Kartojimas , jej pamirsai

2.1. FONETIKA

Mokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinasi fonetika.

Lietuvių kalbos garsai yra balsiai (a, ą, o, ū.), priebalsiai (b, c, g, p.) ir pusbalsiai (l, m, n, r, j, v).

Balsiai gali būti trumpieji (a, e, i, o, u) arba ilgieji (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų).

Priebalsiai gali būti skardieji (b, d, g, z, ž, h, dz, dž) arba duslieji (p, t, k, s, š, ch, c, č, f).

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių ggarsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.

Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius (ai, au, ei, ui, ie, uo) ir mišriuosius dvigarsius (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur).

2.2. MORFOLOGIJA

Morfologija – gramatikos skyrius, kuris nagrinėja kalbos dalis

ir jų kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

Daiktavardis

Daiktavardis yra kalbos ddalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?

Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui.), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) ggiminės.

Daiktavardžių linksniuotės

Linksniuotė I II III IV V

Vienaskaitos

vardininko galūnės –(i)as

–is

–ys –(i)a

–i

–ė –is –(i)us –uo

–ė

Vienaskaitos

kilmininko galūnės –(i)o –(i)os

–ės –ies –(i)aus –(en)s

–(er)s

Pavyzdžiai miškas

kelias

brolis

gaidys ranka

vyšnia

marti

upė širdis

žvėris

pirtis

dantis sūnus

lietus

vaisius

derlius akmuo

vanduo

duktė

sesuo

Būdvardis

Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?

Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam.) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).

Būdvardžių linksniuotės

Linksniuotė I II III

Vienaskaitos

vardininko galūnės –(i)as

–(i)a –us

–i –is

–ė

Daugiskaitos

vardininko galūnės –i

–(i)os –ūs

–ios –iai

–i

–ės

Pavyzdžiai baltas, –a

žalias, –a

mažiausias, –a gražus, –i

šviesus, –i

tylus, –i medinis, –ė

didelis, –ė

mažesnis, –ė

Skaitvardis

Skaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?

Skaitvardžių reikšminiai skyriai ir poskyriai

1. Kiekiniai:

a) pagrindiniai (septyni, dvidešimt, milijonas);

b) dauginiai (dveji, trejos, penkeri);

c) kuopiniai (dvejetas, šešetas, devynetas);

d) trupmeniniai (trys penktosios, septynios dešimtosios).

2. Kelintiniai (antras, penkta, ddvyliktasis).

Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:

1) vientisinius (du, antras, dvylika, dvidešimt);

2) sudėtinius (dvidešimt trys, šimtas keturiasdešimt keturi).

Vieni skaitvardžiai kaitomi būdvardiškai (pirmas, pirma; pirmas – pirmi; pirmas, pirmo, pirmam.), kiti – daiktavardiškai (šimtas – šimtai; šimtas, šimto, šimtui.); yra ir nekaitomų skaitvardžių (dešimt, dvidešimt.).

Įvardis

Įvardis yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:

1) asmeniniai (aš, tu, jie);

2) sangrąžinis (savęs);

3) savybiniai (tavas, saviškis);

4) parodomieji (šis, anas, toks);

5) pažymimieji (kitas, kiekvienas, niekas);

6) klausiamieji ir santykiniai (kas, kuris, kkeli);

7) nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kas).

Vieni įvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais (tas – ta; tas – tie; tas, to, tam.), antri – skaičiais ir linksniais (aš – mes; aš, manęs, man.), treti – tik linksniais (viskas, visko, viskam.).

Veiksmažodis

Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?

Pagrindinės veiksmažodžių formos yra bendratis, esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo (vyti – veja – vijo).

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga.), skaičiais (bėgu – bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).

Veiksmažodžių asmenuotės

Asmenuotė I II III

Esamojo laiko trečiojo asmens galūnė

–(i)a

–i

–o

Pavyzdžiai veža

laukia tyli

žiūri mąsto

graso

Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos yra šios:

1) bendratis (eiti, rašyti);

2) dalyvis (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi);

3) pusdalyvis (eidamas, eidama);

4) padalyvis (einant, ėjus);

5) būdinys (eite, eitinai).

