maironio kuryba

ARKTINĖS DYKUMOS

Ištisus metus žema temperatūra, žemę sukaustęs amžinasis įšalas, milžiniškus plotus dengia sniegas ir ledas, pučia stiprūs vėjai. Dėl nepalankių gamtos sąlygų augalai arktinėse dykumose beveik neauga. Daugelis gyvūnų yra baltos spalvos, padedančios slėptis aosnigtoje aplinkoje. Dalis turi tankų kailį, kuris prieš žiemą dar pastorėja. Daugelis gyvūnų leidžia žiemą miegodami.

ANTARKTIDA – piečiausias žemynas. Beveik visą žemyną dengia storas ledo sluoksnis. Vidutinis ledo storis sudaro 2600 m, o didžiausias – daugiau kaip 4000 metrų. Antarktidos krantai – tai keliasdešimties metrų aukščio lledo skardžiai. Beveik pačiame Antarktidos centre yra pietų ašigalis. Antarktida su aplink esančiomis salomis ir supančiais vandenimis vadinama ANTARKTIMI. Antarktis – sritis, kurią iš visų pusių supa Ramusis, Indijos ir Atlanto vandenynai. Antarktida – yra pats šalčiausias žemynas, čia užregistruota žemiausia temperatūra žemėje (-89 laipsniai C). Jis – yra vienintelis žemynas, kuris neturi nuolatinių gyventojų. Antarktis – yra mokslo ir taikos žemynas. Čia savita gamta. Antarktidoje gėlo vandens, sukaustyto į ledą, yra daugiau nei visame kitame pasaulyje. Tačiau čia labia mmažai lyja, ir kiekvienais metais žemyną padengia tik 10-15 cm šviežio sniego. Antarktidoje dažnai pučia atšiaurūs uraganiniai vėjai, todėl ji netinkama gyventi žmonėms ir gyvūnams. Didžiausi žemyne gyvenantys padarai – tai mažyčiai vabzdžiai, nors nuo kranto nutolusiose salose gyvena pingvinai iir kiti paukščiai. Mokslininkai sausuma keliauja specialiais traktoriais. Kad ir koks čia žvarbus klimatas, keletas šalių pretenduoja į kelias Antarktidos atkarpas. Po ledu gali būti vertingų mineralų, tačiau tarptautinė sutartis šiuo metu draudžia kasybą.

Arktis yra šiauriausi žemės rutulio sritis. Ji apima patį ašigalį ir Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos Federacijos, Grenlandijos, Aliaskos (JAV) ir Kanados dalis. Didžiąją Arkties vandenyno dalį sudaro plaukiojantys ladlaukiai, o Grenlandiją dengia amžinas ledynų skydas. Didžiąją Arkties pakraščių dalį užima tundra – žemos, pelkėtos, žole apaugusios lygumos. Čia klajoklių gentys, kaip antai samiai, augina šiaurės elnius. Žmonės gyvena ir labiau į šiaurę nutolusiose vietose, kurias daugiausiai dengia ledas; pavyzdžiui, šiaurės Kanados inuitaiverčiasi žvejyba ir medžiokle. Šiais laikais tradicinė gyvensena ima keistis. Atvykėliai, privilioti išteklių, skleidžia naujas kultūras iir technologijas.

Priešinguose pasaulio galuose yra sniego ir ledo dykumos. Antarktis ir Arktis – tai šaltosios Žemės rutulio sritys, esančios Pietų ir Šiaurės ašigaliuose. Šiose vietose saulė nepatenka po pusę metų, o kitą pusę metų nenusileidžia. Net kai saulė šviečia, jos spinduliai silpni, todėl abiejose srityse beveik visą laiką labia šalta. Antarktis – Pietų ašigalio sritis – šalčiausia Žemėje vieta. Beribiai ledynai dengia Antarktidos žemyną, didesnį nei JAV. Vietomis ledo sluoksnis siekia 2000 metrų. Visą žemyną supa vandenynai, kurie žiemą taip ppat virsta ledu. Net ir vasarą oro temperatūra retai pakyla aukščiau nulio. Čia gyvena apie 4000 mokslininkų ir kitų atvykėlių. Arktis nėra žemynas, tai beribis vandenynas, apsuptas žemės. Didžioji vandenyno dalis būna užšalusi visus metus, tačiau Arkties pakraščiuose klimatas kiek kitoks. Kai kuriose vietose čia pakankamai šilta, kad galėtų augti augalai. Nuo priešistorinių laikų čia gyvena eskimai.

Pliarinė gyvoji gamta

Šiaurės ir Pietų poliarinės zonos yra šalčiausios Žemės vietos, tačiau nepaisant stingdančio šalčio, ledinio vandens ir vėjo, ten gausu įvairiausios gyvūnijos ir augmenijos, ir tokios retos, kokios neišvysi jokioje kitoje pasaulio vietoje.Visi išgyvena todėl, kad yra prisitaikę prie atšiaurios gamtos. Augalai šiose vietose dėl šaižių vėjų yra žemaūgiai ir gyvena neilgai – tik keletą trumpos vasaros savaičių. Poliariniai gyvūnai taip pat prisitaikę prie šalčio: turi tankų kailį, plunksnas, riebalų sluoksnį, saugantį kūno šilumą. Didžiausi gyvūnai – didieji banginiai – skrodžia Antarkties vandenis netoli Pietų ašigalio, o didžiausias iš lokių – baltasis lokys – gyvena Arktyje, netoli Šiaurės ašigalio. Ten gyvena daug kitų šiltakraujų gyvūnų – vilkai, lapės, elniai, kiškiai, lemingai. Ten taip pat gyvena ruoniai, pingvinai, baltosios žąsys ir kt. Poliariniai gyvūnai dažniausiai yra baltos spalvos, kad būtų nepastebimi ant ledo. Šaltosiose jūrose taip patknibždėte knibžda gyvybė, ypač vasarą. Aplink Antarktidą vandenyno ssrovės iš jūros gelmiuų išplukdo maistingų medžiagų planktonui, o juo minta kiti gyvūnai, pavyzdžiui, sudarantieji krilį.

Jūrų kiškis. Šie ruoniai gyvena visame Arkties regione, daugiausia sekliuose vendenyse. Jie minta vėžiagyviais, kurių prisigaudo jūros dugne, taip pat krabais ir jūrų agurkais. Poravimosi laikotarpiu ruonių patinai po vandeniu leidžia šaižius garsus. Patelės atsiveda jauniklius pavasarį ant ledo lyčių.

Pūliasnukis ruonis. Vasarą pūliasnukiai ruoniai migruoja į šiaurę, prie vandenų, tyvuliuojančių aplink Grenlandiją. Jie žvejoja giliavandenes žuvis – uotus, jūrų ešerius, taip pat galvokojus moliuskus. Žiemas jie praleidžia kiek pieciau, vandenyse į pietryčius nuo Šiaurės Amerikos, tingiai plūduriuodami ant ledo lyčių ir retkarčiais išlipdami į krantą.

Baltasis lokys. Didžiulis baltasis lokys turi tankų kailį, kuris dengia visą kūną, išskyrus letenų padus ir nosies galiuką. Baltųjų lokių puiki uoslė, padedanti nustatyti kur yra grobis, o ledu jie dumia neįtikėtinai greitai. Suaugęs baltasis lokys sveria apie pusę tonos.Jis toks stiprus, jog vienu letenos smūgiu gali nudobti žmogų. Jie minta ruoniais, žuvimi, paukščiais, smulkiais žinduoliais. Jie ėda ir maitą – negyvų banginių kūnus.