Namas, kuriame gyvena vaiduokliai

Atsikėliau, kaip visada, išlipau iš lovos nusiprausiau, pavalgiau. Dar buvo likusios kelios minutės iki išėjimo į mokyklą. Pamačiau šalia gulintį laikraštį. Jo pirmame puslapyje buvo parašyta: „Namas, kuriame gyvena vaiduokliai“. Perskaičiau visą straipsnį ir nustebau, nes tame name vakare krenta langai, darinėjasi durys ir girdisi kažkieno balsai. Staiga prisiminiau, kad reikia į mokyklą. Kūlversčiais išsiritau iš kambario ir pasileidau bėgti.

Pavėlavau į direktoriaus pamoką. Jis manęs paklausė, kodėl vėluoju. Aš jam atsakiau, kad užsiskaičiau straipsnį apie vaiduoklius. Visa kklasė pradėjo juoktis ir klausinėti, kas tame laikraštyje buvo parašyta. Bet direktorius juos nutildė ir pradėjo aiškinti naują pamoką. Po skambučio draugams papasakojau straipsnį apie vaiduoklius. Visiems pasirodė įdomu, bet keli vaikai niekaip netikėjo. Jie susiginčijo ir pradėjo rietis. Aš juos nutraukiau ir pasakiau: „Patys nueikit į tą namą ir sužinosit, kas iš jūsų teisus“. Jie manęs paklausė ir nutarė susitikti po pamokų.

Man į galvą šovė puiki mintis, kaip padaryti, kad visi tikėtų tuo, ką aš pasakojau. Taigi nuskambėjo paskutinės ppamokos skambutis. Aš su keliais draugais nutarėme gerai kitus išgąsdinti. Žinojau, kelintą valandą jie susitinka. Mes nusekėme jiems iš paskos. Nuėjome porą kilometrų. Ten stovėjo apleistas, niūrus namas su keliais išdaužytais langais ir aprašinėtomis sienomis. Jau buvo praėjęs pusvalandis nuo jjų atėjimo. Aš užrėmiau duris stora šaka, kad jie negalėtų išeiti. Su draugais pradėjome daužyti langus, lakstyti aplink namą. Išgirdome jų žviegimą ir stiprų durų daužymą. Pažiūrėjęs pro langą į vidų, labai nustebau, nes pamačiau kažkokį žmogų, lipantį iš antro aukšto. Tai buvo ne mano klasiokas, o kažkoks valkata. Greitai patraukiau lazdą, laikančią duris. Mano gąsdinami klasiokai taip greitai bėgo, kad keli net parvirto, bet greit atsistojo ir net nepažiūrėjo atgal. Valkata, gulėjęs name, kažką sumurmėjo, užsidarė duris ir užlipo į antrą aukštą. Mes dar kelias minutes juokėmės iš matyto vaizdo.

Dabar ir man pasidarė aišku, kodėl laikraštyje rašė, kad name gyveno vaiduokliai, nors iš tiesų įsikūrė kažkoks valkata. Dabar klasiokai tikrai žinos, kad sakiau tiesą.

Nuėjęs į mokyklą, išgirdau pasakojimą, kuris ppasirodė įdomesnis už straipsnį laikraštyje. Pacituosiu kelis sakinius iš to pasakojimo: „ Mes iš visų jėgų bandėme išlaužti duris, o aplink vaiduokliai daužė langus. Kai jau nebebuvo vilties pasprukti, kažkoks vaiduoklis nulipo iš antro aukšto ir palietė man petį. Tuo metu atsidarė durys, ir mes išbėgome iš namo.“

Šį įvykį tikrai kažkas įsimins visą gyvenimą. O aš taip ir nesužinojau, ar vaiduoklių yra, ar ne.