Lapino paveikslas V.Krėvės ,,Skerdžius‘

Lapino paveikslas V.Krėvės ,,Skerdžiuje‘‘

Vincas Krėvė- xxa.pr. Lietuvos rašytojas, įdomiai atskleidęs senąjį Lietuvos kaimą ir jo senolius. Įdomų, ypač gamtą mylintį, kovojantį, ginantį savo pažiūras senolį, autorius pristato apsakyme ,,Skerdžius‘‘. Lapinas- pagrindinis šio kūrinio veikėjas.

Lapinas- Skerdžius, gano gyvulius, nes myli juos ir gamtą, ir Lapinui patinka jo darbas. Lapinas išsiskiria savo ,,profesija‘‘, nes Skerdžius jau senas ir tik jis geriausiai žino kaip tinkamai ganyti gyvulius. Lapinas- aukščiausio rango piemuo.

Lapinas yra senas žmogus, nors ir žemo ūgio, bet drūtas iir pražilęs. Seniausias visų tame kaime gyvenančių senelių.

Senis Lapinas gyvena neturtingai, bet linksmai. Ūkio neturi, todėl ir per dienas nepavargsta.

Lapinas- didelis pasakorius. Jis senas žmogus ir todėl moka daug gražių ir išgalvotų pasakų. Lapiną visi žmonės pažįsta kaip didelį melagį. Suaugę, rimti žmonės Lapinu patikėdavo, taip įtikinamai skerdžius meluodavo. Lapinas jautrus žmogus ir nenori, kad jo liepai kas atsitiktų.

Žmonės iš senio Lapino dažnai pasišaipo, pasijuokia. Senis, nors ir įsižeidžia, bet nesupyksta, neužsigauna ir tik kartais i kokį ppiktesnį žodį atsikerta. Jis vis dar turi orumo.

Senis skerdžius daugiau dėmesio skiria moterims. Jis joms ir vaistažolių parneša, ir šiaip visko, ko tik jos paprašo. Su vyrais Lapinui šiek tiek sunkiau sekasi, nes vyrai šaiposi iš senio.

Su vaikais sseniui sutarti lengviau, nei su suaugusiais. Lapinas vaikus myli. Jis širdyje tarsi vaikas. Jis vaikus moka prigąsdinti. Lapinui linksma, gera darosi, kai vaikai išsigąsta jo pasakų.

Kaimo žmonėms skerdžius yra reikalingas, kad gyvulius ganytų. Moterys skerdžių ir valgyti kartais pakviečia. Kaimas skerdžiaus gailisi, kad jis toks senas ir gyvena vienišas.

Lapinas nors katekizmų nemokėjo, bet į Dievą tikėjo savaip. Senis Dievą mylėjo ir gerbė visur ir viską darydamas.

Lapinas tikėjo gamtos reiškiniais. Jis tikėjo, kad Dievas egzistuoja visoje gamtoje.

Lapinas gamtą gina su tokiu atsidavimu, tarsi ji būtų buvusi šventa ir niekas negali šito sunaikinti, tik Dievo sukurti gyvuliai.

Senis Lapinas yra sugretinamas su Grainio liepa. Abu seni ir vieniši. Medis vaizduojamas tarsi žmogus, kuris gyvena vienišas, tik kartais aplankomas žžmonių- paukščių.

Nukirsta liepa padaro įtakos Lapino mirčiai. Jam skaudu, kad žmonės tokių medžių nesigaili, tai kam jam toliau gyventi. Sapnas- tai tarsi įspėjimas, kad jo jau šaukiasi mirę žmonės, kad laikas mirti.

Lapinas- tai meilės gamtai ir gyvūnams pavyzdys. Lapinas Dievą mylėjo visa širdimi. Lapinas- senojo pasaulio atstovas, ,, išeinančio‘‘ žmogaus tipas. Kiekvienas žmogus nors truputį privalo mylėti tai, ką Dievas sukūrė.