Jonas Basanavičius

Pratarmė

J.Basanavičius – vienas žymesnių XIXa. mokslininkų. Per 76 savo gyvenimo metus paskelbė ~140 istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristios, kalbotyros ir netgi sanitarijos veikalų ir straipsnių.

Ši asmenybė veikė ties daugybe įvairių sričių ir visose atliko gana svarbių darbų, tačiau svarbiausi ir žymiausi yra etnografijos, folkloristikos ir istorijos veikalai.

Sunkiai dirbdamas lietuvių tautos naudai ir jos pramintas „tautos patriarchu“ jis ir pats įrašytas į mūsų šalies istoriją, kaip vienas iš žmonių, pasirašiusiųjų Lietuvos nepriklausomybės dokumente. Tada buvo žengtas mmilžiniškas žingsnis nepriklausomybės link. Taigi šis žmogus nėra tiesiog istorijos šešėlis, užmiršta asmenybė, juk jis smarkiai prisidėjo prie to, kaip dabar atrodo ir kokia yra Lietuva.

J.Basanavičiaus gyvenimo kredo tikriausiai gali išreikšti ši mintis: : „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”. Jis visada žinojo, kad Lietuva stipri ir gali ir netgi turi būti laisva.

Basanavičiaus istorijos tyrinėjimo tikslas buvo lietuvių tautos etnogenezė ir kultūra. Tuo domėtis pradėjo dar studijų metais. Taip pat jis iškėlė ir bandė pagrįsti romantinę lietuvių kkilmės iš trakų ir fryzų hipotezę. Tuo domėtis pradėjo dar studijų metais

Visus jo mokslo darbus vienija,tai jog jais jis stengėsi skatinti tėvynės meilę ir jos pagarbą ,skatino tautinę savimonę. Basanavičius kartu ir labai aukštino Lietuvos istoriją, jos praeitį. Domėdamasis LLietuvių Kalbos ištakomis norėjo įrodyti, tai jog ši kalba labai graži ir ją verta išlaikyti ir puoselėti. Taip pat rinko istorinę informaciją apie šalis, Lietuvos kaimynes, domėjosi jų folkloristika, kalbomis, svarbiais istoriniais įvykiais. Nuo 1894m. tapęs vienos Bulgarijos partijos atstovu ėmė domėtis ir Bulgarija, rinko jos tautosaką, domėjosi istorija.

Basanavičius mėgo iškelti dar niekada nesvarstytas hipotezes, kurios jo manymu gali pasitvirtinti ir stengdavosi jas įrodyti. Pateikiu svarbesnes ir labiau žinomas jo hipotezes apie įvairių tautų kilmę ir t.t.

Kelios J.Basanvičiaus hipotezės apie Lietuvos ir jos kaimyninių šalių gyventojus, jų kilmę ir protėvius:

Jis spėjo, kad Lietuvoje galėjo gyventi Mažojoje Azijoje Romos laikais gyvenę lydai. Jo nuomone tai galėtų patvirtinti Lydos miesto pavadinimas, taip pat daug Lyduvėnų bei Lydavėnų vietovardžių LLietuvoje. Beje, Basanavičiaus nuomone, tai galėtų būti ir vieno iš daugelio Lietuvos vardo kilimo variantų.

Jonas Basanavičius tyrinėjo ir senovėje gyvavusios Lietuvos kaimynės, Prūsų tautos kilimą. Pvz.: J. Basanavičius cituoja Motiejų iš Miechovijos ir Dlugošą apie tai, kaip Hanibalo sukurstytas prieš romėnus Bitinijos (Mažosios Azijos šalis) valdovas Prusias, pralaimėjęs karą, su savo tauta persikėlė gyventi į šiaurę. Nors šie autoriai ne Romos laikų, bet valdovo Prusijaus vardo panašumas į prūsus gali būti neatsitiktinis ir paaiškinantis prūsų kilmę.

Šis istorikas tturėjo ir labai idomią nuomonią apie kuršius. Rašydamas apie juos Basanavičius Ptolemėjaus paminėtus Karasones ir Kareotai laiko artimais kuršiams, netgi jų protėviais (čia būtina prisiminti kryžiuočių laikai pietiniame Kurše buvusią Karšuvos žemę).Taip pat, Mažojoje Azijoje prieš Kristų gyveno karijų tautelė, o Romos laikų istoikas Pomponijus Mela į šiaurę nuo suduvių mini ir kitą, kurionių tautą.

Sekdamas kitu garsiu istoriku, A.Račkumi, labai taiklia pastebėjo, kad Geruliai vadinos Hirri,tai reiškia „girių gyventojai“, o štia juos, Plinijus mini greta skirių genties. Štai nuo čia galima pastebėti ir labai keistų, kaikurių tautų pavadinimų panašumų į lietuvių kalbą. Garsus skirių vadas buvo Odakras (išgarsėjo nuvertęs Vakarų Romos imperatorių), kurio vardą greičiausiai galime perskaityti būtent lietuviškai: „Odinui aukas kūrenantis“. Lietuviškai tikriausiai galime ir perskaityti susijungusių ostgotų ir vestgotų pavadinimą, jis skambėtų: „Visi gotai“.

O štai tyrinėdamas getų kilmę. Jis priėjo labai svarbios išvados, jog getai, tai ta pati tauta, kurią egiptiečiai vadino Kheta, asirai – Khattai, žydai – Chittim, Hitim, Het, graikai – Getai.

Informacija paimta iš šių šaltinių :

J.Basanavičius “Etnologiškos smulkmenos”,

J.Basanavičius “Legendos apie lietuvių kilmę”,

J.Basanvičiaus „Apie trakų prygų tautystę“,

Visuotinė Lietuvių Enciklopedija,

Lietuvių Enciklopedija,