Siaubo trileris

SIAUBO TRILERIS

Seniai, prieš kelis šimtus metų, ėjo taku kunigas į savo bažnyčią. Bet tada jį užpuolė vampyras, kuris gali vaikščioti sienom. Jis savo nagais norėjo kunigui nukirsti galvą, bet dvasininkas pasitraukė į šoną ir jam tik perbrėžė odą ir padarė gilią žaizdą per visą veidą. Kunigas apalpo. O tuo tarpu jo bažnyčią užpuolė dar dvi būtybės: Juodoji našlė ir bekūnis monstras. Kai kunigas atsikėlė, nieko neprisiminė, išskyrus tai, ko net nežinojo – kad jo bažnyčia sugriuvo. Sužeistas ir be aatminties kunigas pradėjo eiti miško takeliu, kur tik akys veda. Netrukus jis pamatė senuką, einantį link jo. Kunigas persigando ir beveik pradėjo bėgti, bet tas senukas savo burtais jį sustabdė ir nusivedė ant Olimpo kalno. Ten jų laukė kitas burtininko draugas – gerasis ateivis iš Goblino planetos. Jis savo rankose laikė du daiktus: linzes, kurios užfiksuoja kiekvieną judesį 150 metrų spinduliu ir pirštines, kurios šaudo lazeriniu spinduliu.

– Mes tau atiduosim šiuos daiktus, jei tu padėsi mums nugalėti tuos niekšus, kkurie sunaikino tavo bažnyčią, – tarė goblinietis.

– Žinoma, aš jums padėsiu, – atsakė kunigas.

Ir naujieji draugai atidavė jam tuos daiktus.

– Mes jau trejetukas ir niekas mūsų nenugalės, – pasakė Olimpo kalno burtininkas.

– Mes juos pulsime rytoj iš pat ryto jų sslėptuvėje, – tarė ateivis.

Kaip tarė, taip padarė. Kitą dieną jie sudrumstė ramybę kitam trejetukui. Tai buvo velnio trejetas: Juodoji našlė, vampyras, kuris gali vaikščioti sienom ir bekūnis monstras, galintis tapti nematomu arba pasiversti į bet kokią būtybę. Tuo metu monstras buvo pasivertęs į Olimpo kalno burtininką (mat norėjo per kovą apgauti priešininkus). Kai Juodoji našlė ir vampyras išėjo laukan, geroji trijulė užpuolė tą monstrą ir nugalėjo (nes buvo trys prieš vieną). Jį burtininkas nunešė į kitą pasaulio kraštą. Tada, kai kiti velnio trejetuko nariai grįžo vidun, jie nepamatė nieko pasikeitusio. Ant kėdės vis dar tebesėdėjo burtininkas ir skaitė laikraštį. Kai tik abu – vampyras bei Juodoji našlė – atsisėdo ant sofos, ateivis juos užhipnotizavo ir išvedė iš būsto laukan. Ten jjų jau laukė kunigas su savo lazeriais, norėdamas juos nušauti. Bet Juodoji našlė buvo atspari hipnozei ir pati užpuolė kunigą. Kai jį nužudė ir pradėjo siurbti kraują, pasijuto kaip devintame pragaro skyriuje ir netrukus užmigo. Burtininkas tuo pasinaudojo ir perplėšė miegančią vorienę pusiau. O monstrą nugalabijo ateivis.