo nuo XX amžiaus ketvirto dešimtmečio vidurio:buvo renkami drabužiai,pinigai bei kiti būtiniausi reikmenys.Rinkliavos paplito po visą Lietuvą.Kaune šią dieną neturtingoms motinoms buvo rengiami spektakliai.

Per tą dešimtmetį susiformavo motinos pagerbimo šeimoje ir visuomenėje tradicijos.Tačiau penktame dešimtmetyje buvo paraginta šios šventės atsisakyti.Jos pakaitalu tapo Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena.Motinos didybė Kovo 8-ąją tarsi nublanko,pradingo.Labai retai buvo kalbama apie motinas kaip būsimųjų kartų, nacionalinių vertybių bei valstybės ateities kūrėjas.Buvo tartum užmiršta,kad kiekviena motina yra moteris,bet ne kiekviena moteris yra motina.

Pamažu tarp įvairių,visų pirma profesinių,švenčių žmonės pasigedo dienos,kurią daugiau dėmesio būtų skiriama savo motinai.Tai viename,tai kitame rajone imta rengti daugiavaikių arba karių motinų dienas.Buvo ir šeimų,kuriose pirmą gegužės sekmadienį, kad ir slapčiomis,buvo pagerbiamos motinos.Poreikis visuotinai grįžti prie šios šventės, išryškėjo po 1987m. gegužės mėnesio pradžioje surengtos motinai pagerbti vakaronės-koncerto.Jis sulaukė palankių atgarsių spaudoje.Tų pačių metų lapkričio mėn. moterų suvažiavime Motinos dienos atgaivinimo reikalu kalbėjo V. Bubnys,suvažiavimo delegatės.Diskusija išsiplėtė po pusmečio respublikinėje spaudoje pasirodžius N. Lauciuvienės,A. Ališausko,K.Stankevičiaus laiškams,kuriuose buvo raginama švęsti

Motinos dieną.

Šventę aktyviai ėmėsi propaguoti spauda.Laikraščiuose buvo spausdinami eilėraščiai, dainos,prisiminimai motinoms pagerbti.Buvo rengiamos įvairios parodos,vakaronės, spektakliai,koncertai.Nebuvo gailima gražių žodžių motinai.

Tikrai žinoma,kad Skuodo rajone Trumplaukės devynmetės mokyklos mokinių (vad. mokytoja L. Macevičiūtė) surengtoje vakaronėje į motinas buvo įvesdinta D.Permanienė. Močiutė -jos vaidmenį atliko mokytoja O. Vaitkienė- jaunąją mamą sutiko su duona ir druska,palinkėjo šeimai,kad ir kokia gausi būtų,niekada jos nepritrūkti.Tačiau į užduotus klausimus jaunoji mama neįstengė atsakyti,ir jai pagelbėti galėjo tik viena daugiavaikė motina,kuri,įteikusi savo juostą,įvesdino jaunąją mamą į mmoterų būrį.

Tai vertas dėmesio renginys.Įsimintini simboliai-duona ir druska.Gili juostos prasmė- laimingo gyvenimo linkėjimas.Ji, tartum geroji sargė, su įaustais laimės ir saulės simboliais ilgus šimtmečius lydėjo kiekvieną merginos- pradedant skaičiuoti nuo priėmėjos rankų- svarbesnį gyvenimo etapą:vaikystę,mergavimo dienas,įvesdinimą į vyro namus (dovanos giminėms,juostos užmetimas ant vartelių,židinio,šulinio svirties,pirties krosnies ir t.t.) iki pirmojo naujagimio suvystymo.Pagal lietuvių liaudies papročius jaunumartė galutinai atsisveikina su jaunimu ir įeina į vyro šeimą tik sulaukusi pirmagimio.Paprotys buvo vertinamas ir XX amžiaus devintame dešimtmetyje-gražus ir prasmingas jaunamartės kelias jjuostųnsu šiais simboliais taku į motinų būrį.Buvo norima,kad gegužės pirmas sekmadienis taptų ir pirmo kūdikio susilaukusių motinų švente.Ir nesvarbu,kur apeiga būtų atliekama-kultūros namuose ar įstaigoje.

XX amžiaus trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje prie Motinos dienos modelio formavimo daug prisidėjo mokytojai.Jie ragino ppasveikinti motinas,mokė juos eilėraščių, dainelių,aiškino,kaip pasidaryti dovanėlių bei atvirukų.Vaikai buvo skatinami tą dieną motinai parodyti daugiau meilės ir prisirišimo.Pasiruošimas šventei aktyvino ir vaikų išmonę.

