Tautosaka

Fokstrotas Fokstrotas Norint sužinoti fokstroto istoriją, reikia prisiminti regtaimą. Naujas ir daugeliui dėl sinkopės (neapibrėžtos takto dalies pabrėžimo) svetimas ritmas sukėlė neįprastą muzikantų ir šokėjų sujudimą. Rag – tai klavišinė muzika su „perstumtu“ ritmu. Kairioji ranka žemais tonais groja įprastą, tolygų two beat (kaskart pabrėžiamos dvi iš keturių takto dalių), dešinioji ranka groja sinkopę off beat (ritminiai akcentai tarp mušimų). Regtaimo sinkopė atsirado iš afrikietiškojo svingo arba off beat , kai ritmas priešinamas ritmui. Muzikantai regtaimą grojo vis lėčiau ir llėčiau. Taip gimė fokstrotas. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, tango ir bostonas buvo visiškai pamiršti. Valsas taip pat vos neišnyko, bet dar būdavo kartais šokamas hesitation forma. Labai sinkopuoti vanstepas ir regis laikėsi geriau, na, o fokstrotas, apie kurį buvo išgirsta ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki karo pradžios, šokių salėse kėlė susižavėjimą. O priežastis visai suprantama. Prasidėjus karui, populiariausia iš armijos trumpam sugrįžusių vyrų atsipalaidavimo forma buvo šokis. Dauguma šių yrukų buvo kątik baigę mokylą ir neturėjo jokios šokimo praktikos. JJie neturėjo laiko išmokti painių valso ir tango elementų, tačiau juos sužavėjo nuostabi, linksma bei gyva fokstroto melodija ir paprasti šokio žingsniai. Taigi po kelių mėnesių fokstrotas išvijo iš šokių salių visus kitus šokius, išskyrus regį. 1914 metų vasarą fokstrotas ppirmą kartą pasirodė Jungtinėse Valstijose. Šis šokis buvo negrų įtakos kūdikis ir tiesioginis vanstepo bei regio palikuonis, taip pat jis buvo veikiamas tendencijos, tuo metu labai madingos kitoje Atlanto pusėje, – tai canters (lengvas galopas) ir trots (greiti žingsneliai ristele). Fokstroto pirmtakas buvo horse trot (arklio šuoliavimas) ir fish walks (žuvies žingsniai). Jis galbūt atsirado kaip gyvūnų šokis: fox – lapė, trot – žingsnis. Bet žinovai sieja šį vardą su žinomu miuzikholo atlikėju Harriu Foxu, 1914 metais Ziegfield Follies salėje atlikusį šokį risčia pagal regtaimą. Sceninis šokis, kaip priešingybė baletui, turėjo daug įtakos socialiniam šokiui – ir fokstrotas greit prigijo. Pirmuosius keletą savo egzistavimo mėnesių jis buvo tikras „vaikščiok kaip nori“ šokis, be jokių žingsnių reikalavimų. Tai buvo karštligiškas, trūkčiojantis ššokis. Vieną figūrą anglų šokių mokytojas Victoras Silvesteriskomentavo taip: „Ženkite keturis lėtus žingsnius (2 taktai), tada pabėkite septynis žingsnius, aštuntajame užkeiskite dešinę už kairės“. Reikia atsiminti, kad Valstijose pasirodžius fokstrotui populiarūs šokiai buvo vanstepas, hesitation valsas, mačisas o tango buvo kątik pasiekęs savo populiarumo viršūnę ir susižavėjimas juo dar tik pradėjęs rimti. Kadangi fokstrotas neturėjo jokių apibrėžtų žingsnių, buvo kreiptasi į šokėjus ir mokytojus, kad suteiktų šiam šokiui minėtųjų populiarių šokių judesius. 1912 metais kelią per vandenyną įveikė ir regtaimas ,, pradedamas lėtais žingsniais, tačiau kitaip nei vanstepas, dar vadintas Schieber (apgavikų šokiu), pasižymintis lėtų ir greitų žingsnelių kaita. Regtaimas , kaip ir „apgavikų šokis“, priklausė kategorijai tų šokių, kuriuos nuo 1913 metų gegužės 31 dienos Vokietijos policija griežtai uždraudė. Į Vokietiją fokstrotas atkeliavo tik po Pirmojo pasaulino karo, apie 1918 metus. 1914 metų vasarą fokstrotas pagaliau pasiekė Angliją ir buvo pristatytas imperijos šokių mokytojų asociacijai Londone. Ankstyvoji egzistavimo Anglijoje stadija fokstrotui buvo sėkminga, ir jis iki 1915 metų pradžios buvo grojamas labai reguliariai daugumoje šokių salių bei aikštelių. Tų pačių metų gegužės mėnesį buvo surengtas pirmasis fokstroto pokylis ir konkursas. Pamažu šokis prarado netvirtumo būseną,įgijo stabilumo. Anglijoje aštrūs fokstroto kampai buvo apglūdinti, jis pasidarė tolygesnis. Išliko lėtas vaikščiojimas ir greitas žingsnis ristele, atsirado tokios figūros kaip drugelis ( butterfly ), sumirgėjimas ( the twinkle ). Kai kurios neįprastos figūros kurį laiką buvo madingos, bet daugiausia buvo taikomas šosė – tiek judant į priekį, tiek apsisukant. Muzikos tempas – apie 32 taktus per minutę. Baiginatis 1916 metams, šokis jau gyvavo dvejus metus. Šokėjai buvo išbandę visą komplektą šuoliukų, spyrių ir pasišokinėjimų, ir jau ėmė kilti šioks toks nuobodulys, imta mažiau prakaituoti ir vargintis sulėtinus ir padidinus daugelį žingsnių. Kaip tik ttuo metu pasirodė lygi, rami ir žavi melodija „Po žvaigždėmis“, kuri tapo to meto visuotinio susižavėjimo objektu. Tam, kad atskirtų ramųjį fokstrotą, kurį buvo galima šokti pagal šią melodiją, „The Dancing Times“ leidinys sugalvojo pavadinimą „Saunter“ (pasivaikščiojimas). Ši šokio forma tapo gana populiari, ji išgujo kaprizingus žingsnius ir padėjo pagrindus ramiai plaukiančiam fokstrotui, kurį šokdami anglų šokėjai vėliau išgarsėjo. 1917 metai ir pirmoji 1918 metų pusė buvo tuščias laikotarpis pramoginio šokio istorijoje, ir tik paskutiniaisiais karo metais tose šokių salėse, kurios veikė ir buvo pil.