Bendratis – nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo pavadinimą ir atsako į klausimą ką daryti? Ji nerodo nei asmens, nei laiko, nei skaičiaus (šaukti, vežti, grįžti).

Dalyvis yra linksniuojama veiksmažodžio forma, žyminti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę, veiksmo aplinkybę, patį veiksmą. Dalyviai kaitomi linksniais (žvilgąs, žvilgančio, žvilgančiam.), giminėmis (žvilgąs – žvilganti), skaičiais (žvilgąs – žvilgą, žvilganti – žvilgančios), laikais (skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs); turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis (rašąs – rašomas, skaitęs – skaitytas, būsiąs – būsimas).

Pusdalyvis yyra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą to paties veikėjo. Pusdalyviai kaitomi giminėmis (laukdamas – laukdama), skaičiais (laukdamas – laukdami).

Padalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą kito veikėjo. Padalyviai kaitomi laikais (einant, ėjus, eidavus, eisiant).

Būdinys yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą kaip? (bėgte, bėgtinai).

Prieveiksmis

Prieveiksmis yra linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį arba būdvardį.

Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į:

1) būdo (gražiai, staiga, kitaip);

2) kiekybės (maždaug, trissyk, dviese);

3) vietos (kur ne kur, čia, šalin, arti);

4) laiko (vakar, tąsyk, niekada, seniai);

5) priežasties (tyčia, kažkodėl, dėl to).

Prieveiksmiai, padaryti iš kokybinių būdvardžių ir turintys galūnę

–(i)ai, gali būti laipsniuojami (gerai – geriau – geriausiai, gražiai – gražiau – gražiausiai).

Prielinksnis

Prielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).

Jungtukas

Jungtukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius (ir, o, bet, kad, kai, nes).

Dalelytė

Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis).

Jaustukas

Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio).

Ištiktukas

Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).

2.3. LEKSIKA

Kurios nors kkalbos žodžių visuma vadinasi leksika (o žodžių mokslas – leksikologija).

Homonimai – tai vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai (plaukų kasa ir pinigų kasa).

Sinonimai – artimos arba tos pačios reikšmės žodžiai. Jie reiškia tą patį (panašų) daiktą (arklys – žirgas – kuinas), daikto požymį (drąsus – narsus), veiksmą (bėgti – lėkti – dumti).

Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai (šviesa – tamsa, geras – blogas).

Tarmybės – tik tam tikroje tarmėje vartojamas žodžiai (grobas žemaičiams „žarna“, o aukštaičiams „šonkaulis“).

Archaizmai – pasenę, dabartinėje kalboje beveik nevartojami žodžiai (ašva „kumelė“, liaupsė „garbė“).

Neologizmai (naujadarai) – nauji kalbos žodžiai, atsiradę morfologinės žodžių darybos būdu (mėnuleigis, tankis).

Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai. Jie skirstomi į:

1) tikruosius skolinius (agurkas, muilas, gatvė);

2) svetimybes (bantas, sietka, kurtkė);

3) tarptautinius žodžius (estetika, sopranas, reportažas).

Frazeologizmai – pastovūs žodžių junginiai, savo reikšme artimi vienam žodžiui (dėti į akį „miegoti“, pagyrų puodas „pagyrūnas, žmogus, mėgstantis girtis“).

2.4. SINTAKSĖ

Sintaksė – gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių junginius ir sakinius.

Žodžių junginys

Du savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu gramatiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį.

Žodžių junginyje vienas žodis yra svarbesnis, pagrindinis. Iš jo kyla klausimas, į kurį atsako kitas žodis. Šis žodis priklauso pagrindiniam žodžiui ir vadinasi priklausomasis (junginyje geroji senelė pagrindinis žodis yra senelė, o priklausomasis – geroji).

Derinimas – toks žodžių ryšys junginyje,

kai priklausomojo žodžio forma priderinama prie pagrindinio žodžio formos (laukiama viešnia).

Valdymas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikros priklausomojo žodžio formos (siunčiu (kam? ką?) draugui laišką).

Šliejimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindiniam žodžiui nereikia kokių nors priklausomojo žodžio kaitomų formų (ateis rytoj).

Sakinys

Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, tariama baigtine intonacija.

Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Lyja).

Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į:

1) tiesioginius (Už lango tyliai teka Nemunas);

2) skatinamuosius (Leistumėte mus namo);

3) klausiamuosius (Ko taip nnusiminęs?).

Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali būti pasakyti pakeltu tonu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais (Ak, tylėk, neužsimink apie tai!).

Žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus, yra sakinio dalys

Veiksnys ir tarinys sudaro gramatinį centrą.

Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, yra neišplėstiniai, o turintys nors vieną antrininkę sakinio dalį – išplėstiniai sakiniai (Saulė leidosi. ir Saulė leidosi į padūmavusius vakarus).

Sakiniai, kurie turi pasakytą arba numanomą veiksnį, yra asmeniniai sakiniai (Lazda turi du galus. Gulime miške po eglėmis iir laukiame).

Sakiniai, kurių tarinys žymi veiksmą arba būseną, nesusiejamą su vardininku išreikštu veikėju, yra beasmeniai sakiniai (Viduj iššluota. Šviesu).

Vientisinis sakinys

Sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, yra vientisinis sakinys (Priešus skyrė sekli upė).

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kkas? (Baisus sprogimas sudrebino žemę).

Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Tariniai yra keturių rūšių: grynieji (Kentėjimas brandina žmogų); suvestiniai (Lietus ėmė pilti čiurkšle); sudurtiniai (Abiejų vyrų kalba buvo trumpa); mišrieji (Mikui reikėtų būti atsargesniam).

Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, kuri reiškia daikto požymį ir atsako į klausimą koks? kokia? kieno? Pažyminiai yra skirstomi į derinamuosius (Blogi darbai akis bado) ir nederinamuosius (Artėjo pavasario darbai).

Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? (Brolis sakė teisybę).

Aplinkybės yra antrininkės sakinio dalys, kurios atsako į klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodėl? kuriuo tikslu? Pagal reikšmę aplinkybės skirstomos į: vietos (Toliau nuo kranto sujudėjo vanduo); laiko (Temstant lietus pradėjo dar smarkiau pilti); bbūdo (Vargais negalais išėjome į pamiškę); kiekybės (Kas daug šneka, mažai daro); priežasties (Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo); tikslo (Eime į kiemą apsidairyti); sąlygos (Ieškodamas vis tiek rasi); nuolaidos (Ir duris uždarius, laikas bėga).

Aplinkybės, kurios tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes, vadinamos tikslinamosiomis aplinkybėmis (Kadaise, seniai seniai, čia jūros dugno būta).

Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys (Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas).

Sakinio dalių nagrinėjimo sutartiniai ženklai:

———– vveiksnys

==== tarinys ~~~~ pažyminys

–––– papildinys – – – – aplinkybė

Žodžiai ir posakiai, klausimais nesusiję su sakiniu

Žodis arba žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinamas kreipiniu (Auki, dainuoki prie kelio, lietuviškas gluosni!).

Įterpiniais pasakomas autoriaus požiūris į reiškiamą mintį, pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų (Žinoma, ką nors kaltinti visuomet lengviausia).

Vientisinio sakinio skyryba

1. Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardinės dalies rašomas tada, kai jungtis būna praleista, o vardinė dalis reiškiama daiktavardžio arba skaitvardžio vardininku (Vilnius – Lietuvos sostinė. Dukart du – keturi).

2. Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmasis suvestinio tarinio dėmuo (Mūsų pareiga – mokytis).

3. Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (Iš vienos stalo pusės sėdi motina, iš kitos – tėvas).

4. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius neišplėstus pažyminius, einančius po pažymimojo žodžio (Buvo rytas, giedras, ramus).

5. Vienas ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija, išskiriami kableliais (Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego).

6. Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išskiriami kableliais. Prieš pažymimąjį žodį tokie pažyminiai neskiriami (Žuvis, užaugusias upėje, pašauks jūra. Upėje užaugusias žuvis pašauks jūra).

7. Vientisinis ar išplėstinis priedėlis (pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su ppažymimuoju žodžiu bent linksniu), einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais arba brūkšniais (Vilija, mūsų upių motutė, dugną tur aukso, veidą kaip dangų. Žmonių – vyrų, moterų ir paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia).

8. Priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį, kableliais neskiriamas (Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma).

