Individas ir visuomenė

Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriais

jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai,

įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir .

degraduoja

• Karlas Jaspersas

Žmogaus gyvenimas – dviplanis.Žmogus kasdieniniame gyvenime yra paniręs į visuomenę. Visuomenėje žmogus vykdo

jam skirtas roles (politikas, mokytojas, verslininkas). Visuomenei rūpi, kad

žmogus kuo efektyviau atliktų jam pavestą funkciją. Visuomenė žmogų paverčia

priemone. Individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje, žmogus nuasmeninamas,

standartizuodamas. Klausimas: ar žmogui derėtų pabėgti iš visuomenės? ne, aatsako

Jaspersas. Visuomenė padeda žmogui fiziškai išsilaikyti, pratęsti savo giminę.

Tikrojo autentiškumo reikia ieškoti pačiam savyje.

Kiekvienam iš mūsų reiktų peržengti kasdienybės pasaulį ir susimąstyti apie egzistencijos prasmę.

ką reiškia egzistuoti? – tai išgyventi savo būvimą pasaulyje nuo pradžios iki

pabaigos. Žmogaus gyvenimas balansuoja tarp buvimo ir nebūties. Šis supratimas

gimdo kančią, baimę, virpulį. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos. Tik

pakliuvęs į kritines situacijas žmogus yra tarsi supurtomas. Žmogui atsiveria jo

gyvenimo trapumas, pažeidžiamumas. Egzistencinis gyvenimas leidžia suvokti

žmogui, kad jis nėra užprogramuotas, kad yra savistovus. O savistovumas

pasireiškia ttame, kad žmogus gali rinktis. Egzistencija – tai laisvė kurti save

patį. laivė yra žmogaus egzistenciškai išgyvenama. Deja dideliai daugumai žmonių

yra svetimi tokie laisvės išgyvenimai. Jie seka kolektyvo pavyzdžiu. Tai masės

žmogus. Toks žmogus nepatirs savęs pasirinkimo džiaugsmo. Toks žmogus net nenori

laisvės, jji jam yra našta. masinis žmogus – priešybė asmenybei. Minios

žmogus yra užbaigtas. Už minios žmogų pasirinkimą daro kiti.

Būti visuomenėje reiškia būti tarp tikrų socialinių jėgų susikirtimo taške. Žmogus

veikia visuomenėje kaip individas, tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų

ribose. Suvokęs savo padėtį, žmogus suvokia savo kaip individo reikšmę

bendrojoje sistemoje, o jei taip nėra, jis praranda socialumą. Visuomenė buvo

yra ir bus sluoksniuota, todėl individo padėtį visuomenėje nustato tam tikros

taisyklės, o lemia ekonominiai kriterijai.

• Vien tik prigimtimi zmogus

yra tragiska butybe.Jis jaucia ir negali nejausti tam tikro suskilimo.Taciau

niekas ir niekad nejaute tokio didelio, kaip jaucia dabarties zmogus.Jis kaip ir

visu laiku zmogus ilgisi tiesos, gerio grozio, sventumo, verziasi i sias gerybes

savo protu, valia jausmais ir visa butybe.Zmogaus gyveniams draskosi tarp

materialumo ir dvasingumo, tai viena sunkesniu ppasirinkimo keliu, naudos

skirtumu ir suvokimu.

• Na zmogus yra dvilype asmenybe.Jis yra vienas o

keliu ir vieskeliu daug.Juk zmogus eina i gyvenima ieskodamas, siekdamas,

ieksodamas saves, pasaulio , vietos po saule.I r pats zmogus pasirenka koki

kelia jis eina, ar tai blogio nesejas ar tai gerio..

Zmones kaip bites

ir muses, muses skrenda ten kur tik s. yra, o bites ten kur nektaras yra, ten

kur geris ir saldumas.

• Nerades saves, zmogus klaidzioja lyg dykumoje,

ir ima viksa kas pasitaiko jo kelyje, nesugebedamas atsirinkti , kas gera oo kas

bloga, tik po to rezultatai kalba uz save.

• Pirma prie savo duru

issisluokime o tada visame pasaulyje bus svaru.Ne mes turime nurodineti, mes

tik turime padeti praverti akis, bet kartais pastangos buna beveises, tam reikia

sugebejimu ir kantrybes, tam reikia daug pastangu.viso pasaulio i dora

neatvesi, ir tai neimjanoma.vikso yra vikso ir reikia.

• Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias

dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Save

suprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimą

suvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savo

būties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.

• VYTAUTAS MAČERNIS

Kad taptum dvasiniu tautos vedliu, reikia nuolatos pačiam augti.

Žmogus turi mokėti susikaupti rodyti save, trokšti tobulumo.

Individas turi mokėti gyventi nors ir dūžtančiuose formuose. Esame patys

šviesa, esame patys saulė, todėl neturime jokios teisės aimanuoti, kad aplinkui

tamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.

Vienatvė, kančia, nerimas, skausmas-būdingi kiekvieno žmogaus gyvenimui.