Individas ir visuomenė

Mūsų visuomenė – lygių galimybių visuomenė. Ką apie tai manote?

Jau nuo XIX a.pradžios mūsų visuomenė žengia lygių galimybių visuomenės link. Šiomis dienomis moterys jau gali balsuoti, galime išvysti ne vieną ir ne dvi moterų iškeltas kandidatūras į svarbius vyriausybės postus, kiekvienas valstybės pilietis turi teisę ir galimybę įgyti vidurinį bei aukštąjį išsilavinimus. Todėl, manau, galima drąsiai teigti, jog mūsų visuomenė – tai lygių galimybių visuomenė. Tačiau tokia visuomenė, kaip ir bet koks dalykas ar reiškinys pasaulyje turi tiek teigiamų, tiek iir neigiamų ypatybių. Todėl šiandien savo kalba pabandysiu apibūdinti šiuos visuomenės ypatumus bei išreikšti savo nuomonę tokios visuomenės atžvilgiu.

Visų pirma, norint kalbėti šia tema reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra “lygių galimybių visuomenė”. Kas tai yra žmonių lygios galimybės turbūt niekam nekiltų klausimas, tačiau kaip suprast terminą “visuomenė”? manau, Josefo Murėjaus knygoje “Mūsų pasąmonės galia” labai puikiai apibūdinta visuomenė. Pasak jo, visuomenė – tai gyvas organizmas, kurį sudaro begalė judančių, skirtingai save išreiškiančių ląstelių – individų. Taigi, kad šios vadinamos ląstelės ggalėtų tinkamai ir laisvai save reikšti, reikia laisvės bei lygių galimybių šiandieninėje visuomenėje. Viena geriausių lygių galimybių visuomenės pusių, manu, yra ta, kad pagaliau ir moterys gali dalyvauti valstybės valdyme, prisidėti prie įstatymų leidimo bei jų korekcijos. Juk niekam ne ppaslaptis, kad kiekvienas žmogus, kad ir koks geras jis bebūtų, visuomet daugiausia naudos sieks sau pačiam. Taigi, tais laikais, kai vien tik vyrai valdė valstybes, jie priiminėdavo sau palankius įstatymus, leisdavo steigti jiems naudingas ir reikalingas įmones bei institucijas, o vaikus auginančias ir namie valgyt darančias moteris jie dažniausiai užmiršdavo. To pasekoje atsirado didžiulė įtampa žmonių visuomenėje, kuri vertė moteris jaustis diskriminuojamas, atstumtas, negalinčias laisvai reikštis joms patinkančiose srityse.

Antra, kaip jau minėjau, pamėginsiu apibūdinti tą nedidelę lygių galimybių visuomenės blogąją pusę. Manau kone vienintelis šio reiškinio neigiamas padarinys yra mažėjantis įvairių įmonių darbuotojų kvalifikuotumas. Žinoma, daugeliui kils klausimas, kodėl aš taip nusprendžiau, tad pamėginsiu paaiškinti. Nors kiekvienas žmogus yra unikalus ir vienintelis, bet pas kiekvieną iš mūsų viduje glūdi sslaptas troškimas pavyti ar pralenkti ką nors konkrečioje srityje savo pasiekimais ar aukštesnėmis pareigomis. Žmonės, kurie atvirai išreiškia savo tokius troškimus dažnai sako : “tai ką, jis padarė, o aš negaliu? Galima pagalvoti nesugebėčiau. Vat imsiu ir padarysiu”. Ir tada jie imasi daryti tai, kas jiems nepatinka, neįdomu, tai ko kartais net nesupranta ir neturi jokio pašaukimo tokiam darbui. Baisiausia, kai tokie principingi žmonės pradeda taip elgtis orientuodamiesi į medicinos, valstybės apsaugos, teisės sritis. Poto ir atsiranda sveiko žmogaus protui nnesuvokiami reiškiniai, tokie kaip ligonio mirtis dėl gydytojo kaltės, nekalto žmogaus įkalinimas. Todėl lygių galimybių visuomenėje reikėtų sugriežtinti konkursus į tokio pobūdžio studijų bei darbo priėmimus.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad asmeniškai aš esu bet kokiu atveju UŽ lygių galimybių visuomenę, mano nuomone, tokio reiškinio kaip diskriminacija ar panašiai apskritai neturėtų būti niekur ir niekada. Aš, kaip ir kiekvienas žmogus, jaučiuosi laiminga ir laisva, gyvendama šiandieninėje visuomenėje. Joje nejaučiu sklandančios įtampos, nepatogumo, kvailumo jausmo. Malonu tai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai reikšti savo nuomonę bet kokiais klausimais, kad ir kokia ji bebūtų. Taip pat labai gerai yra tai, kad kiekvienas mūsų, turėdami noro, galime įgyti vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą.

Taigi apibendrindama norėčiau pasakyti, kad visuomenė net negali būti kitokia kaip tik lygių galimybių visuomenė. Juk Dievas sukūrė Ievą ir Adomą lygius, jų pareigos, galimybės ir teisės buvo lygiai tokios pat, todėl, manau, diskriminaciją galima prilyginti Dievo įstatymų laužymui, o už įstatymų laužymą šiais laikais labai griežtai baudžiama, taigi nedarykime taip, kad reikėtų patiems save bausti.