sentimentalizmas

Švietimo epocha

Sentimentalizmas

(XVIII a. vid. – XIX a. pr.)

Dramatizmas – Dominuoja išorinis konfliktas (vidinio konflikto elementai). Individo ir visuomenės, asmenybės ir luominių tradicijų konfliktas sprendžiamas individo naudai.

Santykis su laiku – Individualus laikas. Dabarties laikas (natūralios prigimties pažeidimai) supriešinamas su praeities (gamtos) laiku. Teigiamai vertinama praeitis, negatyvus požiūris į dabartį ir ateitį.

Santykis su aplinka – Žmogaus likimas nepriklauso nuo šeimyninės ar visuomeninės padėties. Socialinė ir buitinė aplinka – žmogui svetima ir priešiška jėga, žeidžianti asmenybę, žmogus turi jai atsispirti. Žmogaus charakteris statiškas, pprigimties suformuotas.

Kiti estetikos principai – Reiškiamas išgyvenimų natūralumas. Racionalų pradą stelbia sentimentalusis. Intymaus gyvenimo tematika. Dėmesys kasdienei buičiai. Moralinė problematika. Auklėjimas derinamas su gamtos reikalavimais. Kančia, skausmas stiprina dvasią. Iškeliamos krikščioniškos vertybės (gėris, kilnumas, jautrumas kito kančiai). Demokratiškas herojus, individuali, nepakartojama asmenybė. Pabrėžiama natūrali žmogaus prigimtis, prigimtinė lygybė, ryšys su gamta. Žmogaus dorovinė savivoka ir autoanalizė. Psichologijos atskleidimas. Jausmo dominavimas. Teigiamas veikėjas – trečiojo luomo atstovas. Moteris kaip grožio įsikūnijimas, ironija intelektualiai moteriai. Meninio vaizdo sąlygiškumas. Kūrybos laisvė.

Stiliaus bruožai &– Jausmingumas ir sentimentalumas. Gamtos ir žmonių santykių idiliškas vaizdavimas. Peizažo vaidmuo. Psichologinės prozos užuomazgos. Subjektyvus pasakotojas (turi autoriaus asmenybės bruožų). Lyrizmas. Menka išorinės aplinkos aprašymo reikšmė. Dažnas mirties motyvas. Ironija, humoras. Folkloro imitavimas.

Žanrai Poezija (daina, idilė, elegija), proza ((memuarai, dienoraščiai, epistoliniai romanai, apysakos, apsakymai).

Atstovai Ž. Ž. Ruso, S. Ričardsonas, L. Sternas. Atskiri bruožai D. Poškos, A. Strazdo kūryboje.