9. Tikslinamosios aplinkybės išskiriamos kableliais. Jei jos turi jungiamųjų žodžių tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač, tai išskiriamos drauge su tais žodžiais (Aukštai medyje, pačioje viršūnėje, tupėjo šarka. Šiandien, tai yra vasario 19 d., įvyks klasės tėvų susirinkimas).

10. Bejungtukės vienarūšės sakinio dalys skiriamos kableliais (Praūžė, pradundėjo karo vėtra). Dvi vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes). Kai prieš vienarūšes sakinio dalis kartojasi jungtukai ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas prieš antrąjį ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai). Prieš priešinamuosius jungtukus o, bet, tačiau, tik, jungiančius vienarūšes sakinio dalis, kablelis dedamas visada (Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai).

11. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis (Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo). Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys (Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego).

12. Kreipiniai sakinyje skiriami kableliais (Tekėk, ssaulele, tekėk). Išplėsti kreipiniai išskiriami drauge su pažyminiais (Lauk, brangioji sesute, manęs).

13. Įterpiniai paprastai išskiriami kableliais (Kitą kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos), skliausteliais (Tik pamatėva: nebetoli eina prievaizdas Gimbutas (tas pats, kuris ir dabar paupyje tebegyvena), brūkšniais (Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei). Tarp sudėtinio sakinio dėmenų įsiterpę įterpiniai išskiriami kableliais ir brūkšniais (Būna tokių valandėlių,– Krizas jas gerai žino,– kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su savo žila galva).

14. Įterptiniais žodžiais nelaikome dalelyčių: antai, atseit, berods, būtent, destis, galbūt, mat, rasi, rasit, taigi, taip, turbūt (Galbūt jis žinojo ar numanė, kur aš esu). Įterptiniais žodžiais nelaikome prieveiksmių anaiptol, apskritai, greičiausiai, paprastai, tikrai, tikriausiai, veikiausiai; prielinksninių konstrukcijų iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso (Žmogus iš tikrųjų atrodė geras).

15. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai jie eina pridurtinėmis sakinio dalimis (Ir mylėjo jį Vytukas, tartum savo draugą).

16. Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami (Pasisveikino lyg brolis su seseria).

Sudėtinis sakinys

Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys (Užsnūdo vėjas, nustojo šlamėti rugiai).

Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra sujungiamieji sakiniai (Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas jau ūžavo).

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai pagal jungtukų sintaksinę reikšmę yra keturių tipų:

1) sudedamojo

(Auklėtoja atsigręžė, ir jų akys susitiko);

2) priešpriešinio (Šaltis ant stiklų buvo išrašęs įvairiausias gėles, tačiau motina ne į jas žiūrėjo);

3) skiriamojo (Arba to žodžio niekas jo nemokė, arba jisai užmiršo jį);

4) paremiamojo (Tą dieną pavėlavome į traukinį, taigi reikėjo grįžti atgal).

Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, kai kuriais prieveiksmiais ir dalelytėmis, yra prijungiamieji sakiniai (Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis).

Sudėtinį prijungiamąjį sakinį sudaro pagrindinis sakinys ir jo priklausomasis dėmuo – šalutinis sakinys, kuris ggali būti: veiksnio (Buvo girdėti, kaip apačioje ramiai teka vanduo); tarinio (Kokia pradžia, tokia ir pabaiga); papildinio (Noriu pamatyti, kaip žmonės gyvena); pažyminio (Ne, neatminė Juza vasaros, kokia atsivėrė šiais metais); aplinkybės (Ten, kur baigiasi miškas, prasideda ganyklos. Kol saulė šviečia, neatstoja nuo žmogaus ir šešėlis).

Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai. Pvz.:

Pasidarė taip tylu, (pagr. sakinys)

jog mes visi girdėjome, (1 laipsnio)

kaip ant kairiosios vado rankos tiksi laikrodis, (2 laipsnio)

į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas aakių (3 laipsnio).

Tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys susieti be jungtukų ar jungiamųjų žodžių, vadinami bejungtukiais sakiniais (Nėra arklio – nereikia ir kamanų).

