Maironio eileraščio„ Draugo liūdesys“ interpretacija

Maironio talentas universalus,daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį,dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys „Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje,jos pasirodymo metai- 1895- reiksminga data.

Vianas gražiausių„Pavasario balsų“ kūrinys- tai „Draugo liūdesys“. Kadangi Maironio kūryboje jausmai buvo svarbūs,jau iš pavadinimo galima spręsti, kad kūrinyje vyrauja jausmai. Pirmame posme akcentuojama lyrinio„aš“ būsena netekus draugo:„Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvus žemė“.Tai parodo,jog lyrinis ssubjektas jaučiasi bejėgis,draugas jo gyvenime buvo nepaprastai brangus.Kiekvienas prsiminimas,viskas, kas siejasi su paprastu darugu, yra branginama:„Joj net šešėlio tavo mielo nepaleisiu!Kalbantysis draugui jautė nepaprastai šiltus jausmus, jausmus,kurios galima vadinti meile.Galbūt tai buvo vienintelė meilė jo gyvenime, nes retorinis klausimas:„O ateitis.ar tik vienuolio lamę lemia?“ parodo,kad lyrinis subjektas netiki,jog dar kažką pamils.Antrajame posme kalbantysis svarsto esamą padėtį,bando suprasti kodėl ir kaip bus ateityje.Priežastis aiški,tačiau skaudi:„Į dvi šalis mus nubloškė žiaurus likimas“.Lyrinis subjektas supranta,kad nuo šiol jis negalės tikėti, jog jį kažkaas ppaguos,kai to norėsis.Tačiau trečiajame posme kalbantysis bando nuspėti kaip jaučiasi prarastas draugas,o tai parodo,jog jis nera egoistas.Lyriniam „aš“ rūpi ir svetimas gyvenimas.Retorinis klausimas:„O tau ar po langais lig šiolei rožės žydi?“ atskleidžia,jop kalbantysis tiki,ka jias draugo gyvenime nebuvo toks reikšmingas.Tačiau kkalbantysis nėra pesimistas.Jau ketvirtame posme išvystame atodūsį.Lyrinis subjektas į esamą padėtį ima žiūrėti realiai.Ramybės jausmą bando atrasti ramioje naktyje,kurioje paslaptingai mirksi žvaigždutės.Kalbantysis supaprastina viską iki vilties ir tiki tuo,kuo nori tikėti:„žinau,kad tavo žiūri ten liūdinčios akutės;/Jos ten greta nurimti ir manąsias kviečia“.

Šis eilėraštis traukia savo paprastumu, o tuo pačiu ir gilia prasme.Pgrindinė mintis:„netekus draugo, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom“ priverčia susimąstyti ir įvertinti šalia esančius žmones.