Meninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonės
Fonetinės |
Sintaksinės |
Semantinės |
Vaizdingoji leksika |
Aliteracija – vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas kalboje |
Paralelizmas – dviejų reiškinių sugretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai. Jis artimas palyginimui, tik čia tartum brėžiamos dvi lygiagretės linijos. |
Metafora – tropas, grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas. |
Frazeologizmas – pastovus vientisos reikšmės vaizdingas žodžių junginys. |
Asonansas – vienodo arba artimo skambėjimo balsių kartojimasis |
Pakartojimas – žodžių, junginių ar sakinių kartojimas, siekiant sustiprinti kalbos raiškumą, pabrėžti reiškinio svarbą, veiksmo ar būsenos trukmę, intensyvumą. |
Metonimija – tropas, kai reikšmė perkeliama remiantis loginiais daiktų ryšiais. Tai sudėtingos sąvokos keitimas paprasta, konkrečia: dažniausiai vietoj visumos pasakoma dalis. |
Sinonimai – tos pačios arba artimos reikšmės žodis. |
Onomatopėja – nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, jų reiškimas panašiais kalbos garsais |
Nutylėjimas–stilistinę paskirtį turintis staigus kalbos nutraukimas, paliekant pačiam skaitytojui suvokti, kas nepasakyta. |
Personifikacija – tropas, kur negyvam suteikiami gyvo požymiai. |
Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai. Jie suteikia kūriniui švelnų, malonų koloritą. |
Inversija – įprastinės žodžių tvarkos keitimas sakinyje, norint stilistiškai išskirti bei pabrėžti vieną ar kitą jo dalį. |
Ironija – paslėpta sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas. Tai yra komiškumo forma, kuri pasakymui suteikia priešingą reikšmę. Ironija visada siejasi su apsimetimu: paliekama galimybė jos neįžvelgti ir pasakymą suprasti tiesiogiai. |
Homonimai – žodžiai, vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės. |
|
Retorinis klausimas – klausiamasis sakinys, kuris nereikalauja atsakymo, o tik išreiškia emocingą teigimą arba neigimą. |
Hiperbolė – , kuriuo nepaprastai perdedama, siekiant didesnio įspūdžio. |
Archaizmas – pasenęs, nebevartojamas žodis, forma, posakis. |
|
Retorinis sušukimas – šaukiamasis sakinys, kuris ypač emocingai išreiškia mintį. |
Epitetas – asmenį, daiktą, veiksmą, ypatybę meniškai apibūdinantis žodis. |
Žargonizmas – kurios nors socialinės ar profesinės grupės kalba, kurioje apstu formų, žodžių, posakių, nesutinkančių su nacionalinės kalbos dėsniais ir normomis. |
|
Retorinis kreipinys – posakis, kurį sudaro kreipimasis į nesantį asmenį kaip esantį arba į negyvą daiktą kaip gyvą būtybę. |
Simbolis – tai ženklas, turintis kokią nors sutartinę, perkeltinę reikšmę. Simbolis visada yra paslaptingas, jo prasmės niekada negalima išaiškinti iki galo, traktuoti kaip vienareikšmę formuluotę. |
Vulgarizmas – storžieviškas žodis ar posakis. |
|
Palyginimas – dviejų dalykų vaizdingas sugretinimas, pagrįstas jų panašumu. |
Poetizmas – žodis ar žodžių junginys, būdingas tik poezijai. |