Mokslo pažanga ir genijaus atsakomybė

Mes gyvename mokslo pažangos amžiuje. Mokslininkų sukurti technikos stebuklai palengvina mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį. Tobulėjanti medecina išgelbsti vis daugiau žmonių gyvybių, padeda šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, plastinės operacijos suteikia gražesnę išvaizdą. Tačiau ne visada mokslas teigiamai veikia mūsų gyvenimą.

Genijui tenka ne tik garbė, džiaugsmas, pasididžiavimas kaip išradėjui, bet ir atsakomybė už tai, kaip bus panaudotas jo išradimas ir kokių pasekmių tai gali sukelti.

Jau viduramžiais buvo mokslininkų, kurie skirtingai nei daugelis žmonių manė, kad pasaulis nėra toks paprastas. Tačiau tais llaikais žmonės nebuvo linkę pripažinti naujovių, todėl mokslininkams patirdavo didelį nusivylimą, nes dažnai jų išradimai niekas napripažindavo, ar netgi apkaltindavo išradėją raganavimu ir nubausdavo.

Šiame dvidešimt pirmame amžiuje išradėjui tenka dar didesnė atsakomybė, nes pasekmės gali atsiliepti ne tik jam, bet ir visai žmonijai.

Danų fizikas Nilsas Boras sukūrė atomo energijos išlaisvinimo teoriją(nevaldomą branduolinę reakciją). Tačiau kiti jo teoriją panaudojo blogiems tikslams ir sukūrė atominę bombą. N.Boras suprato, kad jo išradimas kelia pavojų ir pradėjo kovą, kad jis nebūtų panaudotas žmonijos naikinimui.

Daktarui FFaustui taip pat teko atsakomybė už norą kuo daugiau sužinoti. Jis sudarė sutartį su Mefistofeliu ir turėjo progą apkeliauti visą pasaulį, daug sužinoti ir išmokti, tačiau už tai Mefistofelis norėjo priversti Faustą žudyti žmones, sugalvoti kuo žiauresnių būdų tai daryti. ŠŠiuo atveju blogis buvo nugalėtas, Fausto protas nebuvo panaudotas blogiems tikslams.

Taip ir realiame gyvenime – genijų išradimus reikia saugoti nuo blogų rankų, kad jie netaptų ginklu, naikinančiu žmoniją.