Kai sudėtinį sakinį sudaro trys ir daugiau dėmenų, jie gali būti jungiami ne vienu, o keliais būdais. Tokie dviem aar trimis jungimo būdais sudaryti sakiniai yra mišrieji sudėtiniai sakiniai (Garlaivis plaukė sunkiai, ir atrodė, kad kartais pailsęs sustoja vietoje).

Sudėtinio sakinio skyryba

1. Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys vienas nuo kito paprastai atskiriami kableliais (Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę). Tais atvejais, kai jungtukai ir, ar, arba jungia dėmenis, kurių prasminio savarankiškumo nenorime pabrėžti, kablelis prieš tuos jungtukus nededamas (Virš stogų švietė saulė ir skraidė balandžiai).

2. Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniai dėmenys visada skiriami kableliais. Jei šalutinis dėmuo įsiterpia į pagrindinį, kablelis dedamas prieš šalutinį dėmenį ir po jo (Reikia pasakyti, kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Žmogus pamatė, kad neperkalbės pelėdos, ir nusiminęs grįžo į savo niūrų urvą). Keli greta einantys vienos rūšies ir to paties llaipsnio šalutiniai sakiniai vienas nuo kito skiriami kableliu, kai tarp jų nėra jungtuko arba yra priešinamasis jungtukas (Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Reikėjo dirbti, o ne svarstyti, su kuo eiti, kuriuo keliu žengti).

3. Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys skiriami kableliais, kabliataškiais, brūkšniais, dvitaškiais. Skyrybos ženklai tokiuose sakiniuose priklauso nuo to, koks prasminis santykis yra tarp dėmenų ir kokia intonacija jis reiškiamas. Kableliais skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, kurie pasako vienu laiku arba vienas po kito vvykstančius veiksmus ir reiškinius (Moterys nuščiūva, įsivyrauja tyla), taip pat dėmenys, kuriais gretinami skirtingi ar priešingi dalykai arba kurių vienas nusako sąlygą, o kitas – pasekmę (Byra dirvoj, byrės ir jaujoj). Kai sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys savo prasme yra pastebimai atsiję vienas nuo kito arba dėmenų viduje yra kableliais skiriamų sakinio dalių, dedamas kabliataškis (Medžiai lapuočiai daugiausia dar tik sprogo; kelmais žaliavo bruknių uogienojai). Sudėtiniame bejungtukiame sakinyje brūkšnys dedamas, kai pabrėžiamai supriešinamas dėmenų turinys (Šaukiu – niekas neatsako), vieno dėmens turinys pabrėžiamai sąlygoja kito turinį (Ginčai prasidėjo – griebkis kepurės), antruoju dėmeniu pasakoma pasekmė arba išvada (Sapnavau naktį gaidį – nelaimė bus), antrąjį dėmenį galima pakeisti šalutiniu papildinio, veiksnio ar būdo aplinkybės sakiniu su jungtuku kad (Man pasirodė – tu juokies). Sudėtiniuose bejungtukiuose sakiniuose dvitaškis dedamas, kai antroji dalis paaiškina, sukonkretina pirmosios dalies turinį (Senolėlės trobelė šalta: nėra žabarų pasikūrenti).

Nesakykime

Analizas

ant dienų

apart

atitikti reikalavimams

atredaguoti

atsinešti į ką nors

begaliniai

betvarkė

čipsai

dalykas tame

daugumoje

didelis ačiū, didelis dėku

dvasiniai

eilėje atvejų

einamasis mėnuo

e-mailas, imeilas

esmėje

hamburgeris

hotdogas

imti už pagrindą

išmetinėti

išsireiškimas

kad įrodyti

kaip nekeista

kaip taisyklė

kas liečia

kažkas tai

kornfleiksai

laike pamokos

laukas, laukelis (sąsiuvinio)

madoje

matomai

meilėje prisipažinti

mielaširdingas

pagrinde

pampersai

parkingas

pas save (būti)

pasėkoje

pasijusti laimingu

pasiskolinti pas ką nors

pasitobulinimo kursai

pergyventi

pilnai

pleiofai

popkornai

prabalsuoti

priedo

priimti priemones

prileisti

primierka

principe

puzlis, pūzlė

reikalas liečia

sekančiai

skaityti

spausdinti po antrašte

statyti balsavimui

supanti aplinka

šaltai atsinešti (reaguoti)