Po truputi ši šventė tapo populiari ir Žemaitijoje.Čia ji įgijo aiškius savo bruožus.Tą dieną motinai buvo skiriama didžiulė pagarba ir dėmesys.Pavyzdžiui,Varduvoje (Žemaičių Kalvarijoje),talkinant mokyklai,buvo rengiamas susirinkimas.Po susirinkimo visi skubėdavo namo,rinkdavosi prie bendro stalo,motiną sodindavo pataisų ir bruknių lapų vainiku papuoštoje kėdėje , sveikindavo , dovanodavo gėlių , įvairiausių savo rankdarbių.Tai būdavo laimingiausios motinos akimirkos.Nesulaukusi bent vieno savo vaiko ar sveikinimo iš jo,motina sielvartaudavo,kaip blogai išauklėjusi jį,kad jis galėjo pamiršti tą dieną.

Suaugusieji,kurių motinos dažniausiai būdavo mirusios,taip pat rengdavosi Motinos dienai.Prieš šią šventę sutvarkydavo kapus,o motinos kapą papuošdavo gėlėmis, uždegdavo žvakutę.

Gerai ir tai,kad šventinę dieną pasigirdo iir karčių žodžių,jog yra nelankomų,į senelių namus atiduotų motinų,kad buvo liečiamas ir motinystės pašaukimo išniekinimas,kad yra moterų neprižiūrinčių savo vaikų arba jų atsisakiusių,netgi gyvybę nutraukiančių būsimiems savo kūdikiams.

Svarbiausias Motinos dienos tikslas buvo ir yra pagerbti savo motiną.

Koks būtų žmogus – didis ir galingas ar mažas ir nužemintas,svajotojas ar mintytojas, ar gyvenimo prakticizmo verpetuose pasinėręs,ar taikus artojas,ar kovos lauko herojus,ar kilnus ir stiprus savo dvasioje,ar samanotas paliegėlis – visiems prisiminant savo motiną širdys suplasta vienu ritmu,prisipildo džiaugsmu,ir kažkokiu ypatingu,grakščiu,švelniu, nneapsakomu gailesčiu,ir kažkaip pabunda visa,kas žmoguje yra kilniausio,švelniausio, humaniškiausio.

Žmogui,nors trumpą valandėlę pagyvenusiam šitokiu gyvenimu,dvasia lyg pragiedrėja ir praturtėja,ir visi jausmai,ir troškimai,visos mintys,ir pareigos,ir skaudūs rūpesčiai, susieina ir susilieja į vieną galingą,kaip okeanas,ir negęstamą,ir skaidrų,kaip žvaigždžių spindėjimas,jausmą – meilę visagalinčią.

Pateikti konkrečių patarimų,kaip švęsti Motinos dieną,būtų netikslinga.Šį gražų paprotį kiekvienas tegul puoselėja pagal savo sugebėjimus ir išgales,įliedamas tai,kas gražiausia,tauriausia ir vertingiausia.Svarbiausias tikslas,matyt,turėtų būti vaikų ir motinų dvasinio ryšio sutvirtinimas.Vaikai turėtų laikyti pareiga tomis dienomis aplankyti motinas arba nors parašyti joms laišką,sutvarkyti mirusių motinų kapus,uždegti ant jų po žvakę.

Tačiau šiai švente taip pat reikalingas visuomenės pasirengimas.Dideles galimybes turi periodinė spauda,televizija,radijas,leidyklos.

Pasirengimas Motinos dienai galėtų tapti natūralia darbinio,dorovinio ir estetinio auklėjimo savaite.Čia padėtų pokalbiai motinystės tema,literatūriniai ir istoriniai rašiniai, eilėraščių ir dainų apie motiną mokymasis.

Motinos diena šeimoje ir už jos ribų turėtų išsiskirti iš kitų švenčių išsiskirti vaišių stalo ir dovanų kuklumu.Alkoholis – šventinio motinos stalo svetimkūnis.Motinai pagerbti geriausiai tiktų ir kuklios laukų gėlės – plukės,pakalnutės,žibutės,arba kačiukai.

Mano nuomone,turėtume gerai susimąstyti,kaip buvo švenčiama Motinos diena ir iš to pasimokyti.Šiais laikais turėtų būti daug daugiau dėmesio skiriama šiai šventei

Tebūnie Motinos diena gražiausia ir prasmingiausia šeimos,kur prasideda mūsų dvasingumo šaknys,šventė.Tebūnie tai visų motinų lygybės diena.Tebūnie tai dėkingumo, pagarbos,meilės ugdymo ddiena.Drauge šį diena galėtų ir turėtų būti sąžinės sąskaitos diena blogoms bei atsižadėjusioms savo vaikų motinoms.

Motinos diena – tai prisilietimo prie šimtmečiais liaudies kurtų nacionalinių vertybių – dorovės,papročių,dainų diena, tai gerumo ir atsakomybės diena, tai šeimos židinio šventė. Tikrai prasminga bus,kai motinai pagarbą jausime ne vieną,o visas metų dienas,visą gyvenimą.