Dvasingumo apraiška mano gyvenime

Dvasingumas labai dažnai pasireiškiaa visų gyvenime. Tai toks sunkiai paaiškinamas ir labai svarbus mūsų gyvenime dalykas. Dvasingumo apraiškos smarkiai keičia visus įvykius.

Kartais būna, kad labai norime padaryti kanors blogo, tačiau kažkoks nepaaiškinamas jausmas mums to neleidžia, tai ir yra dvasingumo apraiška. Būna žmonių, kurie tą dvasinguma užslepia savyje, tačiau tokie žmonės dažniausiai būna savanaudžiai, egoistai, neturintys sąžinės, jiems nerūpi aplinkinių jausmai bei poreikiai. Jaunimas turi dvasingumą, tačiau paaugliams jis dažnai nepasireiškia kai reikėtų, kad pasireikštų.

Sąžinė irgi yra vviena iš svasingumo apraiškų, todėl dvasingi žmonės būna sąžiningi, jie su aplinkiniais elgiasi maloniai, padeda prašamtiems pagalbos, o nedvasingi žmonės tokiu tik pasiunčia velniop.

Dar viena dvasingumo apraiška yra kilnumas. Kilnius žmones visi mėgsta, nebent nemėgsta tie, kurie patys neturi šios savybės ir to pavydi. Su kilniais žmnėmis malonu bendrauti.

Menas tap pat priklauso dvasingumo apraiškoms. Jis turi labai didelę reišmę mūsų gyvenime. Be meno gyvenimas nuobodus, bereikšmis, nes menas turi didele reikšmę mūsų gyvenimo prasmei. Menininkai būna labai dvasingi, nnes be to meninku būti neįmanoma.

Be dvasingumo pasaulis būtų kitoks, jis būtų niūrus, visi nesutartų, vyktų karai, visi būtų savanaudžiai ir kogero žmonija visai išnyktų, nes beveik neįmanoma įsivaizduoti tokio pasaulio.