Ekonomika

1) Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino

Čiurlionio (1875-1911) kūryba – sudėtingas, daugiabriaunis

2) Reiškinys,

ypatingas ne tik Lietuvos, bet ir visos XX amžiaus pradžios Rytų Europos

mene. Ji įstabi tematikos ir vaizdų įvairove, kūrinių meninės formos

originalumu ir įtaigumu. M.K.Čiurlionis ir archaiškas, ir labai

šiuolaikiškas. Archaiškas, nes jo paveikslų erdvėje – tūkstantmetė žmonijos

dvasinė patirtis, šiuolaikiškas, nes jo idealai aktualūs ir dabartiniam

dvasingumo pasiilgusiam žmogui. M.K.Čiurlionio gyvenimo laikas (XIX a.

pabaiga – XX a. pradžia, audringas meno srovių kaitos sūkurys), be abejo,

darė įtaką jo kūrybai, bet nė viena to mmeto dailės pakraipa stipriau jo

nepatraukė. Visa tai tebuvo tik fonas savitoms dailininko vizijoms ir

dvasios veržimuisi.

3) M.K. ČIURLIONIO KŪRYBOS

SAVITUMAS

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba- trapi, svajinga, kartais

naivi, bet sykiu labai originali ir nepakartojama, platesnei Europos

visuomenei iki šiol menkai tepažįstama. Čiurlioniu domėjosi nemažai ryškių

to meto asmenybių – Romain Rolland, Igor Strawinsky, Vasilij Kandinsky.

Tačiau jų kontaktai, tiesioginiai ar netiesioginiai, per kūrybą, tebuvo

trumpalaikiai, epizodiški, kaip trumpas buvo ir pats M.K.Čiurlionio

gyvenimo kelias. Dailininkas mirė, eidamas 36-uosius metus, o tapybai buvo

skirti šešeri intensyvios kūrybinės veiklos (1903 – 1909) mmetai. Gyvenimas

Rusijos imperijos pakraščiuose – Lietuvoje ir Lenkijoje – tiesiog nesudarė

objektyvių sąlygų Čiurlionio kūrybai plačiau garsėti. Juk tuometinė Rytų

Europos dailė taip ir neišsiveržė iš savo lokalinių ribų. Dailininko kūryba

pačioje savo

4) gelmėje koncentravo ir kai kurias būsimas, tuo metu dar pilnai

neišsiskleidusias XX aamžiaus modernizmo idėjas. Jis buvo ne tik

dailininkas poetas, romantikas, bet ir metafizikas mąstytojas. Čiurlionio

kūrybą knygose ir straipsniuose yra nagrinėję lietuvių, rusų, prancūzų ir

amerikiečių menotyrininkai. Tapyba bei grafika jau buvo eksponuota

parodose, surengtose Vakarų Berlyne (1979), Duisburge (1989), Berlyne ir

Briuselyje (1991), Tokijuje ir Bonoje (1992), Frankfurte (1995). Tačiau ir

šiandien nelengva atsakyti, koks yra Čiurlionio menas ir kokiai Europos

meno srovei jis priklauso.