Ar didelė meno įtaka jauno žmogaus pasaulėjautos formavimuisi?

Žmogus ir menas

Ar didelė meno įtaka jauno žmogaus pasaulėjautos formavimuisi? Kodėl?

Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę, ar įtaką jaunam žmogui.

Aš manau, kad menas turi įtakos ir ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kuriuos įprasta laikyti jau subrendusiomis asmenybėmis. Žinoma, toji įtaka ne visiems vienoda, vieniems ji didesnė, kitiems mažesnė. Meno įtaka priklauso nuo to, kaip žžmogus suvokia meną, kiek įsileidžia jį į savo gyvenimą. Juk kai kuriems žmonėms menas yra visas gyvenimas: jie patys kuria, ir šis procesas kaip ir pats menas yra neatsiejama jų gyvenimo dalis, kiti žmonės skiria daug laiko domėjimuisi menu: vaikšto į muziejus, parodas, teatrus, treti – tik šiaip grožisi, kur nors akimis užkliūtu paveikslu, ar išgirsta melodija, o atsiranda ir tokių, kurie visai neteikia jokiam menui reikšmės ir įsivaizduoja neturintys nieko bendro su juo. Akivaizdu, kad kuo artimesnis ryšys sieja žžmogų su menu tuo jo įtaka didesnė.

Jeigu kalbėsime apie „didįjį“ meną, kurį kuria įžymūs dailininkai, kompozitoriai ar režisieriai, manau, kad jis jaunam žmogui itin didelės įtakos nedaro. Dabar, abejotinų vertybių laikais, retas jaunuolis su malonumu leistų savo laisvalaikį muziejuje, pparodoje ar skaitydamas knygą sulaukusią gausybės puikių įvertinimų. Jaunam žmogui reikia veiksmo, energijos, nuotykių. Nuobodžios galerijų sienos su įžymių dailininkų kūriniais ar pora valandų praleistų klausantis operos, jaunimo nedomina. Net ir dailės ar muzikos pamokos, kuriose mokytojai pasakoja apie šiuolaikinį ir senovės meną, sudomina tik keletą. Toji mažuma, kurią domina menas, dažniausiai patys yra menininkai, arba augantys menininkų šeimose. Juk viskas prasideda vaikystėje, priklauso nuo to kokia aplinka supa besiformuojančią asmenybę. Jeigu augama menininkų šeimoje, vaikai skatinami domėtis menu, rodomas pavyzdys, nukreipiami į kokią nors meno sritį. Tokie jaunuoliai visada išsiskiria, o meno įtaka jiems iš karto jaučiasi. Juk menininkai visada vadinami „kitokiais“ žmonėmis.

Tačiau reikia nepamiršti, kad menas yra ne vien tai, kas paslėpta už įvairių muziejų, galerijų aar teatrų sienų. Tai ką slepia šios sienos yra tik mažytė dalelė meno, kurį žmogus geba sukurti. Drybsodamas prieš televizorių ir įsmeigęs akis į jo ekraną, žmogus net nesusimąsto, kad filmai, televizijos laidos, kurias jis žiūri irgi yra menas, nors ir gana primityvus. O nepamirškime ir muzikos, kurios, beje, nemažai galime išgirsti ir iš to pačio televizoriaus. Dauguma jaunų žmonių neįsivaizduoja kaip galėtų gyventi be jos. Muzikos klausomasi visur: namie, pas draugus, kavinėse, vakarėliuose, net išėjus į gatvę, nesiskiriama su aant kaklo pakabintomis ausinėmis, kuriose be sustojimo skamba mėgstama muzika. Manau, jog būtent šias meno rūšis būtų galima laikyti turinčiomis daugiausiai įtakos jaunam žmogui. Štai muzikos yra daug stilių, todėl tai, kokios muzikos jaunuolis klausosi turi įtakos jo apsirengimui, elgesiui, draugų pasirinkimui. O žiūrėdamas televizorių ir neatsirinkdamas, ką verta žiūrėti ir ko ne, jaunas žmogus gauna begalę nereikalingos informacijos, kuri gali daryti blogą įtaką jo pasaulėjautos formavimuisi. Kartais tampa apmaudu, kad šis abejotinas ir primityvus menas užima tiek daug vietos ir laiko jauno žmogaus pasaulyje.

Menas visada buvo ir bus kiekvienam skirtingai suvokiamas dalykas. O skirtingas suvokimas, rodo, kad ir meno įtaka visiems yra vis kitokia. Svarbiausia yra tai, kad menu būtų laikoma tai, kas iš tikrųjų yra menas, tada jis niekada nepadarys blogos įtakos ir niekam nepakenks.