Rašinys apie smurta TV ir video žaidimuose
Šiandien smurtas Lietuvoje plinta lyg virusas. Tėvai žaloja savo vaikus, paaugliai žiauriai peiliais sprendžia menkiausius konfliktus, vienas už kitą šiurpesni kriminaliniai įvykiai šalies kaimuose ir miestuose užpildė pirmuosius dienraščių puslapius, jie vis neišnyksta iš televizijos žinių pranešimų.
Kas atsitiko? Ką daryti? Kaip suvaldyti smurto bangą? Apie tai televizijos laidose diskutuoja politikai, ministrai, vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai. Iš tiesų ką gi daryti? Kur slypi šiandieninės agresijos protrūkio šaknys?
1999 metais 2 paaugliai nušovė 12 moklseivių ir mokytoją vienoje vidurinėje mokykloje JAV. AAtrodo kad žudikai užpuolė pasinaudodami video žaidimo “pražūtis” versija.
Kokios yra smurto priežastys? Tai nelengvas klausimas. Kai kurie ekspertai įrodinėja, kad priežastys yra biologinės. Jie tiki kad kai kurie žmonės turi genus, kurie tikriausiai sukelia polinkį smurtui. Kiti smurto priežasčių ieško socialinėse problemose tokiose kaip smurtas, diskriminacija, neviltis, šeimos vertybių žlugimas, šiurkštus elgesys su vaikais, polinkis į narkomaniją alkoholi. Dar kiti nurodo tokius kulturinius veiksnius, kaip smurto vaizdavimą masinėse informacijos priemonėse.
Kai kurie žmonės teigia kad per televizija rodomas smurtas susijęs su vvis didejanciu smurtavimu pacioje visuomeneje. 1972 metais JAV karo medicinos generolas, auksciausias medicinos pareigunas JAV vyriausybeje pareiske kad “smurtas per televiziją neigiamai veikia tam tikrus visuomenes narius“. Nuo tada daug moksliniu tyrinejimu patvirtino generolo požiūrį.
Daug socialinės srities mokslininkų pritaria, kad ssmurtas ekrane gali turėti įtakos vaikų antisocialiniam elgesiui. Pavyzdžiui, 1992 metais Amerikos psichologu asociacija po penkeriu metu tyrinejimo pareiskė, kad „smurtas ekrane gali sukelti agresyvu elgesi ir ugdyti palankuma agresijos panaudojimui sprendžiant konfliktus“.
Smurtiniai video žaidimai kelia panašų susirūpinimą. Šiandien daug populiarų video žaidimų pasižymi aukštu tikroviško smurto lygiu. Kaip vaikai reaguoja i šiuos žaidimus?
* 79 procentai Amerikos jaunimo pastoviai žaidžia kompiuterinius ar video žaidimus. Jaunuoliai nuo 7 iki 17 metų vidutiniškai žaidžia 8 valandas per savaitę.
* smurtiniai žaidimai sudaro apie80 procentų video žaidimų pramonės pajamų,kai tuo tarpu sporto ir kitokiems video žaidimams telieka 20 procentų rinkos.
Šių žaidimų poveikis mažiau ištirtas nei smurtinių filmų. Tačiau daugelis tyrėjų padarė išvadą, kad smurtiniai video žaidimai neigiamai veikia jaunus žaidėjus. 2001 metų paybraiža aapžveilgė 35 skirtingų smurtinių žaidimų mokslinius tyrimus ir pateikė rezultatus 5 srityse. Nepasaugojimas vaikų nuo smurtinių žaidimų:
*stiprina troškimą būti fiziškai stipriu
*stiprina agresyvius jausmus
*stiprina smurtines mintis
*stiprina agresyvius veiksmus
*silpnina teigiamus veiksmus
Dar nenuspręsta kokių priemonių imtis dėl smurtinių video žaidimų ir jų poveikio vaikams. Tokios diskusijos vis kils ten, kur demokratija privalo balansuoti tarp teisės į saviraišką ir jos pareigos apginti pažeidžiamus visuomenės narius nuo blogo.