tame tarpe

tikrumoje

užmanyti

užskaityti

vat, vot

vesti save

vienok

vietoj to, kad

visumoje

ženytis

žinoti Sakykime

analizė, tyrimai

šiomis dienomis, netrukus, greitai

be, išskyrus

atitikti reikalavimus

suredaguoti, paredaguoti

atsižvelgti, paisyti ko nors

be galo, labai

netvarka

(bulvių) traškučiai

svarbiausia, mat, dalykas tas

daugiausia, ddažniausiai, paprastai

labai ačiū, labai dėkui

dvasiškai

dažnai, neretai

šis (tas) mėnuo

elektroninis paštas

iš esmės, pagal savo esmę

mėsainis, mėsos suvožtinis

dešrainis

laikyti pagrindu, imti pagrindu

priekaištauti, prikaišioti

posakis, pasakymas

kad įrodytume, norėdami įrodyti

keista, kad ir labai keista

paprastai, dažniausiai, visada

dėl

kažkas, kai kas

(kukurūzų) dribsniai

per pamoką

paraštė

madinga

matyt

prisipažinti, kad myli

gailestingas

iš esmės, daugiausia

sauskelnės

(automobilių) aikštelė

būti, sėdėti savo kabinete

todėl, dėl to

pasijusti laimingam

pasiskolinti iš ko nors

tobulinimosi kursai

jaudintis, sielvartauti, nerimauti

visai, visiškai, iki galo, gerai

atkrintamosios rungtynės

(kukurūzų) spragėsiai

balsuoti, pabalsuoti

be to, ir dar

imtis priemonių

tarti, manyti, sakyti

primatavimas

iš principo

dėstas, dėlionė, galvosūkis

kalbama apie

taip, šitaip

laikyti, manyti, skaičiuoti

spausdinti su antrašte

siūlyti balsuoti

aplinka

būti abejingam, nesirūpinti

tarp jų, iš jų

tikrai, iš tikro, iš tiesų

sumanyti, sugalvoti

įskaityti

va, štai

elgtis, dėtis kuo nors

tačiau, vis dėlto

užuot

apskritai, iš viso

vesti, tekėti, tuoktis

mokėti, pažinti, nusimanyti

Taisyklingai rašykime

ačiū

anąkart (aną kartą)

ąsotis

atodūsis

atogrąža

aukcionas

ąžuolas

batalionas

be abejo

beje

bet kas

biliardas

bjaurus, –i

buljonas

čempionas

daugmaž

deja

drąsa

draskyti, drasko, draskė

džiūvėsis

elgesys

fortepijonas

galąsti, –anda, –ando

galbūt

grasyti, graso, grasė

grąža

grėsti, gresia, grėsė

grimzti, –zta, –zdo

grįsti, grindžia, grindė

griuvėsiai

grįžti, –žta, –žo

heroizmas

herojinis, –ė

yda

ieva

yla

įmygis

ypač

ypatybė

ypatingas

išgąstis

išsyk, iš sykio

išvien, iš vieno

išvis, iš viso

kai kas

kaipmat, kaip matai

kas nors

kąsti, kanda, kando

kęsti, kenčia, kentė

kitąsyk (kitą sykį)

klientas

kol kas

kurgi

kūryba

ląstelė

lęšis

lįsti, lenda, lindo

liudyti, –ija, –ijo

makiažas

mąslus, –i

milijonas

nejau(gi)

ne per daug

ne veltui

patriotas

paviljonas

pažįstamas, –a

pernelyg

pianinas

pjauti, pjauna, pjovė

plagiatas

pusseserė

rąstas

ręsti, renčia, rentė

ryžtis, –tasi, –osi

sąlyga

sąsiuvinis

siųsti, siunčia, siuntė

skląstis

skųsti, skundžia, skundė

spąstai

spjauti, spjauna, spjovė

spręsti, sprendžia, sprendė

stadionas

stebuklas

sūkurys

šiandien

švęsti, švenčia, šventė

taip pat

tęsti, –ia, –ė

tyčia

tręšti, tręšia, tręšė

variantas

vis dėlto

visgi

vis tiek

vis vien(a)

žąsis